Dingo 2 mlrd. eurų
1999 m. įkurta internetinių mokėjimų bendrovė dirbo su didžiausios rizikos verslais, su kuriais kiti nenorėjo turėti reikalų, – pornografiniais tinklalapiais, virtualiaisiais kazino. Sumaniai pagavęs susižavėjimą IT verslu, traukė vieną investuotoją po kito. Nepraėjus nė dešimtmečiui, kompanija buvo įtraukta į didžiausių DAX kompanijų 30-uką, tačiau galiausiai sprogo it pagal Holivudo scenaristų šabloną.
"Wirecard" stebuklas subyrėjo į šipulius birželį, kai audito kompanija "Ernst & Young" įmonės sąskaitose pasigedo 1,9 mlrd. eurų. Šie pinigai turėjo būti laikomi dviejuose Filipinų bankuose ir amortizuoti riziką, susijusią su prekyba, kurią trečiosios šalys vykdė "Wirecard" vardu. Tačiau Filipinų centrinis bankas informavo, kad grynųjų pinigų niekada nebūta jų pinigų sistemoje, o du Azijos bankai – BDO ir BPI – taip pat paneigė turėję ryšių su "Wirecard".
"Wirecard" valdyba galiausiai buvo priversta pripažinti, kad šių lėšų tikriausiai apskritai nebuvo.
Šiandien prokurorai sako, kad sukčiaujama buvo net ir prieš penkerius metus. Nustatyta, kad iš įvairių investuotojų, iš Vokietijos ir Japonijos bankų apgaulės būdu buvo išviliota iki 3,2 mlrd. eurų, kurių "Wirecard" sąskaitose seniai nebėra.
2018 m. skelbta, kad "Wirecard" turto vertė viršijo 5,8 mlrd. eurų, pelnas siekė beveik 350 mln. eurų. Bendrovėje dirbo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, o jos akcijos buvo įtrauktos į Frankfurto biržos indeksą DAX.
Ragina prisipažinti
Trečiadienį pranešta apie sulaikytus buvusį kompanijos vykdomąjį direktorių Markusą Brauną ir du valdybos narius. Jie įtariami manipuliavimu rinka ir sąskaitų klastojimu. Beje, birželį M.Braunas buvo sulaikytas, tačiau paleistas už užstatą.
Kaip pranešė AFP-BNS, šie trys asmenys ir dar vienas įtariamasis, Dubajuje įsikūrusios "Wirecard" patronuojamosios įmonės "Cardsystems Middle East FZ-LLC" vykdomasis direktorius, įtariami išpūtę balansą ir įplaukų dydį.
"Įmonė buvo pristatoma kaip finansiškai stipri ir patraukli investuotojams bei klientams, kad būtų galima reguliariai skolintis iš bankų ir kitų investuotojų, taip pat toliau gauti pajamų", – sakė Miuncheno prokurorai.
Prokurorai paragino kitus šiame stambaus masto sukčiavime dalyvavusius asmenis prisipažinti, mainais tikintis švelnesnės bausmės, tačiau įspėjo, kad vykstant tyrimui informacijos vertė mažėja.
Įmonė buvo pristatoma kaip finansiškai stipri ir patraukli investuotojams bei klientams, kad būtų galima reguliariai skolintis iš bankų ir kitų investuotojų, taip pat toliau gauti pajamų.
Ministrai turės pasiaiškinti
"Wirecard" žlugimas sukrėtė ne tik Vokietijos finansų pasaulį, bet tapo didžiuliu galvos skausmu šalies vyriausybei.
Šalies finansų ministras "Wirecard" nesėkmę apibūdino kaip "beprecedentę finansų pasaulyje". Skandalas kelia nemalonumų ir pačiam finansų ministrui, socialdemokratams atstovaujančiam Olafui Scholzui. Teigiama, kad jam esą dar pernai vasarį buvo pranešta, jog finansinės priežiūros institucija "BaFin" atlieka tyrimą dėl "Wirecard" manipuliavimų rinkoje.
Liepos 29 d. finansų ir ekonomikos ministrai O.Scholzas ir Peteris Altmaieris kviečiami į Parlamentą, kuris šiuo tikslu nutrauks vasaros atostogas.
Klausimų kyla ir dėl Angelos Merkel komandos. Pasak "Der Spiegel", pernai "Wirecard" planavo žengti į Kinijos rinką ir apie šias ambicijas buvo kalbama aukščiausiu lygiu. Vėliau "Wirecard" įsigijo Kinijos kompanijos "AllScore Payment Services" akcijų. Pekine registruota įmonė yra ne pačios geriausios reputacijos: šiemet turėjo sumokėti rekordinę baudą už machinacijas loterijų rinkoje.
Janas Marsalekas
Dar daugiau mįslių
Jei ne kai kurios detalės, "Wirecard" istoriją galima būtų laikyti tik dar viena, nors ir labai stambia, afera. Kol prokurorai aiškinasi sulaikytųjų vaidmenis ir atsakomybės lygį, žiniasklaida kelia klausimus, susijusius ne vien su nusikalstama finansine veikla. Ypač – kompanijos viceprezidentu Janu Marsaleku.
Jis buvo atsakingas už "Wirecard" veiklą Azijoje ir geriausiai žinotų, kodėl bankų nepasiekė minėtieji beveik 2 mlrd. eurų. Tačiau birželio 18-ąją, atleidimo dieną, paskutinį kartą matytas 40-metis šiuo metu slapstosi.
Kolegoms pareiškęs, kad vyksta į Filipinus ir nori patvirtinti savo nekaltumą, J.Marsalekas tariamai atvyko į Manilą. Duomenys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, suklastoti, byloja, kad birželio 23-iąją jis pasirodė Maniloje, o vėliau išvyko į Pekiną.
Savą tyrimą atlikusių žurnalo "Der Spiegel", The Insider", "McClatchy Report", "Bellingcat" žurnalistų duomenimis, naktį į birželio 19-ąją J.Marsalekas atvyko į Minską ir bent jau oficialiais keliais iš jo neišvyko. Veikiausiai Baltarusijoje jis neužsibuvo ir kirto pasienio kontrolės nevaržomą sieną su Rusija.
Versiją, kad J.Marsalekas yra Rusijoje arba Baltarusijoje, gali patvirtinti ir žinutė, kurią jis atsiuntė vienam bičiuliui, rašęs, kad yra šalyje, kurią "valdo tie patys žmonės kaip ir prieš 25 metus".
Verslo dienraštis "Handelsblatt", remdamasis neįvardytais šaltiniais, teigia, kad J.Marsalekas bent kurį laiką buvo apsistojęs pamaskvėje esančioje rezidencijoje. Čia jį esą prižiūri Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU. Oficialūs šaltiniai kaip įprastai atsisako komentuoti žiniasklaidos pranešimus arba juos neigia nesileisdami į detales.
Zigzagai į Rusiją
Žurnalistų duomenimis, Rusijos Federalinė saugumo tarnyba J.Marsaleką sekė nuo 2015-ųjų: kruopščiai rinkti duomenys apie jo keliones už ES ribų ir į Rusiją. Joje pirmą kartą jis apsilankė 2004 m., o nuo 2010 m., kai pradėjo dirbti "Wirecard", vykdavo vidutiniškai po šešis kartus per metus.
Vizitas Rusijoje beveik kaskart trukdavo vos parą, o "The Insider" minima viena kelionė 2016-ųjų rugsėjį ypač įspūdinga: iš Miuncheno J.Marsalekas nuskrido į Maskvą, po kelių valandų – į Atėnus, kitą dieną iš Graikijos sostinės leidosi į Sankt Peterburgą, iš kurio pasuko į Santorinio salą.
Žurnalistų turimi dokumentai byloja, kad Austrijos pilietybę turintis vyras naudojosi šešiais austriškais pasais, neįvardijamos šalies dokumentu ir net diplomatiniu pasu.
Pėdsakai Libijoje
Esama duomenų, kad moderniųjų technologijų kompanijos vadybininkas vertėsi ir ypač žemiškais verslais Libijoje, kur šiuo metu aktyviai veikia ir Maskva.
Apie J.Marsaleko idėjas Libijoje buvo kalbama ir ES koridoriuose, o Austrijos gynybos ministerija net buvo pasirašiusi ketinimų protokolą dėl "humanitarinio atkūrimo" projekto šioje Afrikos šalyje. Tiesa, šios atstovai kalba, kad bendrauta ne su J.Marsaleku, bet su ekspertais iš Vokietijos. Austrijos pareigūnai nepatvirtino ir "Financial Times" informacijos, kad projekto žvalgybai buvo sumokėta 120 tūkst. eurų, tik pabrėžia, jog projektas nebuvo įgyvendintas, nes potencialūs partneriai ilgainiui neberodė intereso.
Kaip pastebi Austrijos žiniasklaida, derybose šiuo klausimu Austrijai atstovavo Gynybos ministerijos Saugumo politikos direktoratas. Vienas iš pagrindinių šio padalinio specialistų priklauso Austrijos–Rusijos draugijos valdybai, su kurios atstovais artimai susijęs ir J.Marsalekas. Jo konsultantu buvo rusas arabų kraštų ekspertas Andrejus Čupryginas, kurį Vakarų žvalgyba laiko aukšto rango GRU karininku.
"Financial Times" teigimu, J.Marsalekas į humanitarinį projektą žiūrėjo tik kaip į pretekstą suburti tūkstantinę samdinių armiją, kuri galėtų stebėti Libijos pietinę sieną.
Kelių tarpusavyje nesusijusių šaltinių duomenimis, J.Marsalekas susijęs su bendrove "Libyan Cement Company", kurią 2015 m. įsigijo Londone registruota "Libya Holding Group". Iki tol statybinių medžiagų gamybos įmonė priklausė Austrijos bendrovei "Asamer", kuriai verslo reikalai Libijoje ėmė prastėti po revoliucijos, nuvertusios Muammarą al-Gaddafį.
"Financial Times" teigimu, Austrijos vyriausybė per banką "Oesterreichische Kontrollbank" suteikė "Libyan Cement Company" 20 mln. eurų kreditą – pinigai esą išmokėti J.Marsalekui. 2017 m. banko ataskaitoje minima panašaus dydžio nurašyta beviltiška skola, tačiau šių sąsajų oficialiuose komentaruose bankas nepatvirtina.
"The Insider" turimi duomenys kalba apie dar pikantiškesnę J.Marsaleko veiklą Libijoje. Manoma, kad "Wirecard" užsiėmė pinigų pervedimu liūdnai pagarsėjusiems Libijoje dislokuotiems neoficialiems Rusijos ginkluotiems daliniams.
2017 m. verslo partneriams jis gyrėsi kelione į Palmyros griuvėsius Sirijoje – esą buvęs Rusijos kariuomenės svečias, o vizitas įvykęs netrukus po to, kai teritorija buvo atkovota iš Islamo Valstybės teroristų.
Žinojo "Novičiok" formulę
"Wirecard" vardas bloguoju minimas ir Austrijos federalinės valdžios koridoriuose. Paaiškėjo, kad M.Braunas ir J.Marsalekas dosniai rėmė vietos politikus – aukos siekė net šešiaženkles sumas ir aktyviai dalyvavo vietos politikoje.
M.Braunas 2017 m. kartu su būsimuoju kancleriu Sebastianu Kurzu (Austrijos liaudies partija) dalyvavo rinkimuose, o vėliau tapo šio vadovaujamos tarybos "Think Austria" nariu. Nors jau būta įtarimų dėl "Wirecard" veiklos, M.Brauno aukos buvo priimamos, o ir iš garbingo posto "Think Austria" jis pasitraukė tik šių metų birželį.
J.Marsalekas dosniai teikė Laisvės partijos vicepirmininkui Johannui Gudenusui slaptųjų tarnybų informaciją. Jis buvo viena pagrindinių figūrų vadinamajame Ibicos skandale, kai žiniasklaidą pasiekė slapta nufilmuotas austrų politikų susitikimas, kuriame buvo aptariami nedemokratiški kovos su oponentais būdai ir kuriame dalyvavo mistine rusų oligarcho dukterėčia prisistačiusi mergina.
"Kokios informacijos turėjo J.Marsalekas ir iš kur? Be kita ko jis žinojo ir nuodų "Novičiok", kuriais bandyta pašalinti Sergejų Skripalį, formulę, – retoriškai klausia Austrijos žurnalistai. – Kaip J.Marsalekas gavo šios informacijos? Sumokėjo už ją?"
Tarp nerimą Austrijoje keliančių faktų minima ir tai, kad "Wirecard" stebėtojų tarybai priklauso Liaudies partijos remto velionio Austrijos prezidento Thomo Klestilio sūnus Stefanas Klestilis.
