64-erių J.-C. Junckeris turėjo baigti savo kadenciją penktadienį, tačiau jo vadovaujamos EK darbo pabaiga buvo atidėta, nes jo įpėdinės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos dar nepatvirtino Europos Parlamentas.

Buvusiam Liuksemburgo premjerui J.-C. Junckeriui „lapkričio 11-ąją bus atliekama operacija dėl aneurizmos“, sakė jo atstovė.

Pasak AFP šaltinių, J.-C. Junckeriui išsivystė pilvo aortos aneurizma.

Kol J.-C. Junckeris bus ligoninėje, jį pavaduos EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), o pirmininkas tikisi spėti pats perduoti postą U. von der Leyen.

Neoperuojama pilvo aortos aneurizma gali plyšti ir sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Kol kas nežinoma, kokio rimtumo J.-C. Junckerio liga.

Rugpjūtį EK pirmininkui teko nutraukti savo atostogas, kad jam būtų atlikta tulžies pūslės pašalinimo operacija, o per viešus renginius jis neretai demonstruodavo prastos savijautos ženklų.

Nepaisydamas vis atsinaujinančių nugaros skausmų J.-C. Junckeris EK vadovavo pastaruosius penkerius metus, bet jo komanda pastaraisiais mėnesiais palaipsniui mažino savo darbo krūvį.

Artimiausiomis savaitėmis pirmininkas neturėtų priimti jokių rimtų politinių sprendimų, o dabartinės sudėties EK dabar tiesiog prižiūrės kasdienius reikalus, U. von der Leyen komandai ruošiantis perimti darbus.

Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen tikėjosi šią savaitę pradėti darbą Europos Komisijoje, bet EP atmetė tris jos pasiūlytus eurokomisarus.

Europarlamentarai pademonstravo beprecedentę jėgą, anksčiau šį mėnesį per kandidatų klausymus atmetę tris iš 27 kandidatūrų. Pasak EP narių, Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos pasiūlyti kandidatai netinkami užimti jiems siūlytus postus dėl įvairių įtariamų finansinių pažeidimų ir kitų problemų.

Kadangi U. von der Leyen reikia laiko, kad patvirtintų tris naujus kandidatus, kuriems dar teks dalyvauti klausymuose EP, o darbą privalo pradėti visa Komisija vienu metu, jos kadencijos pradžios atidėjimas bent mėnesiui yra neišvengiamas.

Galiausiai visą EK sudėtį turės patvirtinti EP.

J.-C. Junkeris pakartojo apgailestaujantis, kad Britanija planuoja palikti ES spalio 31 dieną, bet pridūrė: „Bent jau galėsime žvelgti saus į akis ir sakyti, kad padarėme viską, ką galėjome, siekdami užtikrinti, kad šis pasitraukimas būtų tvarkingas.“

„Turime labai atidžiai stebėti įvykius Vestminsteryje. Neįmanoma, neįsivaizduojama, kad šis (Europos) Parlamentas ratifikuotų susitarimą anksčiau nei susitarimą ratifikuos Vestminsteris“, – jis sakė Strasbūre posėdžiaujantiems europarlamentarams.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) siekia žūtbūt užsitikrinti atsiskyrimą nuo Briuselio, tačiau šis žingsnis grasina nutraukti daugelį Londono svarbių ekonominių ir politinių ryšių su Europa po 46 metus trukusios narystės Bendrijoje.

Britanijos įstatymų leidėjai, pirmąkart per pastaruosius 37 metus susirinkę į šeštadienį surengtą posėdį, įpareigojo B. Johnsoną prašyti ES dar kartą atidėti „Brexit“, kol jie išnagrinės naujai suderintą išstojimo sutartį.

Londono vyriausybė šiuo metu stengiasi užsitikrinti, kad parlamentas pritartų papildomų teisės aktų paketui, reikalingam, kad „Brexit“ įsigaliotų.

Britanijai nesiseka rasti bendro sutarimo, kaip išstoti iš ES, nuo pat 2016 metų referendumo, kai nedidele persvara laimėjo „Brexit“ šalininkai.

Londonui oficialiai anksčiau tą pačią dieną pateikus naująjį pasiūlymą, J.-C. Junkeris telefonu sakė Britanijos lyderiui, kad Europos Sąjungos derybininkai dabar „objektyviai išnagrinės teisinį tekstą“.

B. Johnsono plane, paskelbtame Jungtinės Karalystės vyriausybės, sakoma, kad naująja "Brexit" sutartimi „turėtų būti tvirtai įsipareigota prie sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos išvengti muitinės tikrinimų, priežiūros tikrinimų arba susijusios fizinės infrastruktūros“.

Dokumento lydraštyje, adresuotame J.-C. Junckeriui, B. Johnsonas nurodo, kad jo siūlymu „pašalinama vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop)" – ES remtas planas, turėjęs užtikrinti, kad siena Airijoje išliktų atvira, numatant, kad Britanija laikinai laikysis Bendrijos muitų taisyklių.

JK parlamentas triskart atmetė ankstesnį „Brexit“ susitarimą, visų pirma – dėl apsidraudžiamosios priemonės.

„Siūloma „apsidraudžiamoji priemonė“ yra tiltas į niekur, tad privalu rasti naują būdą“, – sakoma B. Johnsono laiške J.-C. Junckeriui.

Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris  trečiadienį tarsis su kolegomis dėl tolesnių priemonių, sakė ES atstovė. Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES be sutarties esą yra reali galimybė, nors jos Briuselis ir nenori.

Komentuodama derybas tarp Londono ir Briuselio dėl britų norimų „Brexito“ sutarties pataisų, atstovė sakė, kad „procese yra pažangos“, nes sutarta dėl dažnesnių derybininkų susitikimų techniniu lygiu. Apie turinio pažangą esą bus paskelbta, kaip tik jos bus.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, esant reikalui, nori išvesti savo šalį ES ir be sutarties. Parlamentarai Bendruomenių Rūmuose mėgins tam užkirsti kelią ir galbūt dar kartą atidėti „Brexitą“.

B. Johnsonas reikalauja išbraukti iš sutarties apsidraudžiamąją priemonę dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos (backstop). ES atsisako keisti susitarimą, tačiau teigia, kad pasižiūrėtų konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvų. Iki šiol pasiūlymai nėra žinomi.

Pasak EK atstovės spaudai Minos Andreevos, J.-C. Junckeris šiuo metu sveiksta namuose Liuksemburge, rašo politico.eu.

„Pirmininkas Junckeris sparčiai atsigauna po operacijos. Jis jau išleistas iš ligoninės, tęsia gydymą namuose. Tikimės, kad jis vėl dirbs su mumis jau kitą savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė M. Andreeva.

Anksčiau EK pranešė, kad J.-C. Junckeris turėjo nutraukti savo atostogas Austrijoje dėl sveikatos būklės. Jis buvo nuskraidintas į Liuksemburgą, kur jam sėkmingai atlikta tulžies pūslės pašalinimo operacija.

EK pirmininkas dėl atliktos operacijos taip pat turės praleisti šeštadienį pradėsiantį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą.

J.-C. Junckeris EK pirmininko kadenciją baigs spalio 31 d. Nuo lapkričio 1 d. Komisijai vadovaus išrinkta pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.

„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.

Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).

Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku. Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.

„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.

Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.

„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.

Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.

Tokius komentarus J.-C. Junckeris išsakė Rumuniją krečiant politinei krizei, per kurią įsiplieskė konfliktas tarp šalies prezidento ir premjero, o valdančiosios partijos vadovas buvo nuteistas už sukčiavimą per rinkimus ir apskundė ES institucijas.

Blokas tęs dialogą su rumunų pareigūnais, pareiškė J.-C Junckeris, atvykęs į ES viršūnių susitikimo vaizdingame Transilvanijos Sibiu miestelyje.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) atvirai pripažino, kad politinė krizė daro neigiamą poveikį jo šalies įvaizdžiui Bendrijoje.

„Susidūriau su problema, nes, kalbant atvirai, neturiu jums jokios naujos informacijos“, – sakė ES aukšto rango pareigūnas prieš dvi dienas truksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame būtų svarstomas toks prašymas.

„Negavome laiško iš ministrės pirmininkės Th. May. Jokia kita forma negavome prašymo iš Jungtinės Karalystės pratęsti išstojimo procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį“, – sakė pareigūnas.   

Anksčiau buvo pranešta, kad Th. May planuoja prašyti kolegų suteikti daugiau laiko.

„Šiuo metu JK prašymo nėra. Galbūt jį dar gausime, o gal ir ne“, – sakė ES pareigūnas.

Th. May svarsto, ar prašyti neilgo pratęsimo, kad būtų galima priimti „Brexit“ reikalingus teisės aktus, ar visgi prašyti atidėti išstojimą ilgesniam laikui, kad būtų galima peržiūrėti visą „Brexit“ strategiją.  

Jei „Brexit“ procesas nebus pratęstas, Jungtinė Karalystė po devynių dienų paliks Europos Sąjungą nesudarius jokio susitarimo. 

„Ką galiu dabar pasakyti? Neturiu pagrindo spėlioti, koks galėtų būti terminas“, – sakė pareigūnas.  

„Manau, 27 (lyderiai) aptars „Brexit“ atsižvelgdami į tai, kokia bus tuo metu padėtis“, – pridūrė jis. 

Vienas Dauningo gatvės atstovas britų visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad premjerė prašys neilgo „Brexit“ atidėjimo.   

Sprendimo šią savaitę nebus?

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pareiškė, jog mažai tikėtina, kad Europos Sąjunga per šios savaitės viršūnių susitikimą Briuselyje pasieks kokį nors sprendimą dėl „Brexit“.

Atkreipdamas dėmesį į politinį sąmyšį Londone dėl Jungtinės Karalystės planų išstoti iš ES, J.-C. Junckeris vokiečių transliuotojui „Deutschlandfunk“ sakė, kad kol tai nebus išspręsta, likusių 27 bloko narių rankos bus surištos.

„Kol nežinome, kam Britanija galėtų pasakyti „taip“, ir savo pusėje negalime priimti jokio sprendimo“, – sakė jis.

Britų transliuotojas BBC, cituodamas vieną Dauningo gatvės pareigūną, pranešė, jog JK ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį paprašys Briuselio trumpam atidėti „Brexit“, kad ji turėtų laiko parlamente prastumti planą dėl kelio į priekį.

Susierzinę Europos lyderiai dabar reikalauja Londono aiškiai pasakyti, ko jis nori, ir perspėja, kad vis tiek išlieka rizika Britanijai kovo 29-ąją be sutarties iškristi iš bloko, kuriam ji priklausė 46 metus.

J.-C. Junckeris tvirtino, kad susitarimas, pasiektas po dvejų metų derybų su Briuseliu, yra paskutinis liekančių bloko narių pasiūlymas.

„Daugiau nieko negalima padaryti, priėjome kelio galą, – sakė jis. – Jei aptarinėjami kiti scenarijai, mums reikėtų naujo kelio.“

Pasak J.-C. Junckerio, Th. May turi pateikti Briuseliui parlamento patvirtintą sutarimą ir „aiškų grafiką“.

Turint omenyje, kad tai mažai tikėtina prieš viršūnių susitikimo pradžią šį ketvirtadienį, „mums tikriausiai reikės vėl susitikti kitą savaitę“, pridūrė jis.

„Vakarykštis balsavimas padidino netvarkingo pasitraukimo riziką, – Europos Parlamente sakė J.-C. Junckeris. – Mums reikia būti pasirengusiems visiems scenarijams, taip pat ir blogiausiam.“

Šalis rotacijos tvarka perims šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą sausio 1 dieną.

Net jei Rumunija yra „techniškai gerai pasirengusi“, „Bukarešto vyriausybė ne visiškai supranta, ką reiškia vadovauti ES šalims,“ – interviu dienraščiui „Die Welt“ pareiškė J. C. Junckeris.

Jis nurodė, kad ES pirmininkaujanti valstybė „turi būti pasirengusi išklausyti kitus ir nustumti savo pačios problemas į šalį. Dėl šito turiu tam tikrų abejonių.“

Komisijos pirmininkas taip pat suabejojo ​​šalies, negalinčios išsklaidyti vidaus politinės įtampos, gebėjimu būti „vienijančiuoju elementu“ Europoje.

Rumunija perims pirmininkavimą ES 2019 metų sausio 1 dieną – pirmą kartą nuo 2007-ųjų, kai tapo Bendrijos nare.

Eilė pirmininkauti ES atėjo tuo metu, kai daugelyje sričių vis labiau skiriasi Briuselio ir populistinės Bukarešto vyriausybės nuomonės.

Rumunijos kairiojo sparno vyriausybė neseniai griebėsi nacionalistinės retorikos, panašios į sklindančią šalia esančiose Vengrijoje ir Lenkijoje.

Įtakingiausiu Rumunijos žmogumi laikomas valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderis Liviu Dragnea (Livijus Dragnia) pareiškė, kad ES yra „neteisinga“, o Briuselis siekia atimti iš Bukarešto „teisę turėti savo nuomonę“.

Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių Bukarešto ir Briuselio santykių atšalimą, yra PSD planuojamas Rumunijos teismų sistemos pertvarkymas, kuriuo, pasak vyriausybės, siekiama pažaboti teisėjų „piktnaudžiavimą“.

Tačiau Europos Komisija ragino atsisakyti šių reformų ir teigė, kad jos kenkia kovai su korupcija vienoje labiausiai į kyšininkavimą linkusių bloko narių.

Dar daugiau, Rumunijai gali būti sunku kalbėti vienu balsu, kivirčijantis Vioricos Dancila (Viorikos Denčilės) – trečios PSD premjerės nuo 2016 metų – vyriausybei ir centro dešinės prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui).

Tvirtai proeuropietiškų pažiūrų K. Iohannisas, kuris dažnai konfliktuodavo su vyriausybe, atstovauja Rumunijai Europos Vadovų Taryboje.