„Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra. Nepamirškime, kokiu nenuspėjamu metu gyvename, 2023 metų BVP dinamika pirmąjį pusmetį buvo permaininga, po stipraus neigiamo pokyčio pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika spėjo atsitiesti ir fiksuoti teigiamą rezultatą antrąjį ketvirtį. Pramonei antrasis ketvirtis buvo sunkus ir tai turėjo neigiamą įtaką šalies BVP, tai amortizavo statybos sektorius“, – spaudos konferencijoje antradienį pristatydama 2023 metų Lietuvos ekonomikos rezultatus sakė J. Petrauskienė.

Pasak agentūros, vertinant gamybos metodu, ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog nepaisant to, kad Lietuvos pramonės apimtys pernai sumažėjo daugiau negu 5 proc., jos vis tiek išlieka beveik 30 proc. didesnės negu šio dešimtmečio pradžioje.

„Tai rodo, kad Lietuvos pramonė vis tiek itin sparčiai augo pastaruosius penkerius metus ir konkurencinga išlieka, ir gana diversifikuota, turi įvairias eksporto rinkas ir pakankamai išvystytos įvairios pramonės šakos, kurios leido visai neblogai atsilaikyti ekonomikai visų šitų iššūkių kontekste“, – spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.

Anot jo, pernai buvo matyti dideli skirtumai tarp įvairių sektorių, o ekonomikos procesus veikė dvi svarbios išorinės jėgos – popandeminiai pokyčiai, kai vartotojai grįžo nuo perteklinio prekių vartojimo prie paslaugų vartojimo, bei aukštos palūkanų normos.

Kalbėdamas apie 2024 metus, analitikas teigia, kad palūkanų normos mažės jau artimiausiu metu.

„Akivaizdu tampa, kad ne infliacija yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybių problema, o nepakankamas augimas. Nes tai, ką mes matėme Lietuvoje, – praktiškai stagnacija, lygiai ta pati situacija yra ir Prancūzijoje, Vokietijoje. Čia netgi Lietuva išsiskyrė gerąja prasme, nes Lietuvos BVP nuo šio dešimtmečio pradžios yra išaugęs kone daugiausiai euro zonoje“, – aiškino N. Mačiulis.

Akivaizdu tampa, kad ne infliacija yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybių problema, o nepakankamas augimas.

 

Jis mano, kad būsto rinkos atsigavimas įvyks antrąjį šių metų pusmetį, o tai turės įtakos ir baldų pramonei bei kitoms ilgalaikio vartojimo prekių gamybos šakoms. Be to, viena svarbiausių šių metų tendencijų, leidžianti optimistiškiau žiūrėti į ateitį, yra reali perkamoji galia.

„Tiek, kiek ji auga šiemet, – mes prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas sulėtės, bet jis sieks 8,5 proc. ir dėl to, kad gana sparčiai didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir dėl to, kad didėja minimalus mėnesinis atlyginimas dešimtadaliu, tuo pačiu metu infliacija nesieks 2 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad pernai palengva atsigaunančią vidaus paklausą užgožė sunkumai tarptautinėse rinkose.

„Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėjantis į eksportą orientuotų veiklų aktyvumas suvaržė ekonomikos plėtrą“, – pranešime sakė D. Imbrasas.

Po ženklaus nuosmukio pirmąjį pernai metų ketvirtį, Lietuvos ekonomika atsispyrė gilesnės recesijos rizikoms.

 

Pasak jo, didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir numatoma palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti.

Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, silpna išorės paklausa, stipriai išaugusios palūkanų normos ir energetinės krizės padariniai 2023 metais gniaužė verslo plėtros ambicijas ir šaldė investicinius planus, o lėtesnis nei tikėtasi infliacijos atsitraukimas silpnino perkamąją galią ir slopino vartotojų apetitą.

„Šios aplinkybės paveikė Lietuvos 2023 metų rezultatus. Vis dėlto, po ženklaus nuosmukio pirmąjį pernai metų ketvirtį, Lietuvos ekonomika atsispyrė gilesnės recesijos rizikoms ir metinis BVP rezultatas neženkliai tesiskiria nuo pasiekto 2022 metais“, – pranešime sakė ekonomistė.

Anot jos, energingesnės plėtros tikimasi antrąjį pusmetį, kai mažėsiančios palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą.

Per visus 2023 metus BVP siekė 72,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 0,3 proc. mažiau nei 2022 metais.

Ketvirtojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs kovo 1 dieną.

G. Balčytytė pristatė Valstybės duomenų agentūros (VDA) pertvarką ir išreiškė palaikymą VDA generalinės direktorės Jūratės Petrauskienės kandidatūrai į JT Statistikos komisiją.

„J. Petrauskienė galėtų aktyviai vykdyti savo veiklą kaip viena iš Statistikos komisijos narių ir atstovauti ne tik šalies, bet ir Europos regiono statistinius interesus, kartu prisidėdama prie pasaulio modernios statistikos raidos“, – pranešime teigė G. Balčytytė.

Vyriausybės kanclerė pabrėžė, kad trejų metų krizės parodė, jog gebėjimas gauti, apdoroti ir analizuoti duomenis realiu ar beveik realiu laiku leidžia valstybei aiškiai identifikuoti problemas ir greičiau jas spręsti.

Pasak jos, Lietuva yra tarp pirmaujančių pasaulyje kaip pažangi, atvira ir patikima duomenų rengėja ir teikėja savo vartotojams, atliekanti ne tik statistikos, bet ir duomenų valdysenos užduotį. G. Balčytytės teigimu, Lietuvos įdirbis duomenų valdymo srityje tikrai didelis, todėl šalis yra pasirengusi dalintis savo sukaupta patirtimi.

Susitikime su JT specialiąja įgaliotine smurto prieš vaikus klausimais Najat Maalla M‘jid daugiausia dėmesio skirta nusikaltimams prieš Ukrainos vaikus, priverstinę jų deportaciją į Rusiją ir Baltarusiją, pabrėžta bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų būtinybė, kad būtų veiksmingai sprendžiami vaiko teisių pažeidimai ir tenkinami įvairūs nuo Rusijos karo nusikaltimų nukentėjusių nepilnamečių poreikiai.

Su JT Plėtros programos nepriklausomo vertinimo biuro vadovu Alanu Foxu G. Balčytytė  kalbėjosi apie darnaus vystymosi tikslus ir kaip geriau padėti įvairioms šalims siekti šių tikslų įgyvendinimo.

„Pokyčiai daug geresni, ir kodėl tas skirtumas pirmo ir antro įverčio yra toks – įvertis, gautas taikant ekonometrinius modelius, pagal turimus statistinius duomenis, kurie antro įverčio skaičiavime yra daug detalesni. Turime visų trijų mėnesių PVM, paslaugų visą trumpalaikę statistinę informaciją, su pirmu įverčiu tokios detalios informacijos nėra“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Petrauskienė.

Agentūra trečiadienį paskelbė antrąjį PVP įvertį – pagal jį pirmąjį ketvirtį, palyginti su nei pernai tuo pačiu metu, BVP smuko 2,5 proc., o palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – 2,1 proc.

Pirmasis įvertis rodė, jog BVP per metus smuko 3,7 proc., per ketvirtį – 3 procentais.

Statistikų teigimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamo turto įmonių rezultatai.

„Kitos, paslaugų veiklos, susijusios su informacinėmis technologijomis, finansiniu tarpininkavimu, profesinė, mokslinė veikla, švietimas, turėjo teigiamos įtakos ir pats padidėjimas traukė mūsų visą BVP“, – sakė J. Petrauskienė.

Per ketvirtį namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 2,2 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 5 proc. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 1,1 proc., o prekių ir paslaugų eksportas ir importas mažėjo atitinkamai 2 ir 7,4 procento.

Pirmojo ketvirčio patikslintą, trečiąjį BVP įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs liepos 3 dieną.

Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje sakė, kad J. Petrauskienę jis pasirinko iš dviejų kandidatų ir, atlikus visas procedūras, ji skiriama penkerių metų kadencijai.

Apie tai, kad konkursą laimėjusi J. Petrauskienė vadovaus Statistikos departamentui, Vyriausybė pranešė dar rugsėjį.

Departamento vadovo konkursas buvo skelbiamas du kartus – trys pirmojo konkurso dalyviai neatitiko reikalavimų.

Departamentui dvi kadencijas – nuo 2011 metų iki šių metų gegužės – vadovavo Vilija Lapėnienė.

J. Petrauskienė departamento vadove paskirta premjero Sauliaus Skvernelio sprendimu, pranešė Vyriausybė.

Pasak premjero, naujoji vadovė turės užtikrinti, kad departamentas būtų patikima, tarptautinius standartus atitinkanti organizacija, gebanti reaguoti į naujoves, pasaulines tendencijas.

„Ypač tikimės Statistikos departamento stiprios lyderystės administracinių duomenų panaudojimo, kokybės užtikrinimo srityse bei stiprinant organizacijų bendradarbiavimą“, – pranešime cituojamas S. Skvernelis.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad iš departamento tikimasi sėkmingo bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis (Eurostat, EBPO ir kitomis) tąsos.

„Vienas iš svarbiausių artėjančių uždavinių  – 2021 metais vyksiantis gyventojų surašymas“, – nurodoma pranešime.

Departamentui nuo 2011 metų iki šių metų gegužės – dvi kadencijas – vadovavo Vilija Lapėnienė. Ji konkurse nedalyvavo – įstatymas numato, kad tas pats žmogus valstybės įmonei ar organizacijai gali vadovauti tik dvi kadencijas.

Birželio pabaigoje Statistikos departamento vadovo konkursas buvo paskelbtas iš naujo, nes visi trys pirmojo konkurso dalyviai neatitiko reikalavimų.

Statistikos departamente dirba 509 darbuotojai, 200 iš jų – regionuose. Vadovas skiriamas 5-erių metų kadencijai. Departamentui laikinai vadovauja vadovo pavaduotoja Daiva Jurelevičienė.