– Kokios didžiausios problemos? Kokia reali situacija?

– Trūksta žmogiškųjų išteklių, genda automobiliai, įranga, kurią reikia atnaujinti. Taip pat nuolat reikia atnaujinti kvalifikaciją. Apie šias problemas kalbame jau seniai, jas viešiname, deja, kol kas viskas koncentruojama į tai, kad bus geriau. Tačiau žingsnių dabar jokių nėra. Gaila, žmonės pervargsta, jaučia emocinį, fizinį išsekimą. Nežinau, kas turi nutikti čia ir dabar, kad nelauktume reformų. Turime imtis veiksmų jau dabar, kad išvengtume skaudžių netekčių.

– Kiek žmonių trūksta, kad būtų įmanoma tinkamai dirbti?

– Manome, kad ne mūsų darbas skaičiuoti. Jeigu uždaromas skyrius arba regione nelieka budinčio kažkokios srities specialisto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Ligonių kasa turi paskaičiuoti, kiek buvo besikreipiančių pacientų, guldomų į tą skyrių pacientų, kiek buvo konsultuoti to gydytojo. Paskaičiuotų kilometražą, kur arčiausiai ir per kiek laiko pasieks. Taip turėtų būti apskaičiuota, kiek turėtų būti greitųjų. Dabar uždaromi skyriai, trūksta gydytojų ir viskas perkeliama greitajai, kad pervežtų, nepridedant jokių budinčių postų ir žmogiškųjų išteklių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tenka važiuoti ir didesnius atstumus?

– Žinoma. Ydinga skaičiavimo sistema – Ligonių kasos skaičiuoja pagal iškvietimų skaičių ir duoda pagal gyventojų skaičių finansavimą – tai atgyvena. Jiems ir SAM tiesiai išsakyta, tačiau moka skaudžias klaidas. Rezonansiniams įvykiams nutilus – visiška tyla.

– Dėl skaudžių įvykių kaltinama greitoji pagalba. Skaudus įvykis Anykščiuose, kai pagalbos nesulaukta 20 min. Ar buvo įmanoma kitaip reaguoti?

– Suprantu ir giliai užjaučiu žmones. Kažkaip kitaip sumodeliuoti tikrai nebuvo galima, nes brigada negali atsirasti per minutę. Tikrai turi prisiimti atsakomybę ir pati visuomenė, nes vengia mokytis pirmosios pagalbos. Defibriliatorių aprūpinimas taip pat stringa. Atsakomybe turime dalytis visi.

– Ar tikite reformos prognoze, kad viskas pasikeis į gerąją pusę?

– Iš karto viskas nepasikeis. Turime keistis visi – visuomenė, SAM atstovai, mes, siekiant, kad viskas būtų gerai. Per vieną dieną nenutiks, turime stengtis jau dabar, kad išvengtume tokių situacijų.

Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė su brigada vasario 9-osios vakarą gavo iškvietimą apie po insulto negaluojantį žmogų. Tiesa, šįkart pacientės greitai pasiekti nepavyko – plynuose laukuose GMP brigadą įkalino sniego pusnys. 

Su medike kalbėjomės vos brigada grįžo iš pagalbos prašiusios pacientės namų. Pasak Jolantos, nuvažiuoti ir grįžti iš tokio pobūdžio iškvietimo užtrunka apie valandą. Tačiau šįkart viskas truko gerokai ilgiau.

Pagelbėjo ūkininkai

Keletas žiemų buvo tokių, kad privažiuodavome praktiškai visur. Bet šita žiema parodė, kad Lietuvoje ji egzistuoja.

„Užklimpome važiuojant į vienkiemį. Vykome pas pacientę, kuris yra po insulto, skundėsi galvos svaiguliu. Susiskambinus paaiškėjo, kad paciento būklė stabili, lyg ir pagerėjusi. Todėl kantriai laukėme, kol pagelbėjo ūkininkai“, – portalo žurnalistams iškart po iškvietimo pasakojo Jolanta.

Į pagalbą GMP brigadai skubėjo ir ugniagesiai. Tiesa – juos taip pat įkalino sniego gniaužtai. „Važiavo. Tik tada jie nuvažiavo apsisukti, žiūriu, kad negrįžta, tai aš jau pamaniau, kad ir jie užklimpo. Bet kažkaip išsimuglino – per kelis bandymus išvažiavo, nes sniego tikrai daug“, – prisiminė moteris.

Kai aplink – laukus gaubianti tamsa, o priešais – sniego kalnai, eiti pas pacientę pėsčiomis būtų keblu ir rizikinga. „Pirma mintis buvo, kad pacientė po insulto, tai turėsime ją vežti. Aišku ir vežėme. Visų pirma, tai nežinai, kur eiti. Be navigacijos – stop. Mašiną jeigu palieki, tai navigaciją irgi palieki. Tą pacientę bet kokiu atveju būtų reikėję iki automobilio nunešti. Būtų irgi reikėję gaisrininkų pagalbos. Taigi, susisiekėme mes su tais namiškiais, išsiaiškinome. Pasirodo, yra sudarytos sutartys su ūkininkais, kurie prižiūri visus kaimų keliukus. Aišku, jie irgi į kiekvieną vienkiemį tiesiog fiziškai nespėja atvažiuoti. Kol mus gaisrinė ištraukė, išsimuglinome visi, atvažiavo ūkininkai ir nuvalė kelią. Palydėjo iki kiemo, kad mes saugiai nuvažiuotume, nes jeigu būtų tik vieną juostą nuvalę, turbūt būtume net nepravažiavę“, – pasakojo Jolanta.

Įspėja gyvenančius atokiai

Kelininkai nespėja – teko ryte važiuoti greitkeliu. Kelias, aišku, pravažiuojamas, bet greičio neišvystysi – žiema daro savo.

Pasak GMP medikės, pastaruoju metu pasitaiko ne vienas atvejis, kai tenka suprasti, kad prieš gamtą kovoti sunku. „Aišku pasitaiko. Žiema iš naujo užklupo netikėtai turbūt ir mus, ir pacientus. Keletas žiemų buvo tokių, kad privažiuodavome praktiškai visur. Bet šita žiema parodė, kad Lietuvoje ji egzistuoja. Visuomet kviečiamės į pagalbą gaisrininkus. Ir tie žmonės, kurie gyvena tokiose vietovėse, jie būna pasiruošę – turi traktorius, atvažiuoja mūsų pasitikti. Tokiais būdais ir važiuojame“, – teigė medikė.

„Aš dirbu 27 metus. Tekdavo važiuoti ir su rogėmis, ir su traktoriais iki įvykio vietos. Kelininkai nespėja – teko ryte važiuoti greitkeliu. Kelias, aišku, pravažiuojamas, bet greičio neišvystysi – žiema daro savo. Gal būtų pastebėjimas, kad mums, greitosios pagalbos bendruomenei, reikėtų pasidaryti išvadas ir turėti telefono numerius tų žmonių, tų ūkininkų, kurie prižiūri regiono keliukus, kad pagelbėtų. Dar vienas dalykas, kuris mane paskatino kalbėti – visi žmonės, kurie mėgsta vienumą, kuriuos žavi gamta, miškas, atokūs gyvenamieji namai, turi pagalvoti ir turėti alternatyvą. Čia žmogus buvo po insulto ir svaigo galva. Bet jeigu tai būtų infarktas, gimdyvė – kitokio pobūdžio iškvietimas. Visi turime pagalvoti ir suvokti, kad žiema Lietuvoje visgi yra ir kiekvienas, kuris gyvena atokiai, turi būti pasiruošęs. Nebėra to meto, kai kas antrame vienkiemyje buvo arkliukas ir mes važiuodavome su rogėmis. Dabar tų sąlygų neturime. Vadinasi, tie žmonės, kurie pasirenka gyventi atokiai, turi turėti arba techniką, arba turėti alternatyvą tokiu metu keltis kažkur į miestą. Toks mano pamąstymas“, – apie iškvietimą, kuris galėjo pasibaigti ir skaudžiai, portalo žurnalistams pasakojo Jolanta.