Neseniai Kongresas leido JAV lanksčiau padėti teismui atlikti tyrimus dėl su Ukraina susijusių užsienio piliečių, o Teisingumo departamentas bus svarbi Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo dalis, sakė M. Garlandas.

„Nelaukiame, kol baigsis karo veiksmai, kad galėtume siekti teisingumo ir atsakomybės. Glaudžiai bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais renkant įrodymus ir rengiant bylas, kad atėjus laikui būtume pasirengę patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – sakė jis kalboje Amerikos teisininkų asociacijoje Denveryje.

Didelė garbė būti kartu su jais.

 

Jis paskyrė prokurorą dirbti praėjusį mėnesį Hagoje atidarytame centre, kuris padės valstybėms, rengiančioms bylas prieš Rusijos vadovybę dėl agresijos nusikaltimo.

Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras neišduos kaltinamųjų aktų ar įtariamųjų arešto orderių, bet rems Ukrainoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje jau vykstančius tyrimus.

TBT neturi jurisdikcijos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresiją Ukrainoje, nes Rusija ir Ukraina nėra ratifikavusios Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas šis teismas. Vis dėlto Ukrainos generalinis prokuroras yra sakęs, kad jo šalis planuoja prie jo prisijungti.

Jungtinių Valstijų taip pat nėra TBT narių gretose. Nuo Romos statuto įsigaliojimo JAV administracijos laikėsi iš esmės atsargaus požiūrio dėl TBT, nes baiminosi, kad jis gali pradėti tyrimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn amerikiečių karius ar aukšto rango pareigūnus.

Ukraina vienu metu turi daryti tris dalykus: kariauti karą, tirti karo nusikaltimus ir užtikrinti, kad iš kitos karo pusės išeitų teisinga visuomenė.

 

Visgi praeityje JAV yra bendradarbiavusi su TBT karo nusikaltimų klausimais, ypač Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos laikais, kai Vašingtonas pateikė įrodymų tyrimui dėl žiaurumų, kuriuos, kaip įtariama, įvykdė Viešpaties pasipriešinimo armija Ugandoje ir aplinkinėse Rytų Afrikos valstybėse.

Tačiau amerikiečių antipatija tribunolui pasiekė naujas aukštumas Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos laikais, kai ji tuometinei TBT vyriausiajai prokurorei ir keliems jos padėjėjams pritaikė sankcijas už tai, kad jie vykdė tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Afganistane ir Irake įvykdė JAV kariai, o Vakarų Krante ir Gazos Ruože – Izraelio kariai.

Joe Bideno (Džo Baideno) administracija netrukus po to, kai demokratas pradėjo eiti prezidento pareigas, atšaukė šias sankcijas, o jos sprendimas aktyviai padėti teismui atlikti tyrimus Ukrainoje yra dar vienas žingsnis link bendradarbiavimo su TBT.

Teisingumo departamentas teikia Ukrainai įvairiapusę pagalbą – nuo mokymų apie baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai iki pagalbos kuriant saugią elektroninę bylų valdymo sistemą, skirtą daugiau kaip 90 000 įtariamų žiaurių nusikaltimų. M. Garlandas taip pat paminėjo 500 mln. dolerių vertės areštuotą turtą ir daugiau nei tris dešimtis kaltinamųjų aktų, kuriuos departamentas pateikė siekdamas užtikrinti sankcijų vykdymą.

„Ukraina vienu metu turi daryti tris dalykus: kariauti karą, tirti karo nusikaltimus ir užtikrinti, kad iš kitos karo pusės išeitų teisinga visuomenė“, – sakė jis. Teisingumo departamentui „didelė garbė būti kartu su jais“, pridūrė generalinis prokuroras.

Pasak JAV pareigūnų, FSB buvo sėkmingai įdiegusi kenkėjišką programinę įrangą pavadinimu „Snake“ („Gyvatė“), arba „Uroburos“, kompiuterinėse sistemose visame pasaulyje, bet daugiausia dėmesio skyrė vyriausybių kompiuteriniams tinklams, mokslinių tyrimų centrams, žurnalistams ir kitiems taikiniams.

Per ne vienus metus trukusią operaciją Federaliniam tyrimų biurui (FTB) pavyko įveikti kenkėjišką programinę įrangą, įterpus į ją savąjį kompiuterinio kodo gabalėlį, perduodantį komandas, dėl kurių kenkėjiška programinė įranga persirašo, pranešė Teisingumo departamentas.

„Įvykdžiusi aukštųjų technologijų operaciją, per kurią rusų kenkėjiška programinį įranga buvo nukreipta prieš save, JAV teisėsauga neutralizavo vieną sudėtingiausių Rusijos kibernetinio šnipinėjimo įrankių, kuris buvo du dešimtmečius naudotas siekti Rusijos autoritarinių tikslų“, – pareiškė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako).

Ši kenkėjiška programinė įranga kompiuterinio saugumo ekspertams žinoma jau mažiausiai dešimtmetį ir JAV Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA) sako, kad FSB ją pradėjo kurti 2003 metais.

CISA šią kenkėjišką programinę įrangą pavadino „pažangiausiu kibernetinio šnipinėjimo įrankiu FSB arsenale“ ir pažymėjo, kad ją buvo nepaprastai sunku susekti kompiuterinėse sistemose ir tinklo sraute.

Be to, ji buvo sukurta taip, kad ją būtų paprasta naujinti ir modifikuoti, pareiškė CISA ir pridūrė, kad programinėje įrangoje, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, buvo „stebėtinai mažai riktų“.

Tai leido FSB metų metus per tinklus nesusekamai patekti į kompiuterius, kuriuose buvo saugomi slapto pobūdžio dokumentai.

Mažiausiai vienu atveju ši programinė įranga buvo įdiegta neįvardijamos NATO šalies kompiuterinėse sistemose ir tai, pasak CISA, Rusijos žvalgybai suteikė galimybę susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais, susijusiais su tarptautiniais santykiais, ir diplomatiniu susirašinėjimu ir parsisiųsti šiuos dokumentus.

„Sieksime, kad Aukščiausiasis Teismas skubos tvarka apgintų JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) priimtą mokslinį sprendimą ir apsaugotų amerikiečių galimybes gauti saugią ir veiksmingą reprodukcinę priežiūrą“, – teigė M. Garlandas.

Teisingumo departamento kaltinimai Sergejui Čerkasovui gali reikšti, kad jis bandys užginčyti vyro ekstradiciją į Rusiją iš Brazilijos, kur jis šiuo metu įkalintas dėl kaltinimų tapatybės klastojimu.

2022-ųjų balandžio pradžioje Nyderlandų valdžios institucijos sulaikė 39 metų S. Čerkasovą už tai, kad jis naudojosi suklastotais asmens tapatybės dokumentais.

Jis atvyko į šalį kaip brazilas Viktoras Mulleris Ferreira (Viktoras Miuleris Fereira), norėdamas pradėti dirbti TBT jaunesniuoju analitiku.

Tačiau Nyderlandų policija nustatė, kad jis – ne brazilas, o Maskvos karinės žvalgybos GRU agentas.

Jis yra vadinamasis nelegalas – šnipas, kuris daugelį metų slapstydamasis gyvena užsienyje ir susikuria visiškai naują tapatybę.

JAV kaltinamajame akte ir internete paskelbtame gyvenimo aprašyme teigiama, kad 2018–2020 metais jis mokėsi Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Vašingtone tarptautinių studijų magistrantūros programoje.

Nyderlandai teigė, kad jei S. Čerkasovas būtų patekęs į TBT, jis galėjo gauti labai vertingos žvalgybinės informacijos, susijusios su karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimu, arba net daryti įtaką Hagoje įsikūrusio tribunolo baudžiamajam procesui.

Balandžio 3-iąją jis buvo deportuotas į Braziliją, kur jam pateikti kaltinimai dėl tapatybės klastojimo.

Liepą S. Čersakovas buvo nuteistas kalėti 15 metų.

Tačiau rugsėjį Maskva oficialiai paprašė Brazilijos deportuoti jį į Rusiją, kur, jis ieškomas dėl įtarimų prekyba narkotikais.

JAV teisingumo departamentas pateikė jam kaltinimus dėl to, kad būdamas Jungtinėse Valstijose jis neteisėtai veikė kaip užsienio valstybės agentas.

Departamentas teigė, kad studijuodamas Vašingtone šis vyras rinko informaciją apie tam tikrus amerikiečius, kurią perduodavo savo kuratoriams.

Jis taip pat buvo apkaltintas sukčiavimu su vizomis, sukčiavimu bankuose, sukčiavimu elektroninėmis priemonėmis ir kitais kaltinimais, susijusiais su jo veikla Jungtinėse Valstijose.

Dar neaišku, ar JAV teisingumo departamentas sieks jo ekstradicijos iš Brazilijos ir, jei taip, kada.

„Kai užsienio priešininkai, tokie kaip Rusija, siunčia slaptus agentus į Jungtines Valstijas, mes juos surasime ir persekiosime pagal visus įstatymus“, – sakė JAV prokuroras Matthew Gravesas (Metju Greivsas).

Tomas Yarringtonas Ruvalcaba (Tomas Jaringtonas Ruvalkaba), kuris 1999–2005 metais buvo narkotikų kartelių smurto kamuojamos Meksikos pasienio Tamaulipaso valstijos gubernatorius, 2017 metais JAV ir Meksikos valdžios institucijų prašymu buvo suimtas Italijoje, kur keliavo prisidengęs išgalvota pavarde su padirbtu pasu.

Teisingumo departamentas pranešė, kad 2021-ųjų kovą jis pripažino savo kaltę dėl kaltinimų korupcija.

T. Yarringtonas Ruvalcaba buvo pripažintas kaltu dėl to, kad eidamas gubernatoriaus pareigas priėmė kyšių, kurių bendra suma buvo 3,5 mln. dolerių (3,3 mln. eurų), ir Jungtinėse Valstijose šiuos pinigus plovė „pirkdamas paplūdimio apartamentus, dideles valdas, komercinius projektus, lėktuvus ir prabangias transporto priemones“.

Tikimasi, kad atlikęs įkalinimo bausmę jis bus deportuotas, nes nėra JAV pilietis, sakoma Teisingumo departamento pranešime.

„Net jei esate Meksikos valstijos gubernatorius, mes neliksime abejingi, kai naudodamiesi savo padėtimi neteisėtai pildote savo kišenes ir pažeidžiate Jungtinių Valstijų įstatymus“, – sakė JAV prokuroras Alamdaras Hamdani (Alamdaras Hamdanis).

T. Yarringtonas Ruvalcaba buvo Meksikos Institucinės revoliucinės partijos narys, o 2005 metais kandidatavo į šalies prezidento postą.

Tamaulipasas, kuris yra prie Meksikos įlankos ir kuriame įsikūrę keli dideli Meksikos pasienio miestai, pavyzdžiui, Nuevo Laredas ir Matamorosas, yra nusikalstamų grupuočių, įskaitant Meksikos įlankos kartelį, centras.

Šį mėnesį Matamorose buvo pagrobti keturi sieną kirtę JAV piliečiai. Du iš jų vėliau buvo rasti negyvi, o kiti paleisti.

Su incidentu buvo siejami Meksikos įlankos kartelio nariai, tačiau grupuotė teigė, kad žudikai veikė vieni.

Du iš suimtųjų buvo Rytų Europos organizuotos nusikalstamos grupuotės, turinčios ryšių su Iranu, nariai, kurie buvo užverbuoti organizuoti M. Alinejad nužudymą Niujorke, sakė generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas).

„Praėjusį vakarą Teisingumo departamentas išardė tarptautinį išpirkos reikalaujančių programų tinklą, kuris iš aukų Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje išviliojo ir bandė išvilioti šimtus milijonų dolerių“, – sakė generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas).

Šie septyni asmenys organizuotai veikė bent nuo 2017 metų, Rusijos kompanijų „Sernija Inžiniring“ ir „Sertal“, jau įtrauktų į JAV sankcijų sąrašus, naudai.

Šios kompanijos dirbo „vadovaujant Rusijos žvalgybos tarnyboms“ ir siekė pažangios elektronikos bei testavimo įrangos Rusijos kariuomenei, mokslui ir pramonei, sakoma JAV Teisingumo departamento pareiškime.

Dalis šios įrangos pasitarnavo kvantinei kompiuterijai, hipergarsinių ir branduolinių ginklų kūrimui, kitiems kariniams ir kosmoso programų tikslams, nurodė Teisingumo departamentas.

Kontrabandininkų tinklas šių prekių pirkimą maskuodavo pasitelkdamas du Niujorke gyvenančius amerikiečius, o mokėjimą ir gabenimą vykdydavo per fiktyvias kompanijas ir įvairias banko sąskaitas.

Prekės būdavo gabenamos per Estiją, Suomiją, Vokietiją ir Honkongą, sakoma kaltinamajame akte, pateiktame federaliniame teisme Brukline.

Veikla buvo tęsiama kovo mėnesį įtraukus abi kompanijas ir vieną iš atsakovų į sankcijų sąrašus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Spalį vienas iš atsakovų rusų, Vadimas Konoščenokas, kuris kaltinamajame akte vadinamas įtariamu Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnu, buvo sustabdytas Estijoje, kai per sieną bandė pervežti į Rusiją 35 tipų puslaidininkių ir tūkstančius JAV gamybos 6,5 mm kalibro kulkų, naudojamų snaiperių šautuvams.

Lapkritį jis vėl buvo sustabdytas, kai gabeno maždaug 20 JAV gamybos taktinių kulkų ir snaiperių šovinių dėžių, sakoma kaltinamajame akte.

Septyniems kaltinamiesiems pateikta 16 kaltinimų sukčiavimu, sąmokslu, kontrabanda, pinigų plovimu ir sankcijų pažeidimu.

Vienas iš minimų rusų antradienį buvo areštuotas, o antras pats pasidavė pareigūnams.

V. Konoščenoką gruodžio 6 dieną JAV prašymu areštavo Estijos pareigūnai, jis turi būti išduotas Jungtinėms Valstijoms.

Kiti keturi kaltinamieji yra laisvėje, nurodė Teisingumo departamentas.

Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi (Šahramas Pursafis), dar žinomas kaip Mehdi Rezayi (Mehdis Rezajus), pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst. eurų) atlygį už J. Boltono, taip pat ėjusio JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pareigas, nužudymą.

Departamentas pridūrė, kad šis planas veikiausiai buvo parengtas kaip atsakas į Revoliucinės gvardijos vieno iš pagrindinių vadų Qassemo Soleimani  (Kasemo Suleimanio) nužudymą Irake 2020 metų sausį.

Apie šiuos kaltinimus buvo pranešta Iranui svarstant per derybas Vienoje pateiktą pasiūlymą atgaivinti 2015 metų sutartį, turinčią neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo.

Jau kelis mėnesius Teheranas vengia šio susitarimo ir reikalauja, kad JAV pirmiausiai panaikintų Revoliucinei gvardijai taikomą terorizmo rėmėjos statusą.

„Tai ne pirmasis kartas, kai atskleidėme Irano sąmokslus keršyti asmenims JAV teritorijoje, ir nenuilsdami dirbsime, kad išaiškintume ir sužlugdytume kiekvieną iš šių pastangų“, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Matthew Olsenas (Metjus Olsenas).

Kaltinamajame dokumente nurodoma, kad N. Poursafi mėgino organizuoti J. Boltono nužudymą praeitų metų spalio pradžioje. Tada jis susisiekė su neįvardytu asmeniu Jungtinėse Valstijose ir iš pradžių sakė norintis užsakyti J. Boltono nuotraukų.

Šis asmuo perdavė iraniečiui kito asmens kontaktus, o N. Poursafi tuomet jo paprašė nužudyti J. Boltoną.

Jis pasiūlė 250 tūkst. dolerių (per 244 tūkst. eurų), bet galiausiai buvo susiderėta dėl 300 tūkst. dolerių.

„Poursafi pridūrė, kad turi papildomą „darbą“, už kurį sumokėtų 1 mln. dolerių (978 tūkst. eurų)", – nurodė Teisingumo departamentas.

Teismo dokumentuose sakoma, kad antrasis asmuo buvo JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) konfidencialus šaltinis.

Užsienio politikos „vanagas“

Tariamas žudikas delsė imtis veiksmų, laukdamas avanso, bet N. Poursafi tik balandžio pabaigoje pervedė kriptovaliutos, kurio vertė tebuvo 100 dolerių.

N. Poursafi kaltinamas pasitelkęs tarpvalstybinę komercinę struktūrą sumokėti atlygiui už užsakomąją žmogžudystę. Už tokį nusikaltimą gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo. Jis taip pat kaltinamas mėginęs teikti materialinę pagalbą sąmokslui nužudyti kitoje šalyje ir galėtų būti už tai nuteistas kalėti iki 15 metų.

J. Boltonas, vienas iš JAV užsienio politikos „vanagų“ ir griežtas Irano kritikas, dirbo ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos nacionalinio saugumo patarėju nuo 2018 metų balandžio iki 2019 metų rugsėjo.

Prezidento George'o W. Busho (Džoržo V. Bušo) administracijoje jis 2005–2006 metais ėjo ambasadoriaus prie JT pareigas.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad J. Boltonas apie sąmokslą buvo informuotas ir bendradarbiavo su tyrėjais. Be kita ko, jis leidosi nufotografuojamas prie savo biuro Vašingtone, kad tos nuotraukos būtų nusiųstos N. Poursafi.

Kelis mėnesius vykstant deryboms su minėtu asmeniu Jungtinėse Valstijose N. Poursafi atskleidė, kad šis sąmokslas susiję su Teherano troškimu atkeršyti už Q. Soleimani nužudymą.

Q. Soleimani vadovavo Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgoms ir asmeniškai prižiūrėjo šiitiškos respublikos sąjungininkų ir tarpininkų tinklą Persijos įlankos regione.

Jis žuvo per JAV drono smūgį, kai 2020 metų sausio 7 dieną atskrido į Bagdado oro uostą.

Nuo tada Teheranas grasino atkeršyti už jo žūtį, o JAV pareigūnai sakė, kad Teheranas ieško galimybių nužudyti amerikiečių.

Manoma, kad kitas asmuo Teherano taikinių sąraše buvo Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), kuris Q. Soleimani nužudymo metu ėjo JAV valstybės  sekretoriaus pareigas, o anksčiau vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV).

Tuo metu M. Pompeo teigė, kad Q. Soleimani planavo dideles atakas prieš JAV taikinius, pavyzdžiui, ambasadas.

Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) sakė, kad keturi pareigūnai apkaltinti pilietinių teisių pažeidimu, neteisėtu sąmokslu, nekonstituciniu jėgos panaudojimu ir trukdymu.

„Mes teigiame, kad šie nusikaltimai nulėmė p. Taylor mirtį“, – sakė M. Garlandas.

B. Taylor ir 46 metų George'o Floydo (Džordžo Floido), kurį 2020-ųjų gegužę Mineapolyje nužudė baltasis policininkas, mirtis buvo atsidūrusi kampanijos prieš rasizmą ir policijos brutalumą, kuri kilo Jungtinėse Valstijose ir išplito po visą pasaulį, dėmesio centre.

M. Garlandas sakė, kad trys Kentukio valstijoje esančio Luisvilio policijos pareigūnai – Joshua Jaynesas (Džošua Džeinsas), Kelly Goodlett (Keli Gudlet) ir Kyle'as Meany (Kailas Minis) – apkaltinti kratos orderio suklastojimu įtariamos narkotikų kontrabandos byloje.

Jie kaltinami pažeidę B. Taylor teises, nes siekė orderio kratai jos namuose, nors žinojo neturintys tam pakankamo pagrindo.

„Mes teigiame, jog šie atsakovai žinojo, kad rašytiniuose parodymuose, kuriais buvo grindžiamas orderis, buvo melagingos ir klaidinančios informacijos, kad juose nebuvo svarbios informacijos“, – sakė M. Garlandas.

Anot jo, žuvus B. Taylor, tie pareigūnai taip pat „ėmėsi veiksmų savo neteisėtam elgesiui nuslėpti“.

Ketvirtas policijos pareigūnas, Brettas Hankisonas (Brettas Hankisonas), buvo apkaltintas pernelyg didelės jėgos panaudojimu. Jis per minimą reidą paleido labai daug šūvių.

Kovo mėnesį B. Hankisonas buvo išteisintas dėl valstijos kaltinimų „pavojaus sukėlimu nesant priežasties“.

B. Taylor, greitosios pagalbos skyriaus techninė darbuotoja, buvo nušauta savo bute 2020-ųjų kovo 13-ąją, kai trys Luisvilio policininkai, dėvėję civilinius drabužius, įsiveržė į jos namus su tyrimą dėl narkotikų atliekančių pareigūnų išduotu kratos orderiu.

Trys kovos su narkotikais skyriaus pareigūnai į B. Taylor namus įsiveržė naktį. B. Taylor vaikinas Kennethas Walkeris (Kenetas Volkeris), kuris buvo lovoje su ja, pačiupo ginklą ir susišaudė su pareigūnais, vieną jų sužeidė. Vėliau jis sakė manęs, kad tai buvo nusikaltėliai.

Policininkai, kurie nebuvo įjungę savo nešiojamų kamerų, kaip yra reikalaujama, atsakydami paleido maždaug 30 šūvių ir mirtinai sužeidė B. Taylor.

Jos namuose narkotikų nebuvo rasta.

B. Taylor vaikinas sakė, kad policininkai duris išlaužė be perspėjimo, bet pareigūnai tvirtino prisistatę.

Du iš dalyvavusių pareigūnų buvo atleisti, bet valstijos kaltinimai buvo pareikšti tik B. Hankisonui, ir jie buvo susiję ne su B. Taylor žūtimi, o su pavojaus sukėlimu kaimyninių butų gyventojams.

Didžiausias Kentukio miestas Luisvilis 2020 metų rugsėjį civilinę bylą dėl B. Taylor žūties išsprendė jos šeimai sumokėjęs 12 mln. dolerių (11,8 mln. eurų).