Valstybė ketina kompensuoti 40 proc. baterijos įsigijimo išlaidų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms arba šiuos kriterijus atitinkantiems ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos, piliečių energetikos bendrijoms ir pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems bendrijos statuso, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad į paramą galės pretenduoti tiek saulės, tiek vėjo elektrines turintys  nebuitiniai gaminantys vartotojai.

„Lietuvoje sparčiai didėja energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių, todėl kaupimo įrenginiai tampa būtina priemone, leidžiančia kaupti perteklinę energiją ir ją panaudoti vėliau, kai nėra galimybės visą energiją suvartoti iš karto“, – pranešime teigė D. Kreivys.

Fiksuota parama įrenginiams su geležies fosfato baterija įsirengti sieks 744,23 euro už kWh, įsirengiant kaupiklį su ličio jonų baterija – ir 646,41 euro (be PVM).

Paramos gavėjai įrenginius privalės įsirengti per metus.

Ministerija siekia, jog iki 2026 metų antrojo ketvirčio  būtų įrengta 15 megavatvalandžių papildomų atsinaujinančių išteklių elektrinėse pagamintos energijos saugojimo pajėgumų.

„Šiais pavyzdiniais nuostatais galima naudotis steigiant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bendrovių bei visų kitų teisinių formų juridinių asmenų filialus. Taip siekiame mažinti verslui tenkančią administracinę naštą ir spartinti skaitmeninimo procesus bendrovių teisės srityje. Artimiausiu metu, pritaikius Registrų centro informacines sistemas, bus sudaryta galimybė steigti juridinių asmenų filialus ir elektroniniu būdu“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Elektroniniu būdu, naudojant pavyzdines steigimo dokumentų formas, galima steigti uždarąsias akcines bendroves (UAB), mažąsias bendrijas (MB), individualias įmones (IĮ) ir kitų populiariausių teisinių formų juridinius asmenis. Įregistruoti juos elektroniniu būdu galima prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centro klientų savitarnos sistemos. 

Elektroninio juridinių asmenų, o ypač UAB ir MB, steigimo populiarumas kasmet vis didėja. Šiuo metu beveik 83 proc. UAB ir net 97 proc. MB steigiamos elektroniniu būdu naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais.

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota 2550 Lietuvos juridinių asmenų filialų ir 709 užsienio juridinių asmenų filialai.

„Per paskutinius 12 mėnesių buvo įregistruota apie 15 tūkst. naujų juridinių asmenų ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, augimas siekia apie 17 proc. Ne toks ir mažas, naujų juridinių asmenų steigimas išaugo beveik penktadaliu“, – žurnalistams penktadienį sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Anot jo, tarp naujai įsteigtų juridinių asmenų 31 įmonė jau yra išregistruota, o viena veikė vos 17 dienų.

„2020 metų birželis buvo labai aktyvus mėnuo, natūralu, nes buvo atšauta didžioji dalis ribojimų, tačiau galima atkreipti dėmesį ir į 2021 metų pradžią – dažniausiai ji būna ramesnė ir naujai įsteigtų įmonių skaičius atsilieka nuo metų vidurkio, tačiau 2021 metų pradžia pakankamai aktyvi, o kovo mėnuo aktyviausias per pastaruosius kelerius metus“, – sakė P. Rudzkis.

Pasak jo, beveik pusė įsteigtų juridinių asmenų yra mažosios bendrijos.

„Žmonės gana aktyviai ėmė steigti mažąsias bendrijas, ir smulkusis verslas buvo pakankamai aktyvus, Kita dalis iš populiarių teisinių formų yra uždarosios akcinės bendrovės, jos sudaro apie 40 proc. naujai įsteigtų juridinių asmenų, bet šios formos populiarumas po truputį mažėja ir mažėja mažųjų bendrijų sąskaita“, – sakė Registrų centro atstovas.

Pasak P. Rudzkio, per 12 mėnesių buvo išregistruota maždaug 4,5 tūkst. juridinių asmenų ir šis augimas siekia apie 4 proc.

„Tarp išregistruotų juridinių asmenų vidutinis gyvavimo laikas buvo 17 metų, o ilgiausiai gyvavo daugiau kaip 30 metų“, – sakė P. Rudzkis.

Jis akcentavo, kad juridinių asmenų išregistravimo duomenų negalima sieti su ekonomikos aktyvumu, nes išregistravimo procesas trunka labai ilgai.

Tarp išregistruotų juridinių asmenų populiariausia teisinė forma uždarosios akcinės bendrovės, jos sudarė beveik pusę užregistruotų asmenų. Individualios įmonės sudarė apie penktadalį.

Kalbėdamas apie bankrotų statistiką, P. Rudzkis sakė, kad per 12 mėnesių apie 700 juridinių asmenų įgijo bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą.

„Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, šis skaičius yra maždaug 2 kartus mažesnis. Pagrindinės priežastys – valstybės parama, mokesčių atostogos ir atsargesni valstybinių institucijų veiksmai“, – sakė P. Rudzkis.

Jo teigimu, ateityje, kai paramos laikotarpis pasibaigs, bus matomi padidėję bankrotų skaičiai, nes dalis jų dėl valstybės ir institucijų veiksmų nusikels į ateitį.

Pasak jo, šiuo metu apie 20 proc. juridinių asmenų yra pateikę finansines ataskaitas.

„Pagal pajamas atrinkome tūkstantį didžiausių įmonių, kurios jau yra pateikusios savo finansinę atskaitomybę. Čia kalbame apie kalendorinius 2020 metus, ne apie pandemijos metus“, – pažymėjo P. Rudzkis.

„Kaip atrodo 2020 metai – dviejų trečdalių pajamos augo ir vidutinis augimas siekė apie pusę milijono eurų. Trečdalio pajamos mažėjo. 9 iš 10 įmonių dirbo pelningai, deklaravo teigiamą ikimokestinį pelną ir tik 7 proc. juridinių asmenų patyrė nuostolius“, – sakė P. Rudzkis.

Jo teigimu, „Sodros“ duomenys rodo, kad kalbant apie darbuotojų skaičių, įmonės paskirstė į tris panašaus dydžio grupes, 38 proc. įmonių didino darbuotojų skaičių, 36 proc. įmonių darbuotojų skaičių sumažino, 26 proc. įmonių darbuotojų skaičius nesikeitė.

Šiemet nauja yra tai, kad kompostas nemokamai atiduodamas ne tik gyventojams, bet ir juridiniams asmenims.

„Atšilus orams jau pradėjome sijoti supūdytas žalienas ir gaminti kompostą. Ypač didelį rezervą esame sukaupę Glaudėnų aikštelėje, šalia buvusio Kalotės sąvartyno. Tad visi norintys gali kreiptis į aikštelės vadybininką ir sutartu laiku pasiimti norimą kiekį“, – sakė KRATC direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis.

Transportu ir komposto pakrovimu turėtų pasirūpinti patys gyventojai ar verslininkai.

Taip pat KRATC administracija prašo iš anksto susisiekti su aikštelės vadybininku ir išsiaiškinti atsiėmimo formalumus.

Komposto sijojimo įrenginys vežiojamas po 7 regiono savivaldybių aikšteles, tad gali pasitaikyti, kad labiau gyventojų lankomoje aikštelėje komposto atsargos pasibaigs.

„Jeigu artimiausioje aikštelėje komposto nėra, jo galima pasiimti kitoje. Svarbu nepamiršti ir nepažeisti karantino metu galiojančių judėjimo tarp savivaldybių apribojimų“, – priminė Š.J.Tamulis.

Kompostas nemokamai dalijamas šiose KRATC administruojamose žaliųjų atliekų aikštelės:

Klaipėdos miesto žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (Kaukėnų g. 21, Glaudėnų kaimas): dirba I–V nuo 8 iki 16 val., tel. 8 633 25 887.

Klaipėdos rajono aikštelė (Ąžuolo g. 54, Vėžaičiai), dirba II–V 9–18 val., VI 10–14 val., tel. 8 655 42 560.

Neringos miesto aikštelė (Nidos-Smiltynės pl. 12): dirba II–V 9–18 val., VI 10–14 val., tel. 8 659 29 420.

Palangos miesto aikštelė (Jurgučio g. 13, Joskaudų kaimas): dirba II–V 9–18 val., VI 10–14 val., tel. 8 630 08 992.

Šilutės rajono aikštelė (Šyšos g. 1A., Rumšų kaimas): dirba II–V 9–18 val., VI 10–14 val., tel. 8 630 08 994.

Skuodo rajono aikštelė (Piliakalnio g. 20, Puodkalių kaimas): dirba II–V 9–18 val., VI 10–14 val., tel. 8 630 08 936.

Kretingos rajono aikštelė (Sodžiaus g. 86, Ankštakių kaimas): dirba II–V 9–18 val., VI 10–14 val., tel. 8 630 08 993.

Iš viso Lietuvoje 2019 m. oficialiai veikė apie 240 tūkst. juridinių asmenų. Lyginant 2019 ir 2018 m. duomenis, matyti, kad finansines ataskaitas pernai pateikė trečdaliu mažiau juridinių asmenų nei 2018 m. Viena tokio didelio atotrūkio tarp registruotų ir ataskaitas teikiančių juridinių asmenų priežasčių ta, kad daug jų nebevykdo veiklos, tačiau nėra išsiregistravę iš Registrų centro sistemos. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Seimui teikiamas laikinasis įstatymas dėl juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastintos tvarkos. Šis klausimas, kaip skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptartas Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio pirmininkaujamos Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje.

Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius pateikė informaciją, kad daugiausia finansinių ataskaitų 2017 ir 2018 m. pateikti turėjo uždarosios akcinės bendrovės – atitinkamai beveik 124 tūkst. ir 127 tūkst. Vis dėlto šią prievolę atliko tik kiek daugiau nei pusė įmonių. Analogiška situacija asociacijų sektoriuje – iš beveik 20 tūkst. registruotų asociacijų tik pusė pateikė reikiamas ataskaitas. Kiek atsakingiau elgėsi mažosios bendrijos: 2017 m. iš 12 tūkst. bendrijų ataskaitas pateikė 63 proc., o 2018 m. iš 15 tūkst. – 64 proc. Apie pusė iš 10 tūkst. registruotų viešųjų įstaigų ataskaitų nepateikė nei 2017-aisiais, nei 2018 m.

Viena priežasčių, kodėl juridiniai asmenys vengia išsiregistruoti, nors jau nevykdo veiklos, yra apie 1,5 metų trunkantis išregistravimo procesas, tad šį procesą ketinama peržiūrėti. Registrų centras įvertino, kad iš 240 tūkst. juridinių asmenų apie 78 tūkst. yra likviduotini, o pagal laikinąjį įstatymą būtų likviduotini apie 37 tūkst. juridinių asmenų. Pagal esamą teisinį reguliavimą vieno juridinio asmens likvidavimo savikaina siekia 63 eurus. Veikiant laikinajam įstatymui, ji sumažėtų iki 17 eurų.

„Tiems juridiniams asmenims, kurie dėl koronaviruso sustabdė savo veiklą, vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti perskaičiuojama tik pasibaigus Vyriausybės paskelbtam karantinui. Šiuo laikotarpiu jokie sprendimai dėl minėtos mokestinės prievolės sustabdymo, perskaičiavimo ar skolų išieškojimo nepriimami“, – teigia KRATC administracija.

BNS žiniomis, verslininkui Kęstučiui Surdokui skirta 7,5 tūkst. eurų dydžio bauda, o dvejų įmonių savininkas Algirdas Birkantas privalės sumokėti 13 tūkst. eurų dydžio baudą.

Be to, po 15 tūkst. eurų baudas privalės sumokėti ir A. Birkantui priklausančios įmonės „Orlis“ ir „Techsis“, kurių naudai buvo veikiama.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą STT Šiaulių valdybos pareigūnai nustatė, kad minėti įmonių atstovai davė kyšius buvusiam „Mažeikių vandenys“ direktoriui už tai, kad įmonės laimėtų viešuosius pirkimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Buvęs „Mažeikių vandenų“ vadovas V. Mažeikis jau anksčiau buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir nubaustas 16,9 tūkst. eurų bauda. Taip pat iš jo buvo konfiskuoti kaip kyšiai gauti 14,9 tūkst. eurų.

Be to, STT Šiaulių valdybos pareigūnai šiuo metu tęsia dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos bendrovėje „Mažeikių vandenys“, kurios steigėja yra Mažeikių rajono savivaldybė.

Finansinių ataskaitų rinkinius šiuo metu jau yra pateikę beveik 25 tūkst. juridinių asmenų. Tai yra dešimtadaliu daugiau, nei buvo pernai gegužės pradžioje (22 tūkst.).

Aktyviausiai finansines ataskaitas šiais metais teikia uždarosios akcinės bendrovės - už 2018 metus jau atsiskaitė daugiau kaip 15,8 tūkst. šios teisinės formos juridinių asmenų (pernai iki gegužės pradžios - apie 15,2 tūkst.). Taip pat aktyviai už finansinius metus atsiskaito ir šalyje vis populiarėjančios mažosios bendrijos - jų finansinių ataskaitų jau gauta per 4,6 tūkst. (pernai - 3,3 tūkst.).

Registrų centro teigimu, į pareigą teikti finansines ataskaitas šiemet atidžiau žiūri viešosios įstaigos, asociacijos ir labdaros ir paramos fondai, kuriems laiku pateikti veiklos dokumentus yra aktualu, norint neprarasti paramos gavėjo statuso. Šiemet savo finansines ataskaitas už praėjusius metus yra pateikusios 2,5 tūkst. asociacijų, per 1,1 tūkst. viešųjų įstaigų ir beveik 150 labdaros ir paramos fondų.

Laiku metinių finansinių ataskaitų už praėjusius metus nepateiksiantys labdaros ir paramos fondai, asociacijos ir viešosios įstaigos rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą. Paramos gavėjo statuso netekimo procedūrą galima pradėti tuo atveju, jei paramos gavėjas per 30 dienų nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo momento nepateikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos ir to nepadarė per 2 mėn. nuo įspėjimo apie šį pažeidimą.

Pažymima, kad už 2017 metų finansinių ataskaitų nepateikimą laiku paramos gavėjo statusas panaikintas daugiau kaip 2 tūkst. labdaros ir paramos fondų, asociacijų ar viešųjų įstaigų.

Prievolę pateikti metines finansines ataskaitas už praėjusius metus turi apie 180 tūkst. įvairių teisinių formų juridinių asmenų, tačiau apie 30 tūkst. juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, kelis metus iš eilės neteikiančiais jokių dokumentų Registrų centrui.

Už 2017 metus Registrų centrui pateikta beveik 90 tūkst. finansinių ataskaitų, didžiąją jų dalį (apie 66 tūkst.) sudarė uždarųjų akcinių bendrovių pateiktos ataskaitos.

Primenama, kad juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas Registrų centrui turi pateikti kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą numatyta administracinė atsakomybė. Ji taikoma juridinio asmens vadovui - už šį pažeidimą skiriamų baudų dydis svyruoja nuo 200 iki 3 000 eurų.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinius turi teikti akcinės, uždarosios akcinės, kooperatinės, žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys. Individualios įmonės, komanditinės ir tikrosios ūkinės bendrijos finansines ataskaitas privalo teikti tik tuomet, jei tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.

Savo finansines ataskaitas jau pasitvirtinę, tačiau jų Registrų centrui dar nepateikę juridiniai asmenys turėtų nedelsti ir nelaukti mėnesio pabaigos, kad būtų išvengta nemalonių nepatogumų. Be to, likus mažiau nei mėnesiui iki ataskaitų pateikimo termino, suaktyvėja ir Registrų centro pagalbos tarnybos veikla, telefonu ir internetu įmonės specialistai intensyviai konsultuoja įvairiais finansinių ataskaitų teikimo klausimais, tad kai kuriais atvejais konsultacijos gali tekti palaukti ilgiau nei įprastai, teigia Registrų centras.

Registrų centras pranešė, kad nuo pirmadienio vakaro 19 val., kai atkurtas sistemos veikimas, pateikta virš 800 finansinių ataskaitų.

Sutrikimas truko kelias dienas ir sukėlė nepatogumų nemažam skaičiui juridinių asmenų, todėl sistemos stabilumas kurį laiką bus stebimas padidintai. Kaip skelbta anksčiau, Registrų centras finansines ataskaitas už 2017-uosius metus, pateiktas iki birželio 15 d., laikys pateiktomis laiku.

Šiuo metu metines finansines ataskaitas už 2017 metus yra pateikę daugiau kaip 44 tūkst. juridinių asmenų.

Seimas ketvirtadienį 80 balsų „už“, penkiems parlamentarams buvus prieš ir 20 Seimo narių susilaikius priėmė atitinkamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas. Numatyta, kad jos įsigalios nuo liepos.

Pagal pataisas, bankai, finansų ir kredito įmonės bei kiti juridiniai asmenys pagal STT prašymą turės neatlygintinai teikti informaciją apie juridinio asmens ūkines ir finansines operacijas.

Už pataisas balsuoti raginęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas pabrėžė, kad šiomis patasomis STT būtų suteikiamos tokios pačios teisės kaip Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir t.t.

„Tiek FNTT, tiek Konkurencijos taryba, tiek VMI vykdydama savo funkcijas gali gauti informaciją apie bankų, juridinių asmenų sąskaitas, mes to paties prašome Specialiųjų tyrimų tarnybai, jos funkcijoms, kurios iš esmės susiję su korupcijos prevencija“, – sakė V.Bakas.

Socialdemokratas Artūras Skardžius savo ruožtu tvirtino, kad pataisos kelia klausimų, ar nebus piktnaudžiaujama suteikta teise.

„Mane stebina kai kuriuos teikiamo įstatymo nuostatos, susijusios su privačiomis uždaromis akcinėmis bendrovėmis, ypač jų ūkinėmis operacijomis, tai išties labai jautri informacija, ypač gyvenant „švogerių“ krašte. Kiekvienas STT agentas be teismo sankcijos, užsinorėjęs, galės gauti informaciją. Kur jis ja disponuos, ar tik įstatymų nustatyta tvarka, išties didelis klausimas“, – prieš pataisas pasisakė A.Skardžius.

NSGK vadovas V.Bakas ragino „nesupriešinti žmogaus teisių su tarnybos teisėmis“. „Tarnybos dirba tam, kad apsaugotų savo žmones, savo ūkį, o ne tam, kad pakenktų. Pataisa nenukreipta prieš fizinius asmenis, apie fizinius asmenis informacija gaunama tik su teismo sankcija“, – pabrėžė V.Bakas.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas tvirtino, kad jokios išskirtinės teisės STT nebus suteikiamos, nes analogiškas jau turi kitos tarnybos. Be to, pasak D.Gaižausko, vykdant baudžiamąjį persekiojimą teismo sankcija bus būtina.

„Ši įstatymo pataisa yra antikorupcinė prevencinė priemonė, ir kada kalbama, kad kažkas keičia tvarką, lyg būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ar kriminalinė žvalgyba, kad nebus reikalauja teismo sankcijos, taip nėra, tais atvejais sankcijos bus reikalingos. Su šia pataisa jokios išskirtinės teisės STT, palyginti su FNTT, VMI nesuteikiamos. Lygiai tokią informaciją, kurią gauna šios tarnybos, gaus ir STT vykdydama prevencijos funkcijas“, – kalbėjo D.Gaižauskas.

Šių pataisų prašiusi STT sako, kad prieiga prie finansinių duomenų tarnybai reikalinga „tame STT veiklos etape, kai konkrečių nusikalstamų veikų požymiai dar nėra nustatyti, tačiau, analizuojant socialinius, ekonominius reiškinius bei tam tikrus dėsningumus korupcijos labiausiai paliestose srityse, siekiama tokius požymius apčiuopti“.