Pagal vieną iš galimų scenarijų, jos galėtų būti panaudotos skleidžiant biologines medžiagas virš futbolo stadiono.

Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“, kuris šeštadienį buvo publikuotas ir internete, Europos Sąjungos saugumo komisaras Julianas Kingas sakė, kad piktavaliai skraidykles gali nukreipti prieš Europos miestus ir jų gyventojus.

„Bepilotės skraidyklės tampa vis galingesnės ir išmanesnės. Dėl to jos darosi vis patrauklesnės teisėtai veiklai, tačiau taip pat ir priešiškiems veiksmams“, – sakė J. Kingas.

Pasak jo, vykstant technologijos pažangai, valdžia privalo įvertinti dabarties grėsmes ir tai, kokios jos gali būti ateityje.

„Rusijos valdžia nesikuklina dėl šios dezinformacijos kampanijos tikslų ir tokio pobūdžio veiklos. Kai kuriuose rusų kariškių sluoksniuose bei kai kurių rusų generolų lūpomis ji kalba apie melagingų duomenų platinimą ir destabilizuojančią propagandą kaip apie teisėtą instrumentą. O šiais laikais informacija – tam tikras naujas karinis ginklas“, – trečiadienį Strasbūre per debatus apie „Rusijos propagandos“ įtaką Bendrijai sakė ES saugumo komisaras.

J. Kingo teigimu, „šios dezinformacijos kampanijos tikslas – priversti žmones tikėti, kad dezinformacija nusipelno pasitikėjimo ir yra paremta faktais“.

„Kai susipažįsti su apklausų (rezultatais), daugybė žmonių sutinka su dezinformacija, kurią platina Rusija ir Kremlius, ir, deja, galime padaryti išvadą, kad Rusijos dezinformacija iš tiesų gali labai gerai funkcionuoti. Štai kodėl turime padvigubinti savo pastangas ir sunaikinti šią propagandą“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Europos Komisija itin daug dėmesio skiria Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) veiklai.

„Reikia kovoti su šita dezinformacija, ypač – ryčiau ES esančiose šalyse. Reikia garantuoti geriausią komunikaciją, susijusią su Europos politika kaimyninių šalių ir valstybių, esančių į rytus nuo Europos Sąjungos, atžvilgiu. Reikia pagerinti aplinką, palankią Europos politikai šiose valstybėse, bei pagerinti Europos galimybes platinti informaciją ir reaguoti į tą dezinformacinę veiklą per oficialius kanalus“, – pareiškė J. Kingas.

Jo teigimu, „East StratCom“ padeda kovoti su melaginga informacija Rytų partnerystės šalims. Pavyzdžiui, tai buvo daroma vykstant dezinformacijos kampanijai, nukreiptai prieš minėtai ES programai priklausančių šalių viršūnių susitikimą.

J. Kingas taip pat sakė, kad ES atstovybės užsienyje privalo remti nepriklausomą žiniasklaidą. Eurokomisaras, be kita ko, paminėjo Briuselyje rusų kalba išleistą leidinį apie ES veiklą, skirtą rusų žurnalistams. „East StratCom“ taip pat kas savaitę leidžia naujienlaiškius, sakė jis.

„Konstatuojame, kad šios grupės darbas kiekvieną mėnesį pasiekia per 2 mln. žmonių“, – sakė J. Kingas. Jis taip pat pažymėjo, kad Europos Parlamento pasiūlymą stiprinti „East StratCom“ veiklą palaiko ir Europos Komisija.

Interviu naujienų agentūrai AFP J.Kingas paragino Europos Sąjungą stiprinti savo gynybą augančio pavojaus akivaizdoje.

Pareigūnas pateikė Europos Komisijos pavyzdį, sakydamas, kad per praėjusius metus kibernetinių išpuolių prieš šią vykdomąją ES instituciją padaugėjo 20 procentų.

„Kibernetiniai nusikaltimai Europos ekonomikai kainavo beveik 60 mlrd. eurų 2016 metais“ ir ši sąskaita toliau auga, sakė antradienį J.Kingas prieš konferenciją kibernetinio saugumo klausimais Prancūzijos Lilio mieste.

„Vis daugiau programišių naudojasi kibernetine erdve abejonių apie mūsų politines sistemas skleidimui“, – sakė jis.

„Žmonėms, kurie bando tai daryti turėdami nusikalstamų arba kokių nors kitų tikslų, patiktų dirbti tamsoje“, – kalbėjo Europos komisaras ir buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Paryžiuje.

„Taigi, pirmas dalykas, kurį mes galime padaryti – yra nušviesti kas vyksta, kad žmonės suvoktų, kas vyksta“, – kalbėjo J.Kingas, kuris gali būti paskutinis Didžiosios Britanijos aukšto rango ES pareigūnas, britams ruošiantis pasitraukti iš Bendrijos.

„IS kontroliuojamo šiaurinio Mosulo miesto atsiėmimas gali lemti šios grupuotės kovotojų smurto sugrįžimą į Europą“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė komisaras Julianas Kingas (Džulianas Kingas).

Jis nurodė, kad net keletas sugrįžusių džihadistų gali kelti „didelę grėsmę, kuriai privalome pasiruošti“.

Irako pajėgos tęsia operaciją Mosului atkovoti ir siekia suduoti mirtiną smūgį IS „kalifatui“ šiame mieste, kuris buvo užimtas prieš dvejus metus.

Operacijoje dalyvauja apie 30 tūkst. federalinių pajėgų karių, o juos iš oro ir ant žemės remia JAV vadovaujama 60 šalių koalicija. Manoma, kad šis mūšis bus ilgas ir sudėtingas, bet tikimasi, kad pavyks likviduoti paskutinę didelę IS tvirtovę Irake.

Šiemet džihadistai jau patyrė virtinę pralaimėjimų ir užleido savo kontroliuotas teritorijas abiejose valstybėse, o praradus Mosulo miestą IS būtų galutinai išvaryta iš Irako kaip teritorijas kontroliuojanti jėga.

Strasbūre susirinkę europarlamentarai J. Kingo paskyrimą patvirtino 394 balsais prieš 161, o 83 deputatai susilaikė. Balsavimas buvo surengtas praėjus trims dienoms po Parlamento komiteto posėdžio, per kurį J. Kingas deklaravo savo ištikimybę Europai.

J. Kingas, kuris iki šiol buvo Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje, tikriausiai bus paskutinis britų ES komisaras, nes jo šalis rengiasi išstoti iš 28 narių bloko.

„Jūs imatės šio vaidmens nepaprastomis aplinkybėmis“, – po balsavimo jam pasakė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas), kuriam kalbant grupė europarlamentarų švilpė.

„Jūs tvirtai rėmėte Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje, tada manau, kad vykdysite savo pareigas turėdamas tai galvoje“, – pridūrė M. Schulzas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) anksčiau yra siūlęs J. Kingą kaip pamainą finansinių paslaugų komisarui Jonathanui Hillui (Džonatanui Hilui).

J. Hillas atsistatydino po birželio 23 dieną Britanijoje įvykusio referendumo, per kurį rinkėjai nubalsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Tačiau J. Hillą finansinių paslaugų komisaro postą galiausiai pakeitė latvis Valdis Dombrovskis, o J.-C. Junckeris įsteigė J. Kingui naują saugumo postą.

Naujojo komisaro portfelis apims daugelį sričių, įskaitant kovą su terorizmu, radikalizacijos prevenciją, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais.

Patyręs diplomatas J. Kingas turės gerinti dalijimąsi žvalgybine informacija. Ši užduotis apims Europolo Europos kovos su terorizmu centro modernizavimą.

Juliano Kingo (Džuliano Kingo) kandidatūra tapti naujuoju ES saugumo komisaru buvo iškelta rugpjūtį, kai jo pirmtakas Jonathanas Hillas (Džonatanas Hilas) pasitraukė iš pareigų po Britanijos sprendimo palikti Bendriją („Brexit“).

J. Kingas pirmadienį per Europos Parlamento Komisijos posėdį sakė, kad jis tarnaująs „bendrajam Europos interesui, ir tik Europos bendrajam interesui“.

„Manome, kad jis turėtų tapti naujuoju saugumo sąjungos komisaru“, – sakė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vadovas Claude'as Moraesas (Klodas Moraisas).

Pasak jo, J. Kingas „gerai dirba ir taps Bendrijos sergėtoju, veiksiančiu visos ES, o ne kurios nors atskiros šalies vardu“.

Visas Europos Parlamentas ketvirtadienį turės oficialiai balsuoti dėl J. Kingo paskyrimo.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pasiūlė skirti J. Kingą naujuoju saugumo komisaru – be kita ko, atsakingą už kovą su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais.

Pirmadienį J. Kingas paneigė nuomones, kad artėjant Britanijos pasitraukimui iš ES jis negalėsiąs veiksmingai atlikti savo pareigų arba kad jis ištikimas tik Londonui.

„Dirbsiu bendrajam Europos interesui ir visų ES piliečių, taip pat ir britų, vardu, kol šalis bus Bendrijos narė“, – jis sakė komitetui.

„Kai Britanija išeis, mano darbas čia bus baigtas“, – sakė J. Kingas.

„Pirmininkas Junckeris paskelbė ketinimą skirti saugumo sąjungos portfelį serui Julianui Kingui“, – sakoma pranešime.

J. Kingo, Britanijos ambasadoriaus Prancūzijoje, kandidatūra buvo pateikta tvirtinti Europos Parlamentui. Anksčiau J.-C. Junckeris yra siūlęs jį kaip pamainą finansinių paslaugų komisarui Jonathanui Hillui (Džonatanui Hilui).

Naujojo komisaro portfelis apims daugelį sričių, įskaitant kovą su terorizmu, radikalizacijos prevenciją, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais.

„Besikartojančios ... teroristų atakos pabrėžė, kaip svarbu ir neatidėliotina siekti greitos pažangos, kuriant veikiančią ir veiksmingą saugumo sąjungą“, – sakoma J.-C. Junckerio biuro paskelbtame laiške.

J. Hillas atsistatydino po birželio 23 dieną Britanijoje įvykusio referendumo, per kurį rinkėjai nubalsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

ES pranešime sakoma, kad naujasis saugumo komisaras padės įgyvendinti Europos saugumo programą, kurią Europos Komisija, 28 šalių bloko aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, patvirtino pernai balandį.

Penkerių metų programa, priimta po pražūtingų džihadistų atakų Paryžiuje prieš Prancūzijos satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ ir vieną žydų maisto krautuvę, skirta ne vien kovai su terorizmu, bet ir organizuotu nusikalstamumu bei kibernetiniais nusikaltimais.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už tas ir kelias vėlesnes atakas, surengtas Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, nusinešusias iš viso per 200 žmonių gyvybių, per kurias dar šimtai žmonių buvo sužeisti.

J.-C. Junckeris pirmadienio vakarą informavo apie savo pasirinkimą Britanijos naująją premjerę Theresą May (Terezą Mei), kuri pakeitė Davidą Cameroną (Deividą Kameroną), atsistatydinusį dėl referendumo rezultatų.

Aušto rango diplomatas

J. Kingas, aukšto rango diplomatas, anksčiau užėmė postus Briuselyje, Niujorke, Paryžiuje, Liuksemburge, Hagoje ir Lisabonoje.

Jis yra dirbęs Europos Komisijoje 2008–2009 metais, kai buvo prekybos komisaro Peterio Mandelsono (Piterio Mandelsono), o vėliau – Bendrijos diplomatijos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton), kurie abu yra britai, administracijos vadovas.

Itin svarbų J. Hillo finansinių paslaugų komisaro portfelį dabar dalijasi latvis euro reikalų komisaras ir Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis bei ekonomikos reikalų komisaras prancūzas Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

J. Kingo paskyrimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas, o kandidatams reikia atsakyti į priekabius europarlamentarų klausimus, taip pat užsitikrinti visų Bendrijos narių palaikymą.

J.-C. Junckeris sakė, kad J. Kingas bendradarbiaus su vidaus reikalų komisaru Dimitriu Avramopulu (Dimitris Avramopoulos), siekdamas nustatyti, „kur ES tikrai galėtų pakeisti padėtį kovoje su terorizmu“.

Tai apimtų pastangas duoti atkirtį „grėsmei, keliamai grįžtančių iš užsienio teroristų kovotojų“ – Europos šalių pilietybę turinčių džihadistų, kurie buvo išvykę kautis į Siriją ir Iraką.

Jam taip pat bus pavesta pagerinti dalijimąsi informacija ir žvalgybos duomenimis, įskaitant pastangas modernizuoti Europolo kovos su terorizmu centrą.

Anksčiau šiame poste dirbęs Jonathanas Hillas (Džonatanas Hilas) atsistatydino iškart po birželio 23 dieną d. Britanijoje vykusio referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už šalies pasitraukimą iš ES.

D. Cameronas pasiūlė nauju eurokomisaru, atsakingu už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, skirti dabartinį D. Britanijos ambasadorių Prancūzijoje serą Julianą Kingą (Džulianą Kingą).

„Pirmadienį... (Europos Komisijos) pirmininkas (Jeanas-Claude'as) Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) susitiks ir pasikalbės su Julianu Kingu, kurį ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasiūlė skirti vietoje pasitraukiančio komisaro lordo Jonathano Hillo“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė Mina Andrejeva.

J. Kingas Britanijos ambasadoriumi Prancūzijoje buvo paskirtas šiais metais, o anksčiau ėjo diplomatines pareigas Briuselyje, Niujorke, Liuksemburge, Hagoje ir Lisabonoje.

2008 ir 2009 metais J. Kingas dirbo Europos Komisijoje, kur buvo ES prekybos komisaro Peterio Mandelsono (Piterio Mandelsono), o vėliau – ES vyriausiosios užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) aparato vadovu.

J. Kingo paskyrimui turi pritarti Europos Parlamentas, be to, jam žalią šviesą turi uždegti Bendrijos valstybės narės.