Prekyba vyksta

Nepaisant to, skelbimo autorė Irma Gajauskaitė „Kauno dieną“ tikino, kad skelbimas esą yra be apgaulės.

„Neturiu problemų dėl pardavimo. Visus kačiukus parduodu labai greitai. Buvau puolama, kai paskelbiau, kad parduodu kačiukus už 1,5 tūkst. eurų, o pardaviau už 3 tūkst. Tačiau pardaviau ne kačiukus, o porelę veisti. Tai kaip ir verslo pardavimas. Aš galiu tai daryti, nes įstatymai nedraudžia. Didžioji dalis mano parduotų kačiukų šeimininkų yra patenkinti, nėra jokių problemų. Ta kačiukų porelė, kurią pardaviau už 3 tūkst., išvežta į Prancūziją“, – pabrėžė I. Gajauskaitė.

Tačiau jos veikla kai kam kelia ne tik abejonių, bet ir pasipiktinimą. Apie tai kalbėjo kitos „Kauno dienos“ pašnekovės – Egipto mau kačių veisėja ir augintoja Živilė Junevič ir kačių mėgėjus ir augintojus Lietuvoje vienijančios felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė.

Brangus hobis

Pasak Ž. Junevič, yra atsakingų kačių veisėjų ir yra neatsakingų daugintojų, kurie naudojasi žmonių neišmanymu.

„Mat tarp norinčių nusipirkti katę yra tokių, kurie svarsto – brangus gyvūnas, neaiškus pavadinimas. Tokie žmonės lengvai apgaunami“, – apgailestavo Ž. Junevič.

Daugiau apie Egipto mau veislės kačių veisimo ir auginimo ypatumus papasakojusi Ž. Junevič tvirtino, kad auginti tokias kates – brangus hobis, kuriuo užsiimti galima tik turint gerą darbą.

Tarp norinčių nusipirkti katę yra tokių, kurie svarsto – brangus gyvūnas, neaiškus pavadinimas. Tokie žmonės lengvai apgaunami.

Gerina veislę

„Egipto mau katės yra gana brangios, parduodamas veisti kačiukas kainuoja nuo 2,5 iki 3 tūkst. eurų. Plius parvežimo mokestis. Žiūrint, iš kurios šalies parsiveži. Dabar turiu katę iš Austrijos. Jos kaina – 3 tūkst. eurų. Parsivežus prasideda kitas etapas. Atvežta katė kurį laiką (apie dešimt dienų) gyvena karantine, atskirta nuo kitų. Paskui katę vežame į veterinarijos kliniką, kur atliekami veislei nustatyti reikalingi genetiniai testai. Testai brangūs, o jų reikia kelių. Kai jau žinome, kad katė sveika,  testai nekelia susirūpinimo, vežame ją į parodą, kur apžiūri ekspertai, duoda rekomendacijų, įvertina, atkreipia dėmesį, ar gyvūnas atitinka standartą“, – pasakojo Ž. Junevič.

Anot jos, maždaug po metų parenkama tinkama pora, katės kergiamos ir laukiama kačiukų.

„Veisti paliekamas vienas idealiausiai veislės standartus atitinkantis, gražiausias kačiukas. Jo paskirtis – gerinti veislę. Reikia felinologijos žinių, turėti įregistruotą veislyną, žinoti veisles, jų ypatumus, kad galėtum dirbti kaip profesionalus ir atsakingas veisėjas, o ne kuo didesnio skaičiaus siekiantis daugintojas“, – pabrėžė Ž.Junevič.

Išskirtinė: Egipto mau katės išvaizda – iškalbinga ir rafinuota. Ž. Junevič nuotr.

Parodė draugė

Egipto mau kačių veisimu ir auginimu užsiimančių ratas Lietuvoje nedidelis.

„Nuorodą apie skelbimą su neva Egipto mau veislės katėmis man atsiuntė kolegė, kačių veisėja. Būna taip, kad mes vis peržvelgiame skelbimus, nes norime drausminti nesąžiningus kačių daugintojus, pranešti apie nesąžiningą veiklą. Labiausiai dėmesį atkreipė tai, kad skelbime nurodyta, jog nėra kilmės dokumentų. Jei bet kuriame skelbime yra paminėtas veislės pavadinimas, turi būti tai patvirtinantys kilmės dokumentai“, – pabrėžė Ž. Junevič.

Pasak jos, kilmingais gyvūnais laikomi tokie, kurių abu tėvai yra tos pačios veislės ir turi kilmės dokumentus, kuriuose parašyta, iš kur gyvūnas kilęs.

„Veisėjas, dirbantis su tam tikros veislės gyvūnais, turi puikiai išmanyti veislės standartą. Egipto mau kačių veislė turi savo standartą ir neturi jokių porūšių. Standartas yra aprašytas ir ši veislė yra baigtinė. Porūšių nėra. Žvelgdama į skelbime pateikiamas nuotraukas iškart supratau, kad tai nėra Egipto mau katės standartai. Svarbiausia – nėra kilmę patvirtinančio dokumento. Tai vienareikšmiškai rodo, kad skelbimo autorius neturi teisės parduoti tokio gyvūno kaip Egipto mau. Jei parduoda, tai jau žmonių apgaudinėjimas. Ta moteris nežino veislės standartų, neturi veislės dokumentų, jos katės laisvai vaikšto po lauką, tad apie standartų kontroliavimą negali būti nė kalbos“, – patikino pašnekovė.

Anot jos, profesionalus veisėjas neatsakingai dirbančio daugintojo nelaiko konkurentu, todėl, atrodo, būtų galima į tokius saviveiklininkus nekreipti dėmesio.

„Tačiau mes negalime leisti, kad veislė būtų diskredituojama, todėl kreipiausi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Mano skundas buvo priimtas, bet, pagal veterinarijos tarnybą, ta moteris nepadarė nusižengimo dėl to, kad yra įsiregistravusi kaip veisėja. Čia yra spraga“, – apgailestavo Ž. Junevič.

Jaučiasi teisi

„Kauno diena“ I. Gajauskaitės paprašė pakomentuoti augintojų ir veisėjų jai skiriamus priekaištus dėl galimai neatsakingo elgesio ar net nelegalios veiklos.

„Žinau aš tuos augintojus. Nelegaliai auginu? Žinote, kas už tokius žodžius gali būti... Aš viską darau legaliai ir viską darau su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žinia. Aš niekada nepriklausysiu tai organizacijai, kuriai priklauso tie augintojai, kurie dabar čia mane puola. Ir niekada mano katės neatitiks jų standartų, nes jos auginamos Lietuvoje. Pagal juos išeitų, kad nebegalima veisti, nesvarbu, kad tokių kačių yra kokie 2 tūkst. su visais porūšiais. Tačiau pagal juos yra tik koks 30 kačių“, – neslėpdama emocijų kalbėjo I. Gajauskaitė.

Standartą atitinkančios katės, I. Gajauskaitės teigimu, veisiamos nežmoniškais būdais – prievarta.

Nori tyrimų

Ji išdėstė savo požiūrį apie Egipto mau kačių veislės plitimą į įvairius porūšius.

„Egipto mau katės vardui – tūkstančiai metų. Tas vardas plito iš tautos į tautą. Išplito po regionus ir dėl to atsidaro išvaizdos pokyčių. Taip šmeižti mane ir mano katę! Mes dar eisime iki teismų! Darysime genetinius tyrimus, kurie parodys, kurios katės yra artimesnės Egipto mau. Jie veisia dirbtinėje aplinkoje. O kaip jie tas kates augina? Uždarytas. Tai antigyvūninės sąlygos. Mano katės gyvena laisvėje. Kuris veislynas Lietuvoje vakarais veda kates pasivaikščioti? Todėl mano veislynas galbūt yra vienintelis toks visoje Europoje, o mano parduodamos katės auginamos išskirtinėmis sąlygomis. Visus dokumentus turiu. Tokių žmonių, kaip aš, yra labai daug. Yra paprastų žmonių, kurie augino kates, jiems patiko jų savybės ir nusprendė tas kates auginti ir dauginti. Išeitų, kad tik mane puolantys žino, kaip kates auginti, o kiti – ne. Žmonės Lietuvoje nėra kvailiai. Tie žmonės, kurie mane puola, nežino, ant ko raunasi. Jie mane puola ir net aiškina, kad dėl tokių, kaip aš, veiklos prieglaudos pilnos gyvūnų. Nė vieno mano kačiuko prieglaudoje nėra“, – kalbėjo I. Gajauskaitė.

Įžvelgia apgaudinėjimą

Nusivylusi: Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ vadovė, tarptautinės kategorijos teisėja J. Gustaitienė apgailestavo, kad katės gali tapti apgaudinėjimo ir pasipelnymo priemone. J. Gustaitienės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“, vadovės, tarptautinės kategorijos teisėjos Jurgitos Gustaitienės komentaras:

– Kaip felinologų draugijos atstovė, kaip tarptautinės kategorijos (apimančios visų veislių kates) teisėja, noriu pasakyti, kad tas žmogus, būtent Irma, apgaudinėja visuomenę, apgaudinėja pirkėją kaip klientą. Pakomentuosiu situaciją atsiribodama nuo personalijų (pažįstu ir I. Gajauskaitę, ir Ž. Junevič). Pakalbėkime apie Egipto mau veislės kilmę. Lietuvoje, kiemuose nelaksto šios katės, nes jos yra iš visiškai kitos geografinės zonos, jei kalbame apie jų kilmę. Jos įvežtos, todėl paprastos Egipto katės negali būti Egipto mau. Jei tai būtų rusų melsvosios, Sibiro veislės katės, Europos trumpaplaukės, jau galėtume kalbėti apie porūšius. Tai trys kačių rūšys, kurios atstovą pamatę gatvėje galėtume pasakyti – visiškai atitinka standartą ir galime naudoti pagal veisimo programą. Tačiau nė vienos kitos veislės katės pas mus negali virsti veislinėmis. Tas veterinarijos gydytojas, kuris įregistravo jas duomenų bazėje kaip Egipto mau, padarė pažeidimą, nes nepateikti jokie kilmės dokumentai, įrodantys, kad tai yra Egipto mau. Dokumentai labai svarbu – jie parodo, kas buvo seneliai, proseneliai – iki 30 kartų.

Kilmę ir priklausymą veislei įrodo tik kilmės dokumentas. Galėčiau sakyti, kad turiu „Gucci“ rankinę, bet Jurgitos porūšio. Ir tai daryčiau siekdama klientą apgauti ir siekdama didesnio pelno. Labai gerai, kad ponia Živilė, kuri Egipto mau katytes Lietuvoje veisia daug metų, susirūpino ir atkreipė dėmesį.

Noriu atkreipti dėmesį, kad veisėjus Lietuvoje kontroliuoja dvi institucijos. Tai Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri kontroliuoja, ar gyvūnėlius auginantis ir parduodantis asmuo turi verslo liudijimą, privačią įmonę, ar moka mokesčius. Veterinarijos tarnyba kontroliuoja veiklos dalį, susijusią su gyvūnų gerove. Tarnyba užregistruoja, kad yra toks veisėjas ir kad jis laikosi minimalių veisėjams nustatytų reikalavimų. Tačiau Veterinarijos tarnyba visiškai nesikiša į veisliškumą. Lietuvoje ir visoje Europoje nedraudžiama veisti ir pardavinėti mišrūnus šuniukus, pavyzdžiui, panašius į vokiečių aviganius, tačiau tai nebus vokiečių aviganiai, lygiai taip yra kalbant apie kates. Turinčių Egipto mau bruožų kačių niekas nepriims už gryną pinigą – kad tai veislinė Egipto mau katė.

Šioje istorijoje rimtų nesusipratimų kelia veterinaras, kuris kates duomenų bazėje įregistravo kaip Egipto mau. Gydytojas negali gyvūnui priskirti veislės, remdamasis savo nuožiūra. Privaloma remtis veislę įrodančiais dokumentais. Žodžiu, tas gydytojas turėjo matyti Egipto mau katės kilmės dokumentą ir tada įregistruoti. Maisto ir veterinarijos tarnybos paprašiau informuoti, kokios organizacijos kilmės dokumentas buvo pateiktas tam gydytojui. Paaiškinimo dar nesulaukėme.

„Laukiame nurodymų. Skambinome keletą kartų į Aplinkos apsaugos departamentą tiems žmonėms, kurie mums vėžliuką perdavė, ir klausėme: perdavėte, duokite aktą, dokumentą, nurodymą, sakykite – ką turime daryti?“, – BNS pirmadienį sakė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

„Aš manau, kad jie greitai priims sprendimus ir pasakys, kur tas vėžliukas galėtų keliauti“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, norima, kad vėžlys patektų į saugią vietą, kurioje galėtų ir toliau gyventi.

„Mūsų interesas, kad jis patektų į vietą, kur jis galėtų gyventi iki mirties, nebūtų dauginamas, nepatektų į išorinę aplinką, nesukeltų pavojaus mūsų biologinei įvairovei. Mūsų interesas, kad jis nebūtų sunaikintas“, – teigė „Nuaro“ direktorė.

Aplinkos apsaugos departamento atstovas spaudai Arūnas Malinovskis pirmadienį informavo BNS, kad galutinis sprendimas dėl vėžlio dar nepriimtas, tačiau Lietuvoje yra „kelios vietos, kurios yra tinkamos“.

Praėjusią savaitę raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta elegans) aplinkosaugininkų buvo paimtas iš Prienų rajono gyventojo, per skelbimus bandžiusio parduoti vėžlį, iškart po to gyvūnas perduotas „Nuaro“ darbuotojų globai.

Lietuvoje šios rūšies vėžlį draudžiama laikyti, veisti ir paleisti į gamtą.

Pernai į rezervatą Vokietijoje buvo išvežta vilko ir šuns hibridė Luna, kurios nei laikyti namuose, nei išleisti į laisvę irgi nebuvo galima, nes toks vilko ir šuns hibridas visoje Europoje laikomas laukiniu gyvūnu.

Tuo metu Luna laikinai buvo priglausta Kauno zoologijos sode, o prieš tai buvo klausiama Lietuvos mokslo institucijų, ar jos priglaustų gyvūną, tačiau norinčiųjų neatsirado.

Asmeniui, bandžiusiam neteisėtai parduoti šį vėžlį, už invazinių rūšių pateikimą į rinką ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia bauda nuo 300 iki 500 eurų ir gyvūno paėmimas.

Aplinkosaugininkai primena, kad invazinių rūšių atstovų negalima laikyti namuose ir tuo labiau jais prekiauti.

Visuomenėje plačiai nuskambėjo dvi šunų daugyklų istorijos su skirtingomis pabaigomis.

Kauno apylinkės teismas savininkei, iš kurios buvo paimtas 81 šuo, skyrė 1025 eurų baudą ir konfiskavo augintinius.

Tuo tarpu Kauno apylinkės Jonavos rūmų teismas veisėjai, iš kurios buvo paimti 55 šunys, skyrė 700 eurų baudą, tačiau nusprendė grąžinti konfiskuotus keturkojus.

Gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojai dalyvavo abejuose šunų paėmimo reiduose, dalis gyvūnų ir šiandien laikomi, slaugomi ir gydomi „Nuaro“ patalpose. Bendrovės direktorė J.Gustaitienė „Kauno dienos“ studijoje atskleidė daug šokiruojančių faktų.

Pavyzdžiui, kad Jonavos daugykloje reido metu be žinios dingo devyniolika apskaičiuotų šunų. Tie, kurie pateko į gyvūnų globos namus, yra sužaloti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – tuštinasi į maisto dubenėlius, nežino, kaip elgtis lauke, sutrikusi jų raida. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Vieno iš šunų, kurį teismas nusprendė grąžinti šeimininkei, kaina – 6000 eurų.

J.Gustaitienė atskleidžia skaičius, kuriais sunku patikėti – yra šunų su jų veislei nebūdingais požymiais, už kuriuos kolekcionieriai pasiryžę mokėti ir šimtą tūkstančių eurų. Visą pokalbį apie keistą teisėsaugos pareigūnų elgesį, politikų abejingumą ir Lietuvoje egzistuojančią šunų daugintojų mafiją kviečiame žiūrėti „Kauno dienos“ studijoje.

Gyvūnai mįslingai krito

Makabriška istorija audrina abi šio konflikto puses – gyvūnų mylėtoja save vadinanti Laima Laurinavičienė įžvelgia kerštą ir tikina, jog policijos kratos sulaukė dėl jos skundų, siųstų įvairioms tarnyboms dėl gyvūnų globos namų "Nuaras" veiklos.

Šios įmonės įkūrėja Jurgita Gustaitienė lieja pyktį ir gyventojų liudijimus vadina šmeižtu bei tikina sulaukusi pranešimų apie įtarimus, jog klaipėdietė savo bute užsiima keista gyvūnų savigyda.

Kova užvirė dėl rudenį Budelkiemio gatvėje rastos katės su penkiais kačiukais, kuriuos laikinai panoro globoti L.Laurinavičienė.

"Jie buvo labai suvargę. Katė su kačiukais apsigyveno atskirame kambaryje, maitinau juos ir prižiūrėjau. Tačiau netrukus vienas po kito kačiukai ėmė kristi. Kiekvienam kiltų įtarimas, jog gyvūnėliai galėjo būti užkrėsti infekcine liga. Ką tokiu atveju turėtų daryti bet kuris pilietis? Žinoma, apie incidentą pranešiau Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Antanui Baužai. Paskambinau jam telefonu ir informavau. Jis trumpai kalbėjo, pasakė, jog perskambins. Tačiau vietoj skambučio jau po pusantros valandos sulaukiau "Nuaro" reikalavimų atiduoti jiems gyvūnus", – dėstė L.Laurinavičienė.

Kalbėjo 39 sekundes

Paaiškėjo, jog tarp "Nuaro" ir laikino gyvūnų globėjo pasirašytoje sutartyje iš tiesų pažymėta, kad globos įstaiga bet kada gali pareikalauti teisės apžiūrėti gyvūnų gyvenimo sąlygas.

Taip pat įstaiga gali paprašyti grąžinti gyvūnus.

Paklausta, kodėl L.Laurinavičienė nesutiko grąžinti likusios gyvos katės su vienu kačiuku, moteris nutylėjo savo užmačias.

Bet situacijos "Nuare" niekas nepanoro aiškintis. Nutiko priešingai – policija su krata įsiveržė į mano namus.

"O kaip aš sužinosiu, kuo jie užsikrėtė "Nuare"? Pirmiausia paprašiau veterinarinės tarnybos vadovo, jog šios įstaigos laboratorija ištirtų gaišenas. Bet situacijos "Nuare" niekas nepanoro aiškintis. Nutiko priešingai – policija su krata įsiveržė į mano namus", – stebėjosi moteris.

Moteris tikino, jog Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui A.Baužai paskambino gruodžio 5 d.

Tai, pasak L.Laurinavičienės, užfiksuota pokalbių išklotinėje.

Iš pradžių beveik dvi minutes moteris šnekėjo su A.Baužos sekretore, o su tarnybos viršininku – 39 sekundes.

"Dar tą pačią dieną pasipylė skambučiai iš "Nuaro". Dvi savaites "Nuarui" nerūpėjo, kaip tie katinukai gyvena, o staiga juos prireikė atsiimti, kaip tik po pokalbio su A.Bauža. "Nuaro" darbuotoja pokalbio metu prasitarė, jog žino, kad katinukams kažkas atsitiko. Klausimas – iš kur ji tai sužinojo? Apie tai žinojau tik aš ir A.Bauža. Taigi, pokalbis tik įrodo, jog A.Bauža ir "Nuaras" bendradarbiauja", – nuomonę reiškė L.Laurinavičienė.

Infekcijos židinio neieškojo

Paaiškėjo, jog nurodymą su policija veržtis į L.Laurinavičienės namus davė pats Klaipėdos veterinarinės tarnybos viršininkas.

"Mes laikomės įstatymo raidės, buvo gautas skundas, o ponia į skambučius neatsakinėjo, į namus neįsileido, teko prašyti policijos pagalbos", – apie nuveiktus darbus raportavo A.Bauža.

Į klausimą, kodėl užsimota uoliai tikrinti gyvūnus priglaudusią klaipėdietę, o ne pačią gyvūnų globos įstaigą, A.Bauža atsakė klausimu.

"O ką mums daryti, jei gavome skundą? Sutartyje su "Nuaru" laikina gyvūnų globėja pasirašė, jog sutinka, kad gyvūnų laikymo sąlygos gali būti patikrintos", – aiškino A.Bauža.

A.Bauža pridūrė, jog nematė reikalo tikrinti virusinių ligų galimo plitimo gyvūnų globa užsiimančioje įmonėje ir pabrėžė, jog atsakomybė už gyvūnų sveikatą pirmiausia gula ant moters, kuri nutarė priglausti gyvūnus, pečių.

"Ji turėjo kreiptis į privatų veterinarą. Po to atsiranda visokių gyvūnų globėjų, prasideda problemos", – išrėžė A.Bauža.

Paklausus, tad ar neturėjo gyvūnų globos įstaiga, kuriai už paslaugas mokama iš savivaldybės biudžeto, bent jau į gyventojo namus atiduoti sveikų gyvūnų, A.Bauža pareiškė, jog "Nuaras" tokių prievolių neturi.

"Laikinos globos dokumentuose net parašyta, jog gyvūnai nebuvo vakcinuoti ar dehelmetizuoti. O kokią jau ten ligą rado? Krono? Tai paskaitykite "Vikipedijoje", kokia čia ta liga", – išpyškino A.Bauža.

"Krono liga – lėtinė žarnyno ir virškinimo trakto liga. Tačiau jos paplitimas, aišku, kad buvo. Juk nudvėsė keturi iš penkių kačiukų. O kas dedasi globos įstaigoje? Kas atsakys, kiek gyvūnų per tą laiką galėjo nuo šios ligos kristi? Niekas, nes niekas netyrė", – A.Baužai replikavo L.Laurinavičienė.

Patikrinimas – po skundo?

Visą šią situaciją visiškai kitaip mato Seimo narys Naglis Puteikis.

"Kas Klaipėdoje vadovauja Veterinarijos tarnybai? Panašu, jog "Nuaras". Išeina, kad "Nuaras" komandas duoda, ką tikrinti, o A.Bauža griūdamas bėga jas vykdyti? Vos tik išsiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai klausimus apie tai, kas vyksta gyvūnų globos namuose "Nuaras", kitą dieną į šios klaipėdietės butą buvo pasiųsta policija. Ar tai nėra jėgos demonstravimas?" – retoriškai klausė Seimo narys.

N.Puteikis tikino gavęs kelių klaipėdiečių skundus, prašant išsiaiškinti tam tikrus klausimus, susijusius su gyvūnų globos įstaiga, ir išsiuntęs užklausas tarnyboms.

Visa situacija kalba apie tai, jog Klaipėdos policija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba iš esmės yra "Nuaro" filialai.

"Visa situacija kalba apie tai, jog Klaipėdos policija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba iš esmės yra "Nuaro" filialai. Aš turiu du klausimus: ar už informacijos nutekinimą privačiai UAB, gaunančiai dotacijas iš valstybės, yra mokama? Antras klausimas: gal A.Bauža jau viena koja jaučiasi vyriausiuoju Lietuvos veterinaru? Akivaizdu, jog šioje srityje Lietuvoje vadovauja privatininkai, o ne viešasis interesas. Pamėginkite pasidomėti, kiek pinigų iš biudžeto gavo "Nuaras" ir ką nuveikė už juos? Baisus dalykas. Nevalia domėtis. Atsiprašau, bet kas čia per valstybė, jei reikia policininką siųsti tikrinti, kaip aš katę namuose laikau?" – utriravo Seimo narys N.Puteikis.

Trūkumų nerado

O štai pats Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A.Bauža išsigynė telefonu klabėjęs su L.Laurinavičiene.

"Ji man neskambino, galite telefono pokalbių išklotines patikrinti. Nieko aš nežinau", – pareiškė vyriausiasis Klaipėdos apskrities veterinaras.

A.Bauža nesutriko net išgirdęs N.Puteikio perduotus klausimus.

"Nesusiję tai. Skundų dėl "Nuaro" buvo ir daugiau. Per metus mes "Nuarą" tikrinome keturis kartus. Rugsėjį buvo neplaninis patikrinimas, radome šiokių tokių trūkumų. Nepakanka gyvūnams vietos, mažokai buvo patalpų. Tą kartą įstaiga įsipareigojo pašalinti trūkumus", – prisiminė A.Bauža.

"Nuaras" tikrintas ir dar vieną kartą, bet vėl konstatuota, jog čia – viskas gerai.

O štai gruodį jau buvo gautas "Nuaro" skundas, esą L.Laurinavičienė netinkamai elgiasi su gyvūnais.

"Matyt, šie skundai tarpusavyje buvo susiję. Inspektoriai du kartus gruodį važiavo pas L.Laurinavičienę, bet ji jų neįsileido. Kaip numatyta įstatyme, teko kreiptis į policiją. Sausio 8-ąją kreipėmės į policiją", – veiksmų chronologiją aiškino A.Bauža.

N.Puteikis įsitikinęs, kad valstybės veterinarai su policija ne šiaip sau veržėsi į privatų butą, nes Seimo nariai kreipėsi į veterinarinę tarnybą dėl "Nuaro" veiksmų.

A.Bauža ir pabrėžė, jog Gyvūnų globos tarnybos teritorija per keletą metų pasikeitė neatpažįstamai, o gyvūnų laikymo sąlygos yra pagerėjusios.

"Jūs pažiūrėkite į "Nuaro" pateikiamus skaičius – 2014 m. sugauti 837, 2015 m. – 675 gyvūnai. Bet tais metais jie neturėjo sutarties su Klaipėdos savivaldybe. 2016 m. – 1 176, o 2017-aisiais jie sugavo jau net 1 604 kates ir šunis", – aiškino A.Bauža.

Veterinarinės tarnybos Klaipėdos padalinio vadovas moralizavo, jog didžiausia bėda yra pačių žmonių atsakomybės jausmo trūkumas.

Per metus – 34 tūkst. eurų

Tačiau L.Laurinavičienė tikino, jog jai kyla klausimų dėl šių A.Baužos įvardytų skaičių.

Moteris gruodžio 6 d. parašė raštą Klaipėdos savivaldybei, prašydama paviešinti finansinę ataskaitą – kiek ir už kokius darbus savivaldybė pernai yra sumokėjusi "Nuarui".

Savivaldybė atsakė, jog "Nuaras" 2016 m. yra laimėjęs viešąjį konkursą ir atlieka gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugas.

2017-aisiais už šias paslaugas "Nuarui" išleista per 34 tūkst.

"Buvo sterilizuotos 153 katės, sugauti ir iki 14 dienų laikomi ir prižiūrimi 1 143 gyvūnai, 92 smarkiai sužalotiems ar sunkiai sergantiems gyvūnams, kurių neįmanoma išgydyti, buvo atlikta eutanazija", – teigiama rašte.

"Bet įdomu tai, kad ši įstaiga neturi nuolat šalia Klaipėdos, Kalotės kaime įsikūrusioje įstaigoje dirbančio veterinaro. Šios įstaigos veterinarai dirba kituose miestuose: du – Kaune, vienas – Pakruojyje, dar vienas – Palangoje. Gal dėl to ir gali plisti infekcinės ligos, nes įstaigoje nėra nuolat dirbančio veterinaro?" – svarstė L.Laurinavičienė.

Skundai – tik šmeižtas

Klaipėdos regione veikiančių gyvūnų globos namų įkūrėjos J.Gustaitienės šios informacijos žurnalistai nespėjo pasiteirauti. Moteris, išgirdusi klausimą apie situaciją su L.Laurinavičiene, ėmė kelti toną ir pokalbį užbaigė neišklausiusi visų jai pateikiamų klausimų.

"Tie kačiukai pas mus buvo labai trumpai. Kai mėginome su ja kontaktuoti, ji šiuos gyvūnus ėmė slėpti. Neliko kito kelio, tik kreiptis į policiją. Mes sulaukėme pranešimų, kad šiame bute vyksta neaiškūs dalykai. Iš ko? Iš įvairių žmonių", – tikino J.Gustaitienė.

Ji atmeta įtarinėjimus dėl infekcinių ligų jos vadovaujamoje įstaigoje.

"Niekur nėra nustatyta, kad kačiukai sirgo. Nėra jokių įrodymų, kad jie buvo gydyti. Policija tikrai bandė į butą įeiti, nes buvo ir daugiau skundų, ne mūsų vienų, jog naktimis kažkas vyksta, kad daromos operacijos, naudojamos lašinės gyvūnams. Aš neteigiu, tik girdėjau apie tai, kad vaikščiojama ir mėginama nusipirkti kažkokių vaistų. Turi būti tyrimas, jei namuose atliekami kažkokie kriminaliniai veiksmai", – aiškino J.Gustaitienė.

Pasiteiravus, ar tik ne veterinarijos pareigūnai "Nuarą" informavo apie kačiukų ligas, J.Gustaitienė iš karto ėmė nervintis.

"Aš A.Baužą mačiau gal prieš devynis mėnesius. Tai ši moteris prirašė būtų ir nebūtų skundų net į Seimą. Labai juokinga, būsime pirmoji UAB, kurios veiklą ims tirti Seimas", – aiškino J.Gustaitienė.

Moteris pareiškė, kad jos vadovaujama prieglauda yra pati geriausia Lietuvoje ir apie jokią pašalinių išsakytą kritiką jos atžvilgiu ji nenorinti kalbėti, bei nutraukė pokalbį.

O štai pats A.Bauža, kiek aprimus aistroms, vis dėlto pripažino, jog šioje situacijoje Veterinarijos tarnyba gal ir galėjo kitaip pasielgti.

"Pergalvojau, gal ir tiesa. Tarnyba liko įrankiu. Gal ir ne iki galo suvaldyta situacija", – dūsavo A.Bauža.

Pasisiūlė nušauti

Tokią išvadą padarė asociacijos "Klaipėdos rajono žvejai" pirmininkas Mindaugas Limontas, sulaukęs pirmadienį Gyvūnų globėjų asociacijos atstovo skambučio su klausimu, ar prisidės žvejai prie briedžio gydymo.

"Ši istorija tik patvirtina posakį – norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada", – dūsavo M.Limontas.

Rajono žvejai briedžio jauniklį aptiko ant ledo Mingės kaime sausio pradžioje. Netoliese buvo matyti didelė properša, todėl spėta, kad su jaunikliu buvusi motina įlūžo ir nuskendo.

Paaiškėjo, kad briedžiukas buvo sužeistas. Žvejams teko rūpintis, kaip jam pagelbėti. Vietos medžiotojų būrelio atstovas pareiškė, kad gali padėti tik tuo, kad nušautų besikankinantį gyvūną.

Briedis nugaišo

"Skambinome Kaune įsikūrusiai "Gyvūnų globėjų asociacijai", kuri ir gauna iš biudžeto pinigų tokiems laukiniams gyvūnams gelbėti. Tačiau mūsų asociacijos nariai nusprendė surinkti lėšų šiam briedžiui gydyti. Žmonės aukojo kas kiek galėjo – po du ar penkis eurus. Didžiausia auka – 50 eurų. Paaiškėjo, kad briedis neišgyveno. Teks šaukti asociacijos narių susirinkimą ir nuspręsti, ką daryti su pinigais", – aiškino M.Limontas.

Žvejai tarpusavyje svarsto, kad greičiausiai pinigus grąžins aukotojams.

"Mes tikėjomės sėkmingos baigties. Rinkome operacijai ir briedžio gydymui. Tačiau nariai galės siūlyti ir kitus suaukotų pinigų paskyrimo variantus – gal juos palikti kitiems nenumatytiems atvejams", – svarstė asociacijos pirmininkas.

Briedžio jauniklis buvo operuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje. Iš pradžių žvėris jautėsi puikiai, jį teko pakabinti specialiuose įtvaruose, kad jam neišsivystytų pragulų. Tačiau po kelių dienų gyvūnas nudvėsė. Teigiama, kad nuo streso.

Operacijų nefinansuoja

Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Jurgita Gustaitienė aiškino, kad iš biudžeto gaunamos lėšos esą tėra lašas jūroje, palyginti su visomis išlaidomis, kurių prireikia slaugant, prižiūrint ar pergabenant laukinius gyvūnus.

"Mes kaip tik pagalvojome, kad labai gražu, jog žmonės nori prisidėti. Teko briedį operuoti, jam atlikta kelio girnelės operacija. Vieni piktinosi, kad leidžiami pinigai briedžiui, kurį vėliau galbūt nušaus medžiotojai, gydyti", – kalbėjo J.Gustaitienė.

Ministerija nefinansuoja briedžių sąnarių ar kaulų operacijų.

J.Gustaitienė aiškino, kad dėl šio briedžio buvo išleista nemažai pinigų – reikėjo lėšų transportavimui, rentgeno nuotraukai, operacijai ir jo priežiūrai.

"Mūsų asociacija yra pasirašiusi sutartį su Aplinkos ministerija dėl laukinių gyvūnų priežiūros paslaugos teikimo. Tačiau iš tų pinigų, kuriuos gauname, galima būtų nuvažiuoti ir užmigdyti sužeistą gyvūną, lėšų jo gydymui neužtektų. Ministerija nefinansuoja briedžių sąnarių ar kaulų operacijų", – tikino J.Gustaitienė.

Ką daryti su surinktais pinigais, žvejai turėtų apsispręsti iki ketvirtadienio.

Daugėja beglobių gyvūnų

Benamių uostamiesčio keturkojų globėjai pastebi, jog vėstant orams prieglaudos narvai sparčiai pildosi.

"Tokio stipraus padaugėjimo, kokį teko matyti praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje – sausį, vasarį, kai buvo įvestas visuotinis ženklinimas ir gyvūnai buvo atiduodami paniškai, nėra. Skaičiai daugmaž stabilūs, tačiau orams vėstant visuomet prašomų priglausti gyvūnų padaugėja", – situaciją apibendrino gyvūnų globos namų "Nuaras" direktorė Jurgita Gustaitienė.

Pašnekovės teigimu, per kelis pastaruosius mėnesius "Nuaro" Klaipėdos filiale buvo sulaukiama maždaug po 100 naujų prieglaudos gyventojų. Tačiau pabrėžiama, kad šalčiai dar nespaudžia itin smarkiai ir beglobių gyvūnų srautas į prieglaudą dar nėra didelis.

Daugiausia – kačių

Uostamiesčio ir jo apylinkių gyventojai dažniausiai prašo priglausti be šeimininkų likusias kates.

Pašnekovės teigimu, tokią situaciją lemia keletas priežasčių – šiltuoju metų laiku neretas gyventojas linkęs šerti netoli namų ar jų sodybų šmirinėjančias kates.

"Kai baigiasi šilti orai, žmonės ima nerimauti dėl gyvūnų likimo, ypač dėl mažų kačiukų, ir prašo juos priimti į prieglaudą", – pasakojo vadovė.

Būtina sterilizacija

Vis dėlto, beglobiais gyvūnais reikia rūpintis visais metų laikais, ne tik vasarą. Be to, sulaukėjusias kates būtina sterilizuoti, kad šios negalėtų turėti taip pat beglobiais tapsiančių jauniklių.

Dauguma šių kačių sunkiai ištveria gyvenimą narvelyje, patiria stresą. Joms tikrai nėra gerai prieglaudoje.

"Dauguma šių kačių sunkiai ištveria gyvenimą narvelyje, patiria stresą. Joms tikrai nėra gerai prieglaudoje. Jos yra prisitaikiusios gyventi savo teritorijoje, kur yra jų buveinė. Jos, galima sakyti, yra neprijaukinamos", – dėstė J.Gustaitienė.

Teigiama, kad tik kastruojant ir sterilizuojant sulaukėjusias beglobes kates yra tikimybė, kad ateityje tokių gyvūnų bus mažiau, mat jos tiesiog nebesidaugins.

"Žmonių prašoma skambinti į "Nuarą" nurodytu mūsų telefonu, tartis dėl tų kačių sugavimo, bendradarbiauti siekiant kates iškastruoti, kad jos vėl būtų parvežtos ir atgal paleistos", – teigė prieglaudos vadovė.

Iššūkis globėjams

J.Gustaitienė atkreipė dėmesį, kad beglobių gyvūnų prieglaudose daugėja. To priežastys jų globėjams – mįslė, mat pastebimai daugėja kastruojamų gyvūnų bei beglobiais besirūpinančių organizacijų.

J.Gustaitienė neslėpė, kad vis besiplečiantis be žmogaus liekančių keturkojų būrys – iššūkis ir gyvūnus globojančioms organizacijoms – nuolat tenka statyti naujus voljerus, būdas, vis aktyviau ieškoti naujų namų, laikinos globos.

"Statome, statome ir statome naujus aptvarus gyvūnams. Neseniai pritaikėme visiškai naują teritoriją. Mes turime didelę erdvę ir dar galime plėstis. Vienu metu galėtume laikyti ir apie 1,5 tūkst. gyvūnų. Tačiau, kur yra riba? Neseniai pastatėme naujus voljerus, dar nebuvome baigę dengti stogo, o jie visi – 40 vietų, jau buvo užpildyti", – pasakojo pašnekovė.

Kai kuriems randa namus

Laimė, kai kuriems šalčių į prieglaudą atvytiems keturkojams pavyksta rasti šeimininkus. Praėjusiais metais, pasak vadovės, naujus namus pavyko surasti apie 1,5 tūkst. gyvūnų.

Tiesa, kai kuriuos sunkiai sergančius, itin smarkiai sužalotus arba labai agresyvius tenka užmigdyti.

Esama ir tokių luošų gyvūnų, kurie patekę į prieglaudą čia praleidžia ne vienus metus taip ir neradę namų, mat dauguma augintinio ieškančiųjų vis dėlto žvalgosi sveiko šuns ar katės.

"Labai daug patenka sergančių mažų kačiukų. Kartais ištisos jų vados, išmesti visai naujagimiai, kurie neišgyvena, arba dviejų trijų savaičių kačiukai, kurie jau net ir akių nebeturi", – pabrėžė prieglaudos direktorė.