Laisvės oazė
J.Statkevičius tuomečiame Stepo Žuko dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas– aut. past.) studijavo 1984–1988 m. Po dizainerio studijų baigimo prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams, bendruomenės jis prisimenamas kaip vienintelis technikumo absolventas, kuris gynė savo gimtąją šalį Sausio 13-ąją ir su ne mažesne drąsa šturmavo mados sostinę Paryžių, pristatydamas savo aukštosios mados kolekciją ir įtraukdamas Lietuvą į pasaulio mados akiratį.
J.Statkevičius – vienintelis Lietuvos dizaineris, kuris priklauso Paryžiaus aukštosios mados asociacijai. Bendruomenė didžiuojasi, kad tarptautiniais apdovanojimais įvertinto kūrėjo kūrybinio kelio pradžia buvo Stepo Žuko dailės technikume.
Sugrįžimas: savosios alma mater jubiliejui skirtoje parodoje J. Statkevičius pristato savo kurtus drabužius, aksesuarus, kvepalus. / Vyčio Šulinsko nuotr.
J.Statkevičiaus sprendimą stoti į technikumą nulėmė atsitiktinumas. Nuo vaikystės dizaineris lankė sporto mokyklą, kurioje vykusiame atvirų durų dienos renginyje apsilankė grupelė technikumo studentų. Jie J.Statkevičiui pasirodė kitokie, kitaip apsirengę.
„Kai esi jaunas – nori išsiskirti, sulaukti dėmesio. Apranga, mano nuomone, tampa saviraiškos forma, kuria pasauliui gali parodyti, kas esi“, – teigia dizaineris. Pradėjęs papildomai lankyti piešimo ir tapybos užsiėmimus, kūrėjas pajuto kaip lengvai ir greitai jam sekasi atlikti skiriamas užduotis, ir stojo į technikumą.
Prisimindamas studijas J.Statkevičius sako, kad jo atmintyje – tik geriausi atsiminimai. „Technikumas buvo laisvės oazė. Studijuodami mes tarsi gyvenome kitame pasaulyje, nejausdami sovietinės santvarkos pančių. Manau, kad būtent tai ir leido mums pasiekti tokių rezultatų, kuriais šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės“, – nuomone dalijasi dizaineris.
Technikumas buvo laisvės oazė. Studijuodami mes tarsi gyvenome kitame pasaulyje, nejausdami sovietinės santvarkos pančių.
Ryžtas ir motyvacija
Į atmintį J.Statkevičiui yra įsirėžęs jo begalinį norą studijuoti pabrėžiantis prisiminimas apie pirmąją dieną technikume.
„Kai paskelbė įstojusiųjų sąrašą – manęs jame nebuvo, todėl rugsėjo pirmąją nuėjau į sporto mokyklą, bet sugrįžęs – sulaukiau technikumo direktoriaus Vytauto Dūdėno skambučio. Jis pasakė, kad jį sužavėjo mano darbai ir man atsirado išskirtinė vieta. Šie direktoriaus žodžiai mane labai motyvavo ir įkvėpė. Todėl rugsėjo 2 d., nešinas mamos nupirktomis gėlėmis, ėjau į pirmąjį su dėstytojais ir grupiokėmis susitikimą, kuris vyko Kapsų gatvės buvusiame technikumo padalinyje – sename, smetoniškame, mediniame name, su kvapais, pelėsiu, bet labai žavingame. Ėjau per naujai pastatytą Vilijampolės tiltą, atsigręžiau paskutinį kartą pamojuoti mamai ir staiga – nosimi trenkiausi į elektros stulpą. Iš nosies pradėjo plūsti kraujas, lūpoje atsivėrė kirstinė žaizda, bet namo negrįžau. Prie vandens hidranto nusiploviau kraują ir nužingsniavau į technikumą“, – prisimena dizaineris.
Paskata siekti daugiau
Studijuoti technikume pradėjusio dizainerio gabumus dėstytojos pastebėjo iš karto. Kadangi buvo vienas vaikinas tarp trylikos merginų – sulaukdavo dėmesio, tačiau ir reikalavimai kūrybingam, puikiai siūti mokančiam jaunuoliui buvo didesni. Iššūkiai J.Statkevičiaus nebaugino, nes visą studijų laikotarpį, kaip pabrėžia dizaineris, atmosfera buvo puiki dėl atsidavusių dėstytojų.
Sugrįžimas: savosios alma mater jubiliejui skirtoje parodoje J. Statkevičius pristato savo kurtus drabužius, aksesuarus, kvepalus. / Vyčio Šulinsko nuotr.
„Jos sukūrė mums nuostabų meno, madų pasaulį, kuriame ir gyvenome. Ryškiai prisimenu Eugeniją Lašienę, Aldoną Ruseckaitę, Ireną Nazarkiną, Aldoną Ogijienę, Svetlaną Golovesko, Audronę Šakienę ir Aldoną Tamošaitytę. Jos niekada negailėdavo mums savo laiko, bendraudavo kaip lygios su lygiais, buvo atviros. Todėl jas gerbėme ir mylėjome“, – sako J.Statkevičius.
Pastebėjusios atkaklų, ryžtingą ir talentingą jaunuolį dėstytojos suteikė galimybes dizaineriui praktiką atlikti „Juzės“ ateljė, kur tuo metu drabužius siūdinosi visi valdžios ponai.
„Atėjau į ateljė svajodamas apie madas, bet mane greitai nuleido ant žemės ir pasakė, kad pirma turiu išmokti amato. Todėl labai stengiausi mokytis kuo daugiau ir visas paskirtas užduotis atlikti kuo geriau. Įgijau daug žinių, tačiau dėstytojos skatino nesustoti, o žvelgti toliau, atrasti naujų dalykų, kurių noriu išmokti, – akcentuoja dizaineris. – Nežinau, ar kuri aukštojo mokslo institucija Lietuvoje yra tokio lygio, koks buvo technikumas, atvėręs vartus į platųjį pasaulį.“
Įveikdamas visus sunkumus, J.Statkevičius ryžtingai žengė pro šiuos vartus ir per darbus, sukurtus aukštosios mados ir teatro kostiumų srityse, pasauliui ir saulei atvėrė Lietuvos veidą, atsistodamas greta pasaulinių mados korifėjų.
34-erius metus kuriančiam J.Statkevičiui atsidavimas darbui, užsispyrimas, ištvermė yra patys svarbiausi dėmenys, padedantys sulaukti sėkmės. „Mados industrija man yra stebuklas. Darbas šioje srityje man labai patinka. Esu jam gimęs. Darau tai, ką labai myliu, ir esu labai laimingas, kad man sekasi“, – sako J.Statkevičius.
Kas? J.Statkevičiaus aukštosios mados ir teatro kostiumų paroda.
Kur? Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje.
Kada? Veiks iki liepos 12 d.
