Politikas taip pat pripažįsta, kad jo žmona retkarčiais naudodavosi vienu iš trijų tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis apmokėtų telefono abonementų.

„Noriu paprašyti teismo mane išteisinti, nes savo veiksmais, manau, nepadariau veikų, numatytų kaltinamajame akte“, – savo pareiškime teismui tvirtino M. Sinkevičius.

Jo teigimu, „nėra visai taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte“.

„Minėtas numeris man priklauso nuo 2015 gegužės, gerokai anksčiau nei tampant meru. Sutartį su „Telia“ dėl šio numerio sudariau asmeniškai ir naudojausi visos kadencijos metu, sąskaitas gaudavau asmeniškai ir jas asmeniškai apmokėdavau“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis tvirtino sutuoktinei vaiko priežiūros atostogų metu leisdavęs retkarčiais pasinaudoti vienu abonementiniu numeriu.

„Tai nereiškia, kad numerį jai atidaviau ar kažkaip perleidau“, – pridūrė Jonavos rajono meras, pažymėjęs, kad darbo metu telefonas būdavo su juo, o žmona komunikacijai naudodavosi programėlėmis planšetiniame kompiuteryje.

Anot M. Sinkevičiaus, šiuo metu aptariamas numeris priklauso žmonai, jis tvirtino „nematantis čia kriminalo“.

Numerį sutuoktinė naudojo tapatybės patvirtinimui

Valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Darius Valkavičiaus duomenimis, šį numerį mero šeima turi nuo 2012 metų, 2015 metais jis perrašytas M. Sinkevičiaus vardu, o 2023 metais – žmonos. Ji šį numerį naudojo ir mobilaus parašo sertifikatui.

Pasak M. Sinkevičiaus, „būnant namuose, leidžiant jai pasinaudoti numeriu, ji galėjo pasinaudoti ta paslauga“, jis pridūrė nežinantis, kaip kitaip tai paaiškinti.

„Aš susidariau vaizdą, kad numeriu visada naudojosi jo sutuoktinė ir sąskaitas apmokėdavo Jonavos rajono savivaldybė. (…) Sutuoktinė naudodavo šį telefoną jungdamasi prie įvairių sistemų“, – per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Valkavičius.

Tai nereiškia, kad numerį jai atidaviau ar kažkaip perleidau.

Jonavos rajono meras anksčiau žurnalistams nurodė turėjęs tris numerius ir du telefono aparatus, vieną numerį naudodavęs bendravimui su žiniasklaida, kitą – su bendruomene, trečią – su politikais.

Visa apimtimi įtraukta sąskaita – „žioplumo klaida“

M. Sinkevičius posėdyje taip pat teigė per ketverius praėjusios kadencijos metus pateikęs 16 tarybos nario veiklos išlaidų apyskaitų, jas teikdavęs kas ketvirtį, o vieną sąskaitą ne tik už mobilųjį ryšį, bet ir televizijos paslaugas, televizorius, įtraukęs dėl neatidumo.

„Vienoje apyskaitoje per neapsižiūrėjimą taip nutiko, kad įtraukiau visos apimties sąskaitą. Matyt, buvau neatidus, per skubėjimą, žinote, dirbant mero darbą, yra svarbesnių darbų nei pildyti apyskaitas, suklydau ir įtraukiau. (…) Žioplumo klaida, traktuoju taip“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis teisme taip pat tvirtino per mėnesį automobiliu nuvažiuojantis apie 3 tūkst. km, degalus maždaug pusei šio atstumo įveikt padengdavo savivaldybė.

„Du bakai kuro, manykime taip. Su mano ir tarybos nario veiklos poreikiais reikia keturių bakų, tarybos veiklos – dviejų bakų“, – sakė Jonavos rajono meras.

Mano, kad už išlaidų kontrolę atsakinga savivaldybės audito tarnyba

Savo pareiškime jis tvirtino gaudamas kompensaciją tarybos nario veiklos išlaidoms veikdavęs pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Tarybos veiklos reglamentą.

Posėdžiui pirmininkaujančios teisėjos Laimos Šeputienės paklaustas, kokių ėmėsi iniciatyvių, kad užtikrintų minėto reglamento tinkamą veikimą, viešaisiais pinigais dengiamas išlaidas, M. Sinkevičius teigė, kad už tai atsakinga savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

„Kaip tarybos narys ir meras, maniau, kad Audito ir kontrolės tarnybos dispozicijoje yra, kada tikrinti, inicijuoti patikrinimus. Papildomų grėsmių tame nematydamas nesiėmiau iniciatyvos raginti“, – sakė meras.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 metais būnant tarybos nariu ir meru Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Pagal prokuroro D. Valkavičiaus kovo pabaigoje pagarsintą kaltinamąjį aktą, M. Sinkevičius suklastojo 16 dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis.

Į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą meras kaltinamas įtraukęs sąskaitas už „Telia Lietuva“ ryšio paslaugas, du televizorius „Samsung“. Šiuos finansinius dokumentus M. Sinkevičius kaltinamas pateikęs savivaldybės administracijai siekdamas pagrįsti tarybos nario išlaidas.

Anot kaltinimo, meras taip pat padarė didelę neturtinę žalą Jonavos rajono savivaldybei pakirsdamas pasitikėjimą institucija, sumenkino pasitikėjimą savimi kaip valstybės politiku.

M. Sinkevičius sako pripažįstantis klaidas ir teigia, jog „Telia Lietuvos“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia, į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų, tačiau sako nepadaręs nieko nusikalstamo.

Pernai lapkritį sulaukęs teisėsaugos įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

Griežčiausia už piktnaudžiavimą gresianti atsakomybė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Prieš teismą M. Sinkevičius stos dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Šiuos nusikaltimus jis kaltinamas padaręs einant Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

Kaip skelbia prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019–2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Įtariama, kad nurodytu laikotarpiu būdamas Jonavos rajono savivaldybės nariu M. Sinkevičius už pareigoms vykdyti skirtas savivaldybės lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei sumokėjo už sutuoktinės naudotas mobilaus ryšio paslaugas.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo teikiami galimai suklastoti tarybos nario išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Įtarimus M. Sinkevičiui teisėsauga pateikė pernai lapkričio 30 dieną.

Politikas, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą.

Sulaukęs įtarimų politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Po pareikštų įtarimų pernai LSA valdyba sustabdė ir jo, kaip asociacijos prezidento, įgaliojimus.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes teisėsaugoje iki šios dienos buvo pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai, iš jų du buvo nutraukti, vienas perduotas į teismą.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius buvo trečias tokio pobūdžio įtarimų sulaukęs asmuo tiriant savivaldos lėšų panaudojimą.

Kaip skelbia prokuratūra, taikydami viešojo intereso gynimo priemones tyrimuose dėl neteisėtų išmokų savivaldybių tarybų nariams Kauno apygardos prokuratūros prokurorai taip pat kreipėsi į Kauno miesto, Kauno ir Alytaus rajonų bei Druskininkų savivaldybes su reikalavimais pašalinti tyrimo metu nustatytus pažeidimus.

Reikalavimas įpareigoja savivaldybes per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą, kokių priemonių bus imtasi spręsti dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimo į savivaldybių biudžetus, taip pat pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.

Prokuratūroje taip pat atliekamas ir 21 prokurorų iniciatyva pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriais siekiama sugrąžinti galimai neteisėtai išmokėtas lėšas į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

Primenama, kad prokurorai jau pateikė teismui ir keturis civilinius ieškinius dėl maždaug 17 tūkst., 29 tūkst. ir 19 tūkst. eurų sumų išieškojimo Tauragės savivaldybės ir dėl maždaug 14 tūkst. – Radviliškio rajono savivaldybės naudai.

"Daug šnekama apie Stambulo konvenciją, kurios ratifikavimą Seimas dar tik ketina svarstyti. Bet yra dokumentas, kurį mūsų valstybė jau seniai ratifikavo, – Europos vietos savivaldos chartija. Joje kalbama apie savivaldos savarankiškumą, tačiau dokumentas – dokumentu, o gyvenimas – gyvenimu", – apgailestauja Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras 36-erių Mindaugas Sinkevičius.

Skiepijasi vangiai

– Kaip Jonavos rajono savivaldybėje einasi vakcinacijos procesas?

– Baigėme skiepyti amžiaus grupę per 80 metų, iš jos pasiskiepijo 38 proc. gyventojų. Dabar skiepijami 70 metų ir vyresni. Jei ir kitose grupėse bus panašūs skaičiai kaip vyresnių nei 80-ies, ambicingas valstybės tikslas paskiepyti 70 proc. populiacijos bus vargiai įgyvendintas, ir ne todėl, kad trūks vakcinos ar strigs jos tiekimas.

Neseniai skelbti apklausos duomenys, kad darbingo amžiaus žmonių ketina skiepytis dar mažesnė dalis. Jau galėję pasiskiepyti tam tikrų profesijų žmonės, pavyzdžiui, pedagogai, Jonavos savivaldybėje skiepijosi dar pasyviau nei 80-mečiai ir vyresni.

Kol kas optimizmo nėra ir kalbantis su kitais kolegomis merais – skaičiai daug kur panašūs.

Daugelis įsisenėjusių problemų susiję su savarankiškumo ir pasitikėjimo savivaldybėmis stygiumi.

– Kaip, jūsų manymu, būtų galima paskatinti skiepytis?

– Visur gyvenime, taip pat ir vadyboje, tinka meduolio ir botago principas, bet demokratiškoje šalyje labai veikia ir informavimo principas. Kai prasidėjo karantinas, televizijų ekranuose matėme  Ekscelencijas Valdą Adamkų ir Dalią Grybauskaitę, profesorių Vytautą Landsbergį, kurie ragino likti namuose, laikytis karantino ribojimų. Lig šiol kažkokios nacionalinės kampanijos, raginančios skiepytis, nemačiau. Buvo tik pavieniai jau paskiepytų politikų komentarai, bet nėra reikalingo informavimo ir agitavimo. Net kai pasirodė žinios apie "AstraZeneca" vakcinos šalutinį poveikį, niekas normaliai nesureagavo, todėl ji tapo vakcina, kuria labiausiai nenorima skiepytis. Informacinės kampanijos reikėjo ir reikia. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad ji jau startuoja, bet to reikėjo anksčiau.

ES kalbama ir apie vadinamąjį skiepų pasą, kurį gavusiesiems gyvenimas galėtų būti atviresnis.

– Kaip siūlote spręsti problemą dėl atsisakančių skiepytis pedagogų, medikų ar socialinių darbuotojų?

– Ir dabar švietimo srities darbuotojams privaloma kartą per metus tikrintis sveikatą, tad, manyčiau, gal galima rasti būdą ir teisiškai įpareigoti tam tikrų profesijų asmenis, kurie gydo, slaugo, moko vaikus, aptarnauja klientus, privalomai skiepytis. Jei konstitucinės žmogaus teisės neleidžia to daryti, jie turėtų bent jau reguliariai testuotis. Bet ir tai neprivaloma. Yra asmenų grupė, kuri nenori nei vakcinuotis, nei testuotis. Gal dar galima rasti argumentų, kad kai kurie žmonės nenori skiepytis, nes tai intervencija į žmogaus organizmą, bet testavimas – paprasta nežalinga procedūra.

Merai agituoja ir švietimo, ir savivaldybių įmonių darbuotojus testuotis. Turint objektyvius duomenis, būtų galima ir objektyviau spręsti, ar jau galima atidaryti mokyklas, kitas įstaigas.

Beje, pavyzdžiui, Skandinavijoje – visai kitoks požiūris. Matyt, mūsų visuomenės elgsena susijusi su bendru nepasitikėjimu valdžia, tai giluminės problemos, kurių vaisius dabar skiname.

Švietimas ir kultūra

– Ar merai aiškinasi, kodėl skirtingose savivaldybėse tokie skirtingi skiepijimo tempai: pavyzdžiui, Šalčininkai atsilieka nuo Kauno triskart?

– Pokalbiai vyksta nuolat: kiekvieną savaitę pasitarimus su savivaldybėmis rengia Sveikatos apsaugos ministerija, vyksta apskričių pasitarimai. Žiūrint į savivaldybių skiepų žemėlapį, skirtumai akivaizdūs. Priežastys įvairios. Pavyzdžiui, apklausus Visagino gyventojus paaiškėjo, kad jie nesiskiepija, nes laukia rusiškos vakcinos "Sputnik V", nors jos Lietuva neketina naudoti. Kai kur yra administravimo, darbo organizavimo problemų. Skirtinga ir gyventojų pagal amžių sudėtis.

– Ar geriau būtų buvę vakcinacijos procesą vykdyti centralizuotai?

– Prieš porą mėnesių diskusijose svarstytos dvi filosofijos: ar viską darome centralizuotai, tam steigiame atskirą agentūrą, ar pasikliaujame savivaldybėmis, nes jos arčiausiai žmonių. Aš manau, kad reikia paskliauti savivaldybėmis. Gerai, kad savivaldai leido savarankiškai veikti. Nors ne visoms sekasi vienodai gerai, bet visi jų vadovai verčiasi per galvą, daro viską, ką gali.

– Kol kas vakcinų ir besiskiepijančiųjų skaičiai nedideli. Ar nekils chaoso, kai prasidės masinė vakcinacija?

– Vakcinų skaičiai, kurie pasiekia savivaldybes, didėja nuosekliai – nėra taip, kad vieną savaitę gautume 600 vakcinų o kitą – jau 6 tūkst. Pamažu didiname ir apsukas. Štai Kaune atsidarė pirmasis didžiulis vakcinacijos centras, po to – Klaipėdoje, Panevėžyje, Jonavoje – šią savaitę. Manau, esame pasirengę didinti apimtis.

Didžiausias iššūkis savivaldybėms – vakcinacija, nes vakcinų skaičiai didėja. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ministras Arūnas Dulkys džiaugėsi, kai per dieną paskiepyta 13 tūkst. žmonių, bet ir dabar galėtume paskiepyti bent triskart daugiau, jei tik turėtume vakcinų. Kai kas kritikuoja, kad neskiepijama savaitgaliais. Bet neužsiimame fikcija, kad dirbame, o kai bus daugiau vakcinų, dirbsime nežiūrėdami nei darbo valandų, nei šventinių dienų.

– Kokių siūlymų savivaldybės turi Vyriausybei dėl karantino apribojimų atlaisvinimo?

– Lietuvoje visi turi ką patarti politikams, o "Žalgiriui" – kaip žaisti krepšinį, bet geriausia kliautis šios srities ekspertais.

Savivaldybės labiausiai laukia švietimo ir kultūros sektorių atlaisvinimo. Visų pirma, kad būtų atvertos švietimo įstaigos, vaikai galėtų mokytis ne nuotoliniu būdu, susitiktų su draugais.

Norime, kad palaipsniui atsidarytų kultūros įstaigos, prasidėtų kultūros renginiai, kad ir su ribotu lankytojų skaičiumi. Žmonės pavargo būti tarp keturių sienų, psichologinė būsena – ne pati geriausia, norisi išeiti į kultūros renginius.

Gerai, kad jau palaipsniui atlaisvinamas judėjimas tarp savivaldybių. Žmonėms važiuojant į darbą ar į sodą nereikės gaišti dėl patikrų.

Daugiau savarankiškumo

– Jau įpusėjo ši savivaldybių tarybų kadencija. Kokios problemos labiausiai trukdo efektyviai veikti?

– Taip, kadencija įpusėjo, bet kai kurios problemos ir įpusėjus kadencijai nesumažėjo. Labiausiai išgyvename ir kovojame dėl vietos valdžios savarankiškumo. Labai daug šnekama apie Stambulo konvenciją, kurios ratifikavimą Seimas dar tik ketina svarstyti ar nesvarstyti. Bet yra dokumentas, kurį mūsų valstybė jau seniai ratifikavo, – Europos vietos savivaldos chartija. Joje kalbama apie savivaldos savarankiškumą, laisvę savarankiškai organizuoti savo veiklą, tačiau dokumentai – dokumentais, o gyvenimas – gyvenimu.

Esminė problema, kurią kelia savivalda, – finansinis savarankiškumas. Negalime planuoti savo išlaidų, skolintis – esame finansiškai priklausomi nuo centrinės valdžios. Kiek davė, tiek ir turime džiaugtis, o jei nedavė, tai net ir nepasiskolinsi. Negalime skolintis ne pravalgyti, o net ekonomiškai atsiperkantiems investiciniams projektams.

Apie tai kalbame jau daug metų, tą patį kalba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija, visi tai pripažįsta, taip pat ir Lietuvos premjerė. Bet pripažinimas, kad problema yra, neveda prie jos sprendimo.

Gal jau laikas savivaldą laikyti lygiaverčiu partneriu, pinigus skirstyti ne principu myliu–nemyliu, tam davė, tam davė, o tam ir neliko, bet leisti ekonomiškai finansiškai savarankiškai veikti. Iš centrinės valdžios girdime nepagrįstų baimių, kad jei leis skolintis, tai savivaldybės vos ne visą šalį ir praskolins. Susitarkime dėl saugiklių, kam bus skolinama, ar kad pasiskolinti galima tik ES finansuojamo projekto bendram finansavimui. Bet yra noras dar kartą analizuoti, nagrinėti. Norisi tikėti, kad savivaldybių tarybų kadencijai įpusėjus, o Vyriausybės tik prasidėjus užteks politinės valios ir supratimo sprendžiant šią problemą kažką pakeisti.

– Nenoras suteikti savarankiškumo – iš nepasitikėjimo savivalda?

– Daugelis įsisenėjusių problemų susijusios su savarankiškumo ir pasitikėjimo savivaldybėmis stygiumi. Štai visi sutinka, kad savo teritorijose savivalda galėtų būti valstybinės žemės valdytoja. Bet dabar yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuri mums reguliuoja gyvenimą, įneša papildomos biurokratijos. Vos ne kas antras kreipimasis į savivaldybę – kad nėra servitutinio kelio, kad performavo sklypą, negrąžino žemės ir dėl kitų su žeme susijusių problemų, bet neturime teisės disponuoti valstybės žeme. Sprendžiant žemės valdymo klausimus per dideliu institucijų skaičiumi ir per dideliu reglamentavimu patys save įspeičiame į kampą.

Bet, priminsiu, buvo laikas, kai socialinių pašalpų, kompensacijų už kurą šildymui mokėjimas buvo savivaldybėms valstybės deleguota funkcija. Kai tai tapo savarankiška funkcija, pradėjome lankyti pašalpas gaunančius asmenis, žiūrėti, kaip jie gyvena. Atsirado fenomenas – per metus pašalpų gavėjų, kurie naudoja savivaldybės pagalbą, sumažėjo ne procentais, o kartais, nes buvo tokių, kurie turėjo nelegalių pajamų, bet deklaravo gyvenantys skurdžiai. Kai perėmėme šių pašalpų mokėjimą į savo rankas, situacija pasikeitė.

Lietuvoje visi turi ką patarti politikams, o "Žalgiriui" – kaip žaisti krepšinį, bet geriausia kliautis šios srities ekspertais.

– Vis diskutuojama, kas turėtų pagaliau sutvarkyti ugdymo įstaigų tinklą.

– Jei valstybė perduotų savivaldai kaip savarankišką funkciją ugdymo įstaigas, taptume švietimo lėšų valdytojais, atsirastų motyvacija veikti, sutvarkyti švietimo įstaigų tinklą. Dabar būna, kad yra pastatas, jame vaikų tiek pat ar net mažiau nei pedagogų ir aptarnaujančiojo personalo.

Yra atvejų, kai toje pačioje klasėje sėdi penktokas ir ketvirtokas. Vien tam, kad būtų suformuotos klasės ir būtų gautas klasės krepšelis, sudarytos jungtinės klasės. XXI a., norime kalbėti apie kokybišką išsilavinimą, o dar yra tokių fenomenų. Valstybė arba turi pati imtis centralizuotai tvarkyti šių įstaigų tinklą, arba pasitikėti savivaldybėmis, joms duodama ne tik įpareigojimų, bet ir suteikdama motyvaciją. Jei optimizuotume tinklą, parduotume nereikalingus pastatus, sutaupytume administravimo, buhalterijos, įstaigų vadovų algų sąskaita, sutaupytas lėšas galėtume skirti švietimo darbuotojų algoms didinti. Dabar, jei uždaromos mokyklos, nepatenkinti tėvai, bendruomenė, o kas sutaupoma, valstybė pasilieka sau.

Partijos ar komitetai

– Laukiama Konstitucinio Teismo (KT) verdikto dėl tiesioginių merų rinkimų. Ar, jūsų manymu, reikia kokių nors pokyčių renkant vietos valdžią?

– KT svarsto Seimo narių kreipimąsi, kur klausimas formuluojamas taip: ar tiesioginis merų rinkimas, mero, kaip tiesiogiai renkamo politiko ir vietos vadovo, rinkimai yra konstituciškai teisėti? Inicijavęs kreipimąsi ir pirmasis jį pasirašęs – buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Gal inicijuoti tokį kreipimąsi jį paskatino tai, kad jam pačiam tiesioginiuose mero rinkimuose nepasisekė, bet faktas toks: kai atsirado tiesioginiai merų rinkimai, buvo vykdoma visuomenės apklausa ir per 80 proc. respondentų pasakė, kad jiems tai patinka. Rinkdami vietos valdžią, jie nori žinoti, kas bus meras.

Jei KT pasakys, kad viskas gerai, savivalda džiaugsis, jei pasakys, kad dabartinė rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, įstatymų leidėjai svarstys, ką keisti: rinkimų įstatymą ar Konstituciją, kad tiesioginiai rinkimai konstituciškai būtų teisėti.

– Vis daugiau savivaldybių tarybų mandatų ir merų postų laimi visuomeniniai rinkimų komitetai, 2019-aisiais jie triumfavo visuose didžiuosiuose miestuose. Ar galima įžvelgti kokių dėsningumų, ar geriau tvarkomasi ten, kur laimėjo komitetai, ar kur partijos?

– Sunku pateikti visiškai argumentuotą ir patikrintą teiginį, bet jei visuomenininkų išrenkama vis daugiau, klausimas tik toks: ar todėl, kad yra totalus nusivylimas partine sistema ir norima balsuoti už bet ką, tik ne partijas, ar tie visuomenininkai, neturėdami partinės etiketės, labiau patrauklūs, įdomūs, o gal labiau aktyvūs, labiau matomi, moka geriau tvarkytis?

Kad ir Kauno pavyzdys: lyginant, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar, pokyčiai akivaizdūs. Ir Šiauliuose, Klaipėdoje matyti pokyčių, nors negaliu tvirtinti, kad vien todėl, kad šiose savivaldybėse laimėjo visuomeniniai komitetai. Bet jei į politinę sistemą ateina žmonės iš visuomenės, kurie nori būti ne partijos nariais, o politikais-visuomenininkais, vertinu šį procesą teigiamai.

Sunku pateikti patikrintą teiginį, kas savivaldybėse tvarkosi geriau: partijos ar visuomeniniai komitetai, bet M.Sinkevičius teigiamai vertina, kad į politinę sistemą ateina visuomenininkai. (T. Biliūno / Fotobanko nuotr.)

Rinks ne iš vieno

– O kaip jums sekasi vadovauti, tiesa, laikinai, didžiausiai Lietuvoje partijai – socialdemokratams?

– Laikas partijai sudėtingas. Nesėkmingi mums buvo pastarieji rinkimai, ir reitingai aptirpę kaip sniegas pavasarį. Esu šios partijos narys jau per penkiolika metų ir nepamenu, kad ją palaikytų tik 5–6 proc. Dabar neišgyvename aukso amžiaus, bet turime per 120 metų partijos istoriją, nenuleidžiame rankų, per balandį ir gegužę išrinkę naują pirmininką esame nusiteikę judėti į priekį.

Bus įdomi partinė kova, demokratijos šventė bus didesnė nei konkurentų – Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų: nebus taip, kad paskirsime vieną kandidatą į vieną vietą, mūsų partijoje varžysis trys keturi. Didžiausi favoritai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas. Minima ir mano pavardė, bet aš apsisprendęs koncentruotis į savo dabartines veiklas – vadovavimą Savivaldybių asociacijai, mero darbą Jonavoje ir didžiausią savo darbą, kurį turiu namuose: šeima, sūnus ir dukra laukia tėčio dėmesio ne iš televizijos ekrano. Tad šį kartą pabūsiu procesų moderatoriumi ir aktyviu balsuotoju.

– Kas jūsų favoritas?

– Neslepiu – tai Juozas Olekas.

– Netyla svarstymai apie "socialdarbiečių" grįžimą pas socialdemokratus. Kokia jūsų pozicija? Beje, ar apie tai diskutuojate su savo tėčiu eksparlamentaru Rimantu Sinkevičiumi, kuris pasirinko "socialdarbiečius"?

– Šeimoje normaliai sutariame, nors tėvas ir sūnus priklauso  skirtingoms partijoms. O diskusija, sakyčiau, labiau eskaluojama žiniasklaidos, neva vyksta kažkokie pokalbiai, yra galimybė partijoms susijungti ar kai kuriems asmenims sugrįžti. Diskusijų, bent jau mūsų partijoje, tiek nevyksta. Buvo skyrybos, ir skausmingos, su nemažomis netektimis socialdemokratams. Dabar esame tokios būsenos, kai jau norisi pamiršti apie skyrybas ir gyventi toliau. Manau, socialdemokratai nenusiteikę visuotinai grįžti prie klausimų dėl susitaikymo, susijungimo, tai nėra tos temos, kurios būtų mūsų partijos darbotvarkėje. Tas klausimas daugumai socialdemokratų baigtas ir kažin ar prie jo bus grįžtama, nesvarbu, kad ir kas būtų naujas partijos pirmininkas.

– Beje, sakote, šį kartą būsite tik balsuotojas. Tai gal kitąkart jau kandidatuosite?

– Tikiuosi, kad mano amžius leidžia dar ne kartą išbėgti į aikštelę.

Blogėja gyvenimo kokybė

Nors MBA įsikūrusi Kauno miesto teritorijoje, tačiau dėl smarvės kenčia ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai, kurie rengia protesto akcijas ir reikalauja stabdyti įmonę.

Prieš dvi savaites į Kauno MBA buvo užsukęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, tačiau į susitikimą mažesnieji įmonės dalininkai nebuvo pakviesti, konkrečių pasiūlymų ką daryti taip pat nepateikta.

Projektą 2011 m. inicijavo Aplinkos ministerija, o įgyvendino KRATC, kurios steigėjai yra šešios regiono savivaldybės ir UAB „Kauno švara“. Kauno miesto savivaldybė pasiūlė sklypą Sandraugos gatvėje, kuriame 2014 m. gegužės 30 d. prasidėjo statybos, o po metų įvyko įkurtuvės.

Projekto biudžetas siekė beveik 35 mln. eurų, iš jų 30 mln. skyrė ES.

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybėje apsilankęs buvęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pripažino, kad projektas buvo vykdomas skubotai, nes reikėjo panaudoti ES lėšas.

Per savo veiklos metus Kauno MBA dėl nuolat sklindančios smarvės užsitarnavo itin blogą reputaciją. Keitėsi įmonės vadovai, tačiau situacija vis blogėjo.

Kauno rajono sav. nuotr.

Riboja teisės aktai

Kauno rajono savivaldybės vadovai mėgino išsiaiškinti, kas trukdo už ES lėšas pastatytai įmonei veikti saugiai. Kreiptasi į Aplinkos ministeriją, tartasi su kaimyninės Jonavos savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) prezidentu Edmundu Muloku.

Kartu su Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) ir UAB „Ignitis“ vadovais aptartos galimybės deginti surinktas atliekas jėgainėje, aplenkiant MBA.

KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas patikino, kad tokia galimybė yra, tačiau ją kol kas riboja Atliekų tvarkymo taisyklės.

Problema gilėja, gyventojai protestuoja, bet sprendimai dėl MBA iki šiol nepriimti, išskyrus pareiškimus viešojoje erdvėje, kad įmonę reikėtų uždaryti arba perkelti į kitą vietą.

Vyksta teisminiai ginčai

Rugsėjo 25 d. V. Makūnas kartu su administracijos vadovais ir specialistais apsilankė Kauno MBA ir pamėgino įvertinti situaciją.

Vykstant į atliekų apdorojimo įmonę, maždaug tarp 8 ir 10 valandų, kvapų beveik nesijautė. Ramučiuose, Beržų gatvėje, gyvenantis Kazimieras Stankevičius tą rytą tvirtino irgi nejutęs nemalonių kvapų, nors dažniausiai smarvė būna tokia nepakeliama, kad žinomam automobilių kėbulų lyginimo meistrui nepadeda net už kelis tūkstančius eurų įsigytas respiratorius.

Apie vizitą į MBA šios įmonės vadovus Kauno rajono savivaldybė informavo iš anksto, todėl galima spėti, kad kai kurie technologiniai procesai buvo pristabdyti.

Kauno MBA direktoriaus pareigas laikinai einantis Laurynas Virbickas pripažino, kad kvapai į išorę sklinda dėl tam tikrų technologinių trūkumų, o juos pašalinti reikia nemažai lėšų.

L. Virbickas tvirtino, kad jau antrus metus vyksta teisminiai ginčai su įmone stačiusiais rangovais, kuriems pateiktas defektų ir jų pašalinimo kaštų sąrašas. Dalis defektų ištaisyta, tačiau kiti vis dar

trukdo įmonei sėkmingai veikti. Įrengtas kaminas nepašalina visų iš biologinio rūšiavimo cecho sklindančių kvapų.

Pasak direktoriaus, kvapams šalinti naudojami probiotikai, gerinama ventiliacija, atnaujinami skruberiai (valymo įrenginiai), tačiau to nepakanka.

Kauno rajono sav. nuotr.

Įmonėje gausybė defektų

Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad kvapų koncentraciją gali didinti įvairūs faktoriai. Vienas jų – įmonės kieme sukrautos supresuotų atliekų stirtos, kurios po atviru dangumi laikomos neribotą laiką. Šį faktą patvirtino ir ant vienos šiukšlių stirtos augantis vešlus pomidoras. Po lietaus kieme susidaro skysčių klanai, kurie garuodami skleidžia smarvę.

L. Verbickas patvirtino, kad įmonės teritorijoje laikoma maždaug 400 tonų išrūšiuotų atliekų.

Kauno MBA veikla diskredituoja atliekų tvarkymo politiką, įmonė nepasiteisino nei ekonominiu, nei ekologijos požiūriu.

Vis dėlto didžiausios nemalonių kvapų „bombos“ susidaro biologinio pūdymo ceche. Savivaldybės vadovai pastebėjo, kad šio cecho vartai būna atviri, todėl kvapai neišvengiamai patenka į aplinką.

Po presais susidaro balos, iš krovininio transporto priemonių byra atliekos, kurias nešioja paukščiai.

L. Verbickas pasakojo, kad nuo dažno naudojimo neatlaiko biologinio ir mechaninio apdorojimo zonų vartai. Nuolat genda cirkuliacinių siurblių ir skysčių lygio davikliai, pilnai neišvalomas oras mechaninio apdorojimo zonoje, deformuojasi oro surinkimo vamzdynas, kondensatas teršia patalpas, nėra priemonių, mažinančių teršalų sklidimą sugedus skruberiams. Nepakanka suprojektuotos oro išvalymo sistemos, nuolat genda komposto vartytuvo kabinos oro kondicionavimo sistema.

Stebina ir tai, kad įmonės teritorijoje tebėra užsilikusi sodyba su gyventojais. Įmonės darbuotojai, tarp kurių yra ir nemažai moterų, taip pat dirba nepavydėtinose sąlygose.

Išrūšiuoja tik 1 proc. atliekų

L. Verbickas guodėsi, kad tinkamai sustyguoti įmonę reikia daug investicijų, o sklandžiam darbui užtikrinti – papildomų etatų.

Kauno MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, Kauno miesto atliekos sudarė 64 proc. visos masės.

Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln., o kauniečiams – 5,5 mln. eurų. Įmonėje išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbti tinkamų žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio.

Kauno MBA techninę priežiūrą vykdo „Autokausta“.

„Kauno MBA veikla diskredituoja atliekų tvarkymo politiką, įmonė nepasiteisino nei ekonominiu, nei ekologijos požiūriu. Reikia skubiai šaukti dalininkų susirinkimą, kviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir spręsti problemą aukščiausiu lygiu“, – įsitikinęs V. Makūnas.

Kauno rajono sav. nuotr.

Specialistai teikia siūlymus

Spalio 1 d. Kauno rajono vadovai susitiko su daug patirties turinčiais aplinkosaugos specialistais, kurie patarė, kaip įveikti gyventojus kankinančią smarvę.

UAB „Airplus1“ vadovas Vaidotas Girdvainis tvirtino jau anksčiau siūlęs Kauno MBA vadovybei įdiegti pažangią kvapų šalinimo įrangą panaudojant ozoną, tačiau šios galimybės buvo atsisakyta. „Svarbu kad atliekų rūšiavimas vyktų kuo labiau uždaroje erdvėje, tada kvapus lengviau koncentruoti ir juos išvalyti“, – aiškino specialistas. Valdyti kvapus, pasak V. Girdvainio, padėtų ir kvapų kontrolės stotelės bei kvapų sklaidos žemėlapiai.

„Būtina investuoti į kvapų kontrolės įrenginius ir dirbti pagal nustatytus technologinius standartus, o kvapų šalinimo technologijų gali būti įvairių“, – tvirtino kitas šios įmonės atstovas Kastytis Trota.

Aplinkosaugos specialistai informavo, kad nuo 2024 metų Europos Sąjungoje griežtės reikalavimai kvapams: nuo dabar esančių 8 vienetų (OUT/m3) iki 5 vienetų.

Tądien V. Makūnas susitiko ir su Aplinkos vadybos ir audito instituto (AVAI) atstovais. Šios viešosios įstaigos direktorius, profesorius Rimantas Budrys tvirtino, kad geriausias ir ekologiškiausias kvapų šalinimo būdas – naudojant probiotikus.

„Probiotiniai preparatai yra natūralūs, nekenksmingi, genetiškai nemodifikuoti, pagaminti natūralios fermentacijos būdu. Į jų sudėtį įeina naudingi mikroorganizmai ir jų metabolizmo produktai – fermentai, enzimai. Juos naudojant nereikia jokių apsaugos priemonių“, – aiškino mokslininkas.

Pasak R. Budrio, pirmiausia atliekas surenkančių įmonių darbuotojai turėtų kiekvieną kartą praplauti probiotikais gyventojų konteinerius ir apipurkšti surinktas atliekas. Kita sąlyga – atliekos, net ir surūšiuotos, neturėtų būti laikomos atviroje vietoje. Trečias žingsnis – automatizuotas atliekų apipurškimas probiotikais uždarose patalpose.

Profesorius pabrėžė, kad Lietuva pagal atliekų tvarkymą ir panaudojimą vis dar velkasi Europos valstybių uodegoje. „Latviai jau seniai atliekas vadina atsinaujinančiu kuru, kurį parduoda, o mes sugebame tik didinti gyventojams kainas už atliekų surinkimą ir tinkamai nepanaudojame šio turto“, – piktinosi mokslininkas.

Pagrindinė sąlyga – tvarka

Pasitarime taip pat dalyvavo Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Jurgita Sadauskaitė, kurios vadovaujama tarnyba kontroliuoja Kauno MBA veiklą pagal jai išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Inspekcijos atstovai įmonėje taip pat pasigedo tvarkos.

V. Makūnas tvirtino Kauno RATC dalininkams siūlysiąs išklausyti Kauno MBA vadovų informaciją apie įmonės techninę būklę bei priemones trūkumams pašalinti. „Įmonėje turi būti griežtai laikomasi tvarkos ir technologinių reikalavimų. Labai svarbu ieškoti sprendimų, kad supresuotos atliekos nebūtų laikomos MBA kieme, o būtų panaudojamos“, – kalbėjo meras.

Dalininkams taip pat bus siūloma įdiegti ozonavimo arba kitą efektyvią kvapų šalinimo sistemą. „Iš pradžių galėtume sudaryti terminuotą sutartį ir įsitikinti, kaip tai veikia. Į talką turime kviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir nepriklausomus ekspertus“, – sakė meras.

„Problema savaime neišsispęs, reikia konkrečių sprendimų“, – pritarė Jonavos meras M. Sinkevičius.

Kauno rajono sav. nuotr.

Kreipėsi į prokuratūrą

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neseniai pranešė vertinantis, ar taikyti poveikio priemones Kauno MBA.

„Šiuo metu laukiame Aplinkos apsaugos agentūros atliekamų tyrimų rezultatų dėl galimos oro taršos. Įvertinę atsakymus, galėsime priimti sprendimus ir taikyti priemones“, – teigė AAD atstovas Jurgis Kazlauskas.

Priklausomai nuo rezultatų, bus sprendžiama ar reikia stabdyti įmonę. Aplinkosaugininkai paskutinę rugpjūčio savaitę kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydami įvertinti ar eksploatuojant Kauno MBA nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau yra įspėjęs Kauno MBA ir nurodęs laikytis taršos leidime įrašytų eksploatavimo sąlygų. AAD konstatavo, kad įrenginiai buvo naudojami nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų.

„Jonavos rajone gyvenančiam asmeniui nustatytas koronaviruso (COVID-19) atvejis, pakartotinis testas atliekamas asmens sutuoktiniui. Kol kas nėra žinomi sutuoktinio tyrimo rezultatai. Jei tyrimas pasitvirtins, bus tiriami dar mažiausiai 60 žmonių, kurie galėjo turėti kontaktą su asmens sutuoktiniu jo darbovietėje“, – socialiniame tinklalapyje rašė meras.

Pasak jo, visi galimai kontaktus turėję asmenys identifikuojami, medikai pasiruošę atlikti savo darbą.

Primename, kad, šeštadienio duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų, bendras skaičius išaugo iki 1705.

Koronavirusu vis dar serga 304 žmonės, pasveikusiųjų – 1321, izoliacijoje šiuo metu yra 263 asmenys.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 71 asmuo, dar devyni susirgusieji mirė dėl kitų priežasčių.

Tai paaiškėjo po penktadienį Jonavoje įvykusių pirminių kandidatų rinkimų, pranešė partija.

Dėl galimybės tapti liberalų kandidatu R.Osauskas varžėsi su nepartine rajono tarybos nare Alina Batulevičiene.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusią savaitę skelbė, kad Darbo partija į Jonavos merus ketina kelti miškininko Rimanto Kiseliovo kandidatūrą, Lietuvos socialdemokratų partija - tarybos nario Eugenijaus Sabučio kandidatūrą. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija šiuose rinkimuose teikia partijos skyriaus pirmininko Dariaus Mockaus kandidatūrą.

Politinės kampanijos dalyviais praėjusią savaitę registravosi ir Centro partija bei Liberalų sąjūdis.

Tiesioginiai Jonavos mero rinkimai vyks balandžio 23 dieną, tą pačią dieną vyks ir Šakių rajono mero rinkimai. Buvęs Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius mandato atsisakė, nes tapo ūkio ministru.