Dėl tikslaus projekto, kurį norima įgyvendinti Laisvės alėjoje, jį inicijuojanti Nyderlandų ambasada su partneriais turėtų apsispręsti artimiausiomis dienomis.
Monumentas turėtų atsirasti Laisvės alėjoje, ties namu, kuriame tarpukariu ir rezidavo garbės konsulas.
„Logiškiausia atrodo galimybė įamžinti šį šviesos aktą ten, kur jis ir buvo vykdomas, Laisvės alėjoje. Mes norėtume tiesiogine to žodžio prasme nušviesti šią vietą kaip įsimintiną“, – BNS sakė Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bert van der Lingen (Bertas van der Lingenas).
Instaliaciją įgyvendinti tikimasi iki šių metų birželio.
Renkamasi iš dviejų pasiūlymų
Idėja sukurti šviesos instaliaciją, kuri bylotų apie olando nuopelnus, gimė prieš kelerius metus. Po konsultacijų su garsaus Nyderlandų šviesų festivalio „Glow“ vadovu Ronaldu Ramakersu, sukurti savo pasiūlymus pakviestos dvi žinomos šviesos menininkės: Giny Vos (Džini Vos) ir Titia Ex (Titija Eks).
Pasak B. van der Lingeno, ambasada projektą derina su Lietuvos žydų bendruomene, savivaldybe, Lietuvos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministerijomis. Iš dviejų menininkių pasiūlytų projektų nugalėtoją rinks septynių narių komisija.
Ambasadorius žada, kad projektas netrukus bus pristatytas viešai ir tai bus proga visuomenei plačiau papasakoti apie jo idėją ir istoriją bei imtis jo įgyvendinimo.
„Tikiu, kad esame labai arti projekto įgyvendinimo“, – sakė jis.
Kol nėra išrinktas galutinis variantas, B. van der Lingenas apie pasiūlytus projektus daugiau detalių atskleisti nenorėjo, tačiau paminėjo, kad vienas iš jų numatytas Laisvės alėjos centriniam takui ir yra labai simboliškas ir munumentalus, o antrasis – intravertiškesnis, kukliau atskleidžiantis pasirinktą idėją.
„Užtikrinu, kad pasirinktas variantas bus išties fantastiškas. (...) Tai nebus tradicinis monumentas, kokį galima įsivaizduoti, tai nebus statula ar kažkas panašaus. Tai bus išties inovatyvus sprendimas“, – teigia ambasadorius.
Vienas iš reikalavimų, kurie buvo kelti monumentui – stebinti ir paveikti žiūrovą bei atsižvelgti į kitas erdvės funkcijas, istorinį kontekstą.
„Nuo pat pradžių galvojome apie tai, ką jis reikštų miesto erdvei ir galiu patikinti, kad monumentas minėtus kriterijus atitinka“, – sakė B. van der Lingenas.
Ambasadorius tikisi, kad ši šviesos instaliacija taip pat taps pradžia bendradarbiavimo su Nyderlandų šviesos festivaliu.
Kauno vicemeras Simonas Kairys BNS sakė, kad instaliacija yra Nyderlandų dovana miestui, todėl savivaldybė procese dalyvauja tik kaip partnerė, teikianti pasiūlymus, kokie sprendimai atrodytų tinkamesni ir geriau įgyvendinami pasirinktoje miesto erdvėje.
„Savivaldybė žiūri pozityviai, bet pirmiausia reikia turėti konkretų sprendimą, apie kurį galėtų jau konkrečiai ir viešai diskutuoti“, – sakė S. Kairys.
Monumentas kainuos apie 150 tūkst. eurų, užtikrintas beveik visas reikiamas finansavimas. Prie projekto prisideda Nyderlandų užsienio reikalų ministerija ir „Philips“ bendrovė, kurioje dirbo J. Zwartendijkas.
Padėtų olandams atrasti Kauną
Kaip Č. Sugiharos istorija tapo traukos objektu japonų turistams, taip, Nyderlandų ambasadoriaus teigimu, ir J. Zwartendijkas gali tapti priežastimi olandams atrasti Kauną.
Šiuo metu knygą apie jo istoriją rašo garsus Nyderlandų rašytojas Janas Brokkenas, kurio ankstesnis kūrinys „Baltijos sielos“ tapo bestseleriu ir paskatino knygos gerbėjus leistis į kelionę po Baltijos šalis.
Ambasadorius neabejoja, kad tokio pat efekto sulauks ir naujoji knyga. Ją tikimasi išleisti ir lietuvių kalba.
J. Zwartendijko tarpukariu išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.
Skirtingai nei apie Č. Sugiharos nuopelnus, apie J. Zwartendijką ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose žinoma nedaug. Viena iš to priežasčių – paties garbės konsulo kuklumas ir įsitikinimas, kad tai, ką darė jis, būtų padaręs bet kuris doras pilietis.
Rygoje rezidavęs Nyderlandų ambasadorius 1940 metų gegužę, jau po Nyderlandų kapituliacijos prieš nacių Vokietiją, paskyrė Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje olandų įmonės „Philips Electric“ atstovą Kaune J.Zwartendijką.
Prasidėjus Sovietų okupacijai į Lietuvą iš Vokietijos ir SSRS okupuotų teritorijų atvykę žydai pajuto artėjantį pavojų ir ieškojo būdų ištrūkti iš Lietuvos. Netrukus J.Zwartendijkas pradėjo išdavinėti vizas – į užsieniečių pasus įrašydavo, kad jie vyksta į Nyderlandų užjūrio teritoriją. Toks įrašas buvo pagrindas Č.Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas.
„Č.Sugiharos vaidmuo buvo įmanomas tik todėl, kad J.Zwartendijkas išdavinėjo vizas“, – anksčiau BNS yra sakęs Nyderlandų ambasadorius.
1940 metų rugpjūčio pradžioje Sovietų valdžia užsienio šalių atstovybes uždarė ir J. Zwartendijkas su šeima – žmona ir dviem vaikais – turėjo išvykti iš Lietuvos ir sugrįžo į Nyderlandus.
