Pasaulinių klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad, kai praėjus 56 dienoms po pirmosios vakcinos dozės suleidžiama antroji, susiformuoja 75 proc. apsauga nuo simptominės COVID-19 ligos. Šis lygis JAV padidėjo iki 94 proc.

Kompanijos pranešime spaudai šio skirtumo priežastis nėra aiškiai išdėstoma, tačiau taip gali būti dėl to, kad duomenų rinkimo metu JAV buvo mažiau viruso atmainų.

Jungtinėse Valstijose vakcina, praėjus 14 dienų po antrojo skiepo, buvo 94 proc. efektyvi, užkertant kelią sunkiai COVID-19 ligai, tačiau tokia išvada daroma iš palyginti nedaug duomenų.

Antrąją dozę suleidus praėjus dviem mėnesiams po pirmosios, antikūnų lygis, palyginti su viena preparato doze, padidėjo nuo keturių iki šešių kartų. Tačiau palaikomąją dozę suleidus praėjus pusmečiui po pirmosios, „antikūnų lygis po savaitės padidėjo devynis kartus ir, praėjus keturioms savaitėms, toliau didėjo iki dvylikos kartų“, nepriklausomai nuo paskiepytojo amžiaus.

Atskiro JAV atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 390 tūkst. „Johnson & Johnson“ vakciną nuo šių metų kovo iki liepos gavusių žmonių, rezultatai rodo, kad viena preparato dozė suteikia 79 proc. apsaugą nuo infekcijos ir 81 proc. apsaugą nuo hospitalizacijos.

Pastarasis veiksmingumo prieš hospitalizaciją rodiklis yra didesnis, palyginti su dviejų JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) neseniai atliktų tyrimų rezultatais, kur atitinkamas rodiklis sudaro po 68 ir 60 proc.

Antradienį paskelbtame „Johnson & Johnson“ pranešime sakoma, kad dviejų dar nerecenzuotų tyrimų, atliktų su anksčiau vieną vakcinos dozę gavusiais žmonėmis, rezultatai parodė, kad antroji dozė padidino gaminamų antikūnų prieš koronavirusą kiekį.

„Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinančioji dozė dar labiau padidino antikūnų kiekį tyrime dalyvavusiems žmonėms, kuriems anksčiau buvo suleista mūsų vakcina“, – sakė bendrovės tyrimų ir plėtros vadovas Mathai Mammenas (Matajus Mamenas).

Anksčiau bendrovė buvo paskelbusi duomenis, rodančius, kad viena vakcinos dozė užtikrina pasiskiepijusiųjų apsaugą iki aštuonių mėnesių po pirmojo skiepo.

„Johnson & Johnson“ šiuo metu veda derybas dėl stiprinančiosios vakcinos dozės patvirtinimo su reguliavimo tarnybomis, įskaitant JAV maisto ir vaistų administraciją (FDA), Europos vaistų agentūrą ir kitas institucijas.

Valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas penktadienį tviteryje rašė, kad tai dalis JAV pastangų būti lydere pasaulinėje kovoje su pandemija.

Kartu JAV esą jaučia pareigą „toliau remti Afganistaną, įskaitant šalies žmonių saugumo ir sveikatos skatinimą“.  Kad būtų įgyta pilna apsauga nuo COVID-19, užtenka vienos „Johnson & Johnson“ vakcinos dozės.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė, kad JAV karinė misija Afganistane baigsis rugpjūčio 31 dieną.

Registruotis skiepui bus galima nuo birželio 15 dienos, trečiadienį pranešė sveikatos ministras Bent Høie. Šis preparatas nacionalinėje vakcinacijos kampanijoje nenaudojamas.

Tačiau, kad gautų skiepą, asmuo turės atitikti tam tikrus kriterijus. Tai, be kita ko, apima skubiai reikalingas keliones į šalis, kuriose sergamumas COVID-19 yra aukštas, ar kitas priežastis, kai vakcinos nauda gali nusverti galimas rizikas.

Taip Norvegija seka Danijos pavyzdžiu. Čia taip pat „Johnson & Johnson“ vakcina išbraukta iš nacionalinės vakcinacijos kampanijos. Tačiau nuo kovo pabaigos gyventojai, kurie to pageidauja, po konsultacijų su gydytoju gali paskiepyti „Johnson & Johnson“, taip pat „AstraZeneca“ vakcina.

„AstraZeneca“ Norvegijoje iš nacionalinės vakcinacijos kampanijos išbraukta kovą, o „Johnson & Johnson“ iki šiol nebuvo pradėta naudoti.

„Milijonas J&J vakcinų keliauja mūsų partneriams Korėjos Respublikoje“, – tviterio paskyroje teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Su šiomis dozėmis užtikriname Korėjos Respublikos ir JAV pajėgų saugumą ir parengtį. Mūsų valstybių draugystė yra giliai įsišaknijusi, ypač kai to labai reikia“, – sakė jis.

Per gegužės mėnesį įvykusį Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino vizitą JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Seului tiekti vakcinos dozių ir taip suteikti apsaugą Pietų Korėjos kariuomenei.

J. Bideno teigimu, tai svarbu ir tūkstančiams Pietų Korėjoje dislokuotų JAV karių.

JAV valdžia yra pažadėjusi iki birželio galo kitoms šalims pristatyti 80 mln. vakcinų.

Tačiau vyriausybės patariamasis organas pandemijos klausimais teigė, kad šis sprendimas yra „laikinas“, kol Europos vaistų agentūra (EVA) pateiks tolesnes rekomendacijas dėl šios vakcinos.

Kaip pranešama, mirusi moteris buvo jaunesnė nei 40 m. ir buvo paskiepyta per savo darbdavį. Patariamasis organas nurodė, kad tai yra vienintelis šalyje nustatytas toks mirties atvejis.

Moteris, praėjus kuriam laikui po skiepo, buvo paguldyta į ligoninę „dėl sunkios trombozės ir sumažėjusio trombocitų kiekio“. Ji penktadienį mirė.

Patariamasis organas nurodė, kad Belgija ir toliau naudos „Johnson & Johnson“ vakciną, tačiau skiepijant pagyvenusius žmones ir pažeidžiamų grupių žmones, kaip benamius.

Tačiau kalbant apie bendrąją populiaciją, vakcina „bus laikinai naudojama skiepijant tik vyresnius kaip 41 m. amžiaus žmones“.

Organas teigė, kad Belgija iki šiol gavo apie 40 tūkst. „Johnson & Johnson“ dozių, iš kurių 80 proc. sunaudota skiepijant vyresnius kaip 45 m. amžiaus žmones.

„Įvedus pasirinkimo sistemą, žmonės dabar turi galimybę pasiskiepyti „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinomis, kurios neįtrauktos į Danijos visuotinę vakcinavimo kampaniją“, – sakoma sveikatos apsaugos ministro Magnuso Heunicke (Magnuso Hoinikės) pareiškime.

Ši Šiaurės Europos valstybė, kuriai, kaip manoma, pavyko suvaldyti pandemiją ir kur vakcinuota didžioji dalis didžiausios rizikos grupėms priklausančių žmonių bei medikų, nusprendė nebenaudoti šių vakcinų savo vakcinacijos kampanijoje po pranešimų apie retus, bet rimtus kraujo krešulių atvejus asmenims, kurie buvo paskiepyti šiais preparatais.

Nuo šiol šiomis vakcinomis galės būti skiepijami suaugusieji, pasitarę su gydytoju.

Šiuo metu Danija savo visuotinėje skiepijimo kampanijoje naudoja dvi vakcinas: „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“.

Remiantis naujausiais duomenimis, beveik 19 proc. iš 5,8 mln. Danijos gyventojų yra visiškai paskiepyti, dar beveik 30 proc. yra gavę po pirmąją vakcinų nuo COVID-19 dozę.

EVA pranešime nurodė aptikusi „galimą ryšį“ tarp „J&J“ vakcinos ir retų kraujo krešulių, o jos saugumo komitetas „padarė išvadą, kad šie atvejai turėtų būti pažymėti kaip labai retas vakcinos šalutinis poveikis“.

Praėjusią savaitę JAV sveikatos pareigūnai pranešė apie aštuonis kraujo krešulių atvejus tarp „Johnson & Johnson“ vakcina paskiepytų žmonių, vienas iš jų baigėsi mirtimi.

Dėl to JAV sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo laikinai sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19.

„EMA nustatė galimą ryšį su labai retais atvejais neįprastų kraujo krešulių su trombocitų kiekio sumažėjimu“, – nurodoma Amsterdame įsikūrusios agentūros pareiškime.

Pasak agentūros, jos preparatų saugumo komitetas „priėjo išvadą, kad informacija apie [„J&J“] produktą turėtų būti papildyta perspėjimu apie neįprastus kraujo krešulius su trombocitų kiekio sumažėjimu“.

Nuogąstavimai dėl JAV farmacijos milžinės „Johnson & Johnson“ preparato ir bendrovės „AstraZeneca“ siūlomos alternatyvos saugumo temdo viltis, kad masinė gyventojų imunizacija greitai leis įveikti pasaulinę pandemiją.

„Johnson & Johnson“ praėjusią savaitę atidėjo savo sukurtos vienadozės vakcinos platinimą Europoje, nusprendusi palaukti, kol EVA paskelbs savo tyrimo rezultatus.

Anksčiau antradienį bendrovė pareiškė „tvirtai pasitikinti“ savo vakcina ir išreiškė viltį, jog priežiūros tarnybos artimiausiu metu apsispręs dėl preparato statuso.

„JAV laikinai sustabdė skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo. Šešiems iš 6,8 milijono paskiepytų šia vakcina – visoms 18–48 metų moterims – šis sutrikimas pasireiškė maždaug per dvi savaites nuo vakcinacijos. Viena moteris mirė, o antroji buvo hospitalizuota sunkios būklės. Neaišku, kiek „Johnson & Johnson“ vakcina yra susijusi su šiais atvejais, jei apskritai yra susijusi. Kol tai išsiaiškins, JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) ir Ligų kontrolės centrai (CDC) rekomendavo vakcinos naudojimo pauzę“, – socialiniame tinkle rašė S. Čaplinskas.

Feisbuko nuotr.

Pasak profesoriaus, kasdien tūkstančiams žmonių dėl daugybės skirtingų priežasčių susidaro kraujo krešuliai. „Tai, kad vos per šešias savaites po vakcinos naudojimo buvo nustatytas galimas 1:>1 000 000 nepageidaujamas reiškinys rodo, kokia tvirta yra vakcinų saugumo stebėjimo sistema“, – mintimis dalijosi profesorius.

„Neužmirškime, kad viską lemia kontekstas. Nieko negalima suprasti atskirai nuo konteksto, kuris įprasmina dalykus, įskaitant informaciją. Antroje iliustracijoje pateikiamas labai geras kraujo krešulių rizikos palyginimas po „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos su kontraceptikais, rūkymu ir sergant COVID-19 liga“, – teigė profesorius.

Feisbuko nuotr.

Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė, kad skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina Lietuvoje kol kas nebus pradėtas. „Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje. Artimiausiomis dienomis būsime informuoti dėl tolimesnio vakcinos naudojimo“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.

„Mūsų sprendimai dabar nėra susiję nei su Europos vaistų agentūros, nei su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos kažkokiais sprendimais. Tiesiog mes turime paties gamintojo prašymą“, – pridūrė jis.

Anot ministro, Lietuva neturėjo „kažkokių sprendimų ar planų nevakcinuoti šita vakcina“. Be to, preparatu planuota skiepyti diplomatus, kitus keliaujančius į užsienį asmenis.

Lietuvą antradienį pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19.

Tačiau tą pačią dieną Jungtinių Amerikos Valstijų aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo šalyje sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė savo ruožtu pranešė, kad atideda vakcinos platinimą Europoje. FDA ir Ligų kontrolės centrai CDC vertina „galimai reikšmingus“ pranešimus apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo smegenyse atvejus paskiepytoms 18–48 metų moterims.

Reguliavimo tarnyba nurodė, kad iki pirmadienio JAV buvo suleista daugiau kaip 6,8 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių. Tai reiškia, kad minėtas retas poveikis buvo nustatytas maždaug vienu iš milijono atvejų.

Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę pranešė vertinanti neįprastų kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepo kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina, tačiau dėl šių reiškinių kol kas nėra priėmusi jokio sprendimo.

Klausimų dėl kraujo krešulių susidarymo kilo ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri pagaminta pagal panašią technologiją kaip ir „Johnson & Johnson“ vakcina.

Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms. Vėliau Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, todėl skiepijimas šiuo preparatu buvo atnaujintas, tačiau EVA pabrėžė, kad „negali galutinai atmesti ryšio“ tarp neįprastų kraujo krešulių ir vakcinos, todėl ėmėsi tolesnio tyrimo dėl minėtų retų atvejų. Praėjusią savaitę EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

„Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje. Artimiausiomis dienomis būsime informuoti dėl tolimesnio vakcinos naudojimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.

„Mūsų sprendimai dabar nėra susiję nei su Europos vaistų agentūros, nei su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos kažkokiais sprendimais. Tiesiog mes turime paties gamintojo prašymą“, – pridūrė jis.

Anot ministro, Lietuva neturėjo „kažkokių sprendimų ar planų nevakcinuoti šita vakcina“. Be to, preparatu planuota skiepyti diplomatus, kitus keliaujančius į užsienį asmenis.

Lietuvą antradienį pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19.

Tačiau tą pačią dieną Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo šalyje sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo.

Bendrovė savo ruožtu pranešė, kad atideda vakcinos platinimą Europoje.

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) ir Ligų kontrolės centrai (CDC) vertina „galimai reikšmingus“ pranešimus apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo smegenyse atvejus paskiepytoms 18–48 metų moterims.

Reguliavimo tarnyba nurodė, kad iki pirmadienio JAV buvo suleista daugiau kaip 6,8 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių.

Tai reiškia, kad minėtas retas poveikis buvo nustatytas maždaug vienu iš milijono atvejų.

Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę pranešė vertinanti neįprastų kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepo kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina, tačiau dėl šių reiškinių kol kas nėra priėmusi jokio sprendimo.

Klausimų dėl kraujo krešulių susidarymo kilo ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri pagaminta pagal panašią technologiją kaip ir „Johnson & Johnson“ vakcina.

Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.

Vėliau Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, todėl skiepijimas šiuo preparatu buvo atnaujintas, tačiau EVA pabrėžė, kad „negali galutinai atmesti ryšio“ tarp neįprastų kraujo krešulių ir vakcinos, todėl ėmėsi tolesnio tyrimo dėl minėtų retų atvejų.

Praėjusią savaitę EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.