JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) perspėjo, kad „mūsų pasaulis patiria grėsmės akimirką“ dėl Ukrainos ir Rusijos krizės.

„Jeigu konfliktas Ukrainoje išsiplėstų, pasaulis gali išvysti daug metų neregėto masto ir sunkumo nepriteklius“, – pabrėžė jis.

A. Guterresas ragina „visas šalis suteikti saugią ir netrikdomą prieigą humanitarinėms agentūroms, taip pat vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose“.

Jis pažymėjo, kad Rusijos sprendimas pripažinti Donecko ir Luhansko prokremliškų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę yra „Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimai“.

„Laikas susitvardyti, protingai elgtis ir deeskaluoti“, – sakė A. Guterresas. Jis pridūrė, kad neturėtų būti jokių veiksmų ar pareiškimų, kurie „nustumtų šią pavojingą padėtį į prarają“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu perspėjo diplomatus, kad „didelio masto karo Ukrainoje pradžia bus mums pažįstamo  pasaulio pabaiga“.

Jis ragino Jungtines Tautas patraukti Maskvą atsakomybėn už „tarptautinės teisės kertinių principų“ žlugdymą.

„Jeigu Rusija nesulauks griežto, staigaus ir ryžtingo atsako dabar, tai reikš tarptautinės saugumo sistemos ir tarptautinių institucijų, kurioms pavesta palaikyti pasaulio saugumo tvarką, visišką bankrotą, – kalbėjo D. Kuleba. – Tai niūrus scenarijus, nublokšiantis mus į tamsiausius XX šimtmečio laikus.“

Rusijos pareiškimus, kad ji stengiasi užkirsti kelią neva Kijevo vyriausybės suplanuotiems kariniams veiksmams Donbase, D. Kuleba vadino  absurdiškais.

„Ukraina niekada niekam negrasino ir nieko nepuolė, – sakė jis. – Ukraina niekada neplanavo ir neplanuoja tokių veiksmų.“

D. Kuleba paragino Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos ir nesutarimus spręsti diplomatija.

„Rusija privalo liautis destabilizuoti tarptautinę saugumo padėtį. Mes, ukrainiečiai, norime taikos ir norime išspręsti visus klausimus diplomatija“, – sakė ministras.

Neduoti vakcinos skurdžioms valstybėms ir taip užkirsti kelią teisingam jų padalijimui yra „ne tik amoralu, bet ir kvaila“, – sakė jis ketvirtadienį virtualioje spaudos konferencijoje su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovu Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu.

Visos šalys, vakcinavusios daugiau kaip 40 proc. savo gyventojų, PSO požiūriu, daro nepakankamai, kad su virusu būtų efektyviau kovojama skiepijant gyventojus skurdžiose teritorijose. PSO tikslas buvo iki rugsėjo pabaigos kiekvienoje pasaulio šalyje imunizuoti bent 10 proc. gyventojų. 56 šalys šio tikslo nepasiekė – „ir tai ne dėl savo pačių klaidų“, – pabrėžė T. A. Ghebreyesusas.

Nelygus vakcinos padalijimas „skatina koronaviruso pandemiją“, įspėjo A. Guterresas. Tai, anot jo, leidžia vystytis ir plisti atmainoms. JT vadovas įspėjo dėl dar milijonų COVID-19 aukų ir pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio, kuris gali atsieiti „trilijonus dolerių“.

Pasak A. Guterreso, plintant virusui teritorijose, kuriose vakcinacijos lygis yra mažas, didėja pavojus, kad atsiras vakcinai atsparios atmainos. „Tada visos išsivysčiusių valstybių pastangos visus gyventojus paskiepyti viena, dviem ar trimis dozėmis nueis perniek“, – įspėjo jis.

„Didžiausias iššūkis mums – kartu ir didžiausia mūsų galimybė – tai panaudoti šią krizę proveržiui pasiekti ir pasukti pasaulio, kuris išmoksta pamokas, link“, – teigė buvęs Portugalijos premjeras, Generalinei Asamblėjai paskyrus jį generaliniu sekretoriumi 2022–2026 m. kadencijai.

A. Guterreso teigimu, tam prireiks ir „teisingo, žalio ir tvaraus atsigavimo“, kuris parodytų kelią pirmyn „per aktyvesnį ir efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant pasaulinius iššūkius“.

Pereigas nuo 2017 m. einantis A. Guterresas per prisaikdinimo ceremoniją pažadėjo veikti nešališkai valstybių narių ir organizacijų atžvilgiu. Ceremonijoje dalyvavo ir Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa. Dėl pandemijos pastarasis tapo pirmuoju per daugiau nei metus į JT būstinę įžengusiu valstybės vadovu.

A. Guterresas pridūrė, jog itin svarbu yra „prevenciją ir pasirengimą – platesne šių žodžių prasme – padaryti svarbiausiu tarptautinės sistemos prioritetu“.

Pasveikino G. Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Jungtinių Tautų (JT) Generalinį sekretorių Antonio Guterresą, jį perrinkus 2022–2026 m. kadencijai.

Sveikinime teigiama, kad A. Guterreso lyderystė ir vizija padeda užtikrinti taiką ir saugumą, ir tvarų vystymąsi visose Jungtinių Tautų valstybėse narėse.

Anot prezidento, Lietuva aktyviai propaguoja visuotines žmogaus teises ir teikia didelę reikšmę Jungtinių Tautų vaidmeniui šioje srityje. Būdama kandidatė į JT Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 m., Lietuva ypatingą dėmesį skiria žmogaus teisių gynėjų apsaugai, vaiko teisėms, neįgaliųjų teisėms ir žmogaus teisėms konfliktų zonose.

„Šių dienų iššūkiai – nuo geopolitinės įtampos, žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje ir artimiausioje kaimynystėje, iki kibernetinio saugumo, klimato kaitos ir tebesitęsiančios pandemijos – reikalauja koordinuoto daugiašalio atsako. Norint įveikti šiuos iššūkius, būtina stiprinti daugiašališkumą. Todėl Lietuva nepaprastai vertina tai, kad savo veikloje vadovaujatės partnerystės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo principais“, – sveikinimo laiške sakė prezidentas.

Valstybės vadovas taip pat pareiškė paramą perrinktajam JT Generaliniam sekretoriui ir pakvietė jį apsilankyti Lietuvoje.

72 metų buvęs Portugalijos vadovas prie JT vairo stovi nuo 2017 metų. Kitų varžovų perimti iš jo šias pareigas nebuvo.

Per savo antrąją kadenciją A. Gutteresas žada susitelkti į pasaulį krečiančių konfliktų sprendimą.

Laiške prezidentas akcentavo, kad Lietuva nepripažįsta 2020 m. rugpjūčio 9 d. organizuotų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, kurie šalyje sukėlė precedento neturinčius protestus.

Pasak šalies vadovo, didelį susirūpinimą kelia Baltarusijos valdžios vykdomos represijos prieš pilietinę visuomenę, opoziciją, nepriklausomus žurnalistus, jėgos panaudojimas prieš taikius protestuotojus.

„Kasdien gauname nusiskundimų dėl žiaurių kankinimų, netinkamo elgesio ir masinių vyrų, moterų ir net nepilnamečių areštų. Baltarusijos interneto prieigos apribojimai aiškiai parodo ketinimus nuslėpti realią padėtį šalyje“, – rašoma prezidento kreipimesi.

Kasdien gauname nusiskundimų dėl žiaurių kankinimų, netinkamo elgesio ir masinių vyrų, moterų ir net nepilnamečių areštų.

Šalies vadovas, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, paragino JT organizaciją ir tarptautinę bendruomenę aktyviai įsitraukti į situacijos stabilizavimo Baltarusijoje procesą.

„Būtina nusiųsti tvirtą žinią dabartinėms Baltarusijos valdžios institucijoms, kad susiklosčiusi situacija šalyje nėra toleruojama, o už smurtą prieš taikius piliečius turi atsakyti nusikaltimus įvykdžiusios atsakingos institucijos ir asmenys. Raginu JT Žmogaus teisių tarybą sušaukti skubias diskusijas apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje“, – rašoma prezidento laiške.

Šalies vadovas kreipimesi skatina Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę palaikyti Baltijos šalių pastangas siekti, kad Baltarusijos valdžia užmegztų dialogą su savo pilietine visuomene ir organizuotų naujus, sąžiningus ir demokratiniais principais paremtus rinkimus.

„JT Saugumo Tarybos diskusija dėl padėties Baltarusijoje, kurioje Baltarusijos valdžios institucijos būtų raginamos susilaikyti nuo jėgos panaudojimo, užtikrinti tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principų laikymąsi bei pradėti taikų valdžios perdavimą, būtų labai savalaikė ir vertinga“, – sako prezidentas savo kreipimesi.

„Mes matome greičiau už Vyriausybes judantį verslą, miestus ir visuomenę. Taigi, labai svarbu daryti kuo didesnį spaudimą valdžiai ir taip užtikrinti, kad jie visada ir visi priimtų mūsų klimato neutralumo tikslą“, – Kopenhagoje vykstančiame Pasaulio merų viršūnių susitikime kalbėjo A. Guterresas.

Renginyje susirinko didžiųjų pasaulio miestų merai, kuriems šis susitikimas tapo galimybe pabrėžti „visuotinę klimato nepaprastąją padėtį“. Susirinkę merai jau įsipareigojo bendradarbiauti su klimato aktyvistais, verslu ir pilietinės visuomenės atstovais.

Viršūnių susitikime taip pat dalyvavo ir jaunimo klimato aktyvistų atstovai.

„Visi lyderiai turi dvi galimybes. Pirmoji: prisijungti prie mūsų, pradėti žaliąjį gyvenimą savo bendruomenėse ir imtis veiksmų visų vaikų ateičiai apsaugoti. Arba turite antrąją galimybę: dingti“, – sakė 17-metė klimato aktyvistė Jamie Margolin, įkūrusi jaunimo judėjimą „ZeroHour“.

Viršūnių susitikime pirmininkaujanti Paryžiaus merė Anne Hidalgo gyrė jaunimo pastangas mobilizuojant visuomenę ir suteikiant kovai su klimato kaita didžiulį jėgos antplūdį.

„Šis raginimas kovoti iš tiesų priverčia lyderius veikti. Antraip dalykai nejudėtų tokiu greičiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Susitikime Lietuvos prezidentas išsakė paramą ir pritarimą JT veiklos programai, kurios prioritetais įvardyti taikos ir saugumo palaikymas visame pasaulyje bei pagalba valstybėms, sprendžiant konfliktus. Išreikšta parama A. Guterreso inicijuotai JT reformai, kuria siekiama pokyčių taikos ir saugumo, organizacijos vystymosi ir valdymo sistemose.

„Mes suprantame poreikį sustiprinti efektyvų daugiašalį bendradarbiavimą, todėl remiame Jungtinių Tautų reformos įgyvendinimą. Tikiu, kad šie pokyčiai veda geresnės ir tvaresnės visų mūsų ateities link“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pristatė mūsų šalies indėlį į JT veiklos sistemą: Lietuva kandidatuoja į JT Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 m. ir UNESCO Vadovų tarybą 2021–2025 metais. Priminta, kad 2014–2015 m. Lietuva buvo JT Saugumo Tarybos nenuolatinė narė.

JT Generaliniam sekretoriui šalies vadovas pristatė savo gerovės valstybės viziją, kuria remia savo penkerių metų kadencijos programą. Prezidentas teigė, kad gerovės valstybės vizijos įgyvendinimas Lietuvoje atliepia globalią 2030 m. programą ir tvarios plėtros tikslus, kuriuos yra patvirtinusi Jungtinių Tautų Organizacija.

A. Guterresas yra devintasis JT Generalinis sekretorius, pareigas pradėjęs eiti 2017 m. sausio 1 dieną. Tai pirmasis Respublikos Prezidento ir JT Generalinio sekretoriaus susitikimas.

Rugsėjo 26 d. apie pirmą valandą ryto Lietuvos laiku prezidentas G. Nausėda sakys pirmąją savo kadencijoje kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA).

JT vadovas „susirūpinęs stebi įvykius“ Irane ir „ragina gerbti taikių susibūrimų bei išraiškos laisves“, sakoma A. Guterreso pareiškime.

„Tolesnio smurto privaloma išvengti“, – priduriama jame.

Protestų banga Irane, didžiausia nuo 2009 metų ginčijamų prezidento rinkimų, prasidėjo gruodžio 28 dieną Mašhado mieste, gyventojams piktinantis dėl silpnos ekonomikos ir pabrangusių maisto produktų. Protestai greitai išplito po visą šalį ir peraugo į pasipriešinimą valdančiajam režimui.

Iš viso per neramumus žuvo 21 žmogus. Kai kuriuose rajonuose protestuotojai šturmavo vyriausybės pastatus ir policijos nuovadas.

Keliuose Irano miestuose trečiadienį vyko vyriausybės palaikymo mitingai, kuriuose iš viso dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

A.Guterresas ragino demonstrantus mitinguoti taikiai.

Savo ruožtu JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) paragino Irano pareigūnus „atsargiai elgtis su visoje šalyje vykstančiais protestais, kad būtų išvengta tolesnio smurto ir neramumų“.

Z. R. Husseinas siūlė surengti nepriklausomą tyrimą dėl kilusio smurto protrūkio ir pareiškė, kad Irano pareigūnai privalo „užtikrinti, kad visos saugumo pajėgos reaguotų tik proporcingai ir tik esant būtinybei“.

Po pranešimų apie šimtus suimtų protestuotojų JT vadovas pareiškė, kad „taikūs protestai negali būti kriminalizuojami. Jie yra teisėta demokratijos procesų dalis“.

Šie JT pareiškimai pasirodė po to, kai JAV ambasadorė Nikki Helley (Niki Heili) paragino surengti skubų Saugumo Tarybos posėdį dėl smurto Irane. Kol kas posėdžio laikas nenumatytas.

„DPRK (Šiaurės Korėjos) lyderiai privalo vėl visiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir atsikratyti branduolinių ginklų“, – pranešime sakė A.Guterresas.

Vėliau pirmadienį už uždarų durų susitiks JT Saugumo Taryba, aptarsianti minėtą raketos bandymą. Šis Pchenjano veiksmas yra pirmas, kai JAV prezidento pareigas perėmė Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

A.Gutteresas kreipėsi „į tarptautinę bendruomenę, kad ši ir toliau reaguotų į šią situaciją vieningai“, matyt turėdamas galvoje JAV bei Kiniją. Pastaroji yra Pchenjano sąjungininkė.

Šios dvi valstybės kartu parengė dviejų pastarųjų JT rezoliucijų projektus, kurie pastebimai sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai dėl virtinės jos raketų paleidimų bei branduolinio bandymo.

Jungtinės Valstijos, Japonija bei Pietų Korėja pareikalavo skubių Saugumo Tarybos konsultacijų po sekmadienio, kai Šiaurės Korėja patvirtino „sėkmingai“ išbandžiusi balistinę raketą.

Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA informavo, kad sekmadienį buvo sėkmingai išbandyta vidutinio nuotolio „žemė–žemė“ tipas raketa, kurią apibūdino kaip „Korėjoje sukonstruotą naujo tipo strateginės ginkluotės sistemą“.

Raketa nuskriejo apie 500 km ir nukrito į jūrą, nurodė kaimyninės Pietų Korėjos gynybos ministerija.

Manoma, kad šiuo raketos paleidimu Pchenjanas siekė patikrinti naujojo JAV prezidento D.Trumpo, pažadėjusio „šimtaprocentinę paramą“ Vašingtono sąjungininkei regione Japonijai, reakciją.

„Tikrai tikiuosi, kad Saugumo Taryba pateiks aiškią ir stiprią žinią“, – žurnalistams prieš susitikimą sakė Japonijos ambasadorius Koro Bessho (Koras Bešas).

JT rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai naudoti bet kokias balistinių raketų ir branduolines technologijas.

JT Saugumo Taryba nuo 2006-ųjų, kai Pchenjanas atliko pirmąjį savo branduolinį bandymą, paskelbė šaliai šešis sankcijų paketus.

Pastarąjį kartą naujos sankcijos buvo paskelbtos pernai lapkritį. Jomis, be kita ko, buvo suvaržytas Šiaurės Korėjos anglių eksportas į Kiniją.

„Mes artėjame vis arčiau prie vadinamojo sprendimo“, – sakė Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) žurnalistams Ženevoje, bet tuoj pridūrė: „nesitikėkite, kad sprendimai pasirodys tuoj pat, mes nenumatome greito rezultato“.