D. Trumpas teisinių veiksmų ėmėsi prieš Christopherio Steele'o (Kristoferio Stilo) bendrovę „Orbis Business Intelligence“. Tačiau praėjusį mėnesį Aukštojo Teismo teisėja Karen Steyn (Karen Stein) pareiškė, kad nėra įtikinamų priežasčių nagrinėti ieškinį.

Sprendime ji nurodė, kad ieškinys dėl duomenų apsaugos turėjo būti atmestas. 

D. Trumpo ieškinys dėl kompensacijos taip pat buvo atmestas, argumentuojant, kad buvęs prezidentas per ilgai delsė kreiptis į JK teismus. 

Teismo sprendime, su kuriuo susipažino JK naujienų agentūra „Press Association“, K. Steyn nurodė, kad D. Trumpas turės apmokėti visas bendrovės „Orbis Business Intelligence“ išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu.

Kol kas D. Trumpas turės sumokėti 300 tūkst. svarų sterlingų, kol specialistas teisėjas priims sprendimą dėl galutinės sumos. „Orbis Business Intelligence“ teigimu, ši suma viršija 600 tūkst. svarų sterlingų (702,28 tūkst. eurų).

Vadinamoji Ch. Steel'o dosjė sukėlė politinę audrą, kai buvo paviešinta prieš D. Trumpo inauguraciją 2017-ųjų sausį.

Joje buvo nepatikrintos ir prieštaringai vertinamos informacija apie D. Trumpo santykius su Maskva. Šiuos įtarimus jis pats ne kartą neigė.

Dosjė nurodoma, kad D. Trumpą sukompromitavo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Be to, joje teigiama, kad Maskva turi vaizdo įrašų, kuriuose buvęs prezidentas užfiksuotas su prostitutėmis per 2013 metų kelionę į Rusijos sostinę.

Iš dokumentų rinkinio matyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mažiausiai penkerius metus rėmė operaciją dėl D. Trumpo kandidatavimo į JAV prezidentus.

Dėl kai kurių teiginių JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris) buvo pradėjęs tyrimą. 2019-aisiais jis paskelbė išvadas, kad Rusijos vyriausybė kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, tačiau nerado jokių įrodymų, kad D. Trumpo komanda būtų bendrininkavusi su Maskva.

D. Trumpas ne kartą yra pasmerkęs naujienų portalo „BuzzFeed“ nutekintą dosjė kaip suklastotą. Laikraštis „The New York Times“ nustatė, kad daugeliui Ch. Steele'o teiginių nebuvo jokių patvirtinančių įrodymų.

Anot eksprezidento, „Orbis Business Intelligence“ neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis. Dėl to jis pareikalavo kompensacijos už, jo nuomone, skaudžius išgyvenimus ir žalą jo reputacijai.

Pasak bendrovės, ji nėra atsakinga už dokumentų rinkinio paviešinimą.

Prieš D. Trumpui laimint 2016-ųjų prezidento rinkimus prieš buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton (Hilarį Klinton), dosjė buvo parengta Demokratų partijos konsultantų užsakymu.

2022-aisiais buvęs JAV prezidentas dėl šios dosjė į teismą padavė H. Clinton, Demokratų partijos lyderius ir Ch. Steel'ą. 

59-erių Ch. Steel'as yra buvęs Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos pareigūnas.

Išnagrinėjęs bylą dėl 8-ame dešimtmetyje įvykdyto nusikaltimo, Karūnos teismas Birmingame pripažino 74 metų Carvelą Bennettą (Karvelą Benetą) kaltu dėl tuometės 13-metės išprievartavimo, po kurio mergaitė pastojo.

Auka pagimdė mergaitę; ši vėliau buvo atiduota globai ir įvaikinta. Motinos ir mergaitės tapatybės nėra skelbiamos dėl teisinių priežasčių.

Užpuoliko duktė, sulaukusi 18 metų, sužinojo apie savo atsiradimo pasaulyje aplinkybes ir nusprendė siekti teisingumo.

Ji pateikė savo DNR mėginį, pagal kurį buvo nustatyta, jog tikimybė, kad C. Bennetto tėvystės tikimybė yra 22 mln. kartų didesnė nei bet kurio jam negiminingo afrikiečių kilmės vyro iš Karibų jūros regiono šalių.

Iš pradžių savo tėvystę neigęs C. Bennettas prisipažino turėjęs lytinių santykių su auka, tačiau tvirtino, kad jie vyko abiejų sutikimu ir kad mergina ji apgavo, sakydama esanti 16-metė.

Teisėjas Martinas Hurstas (Martinas Herstas) pareiškė, kad C. Bennettas „kaltina auką“.

Dukrai „daug kartų buvo užtrenktos durys, ir ji iš esmės turėjo įtikinti savo motiną dar kartą išgyventi tą traumą“, – sakė teisėjas, girdamas jaunos moters ryžtą kovoti už teisingumą.

Prieš teismui paskelbiant nuosprendį buvo perskaitytas išprievartavimo aukos pareiškimas, kuriame ji papasakojo, kaip jautėsi, „palikta tai išgyventi viena“.

„Žmonės man sakė, kad esu šlykšti, nes pastojau būdama vaikas. Nešiojau tą gėdą, nors man tai buvo ir mano gėda“, – sakoma pareiškime.

Vakarų Midlandso policijos teigimu, pareigūnai kalbėjosi su auka, tačiau ji nenorėjo pateikti skundo nei tuo metu, nei vėliau, kai su ja vėl buvo susisiekta 2014 metais.

Tačiau 2019 metais moteris persigalvojo, ir galiausiai C. Bennetas buvo suimtas.

39 aukos, kurių jauniausios buvo 15 metų berniukai, užduso konteineryje, kuomet buvo vežami į Didžiąją Britaniją, kur tikėjosi pradėti naują gyvenimą.

Negyvų migrantų palaikai buvo rasti sandariame šaldytuve netoli Londono esančiame uoste 2019 metų spalį.

Ši šalį sukrėtusi byla atskleidė, ką yra pasirengę išgyventi migrantai, kad pasiektų Britaniją, taip pat į dienos šviesą iškėlė nusikalstamų gaujų būdus pasinaudoti šių žmonių neviltimi.

Londono centrinis baudžiamasis teismas tinklo vadeivas Ronaną Hughesą (Ronaną Hjuzą) ir Gheorghe Nicą (Georgę Niką), pripažintus kaltais dėl 39 žmonių netyčinio nužudymo, nuteisė kalėti atitinkamai 20 ir 27 metus.

Sunkvežimių vairuotojai Maurice'as Robinsonas (Morisas Robinsonas) ir Eamonnas Harrisonas (Eimonas Harisonas) taip pat buvo sulaukė atitinkamai 13 ir 18 metų laisvės atėmimo bausmių.

Teisėjas Nigelas Sweeney (Naidželas Svinis) teisme pareiškė, kad gaujos veikla buvo „sudėtinga, ilgalaikė ir pelninga, siekiant per [Lamanšo] sąsiaurį neteisėtai nugabenti daug vietnamiečių migrantų“.

Jis sakė kaltinamiesiems, kad jie turės atlikti mažiausiai du trečdalius savo bausmės vietoje įprastos pusės.

Iš Šiaurės Airijos Kreigavono kilęs M. Robinsonas rado kūnus perėmęs konteinerį, perplukdytą per Lamanšo sąsiaurį.

Jis pripažino kaltę dėl 39 žmonių netyčinio nužudymo kartu su 41 metų pervežimo vadovu R. Hughesu, gyvenančiu Armos mieste Šiaurės Airijoje.

E. Harrisonas iš Dauno apygardos Šiaurės Airijoje ir Rumunijos pilietis G. Nica, gyvenantis į rytus nuo Londono esančiame Bazildone, neigė savo kaltę, bet buvo pripažinti kaltais dėl netyčinio nužudymo po 10 savaičių trukusio bylos nagrinėjimo, pasibaigusio praeitais metais.

E. Harrisonas per teismą tvirtino nieko nežinojęs, kad migrantai buvo įlaipinti į sunkvežimį, kurį jis nuvairavo į Zebriugės miestą Belgijoje, kur mašina buvo pakrauta į keltą, išplaukusį į Britaniją.

Dėl šio pažeidimo J. Assange'ui gresia vienų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau teisėjai gali atsižvelgti į laiką, kurį jis jau išbuvo areštinėje.

Anksčiau šį mėnesį suimtas 47 metų australas, septynerius metus gyvenęs Ekvadoro ambasadoje Londone, turės pasirodyti Sadarko rajono karališkojo teismo posėdyje, nurodė minėtas pareigūnas.

J. Assange'as 2012 metais pasiprašė prieglobsčio diplomatinėje atstovybėje siekdamas išvengti ekstradicijos į Švediją, kur jis kaltinamas išžaginimu. Vyriškis buvo areštuotas balandžio 11 dieną, Kitui nusprendus nebeteikti jam prieglobsčio.

„WikiLeaks“ yra paviešinęs daugybę JAV karinių paslapčių, turtingųjų mokesčių vengimo schemų ir kitos kompromituojančios informacijos.

Tinklapio įkūrėjas taip pat ieškomas Jungtinėse Valstijose dėl įsilaužimo į Pentagono tinklus. Ketvirtadienį numatytas pirmas teismo posėdis, per kurį bus nagrinėjamos galimybės išduoti australą, tačiau šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį ar net kelerius metus.