Tyrimui vadovaujanti prokurorė incidentą vadina politiškai motyvuotu.

Įtariamasis Davidas DePape'as (Deividas Dipeipas) iš Kalifornijos buvo suimtas ankstų penktadienio rytą po to, kai, kaip įtariama, įsilaužė į Pelosi šeimos namus San Franciske, ketindamas surišti įtakingą politikę ir plaktuku sulaužyti jai kelio girneles, jei ji neprisipažins dėl demokratų „melo“, nurodė JAV teisingumo departamentas teismo dokumentuose.

Pasak Teisingumo departamento, į namus įsilaužęs D. DePape'as su savimi turėjo lipnios juostos, virvės, tvirtinimo dirželių ir kitų medžiagų, tačiau ten rado tik N. Pelosi vyrą Paulą (Polą), kuriam trenkė į galvą plaktuku.

Pirmadienį federalinės valdžios institucijos apkaltino 42 metų D. DePape'ą pasikėsinimu pagrobti JAV pareigūnę ir jos šeimos nario užpuolimu dėl jos veiksmų darbe.

Keliomis valandomis vėliau San Fransisko apygardos prokurorė Brooke Jenkins (Bruk Dženkins) paskelbė apie šiam vyrui pareikštą virtinę naujų valstijos kaltinimų, kurie, pasak jos, apima „pasikėsinimą nužudyti, įsilaužimą į gyvenamąsias patalpas, užpuolimą mirtinu ginklu, prievartą prieš pagyvenusį žmogų, neteisėtą pagyvenusio žmogaus įkalinimą, taip pat grasinimus valstybės pareigūnui ir jo šeimai“.

B. Jenkins teigimu, jei D. DePape'as būtų pripažintas kaltu pagal valstijos kaltinimus, jam grėstų kalėjimas nuo 13 metų iki gyvos galvos.

Ji sakė, kad valstijos ir federalinis baudžiamasis persekiojimas vyks lygiagrečiai ir kad jos biuras sieks, kad D. DePape'as būtų sulaikytas be galimybės būti paleistam už užstatą, kai antradienį jis stos prieš teismą.

Už federalinį kaltinimą pasikėsinimu pagrobti gresia iki 20 metų kalėjimo, o už užpuolimą – iki 30 metų kalėjimo.

Ketino sužaloti N. Pelosi

Teismui pateiktame pareiškime FTB teigė, kad po suėmimo D. DePape'as pareigūnams pasakė, jog, jo nuomone, N. Pelosi yra atsakinga „už Demokratų partijos melą“.

Jis ketino laikyti N. Pelosi, kuri yra antra eilėje į JAV prezidento postą po viceprezidentės, įkaite ir kalbėtis su ja, sakoma pareiškime.

„Jei Nancy pasakytų DePape'ui „tiesą“, jis ją paleistų, o jei ji „meluotų“, jis ketino sulaužyti „jai kelių girneles“, – priduriama jame.

Jei Nancy pasakytų DePape'ui „tiesą“, jis ją paleistų, o jei ji „meluotų“, jis ketino sulaužyti „jai kelių girneles.

Tuo metu, kai įvyko incidentas, N. Pelosi San Fransiske nebuvo.

Išgirdęs, kad kažkas laužiasi į namus, P. Pelosi surinko skubios pagalbos telefono numerį 911, o tada kalbėjosi su D. DePape'u, stengdamasis nuraminti situaciją, kol atvyks policija.

Tačiau atvykusi policija pamatė, kaip jiedu grūmėsi dėl plaktuko. D. DePape'as juo smogė P. Pelosi į galvą, palikdamas vyrą be sąmonės, teigiama pareiškime.

Policija sulaikė D. DePape'ą, o 82 metų P. Pelosi buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi operacija dėl kaukolės lūžio ir rimtų dešinės rankos ir plaštakų sužalojimų.

Vėliau D. DePape'as pareigūnams pasakė, kad P. Pelosi „prisiėmė bausmę“ vietoj savo žmonos, nes jos nebuvo namie.

N. Pelosi vėlai pirmadienį sakė, kad jos šeimą pasiekė tūkstančiai žinučių su šiltais linkėjimais, ir nors tikimasi, kad jos vyras pasveiks, jo laukia ilga reabilitacija.

„Puikios San Fransisko  Zuckerbergo (Zukerbergo) ligoninės traumatologų komandos dėka, Paulas daro nuolatinę pažangą, bet tai bus ilgas sveikimo procesas“, – sakė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė.

Išaugusi įtampa

Užpuolimas ir bandymas pagrobti įvyko JAV išaugus politinei įtampai prieš lapkričio 8 dieną vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus. Prognozuojama, kad per juos demokratai praras daugumą N. Pelosi vadovaujamuose Atstovų Rūmuose.

Paklausta apie galimus smurto motyvus, apygardos prokurorė B. Jenkins sakė, kad, remiantis D. DePape'o pareiškimais ir jo pastabomis Pelosi namuose, „tai buvo politiškai motyvuotas“ incidentas.

Penktadienį, dar prieš paskelbiant informaciją apie P. Pelosi užpuolimą, JAV saugumo pareigūnai priešrinkiminiame žvalgybos informaciniame biuletenyje išreiškė susirūpinimą, kad dezinformacija gali paskatinti ekstremistų išpuolius.

D. DePape'as, kuris gyveno garaže netoli Ričmondo Kalifornijoje, nebuvo žinomas ekstremistas, tačiau pastaraisiais mėnesiais dalijosi nepagrįstais teiginiais, kad rinkimai buvo suklastoti, kad klimato mokslas ir vakcinos nuo COVID-19 yra netikros, kad Holokaustas buvo suklastotas, ir skelbė kitas sąmokslo teorijas.

Inti Gonzalez (Inti Gonsales), kurios motina kelerius metus buvo D. DePape'o partnerė, teigė, kad jis turėjo psichikos sveikatos problemų ir pastaruoju metu buvo pasinėręs į dešiniųjų sąmokslus.

„Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta“, – pareiškė ji V. Zelenskiui, kaip matyti Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

Ankstų sekmadienio rytą paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad N. Pelosi per vizitą Ukrainos sostinėje lydėjo Kongreso delegacija, kurioje buvo, be kita ko, kongresmenai Jasonas Crow (Džeisonas Krou), Jimas McGovernas (Džimas Makgavernas) ir Adamas Schiffas (Adamas Šifas).

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dėkoju Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą.“

Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta.

„Jungtinės Valstijos pirmauja teikiant didelę paramą Ukrainai jos kovoje su Rusijos agresija“, – parašė Ukrainos prezidentas.

Apie JAV Atstovų Rūmų pirmininkės ir Kongreso delegacijos vizitą anksčiau nebuvo skelbta.

„Mūsų delegacija didžiuodamasi perdavė žinią, kad rengiama papildoma amerikiečių parama, nes mes toliau dirbame siekdami prezidento [Joe] Bideno (Džo Baideno) prašymą dėl finansavimo įforminti teisės aktų rinkinyje“, – rašoma N. Pelosi biuro paskelbtame pranešime.

JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė Kongresui išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją.

Jis taip pat apžvelgė siūlomą naują įstatymų paketą, kuris leistų panaudoti Rusijos oligarchų turtą, konfiskuotą pagal beprecedentes sankcijas, išmokėti kompensacijoms Ukrainai už Maskvos karinės invazijos padarytą žalą.

„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, turėsime dar daugiau informacijos, būsime pasisėmę didelio įkvėpimo ir pasirengę daryti tai, ko reikia siekiant padėti Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautos ir viso pasaulio labui“, – rašoma N. Pelosi biuro pranešime.

Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

„Negalime elgtis lyg nieko bloga, kad olimpiada vyks Kinijoje“, – sakė N. Pelosi per bendrą Tomo Lantoso žmogaus teisių komisijos bei Kongreso ir vyriausybės komisijos dėl Kinijos posėdį.    

„Deja, esame čia, nes Kinija toliau slopina kitokią politinę nuomonę“, – kalbėjo demokratė ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi pareigą „pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje“.

„Skelbkime diplomatinį boikotą, jei olimpiada iš tiesų vyks, – sakė N. Pelosi. – Nežinau, ar tai įmanoma, nes praeityje mums nepavyko.“

Visgi ji pridūrė: „Neparodykime pagarbos Kinijos vyriausybei valstybių vadovų atvykimu į Kiniją.“

„Jei valstybių vadovai keliaus į Kiniją, kai jums čia sėdint ten toliau vykdomas genocidui, kyla klausimas, kokią moralinę teisę turite kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus kitose pasaulio vietose?“ – kalbėjo Atstovų Rūmų pirmininkė. 

Per bendrą posėdį taip pat pasisakė aktyvistai, pasmerkę Kinijos elgesį su musulmonų uigūrų mažuma ir politines represijas Honkonge.

„Olimpinių žaidynių organizavimas yra tapęs geriausiu, patikrintu sprendiniu autoritariniams režimams, kai jie siekia išbalinti savo reputaciją po įvykdytų nusikaltimų, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį ir sustiprinti aljansus“, – sakė Vašingtone įsikūrusios Honkongo demokratijos tarybos vykdomasis direktorius Samuelis Chu (Samiuelis Ču).

„Tarptautinis olimpinis komitetas turi padaryti viską, ko nepadarė ar atsisakė padaryti anksčiau, kad Kinijai neribotam laikui būtų uždrausta organizuoti bet kokius svarbius sporto renginius ir juose dalyvauti“, – sakė jis. 

Uigūrų kilmės žmogaus teisių advokatė Rayhan Asat (Raihan Asat) sakė, kad jos brolis Ekparas Asatas laikomas kalinimo stovykloje.

„Kaip galime palaikyti savo mylimus atletus žinodami, kad milijonai žmonių laikomi koncentracijos stovyklose? – kalbėjo ji. – Pritarimas olimpiados surengimui Kinijoje rodo, kad mes ignoruojame uigūrų kančias.“

Atletai raginami neboikotuoti žaidynių

Laiške Kongreso nariams Jungtinių Valstijų olimpinio ir paralimpinio komiteto vadovė Sarah Hirshland (Sara Heršland) ragino neboikotuoti žaidynių, tvirtindama, kad olimpiada itin svarbi po koronaviruso pandemijos.

„Pasaulis ilgiau nei metus praleido izoliacijoje, karantine ir baimėje, – rašė S. Hirshland. – Tūkstančiai sportininkų iš viso pasaulio, stovintys priešais olimpinę ugnį, simbolizuos pasaulio atsitiesimą po pastarųjų metų negandų.“

Anot jos, reiškiamas „pagrįstas nerimas“ dėl „Kinijos elgesio, įskaitant represijas prieš uigūrus“. 

„Mums taip pat neramu dėl padėties Kinijoje, – sakė ji. – Visgi olimpinių ir paralimpinių žaidynių boikotavimas nėra geopolitinių problemų sprendinys.“

„1980-ųjų ir 1984-ųjų žaidynių boikotai paliko dėmę olimpinėje istorijoje ir parodė, kad klaidinga naudoti olimpines žaidynes kaip geopolitinę priemonę“, – sakė S. Hirshland.

Kinija griežtai pasmerkė raginimus boikotuoti olimpiadą kaip bandymą politizuoti sportą.

Baltieji rūmai neišreiškė palaikymo boikotui; jam griežtai nepritaria ir JAV atletai.

„Tai – paties aukščiausio lygio kritinė padėtis“, – sakė aukščiausio rango Kongreso demokratė ir paragino viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pensą) bei šalies administraciją inicijuoti JAV konstitucijos 25-ąja pataisa numatytą procedūrą, kad prezidentas būtų nušalintas kaip nesugebantis eiti pareigų.

Šis raginimas nuskambėjo kitą dieną po Vašingtone įtūžusių D. Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, kai prezidentas juos paragino pareikalauti atšaukti lapkritį įvykusių rinkimų rezultatus, valstybės vadovo nepagrįstai vadinamus suklastotais.

Konstitucijos 25-oji pataisa numato, kad kabinetas balsų dauguma gali pašalinti iš posto prezidentą, pripažintą nesugebančiu eiti pareigų. Jeigu ši procedūra nebus inicijuota, Kongresas yra pasiruošęs pradėti apkaltos procesą, perspėjo N. Pelosi.

„Nemanau, kad viceprezidento atsakymo reikės ilgai laukti“, – sakė N. Pelosi ir pridūrė, kad kartu su Senato demokratų daugumos lyderiu Chucku Schumeru (Čaku Šumeru) „davė žinią, jog esame tuo suinteresuoti – taigi, pamatysime, ką jie atsakys. Tačiau jie turi į tai atsakyti.“

Atstovų Rūmų pirmininkė tiesiogiai kaltino D. Trumpą dėl „mėginimo surengti perversmą“ ir pareiškė, kad prezidentas „kurstė ginkluotą maištą prieš Ameriką“.

„Riba buvo peržengta taip smarkiai, kad šiam prezidentui jokiu būdu neturėtų būti leista priimti jokių sprendimų, kurstyti savo „trampininkų“ pajėgų. Kas toliau? Kas nutiks šiandien? – klausė ji. – Tikrai žinome, kad tai privalo būti suvaldyta.“

N. Pelosi gyrė kai kuriuos „narsius“ respublikonus, pagaliau išdrįsusius pasisakyti prieš D. Trumpą.

Tačiau kylant klausimų dėl saugumo tarnybų nesugebėjimo užkirsti kelio trečiadienį prasiveržusiam smurtui, Atstovų Rūmų pirmininkė ypatingą dėmesį skyrė gynybos sekretoriaus pareigas einančiam Christopheriui Milleriui (Kristoferiui Mileriui). N. Pelosi sakė, kad „jis neabejotinai turi atsakyti, kur vakar buvo Nacionalinė gvardija“.

Demokratė pridūrė, kad D. Trumpas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino „tobulas įrankis“.

Pasak N. Pelosi, nepakanka tiesiog laukti, kol sausio 20-ąją D. Trumpo kadencija pasibaigs. „Per ateinančias 13 dienų šis pavojingas žmogus gali padaryti tolesnės žalos mūsų šaliai“, – pabrėžė ji.

Pagal šį sprendimą iš žemųjų rūmų galerijos turėtų būti išnešti keturi paveikslai.

„Mūsų bendruomenė Kongrese turi šventą galimybę ir įsipareigojimą imtis reikšmingų pakeitimų, kad Kongreso koridoriai atspindėtų mūsų, kaip amerikiečių, aukščiausius idealus“, – N. Pelosi cituoja laikraštis.

Praėjusią savaitę Atstovų Rūmų vadovė paragino pašalinti iš Kapitolijaus vienuolika konfederatų statulų, visoje šalyje suintensyvėjus raginimams atsisakyti tokių Amerikos pilietinio karo simbolių.

Šie raginimai dar sustiprėjo po afroamerikiečio George'o Floydo (Džordžo Floido) mirties dėl šiurkščių policininkų veiksmų jį areštuojant, išprovokavusios didžiulius protestus prieš rasizmą.