„Delfi“ žiniomis, parlamentinės komisijos įslaptintoje medžiagoje svarstoma, kad buvusi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja teisės klausimais galėjo turėti ryšių su baltarusiškų trąšų verslu susijusiais asmenimis. Visgi, ir Prezidentūra, ir J. Šovienė šias sąsajas neigia.

„Tai kažkoks nesusipratimas. Sąsajų su trąšų verslu neturiu“, – nurodė J. Šovienė.

Tuo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas komunikacijos klausimais Frederikas Jansonas patikino, kad į komandą priimti J. Šovienę rekomendavo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jis taip pat nurodė, kad žinių apie galimus buvusios patarėjos ryšius su baltarusiškų trąšų verslu Prezidentūra neturėjusi.

Tai kažkoks nesusipratimas. Sąsajų su trąšų verslu neturiu.

ELTA primena, kad VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

RRT vadovės teigimu, tarnyba šiuo metu kuria vadinamąją radijo dažnių biržą, kuris leistų efektyviau panaudoti elektroninius išteklius.

„Mes čia galėtume pasitempti, bet Vidaus reikalų ministerija yra rezervavusi dalį dažnių kritinio ryšio tinklo vystymui (...). Bet yra rezervuota dalis komercinių dažnių. Mūsų supratimu, valstybė savo reikmėms yra rezervavusi daugiau nei jai iš tikrųjų reikia“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį BNS teigė J. Šovienė.

„Turėtų būti priimami sprendimai, į kurią pusę mes einame, ką mes naudojame, ką mes rezervuojame. Galbūt ir tuos (valstybės – BNS) rezervuotus dažnius galėtume naudoti komercinei veiklai kartu su tam tikrais įpareigojimais“, – pridūrė ji.

RRT vadovės teigimu, Vidaus reikalų ministerija turi nuspręsti, kurias rezervuotas radijo dažnių juostas naudos valstybinio kritinio ryšio tinklo plėtrai, o nepanaudotas perduoti komercinio 5G ryšio plėtrai.

„Jie turi rezervavę ir vadinamą komercinę (juostą – BNS), kurią Europos Komisija laiko komercine. Dėl to (EK – BNS) sako, kad mes nepanaudojame pakankamai (resursų – BNS) šiai technologijai. Taip, mes jų neskiriame, nes yra rezervuota“, – aiškino RRT vadovė. 

„Tai yra valstybės išteklius. Jį reikia naudoti ir gauti už tai pajamas“, – pridūrė ji.

Pasak J. Šovienės, Lietuvoje 5G technologijai naudojama tik kiek daugiau nei 20 proc. elektroninių išteklių, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra apie 50 proc.

Jos teigimu, Lietuvai taip pat reikia padirbėti plečiant aukštos kokybės pralaidžių ryšių tinklus – jie kol kas labiausiai sukoncentruoti tankiai apgyvendintuose miestuose. 

„Ką mes darome, kad ta konkurencija intensyvėtų? Skelbiame daugiau informacijos, esame pateikę įvairias 4G ir 5G ryšių matuokles. Esame (pateikę – BNS) vartotojams įrankius, kur jie gali pasimatuoti turimą ryšį, jo kokybę ir spartą. (...) Per tuos įrankius tokiu būdu ir skatiname konkurenciją, ir tas iš tikrųjų jaučiasi“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda BNS trečiadienį sakė J. Šovienė.

„Ir tie viešojoje erdvėje vykstantys konkurenciniai ginčai ir karai rodo, kad konkurencija intensyvi“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, RRT kovo pabaigoje ketina pateikti praėjusių metų 5G ryšio vystymo analizę, tačiau į konkrečius bendrovių ginčus neįsitrauks.

„Tegul ginčijasi ir įrodinėja. Taip, mes teikiame duomenis, iš tų duomenų kiekvienas pasidaro savo pjūvius. Aišku, gal ne visada objektyviai parodo, bet tikėtis iš įmonių, kad jos objektyviai parodys ir savo konkurentus, būtų naivu – kiekviena randa, kas jai yra labiausiai tinkama“, – teigė J. Šovienė.

„Susitikime su Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininke Jūrate Šoviene prezidentas aptars esminių elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą žmonėms, ryšių reguliavimą saugumo srityje, kovą su elektroniniais sukčiais, vaikų saugumą internete, senjorų skaitmeninių įgūdžių ugdymą“, –  BNS pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra elektroninių ryšių, pašto paslaugos teikimo veiklą, geležinkelių transporto rinką reguliuojanti, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigos funkcijas atliekanti savarankiška valstybės įstaiga.

Tarnyba yra Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos  elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos pašto įstatymo ir Lietuvos geležinkelių transporto kodekso reguliavimo dalyku, nuostatas.

„Užtikriname veiksmingą konkurenciją, investicijas, inovacijas ir patrauklių paslaugų įvairovę elektroninių ryšių, pašto, geležinkelių transporto, patikimumo užtikrinimo paslaugų srityse“, – teigia tarnyba.

Pasak RRT tarybos pirmininkės Jūratės Šovienės, tyrimo, kurį planuojama baigti gruodį, metu bus nustatytos zonos, kuriose nėra elektroninių ryšių tinklų, kuriais bent 100 megabitų per sekundę sparta galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos.

„Šiuo metu Lietuvoje vyksta perėjimas iš megabitinės į gigabitinę visuomenę, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, ar ji pasiekia kiekvieną šalies gyventoją. Tad šis tyrimas yra svarus indėlis į tolesnį mūsų šalies progresą“, – pranešime teigė J. Šovienė.

„Mūsų duomenys bus naudojami valstybės ir savivaldybės institucijoms priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams kurti arba atnaujinti, taip pat rengiant nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo planus“, – pridūrė RRT tarybos pirmininkė.

Pasak jos, ateityje duomenys taip pat bus naudojami atliekant kitus tyrimus ir analizes, nustatant su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus, elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą.

Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimui bus naudojami ir Operatorių tinklų informacinės sistemos (OTIS) duomenys apie Lietuvos operatorių viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų geografinį ir technologinį išvystymą bei Bazinių stočių registravimo sistemos (BSRS) duomenys apie mobiliojo ryšio operatorių turimas bazines stotis.

Pasak J. Šovienės, tyrimo metu planuojama surinkti duomenis iš daugiau nei 70 fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų.

RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė sako, kad taip norima gyventojams garantuoti interneto ir ryšio paslaugas už prieinamą kainą.

„Vienas iš pagrindinių universaliųjų paslaugų reikalavimų – užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų įperkamą pakankamą prieigą prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje“, – RRT pranešime sakė J. Šovienė.

Vienas iš pagrindinių universaliųjų paslaugų reikalavimų – užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų įperkamą pakankamą prieigą prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje.

„Tele2“ turės šias paslaugas teikti Šalčininkų ir Ignalinos rajonų teritorijose, „Telia Lietuva“ – Švenčionių ir Varėnos rajonuose, o „Bitė Lietuva“ – Pagėgių savivaldybėje.

Nepasiturintiems ar socialiai remtiniems gyventojams nustatyta ne didesnė nei 8,92 euro, kitiems – iki 26,77 euro  mėnesio kaina.

Operatoriai taip pat turi užtikrinti ne mažesnę nei 10 megabaitų per sekundę (Mbps) gaunamojo ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamojo ryšio duomenų perdavimo spartą, suteikti bent vieną gigabaitą duomenų per mėnesį, ne mažiau nei 200 minučių skambučiams.

Premjerės Ingridos Šimonytės teikimu J. Šovienė RRT tarybos pirmininke paskirta penkerių metų kadencijai. Joje visą kadenciją taip pat dirbs Kristina Mikoliūnienė ir Giedrius Pūras, trejų metų kadencijai paskirti buvęs vyriausiasis G. Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius ir Vygantas Vaitkus.

J. Šovienė Prezidentūros Teisės grupei vadovavo nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios 2019 metais. Iki tol ji dirbo Konkurencijos tarybos nare ir pirmininko pavaduotoja. Prezidentas dabar turėtų paskirti naują Teisės grupės vadovą.

Prezidentūra pabrėžia, kad pagal naujus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus RRT taryba iš patariamojo tampa kolegialiu pagrindiniu RRT valdančiu ir sprendimus priimančiu valdymo organu.

Šalies vadovas anksčiau teigė, jog naujajai RRT tarybai tenka „svarbus uždavinys reguliuojant Lietuvos visuomenei ir ekonomikai reikšmingus elektroninių ryšių, geležinkelių ir pašto sektorius“, kurie taip pat turi didelę įtaką ir šalies nacionalinio saugumo užtikrinimui.

RRT yra nacionalinė elektroninių ryšių, pašto ir geležinkelių transporto rinkų reguliavimo institucija.

Taryba darbą pradės nuo trečiadienio, pranešė Prezidentūra. J. Šovienei pakeitus darbą, prezidentas turėtų paskirti naują Teisės grupės vadovą.

Premjerės Ingridos Šimonytės teikimu J. Šovienė RRT tarybos pirmininke paskirta penkerių metų kadencijai, tokio paties ilgio kadencijai paskirti tarybos nariai Kristina Mikoliūnienė ir Giedrius Pūras, trijų metų kadencijai – buvęs vyriausiasis G. Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius ir Vygantas Vaitkus.

D. Kuliešius vasario pabaigoje paliko Prezidentūrą, pasibaigus maksimaliam terminui, kai asmuo pagal Vidaus tarnybos statutą gali būti deleguotas dirbti kitoje institucijoje. Nepaisant to, D. Kuliešius negrįžo dirbti anktesnę savo darbovietę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

J. Šovienė Prezidentūros Teisės grupei vadovauja nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios 2019 metais. Iki tol ji dirbo Konkurencijos tarybos nare, pirmininko pavaduotoja.

Prezidentūra pabrėžia, kad pagal naujai įsigaliojusius Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus, Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iš patariamojo tampa kolegialiu pagrindiniu Ryšių reguliavimo tarnybą valdančiu ir sprendimus jos kompetencijos srityse priimančiu valdymo organu.

Pasak šalies vadovo, naujajai RRT tarybai tenka „svarbus uždavinys reguliuojant Lietuvos visuomenei ir ekonomikai reikšmingus elektroninių ryšių, geležinkelių ir pašto sektorius“, kurie taip pat turi didelę įtaką ir šalies nacionalinio saugumo užtikrinimui.

„Prezidentas tikisi, kad naujoji taryba bus aktyvus ir patikimas partneris sprendžiant su šiais sektoriais susijusius klausimus, įgyvendinant priimtus sprendimus, o sukaupta ilgametė institucijos patirtis ir naujas požiūris į jos veiklą leis Ryšių reguliavimo tarnybai veikti efektyviau, skaidriau ir inovatyviau“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra nacionalinė elektroninių ryšių, pašto ir geležinkelių transporto rinkų reguliavimo institucija.

Pranešime teigiama, kad J. Šovienė į šias pareigas siūloma „atsižvelgiant į jos kompetenciją ir darbo patirtį analogiškose kolegialiose institucijose“.

Nuo gegužės 1 dienos pasikeis Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelis – įstaigą kolegialiai valdys penki tarybos nariai.

J. Šovienė – ne vienintelė G. Nausėdos komandos narė, teikiama į RRT tarybą.

Trejų metų kadencijai tarybos nariu siūloma skirti buvusį vyriausiąjį prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Darių Kuliešių. Jis vasario pabaigoje paliko Prezidentūrą, pasibaigus maksimaliam terminui, kai asmuo pagal Vidaus tarnybos statutą gali būti deleguotas dirbti kitoje institucijoje. Nepaisant to, D. Kuliešius negrįžo dirbti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Vyriausybės duomenimis, RRT tarybos nariais taip pat siūlomi Kristina Mikoliūnienė, Giedrius Pūras. Jie teikiami penkerių metų kadencijai. Trejų metų kadencijai dar siūloma skirti Vygantą Vaitkų.

Tarybos narius, įskaitant pirmininkę, skirs prezidentas.

„Džiaugiamės, kad premjerė parodė pasitikėjimą ir teikia prezidento vyriausiąją patarėją Jūratę Šovienę vadovauti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai. Šios svarbios nacionalinės reguliavimo institucijos valdymas šiuo metu pertvarkomas, RRT Taryba vietoj patariamojo tampa kolegialiu, pilnus įgaliojimus priimti sprendimus turinčiu valdymo organu. Prezidentas priims sprendimą dėl RRT tarybos vadovo gavęs oficialų teikimą“, – BNS sakė G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Pasak jo, prezidentas dėl naujo Teisės grupės vadovo apsispręs netrukus.

J. Šovienė nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios 2019 metais vadovauja Prezidentūros Teisės grupei. Iki tol ji dirbo Konkurencijos tarybos nare, pirmininko pavaduotoja.

Ryšių reguliavimo tarnyba – nacionalinė elektroninių ryšių, pašto ir geležinkelių transporto rinkų reguliavimo institucija.