Ceremonija vyko prie partizanų generolo Jono Žemaičio paminklo, šalia KAM – karininko priesaiką davė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karininkų gretas papildė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, 2020 metų rudenį savanoriškai mokymus pradėję Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje bei Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune.

„Gerai pasirengę, motyvuoti ir patriotiški kariai – tvirtas Lietuvos kariuomenės pamatas“, –  teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Yra trys dalykai, kurie vienija šią šeimą: kariuomenės vertybės, gyvenimo filosofija ir vėliava. Ištikimybė, kovos dvasia, iniciatyva ir profesionalumas – tai vertybės, kuriomis remiamės. Esu tikras, kad visas šias tiesas išmokote ir įsirašėte į širdį. Leitenantai, sveikinu jus įstojus į šeimą“, –  linkėdamas sėkmės sakė laikinai einantis Lietuvos karo akademijos viršininko pareigas pulkininkas Matas Paškevičius.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 metais, siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, reikalingus specialistus, ugdyti pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų absolventams taip pat suteikiama rezervo būrio vado kvalifikacija.

Atsargos karininkai turi realias galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir toliau siekti karininko karjeros.

KAM įtraukė papildomas 17 studijų programų, kurias studijuojantys jaunuoliai gali kartu atlikti karinę tarnybą bei pretenduoti į studijų paramą, tarp jų daugiausiai – informatikos, energetikos, medicinos specialybės, BNS informavo ministerija.

„Studijų programų sąrašą išplėtėme iki beveik 30 krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, o teikiamos paramos dydis per studijų metus gali siekti daugiau nei 8 tūkst. eurų. Taip siekiame pritraukti daugiau specialistų į krašto apsaugos sistemą“, – pranešime sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktoriaus Arūno Balčiūno teigimu, galimybė gauti paramą studijoms yra didelė paskata norintiems atlikti karinę tarnybą ir turėti užtikrintą profesinį kelią tiek civiliniame, tiek kariniame sektoriuje.

„Šis kelias tiems, kurie gyvenime vienu metu nori nuveikti daugiau už kitus – ir studijuoti norimą studijų programą, ir atlikti pilietinę pareigą. Baigus studijas atsiveria ir daugiau durų į galimybes, o juk daugiau galimybių užtikrina didesnę sėkmę“, – pabrėžia jis.

Taip pat KAM nurodo, kad didėja studijų finansavimas ir nuo rugsėjo jaunuoliai galės pretenduoti ne į 60 proc., o visą studijų kainos kompensaciją, neviršijant patvirtintos studijų programos kainos.

Atitinkamai pagal studijų programas, teikiamos paramos dydis per metus siekia nuo 2535 iki 8168 eurų. Finansinės paramos gali tikėtis į JKVM paraiškas pateikę studentai, pasirinkę nuolatinę studijų formą.

Tarp finansuojamų programų – elektros energetika, elektronikos inžinerija, elektronikos ir telekomunikacijų technologijos, informacinių ir ryšių technologijos, kibernetinės sistemos ir sauga, informatikos inžinerija, programų sistemos, informacinės technologijos, šeimos medicinos, psichiatrijos, vidaus ligų, ortopedijos ir traumatologijos, anesteziologijos ir reanimatologijos, oftalmologijos rezidentūrų ir kitos studijas.

Kriterijus atitinkantys studentai pasirašo trišalę sutartį su aukštąja mokykla ir Krašto apsaugos ministerija, kurioje įsipareigoja studijų metu baigti JKVM ir po studijų pasirašyti profesinės karo tarnybos sutartį penkeriems metams. 

JKVM yra privalomosios pradinės karo tarnybos forma, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, mokosi veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. Mokymai trunka trejus metus, vidutiniškai po du savaitgalius per mėnesį. Pagrindinės mokymų vietos yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose mokslo metų pabaigoje.

Baigusiems  JKVM suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas  įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono) ir jie turi galimybę bet kada prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Mokymus baigusiems kariūnams aspirantams ceremonijoje laipsnius suteikė ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas Gintautas Zenkevičius.

„Tikiuosi, kad dalis jūsų jau galvoja ir apie tolesnę tarnybą Lietuvos kariuomenėje“, – per ceremoniją sakė R. Karoblis.

„Mūsų kariuomenė šiuo metu išgyvena esminį modernizacijos ir augimo periodą ir jai labai reikalingi išsilavinę, karjeros pasirengę siekti karininkai“, – teigė jis.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigė šeštoji, kai mokymai buvo atnaujinti, kariūnų aspirantų laida.

Visiems studentams kartu įteiktas mokymų baigimo ženklas. Jie papildė Lietuvos kariuomenės rezervo karininkų gretas.

Šie mokymai atnaujinti siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Mokymai gali būti ir viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų.

Trejus metus ją atlikę 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgija pagrindinį karinį parengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Atsargos karininkai, baigę mokymus, turės galimybę tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros.

Pratybose dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (Vilniaus ir Klaipėdos grupių) jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose pirmo ir antro kursų klausytojai.

Pirmakursiai kompleksinėse lauko taktikos pratybose kartoja išmoktus individualius ir būtinus kario veiksmus individualiai ir skyriaus sudėtyje, mokosi judėti mūšio lauke, slapta sėlinti priešo link, efektyviai reaguoti į priešo ugnį, evakuoti sužeistąjį, orientuotis vietovėje dieną ir naktį su žemėlapiu ir be jo, tobulina kovinio šaudymo iš pėstininkų ginklų įgūdžius.

Antrakursiai mokosi atlikti skyriaus vado funkcijas ir vadovauti skyriui vykdydami puolimą, gynybą, žvalgybą ir kovinę pasalą, kovinį šaudymą ir atlikdami kitus kovos veiksmus.

„Lauko pratybos yra ta vieta, kur aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai „išeina“ iš komforto zonos ir išbando save nekasdieniškose situacijose. Kai kuriems pirmakursiams tai yra pirmas kartas, kai tenka nakvoti ne „šiltoje lovoje“, o miške po medžiu, trikampėje stovyklavietėje, vykdyti paskirtas užduotys ne tik dienos metų, bet ir naktį“, – sako jaunesniųjų karininkų vadų mokymų sekcijos viršininkas ir pratybų vadovas majoras Miroslavas Sviglinskis.

Trečiaisiais mokymų metais studentai bus rengiami kaip karininkai ir įgis vadovauti būriui reikalingų žinių ir įgūdžių. Sėkmingai baigusiems jaunesniųjų karininkų vadų mokymus bus suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Jie bus priskirti kariuomenės personalo rezervui ir įgisrealias galimybes ateityje tarnauti kariuomenėje, siekti karininko karjeros.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė ketvirtoji Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų laida, kurią sudaro studentai iš dešimties Lietuvos universitetų, tarp kurių ir Klaipėdos universiteto studentai bei absolventai, JKVM mokymus pradėję 2016 m. rudenį.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai yra viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų, kurią atlikdami 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį parengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Šiuo metu Vilniuje mokosi 127, Klaipėdoje – 48, Kaune – 150 JKVM klausytojai.

Sėkmingai baigusiems trejų metų trukmės kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Atsargos karininkai turi realias galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros.