Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šeštadienį dalyvaus atsisveikinimo ceremonijoje, Šv. Mišiose Šv. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje.  Partizano laidotuvėse tap pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės vadai ir kariai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Penktadienį partizaną J. Čeponį pagerbė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius ir Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkas seržantas majoras Darius Masiulis.

J. Čeponis-Vaidevutis mirė eidamas 95-uosius metus, gruodžio 25 dieną.

J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią paliko prasidėjus

antrajai sovietinei okupacijai.

1947 metais jis buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 metais – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 metais per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas.

J. Čeponis buvo nuteistas 25 metams lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis.

1967 metais grįžo į Lietuvą.

1988 metais buvo vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys. Nuo 1992 metų – atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas.

1998 metais J. Čeponiui suteiktas kario savanorio statusas. 2012 metais suteiktas Panevėžio rajono garbės piliečio vardas.

Jis buvo apdovanotas Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Nepriklausomybės medaliu, Savanorių medaliu, Šaulių sąjungos medaliu, Latvijos Aisargių žvaigžde, Latvijos kariuomenės Vado medaliu, Laisvės premija.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis planuoja dalyvauti atsisveikinimo ceremonijoje, šv. Mišiose Šv. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje gruodžio 28 dieną.

Penktadienį, gruodžio 27 d., Lietuvos kariuomenės vado vardu į partizano J. Čeponio laidotuves pagerbti velionį atvyksta Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius ir Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis. Pagarbą mirusiam laisvės kovotojui atiduoda ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės kariai, kurie budi garbės sargyboje prie karsto, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Laidotuvių ceremonijoje šeštadienį, gruodžio 28-ąją, taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės vadai ir kariai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Laisvės kovų dalyvis, partizanas J. Čeponis-Vaidevutis mirė eidamas 95-uosius metus, gruodžio 25 dieną.

J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią paliko prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai.

1947 metais jis buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu

Vaidila, 1948 metais – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas, slapyvardžiu

Vaidevutis. 1948 metais per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas.

J. Čeponis buvo nuteistas 25 metams lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis.

1967 metais grįžo į Lietuvą.

1988 metais buvo vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys. Nuo 1992 metų – atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas.

1998 metais J. Čeponiui suteiktas kario savanorio statusas. 2012 metais suteiktas Panevėžio rajono garbės piliečio vardas.

Jis buvo apdovanotas Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Nepriklausomybės medaliu, Savanorių medaliu, Šaulių sąjungos medaliu, Latvijos Aisargių žvaigžde, Latvijos kariuomenės Vado medaliu, Laisvės premija.

Su J. Čeponiu galima atsisveikinti penktadienį nuo 15 val. Panevėžio laidojimo namuose, šeštadienį 12 val. Šv. Mišios Šv. Trejybės bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 12), karstas išnešamas šeštadienį 13 val., Šv. Mišias aukos ir laidos vyskupas Jonas Kauneckas.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą partizano Jono Čeponio-Vaidevučio artimiesiems, pažįstamiems ir visiems Lietuvos žmonėms.

„Netekome dar vieno partizano, dar vieno mūsų laisvės kovų dalyvio. Partizanai buvo tie, kurie savo krauju rašė mūsų laisvės istoriją. Tebūnie jų ryžtas, drąsa ir idealizmas pavyzdys mums visiems“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą partizano, J. Čeponio artimiesiems.

„Jonas Čeponio atminimas visiems laikams įkūnys mūsų laisvės kovų dvasią. Jo meilė Tėvynei yra pavyzdys, kokia yra meilė – atvira, iš tiesų tikra ir besalygiška. Jo drąsa teįkvėpia kartų kartas, o pasiryžimas išliks drąsos simboliu visiems laikams“,  –  teigia parlamento vadovas.