Vaistai ar poilsis?
Vos tik atšalus orams, daugeliui nepavyksta išvengti peršalimo, lydimo čiaudulio, kosulio, slogos, gerklės skausmo. Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė pastebi, kad neretai į šiuos negalavimus reaguojama netinkamai: vieni apsimeta, kad neserga, ir nesilaiko būtino poilsio režimo, kiti, vos pastebėję pirmuosius ligos požymius, puola gerti vaistus.
"Peršalę dauguma iškart nori griebtis stiprių medikamentų ar net antibiotikų. Tačiau daugeliu atvejų užtenka gerti šiltus skysčius, susirgus sloga – plauti nosį hipertoniniu tirpalu, vadinamuoju jūros vandeniu, – atkreipia dėmesį medikė. – Prasidėjus karščiavimui, kuris yra aukštesnis nei 38,5 °C, jau galima vartoti antipiretinius preparatus. Tačiau žemesnės temperatūros mažinti nereikėtų. Taip tik trukdoma pačiam organizmui kovoti su infekcija."
Anot G.Baršauskienės, žmonės neretai piktnaudžiauja geriamaisiais vaistiniais tirpalais nuo peršalimo. Neįsiskaitę į medikamentų sudėtį, pacientai galvoja, kad tai – paprasčiausios vaistinės arbatos. Tačiau, nesant stiprių simptomų, medikamentų reikėtų vengti. Vis dėlto nederėtų ir sumenkinti peršalimo – tai yra užkrečiamoji virusinė liga. Todėl susirgęs žmogus turėtų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kitų sveikata. "Darbo ar mokslo kolektyve vaikščiodamas be kaukės, atvirai čiaudėdamas ir nešvariomis rankomis liesdamas bendrus paviršius, ligonis sargdina ir kitus. Tad geriau porą dienų pasilikti namie, nei eiti į darbą, trukdant sau sveikti ir toliau skleidžiant virusą", – teigia gydytoja. Be to, negydomas peršalimas gali komplikuotis į bakterines infekcijas.
G.Baršauskienė taip pat pastebi, kad žmonės neretai vos susirgę iškart kreipiasi į gydytojus. Tačiau tokia taktika yra klaidinga – derėtų save stebėti 2–3 dienas ir, tik simptomams pablogėjus, kreiptis į polikliniką.
Giedrė Baršauskienė
"Pirmomis ligos dienomis gydytojas gali pasiūlyti nebent simptominį gydymą – gerti daug skysčių, ilsėtis. O visa tai pacientas ir taip žino. Kraujo tyrimai pirmomis dienomis taip pat bus neinformatyvūs. Todėl iš pradžių geriau šiltai įsitaisykite lovoje ir išsivirkite arbatos", – pataria pašnekovė.
Nors skiepų nuo peršalimo nėra, anot gydytojos, geriausia profilaktika – stiprinti imunitetą. Tiesa, tai reikėtų daryti visus metus, o ne tik šaltuoju laikotarpiu. Kilus peršalimo epidemijų, derėtų vengti didelių žmonių susibūrimo vietų. "Peršalimo ligos sukeliamos virusų. Jomis susergama tada, kai žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, arba organizmas veikiamas kitų aplinkos veiksnių. Tikra tiesa, kad vien sušalęs nesusirgsi. Tačiau jei aplinkoje sklando virusas, o ir oras vėsus, drėgnas, organizmui kyla pavojus", – pastebi G.Baršauskienė.
Klastingoji sloga
Sloga – viena labiausiai erzinančių būklių peršalus. Vis dėlto dauguma šios ligos rimtai nevertina, manydami, kad ji praeis savaime. Anot VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojo otorinolaringologo Mariaus Polianskio, tai didelė klaida. Mat negydoma sloga gali virsti rimtomis komplikacijomis.
"Sloga susergama labai dažnai, todėl žmonės prie šio negalavimo įpratę ir per daug dėmesio į jį nekreipia. Tačiau ji gali tapti įvairių rimtesnių ligų pradžia – sinusito, ausies ir plaučių uždegimo, bronchito, – pastebi specialistas. – Todėl sergant būtina tinkamai gydytis ir save kuriam laikui izoliuoti nuo aplinkinių."
Peršalę dauguma iškart nori griebtis stiprių medikamentų ar net antibiotikų. Tačiau daugeliu atvejų užtenka gerti šiltus skysčius, susirgus sloga – plauti nosį hipertoniniu tirpalu, vadinamuoju jūros vandeniu.
Pasak M.Polianskio, negydoma sloga gali peraugti į bakterinį rinosinusitą ar ausų uždegimą, taip pat tapti ūminiu faringitu – ryklės gleivinės uždegimu, ar tonzilitu – gomurinių tonzilių uždegimu. Šios ligos žmogų į patalą paguldo kur kas ilgesniam laikui, nei tinkamai suvaldyta įprasta sloga. Todėl užgultą nosį tiesiog ignoruoti – ne pati išmintingiausia taktika.
"Paneigčiau populiarų posakį, kad sloga išgydoma per septynias dienas, o pati praeina per savaitę. Patariu nerizikuoti ir imtis tinkamo gydymo, – atkreipia dėmesį specialistas. – Visų pirma, vartokite pakankamai skysčių, kad nosies sekretas netaptų per daug tirštas, nes tada bus sunku jį pašalinti. Mūsų organizmas jį gamina tam, kad surištų patogenus – virusus ir bakterijas, kurie sukėlė slogą. Jeigu nosis pernelyg užgulta, šie patogenai nepasišalina, todėl jai plauti naudokite vadinamąjį jūros vandenį."
Pasak M.Polianskio, esant itin sunkiai būklei, pirmas 5–7 dienas galima vartoti ir anemizuojančius vaistus – jie sutraukia nosies gleivinę ir leidžia geriau išpūsti susikaupusį sekretą.
"Patarčiau įsipurkšti vaisto, luktelėti 3 min. ir tada gausiai praplauti nosį jūros vandeniu. Jeigu sekretas vis tiek tirštas, galima naudoti papildomas priemones – fitopreparatus, kurie jį skystins", – pataria pašnekovas.
Anot gydytojo, nereikėtų atsisakyti ir liaudiškų metodų – vaistažolių arbatos, medaus. "Daugelis vaistų į gydytojų praktiką atkeliavo iš vaistažolių, kitų natūralių ingredientų. Tad ligos pradžioje protinga pasitelkti šiltas arbatas, medų, bičių pikį. Tikrai nebūtina iškart bėgti į vaistinę ir griebtis vaistinių preparatų, – sako M.Polianskis. – Žinoma, esant blogesnei būklei, pavyzdžiui, linkstant link rinosinusito ar bronchito, nereikėtų pasikliauti vien žolelėmis. Tačiau kaip papildomas vaistas jos gali funkcionuoti visada. Arbata ir kiti skysčiai būtini gerai bendrajai būklei palaikyti, kovojant tiek su sloga, tiek su gerklės skausmu."
M.Polianskio teigimu, sloga ir jos komplikacijos pavojingiausios vaikams. "Negydoma sloga gali komplikuotis į ūminį bakterinį etmoiditą. O jo infekcija gali plisti į akį ir galvos smegenis. Tai yra labai rimtos būklės, kurios dažnai vargina mūsų mažuosius pacientus, ypač šaltuoju metų laiku. Tada tenka juos guldyti į ligoninę, gydyti stipriais vaistais, kartais net operuoti. Rinosinusitas ar stiprus ausies uždegimas net suaugusį žmogų gali išmušti iš vėžių, atimti svarbias darbo dienas, sugadinti atostogas", – pastebi medikas.
Tad jei nosį taip užgulė, kad net sutriko uoslė, pajutote ausies skausmą, pastebėjote, kad būklė smarkiai pablogėjo, pašnekovas pataria nedelsiant kreiptis į gydytoją. O kiek kartų per metus apskritai normalu sirgti sloga? Anot M.Polianskio, vieno atsakymo nėra.
Marius Polianskis
"Literatūroje rašoma, kad vaikams sirgti sloga normalu 5–7 kartus per metus. Tačiau visi vaiką į darželį vedantys tėvai pasakys, kad mažyliai serga kur kas dažniau. Nieko keisto – juk vaikų imunitetas dar tik formuojasi, tad kolektyve jie gana lengvai pasigauna ligų. Kalbant apie suaugusį žmogų, manoma, kad sloga normalu sirgti 2–3 kartus per metus. Tačiau jei susirgsite 5, tai nebūtinai reikš, kad jūsų imunitetas nusilpęs", – paaiškina gydytojas.
Skiepai: mitai ir tiesa
Su peršalimu neretai painiojamas gripas – virusinė infekcinė liga, galinti turėti labai sunkių komplikacijų. Infektologas, profesorius Alvydas Laiškonis atkreipia dėmesį, kad nors kartais klaidingai manoma, kad iš peršalimo gali išsivystyti gripas, tai yra dvi skirtingos ligos. Vis dėlto nuo peršalimo nusilpęs organizmas gali atverti duris ir gripui.
"Skirtumas tas, kad gripas prasideda labai staigiai – galima pasakyti tikslią valandą, kada žmogus susirgo. Pradeda kamuoti raumenų, galvos skausmas, šaltkrėtis. Tačiau dažniausiai nebūna slogos, čiaudulio ir kitų panašių požymių, kurie būdingi peršalimo ligoms. O peršalimas prasideda palengva, temperatūra laikosi neaukšta. Todėl žmonės dažnu atveju eina į darbą ir savo kasdienių įpročių nekeičia. Dėl šios priežasties peršalimu žmonės serga ilgiau, nes iki galo neišsigydo, o bando išvaikščioti ligą", – skirtumus vardija pašnekovas.
Anot profesoriaus, susirgus gripu tiesiog būtina likti namie ir laikytis lovos režimo. Kadangi sergant gausiai prakaituojama, svarbu gauti pakankamai skysčių – bent 2–2,5 litro per dieną. Skysčius reikėtų gerti palengva, kad organizmas spėtų juos absorbuoti. Kaip ir peršalimo atveju, neaukštos temperatūros nereikėtų mažinti vaistais.
Kalbant apie suaugusį žmogų, manoma, kad sloga normalu sirgti 2–3 kartus per metus. Tačiau jei susirgsite 5, tai nebūtinai reikš, kad jūsų imunitetas nusilpęs.
"Jeigu temperatūra pakilo virš 38,5 °C, ją mažinti galima. Tačiau tai reikėtų daryti tik prieš naktį, jokiu būdu ne tris kartus per dieną", – atkreipia dėmesį profesorius. Anot jo, geriausia ligonį izoliuoti į atskirą kambarį, taip pat svarbu vėdinti patalpas, dėvėti kaukę – gripo virusas ore plinta labai greitai.
A.Laiškonis pabrėžia, kad, norint apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų, svarbiausią vaidmenį vaidina skiepai. "Kartais pasiskiepiję ir susirgę gripu žmonės nusivilia, kad skiepas neveikia. Tačiau iš tiesų jis apsaugo nuo komplikacijų. Sunku ir pagalvoti, kokia būtų to žmogaus būklė, jei jis būtų nesiskiepijęs išvis", – pastebi infektologas. Vis dėlto šiandien visuomenėje daugėja įvairios dezinformacijos apie skiepus. Žmonės neretai bijo skiepytis, nes mano, kad skiepai juos tik susargdins. "Svarbu suprasti, kad yra kelios skiepų rūšys. Kartais skiepams naudojamas susilpnintas gyvas mikroorganizmas. Tačiau gripo skiepe naudojamos tik suskaldytos gripo viruso dalelės, kurios mūsų kūne organizuoja antikūnų gamybą. Todėl nuo šio skiepo susirgti neįmanoma, juk jame nenaudojama gryno viruso", – paaiškino jis.
Pasak profesoriaus, nors medikai kiekvienais metais informuoja pacientus apie skiepus, žmones veikia ir medijose pateikiama netiksli informacija. "Pastaruoju metu tikima, kad neva skiepus propaguojančius gydytojus remia farmacijos įmonės. Tai yra visiška nesąmonė, – mitus griauna pašnekovas. – Reikia pripažinti ir tai, kad turėdami didelį krūvį medikai ne visada spėja su pacientais nuodugniai pakalbėti apie skiepų naudą, juos tinkamai informuoti. O antivakcininių judėjimų šalininkų skleidžiama informacija visuomenę pasiekia gana lengvai. Kita vertus, pirmoji šių metų skiepų nuo gripo siunta buvo labai greitai sunaudota. Džiaugiuosi, kad žmonės šiuo klausimu vis labiau sąmoningėja."
A.Laiškonis primena, kad didžiausia gripo epidemija Lietuvoje kyla po Naujųjų metų – sausio–vasario mėnesiais. Todėl skiepytis geriausia lapkritį, kadangi pasiskiepijus antikūnai išsilaiko 3–4 mėnesius, vėliau jų kiekis pradeda mažėti. Skiepytis derėtų kiekvienais metais, kadangi gripo virusas vis keičiasi, mutuoja. Reguliariai skiepydamiesi organizme sukaupiame antikūnų prieš įvairias gripų mutantų rūšis.
SOS! Nemokame sirgti
Nepasiskiepijus ir susirgus gripu, gresia įvairios komplikacijos. Sunkiausia jų – virusinis plaučių uždegimas. Vyresniems žmonėms taip pat kyla miokardo infarkto ir smegenų kraujagyslių insulto rizika, kadangi sergant gripu didėja kraujo klampumas. "Žmonėms, kurie stengiasi gripą išvaikščioti, gali išsivystyti širdies raumens uždegimas, netgi širdies nepakankamumas, – pastebi A.Laiškonis. – Gali būti pakenkta ir inkstams."
Pasak profesoriaus, gripas pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir paaugliams bei sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Vaikams iki 5-erių gripas taip pat dažnai išsivysto į kvėpavimo takų infekcijas. "Reikia priminti, kad gripas be galo pavojingas ir onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims. Todėl remisijos metu rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo", – pastebėjo A.Laiškonis. Profesorius, kaip ir gydytoja G.Baršauskienė, atkreipė dėmesį į žmonių piktnaudžiavimą antibiotikais. Nors virusinių ligų jie neveikia, visuomenėje esti nemažai mitų.
"Dažna situacija, kai žmogus suserga gripu ir porą dienų karščiuoja, o trečią dieną griebiasi antibiotikų. Temperatūrai nukritus, ligonis džiaugiasi antibiotikų poveikiu. Tačiau tiesa ta, kad temperatūra ir taip būtų nukritusi, nes įprastinio gripo atveju karščiavimas trunka tik keletą dienų, – pasakoja A.Laiškonis. – Baisiausia, kad netaisyklingai vartodami antibiotikus galime organizme užauginti jiems atsparių mikroorganizmų. Todėl kai mums iš tikrųjų prireiks antibiotikų, jie jau neveiks."
Alvydas Laiškonis
Visi pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta ir teisingos sirgimo kultūros. Nors kitose šalyse kaukės (respiratoriai) yra populiarios ir dažnai dėvimos, Lietuvos gatvėse taip kitus saugantį žmogų pamatysi retai.
"Pastebiu, kad klinikose ir ligoninėse pacientai dėvi kaukes ir netgi patys jų paprašo. Tačiau dar nesuprantama, kad taip pat reikėtų elgtis ir viešajame transporte, minių susibūrimo vietose. Žmonės nejaučia atsakomybės, kadangi virusai yra nematomi. Todėl sergantys neįsivaizduoja, kiek jų paskleidžia į aplinką ir užkrečia aplink esančius asmenis", – sako G.Baršauskienė. Ligoniai neretai ne tik nesilaiko lovos režimo, bet ir visu pajėgumu dirba, veda sergančius vaikus į darželius ar mokyklas. "Jeigu suvoktume skiepų naudą ir pasiskiepytume, mažiau sirgtume. O jei susirgę imtumės visų saugumo priemonių, neužkrėstume kitų ir sumažintume bendrą ligonių skaičių", – viltį išreiškia A.Laiškonis.
Sirgimo kultūra
• Čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną. Jei neturite vienkartinės nosinaitės, čiaudėkite ne į delną, o į alkūnės linkį.
• Neapsimeskite, kad nesergate – imkitės gydymo. Sirgdami neikite į darbą, neveskite sergančių vaikų į darželius, mokyklas.
• Viešose vietose dėvėkite kaukę.
• Plaukite rankas, nešvariomis rankomis nečiupinėkite bendro naudojimo paviršių.
• Nepamirškite gerai vėdinti patalpas.
• Skiepai – patikimiausias būdas išvengti gripo komplikacijų. Skiepydamiesi apsaugome ne tik save, bet ir kitus.
Gripo skiepe naudojamos tik suskaldytos gripo viruso dalelės, kurios mūsų kūne organizuoja antikūnų gamybą. Todėl nuo šio skiepo susirgti neįmanoma, juk jame nenaudojama gryno viruso.
• Laikykitės poilsio režimo, venkite artimo kontakto su kitais žmonėmis, didelių susibūrimo vietų.
Ką daryti susirgus
• Gerkite daug skysčių (mažiausiai 2 l per dieną). Gerkite pamažu, kad organizmas spėtų juos absorbuoti.
• Nebandykite peršalimo ar gripo išvaikščioti. Ilsėkitės, atsisakykite aktyvios fizinės veiklos. Nekreipdami dėmesio į peršalimą galite susilpninti organizmą ir atverti duris gripui. Į komplikacijas peraugti gali ir negydoma sloga.
• Jei temperatūra nepakilo aukščiau 38,5 °C, nebandykite jos mažinti. Leiskite organizmui pačiam kovoti su infekcija.
• Jei peršalote, pirmosiomis dienomis nepulkite gerti vaistų. Užteks šiltų skysčių, hipertoninio tirpalo (jūros vandens), jei kamuoja sloga.
• Jokių antibiotikų! Jie vartojami tik gydytojui išrašius ir tiksliai taip, kaip nurodyta.
• Vos peršalę iškart nebėkite pas gydytoją. Šiuo metu iš tyrimų nebus jokios naudos. Stebėkite save 2–3 dienas. Jei būklė prastėja, keliaukite į kliniką.
Kaip stiprinti organizmą
• Imunitetą stiprinti reikia visus metus. Neužtenka tuo susirūpinti tik rudenį.
• Vasarą vaikams leiskite basomis lakstyti po žolę, maudytis vėsesniame vandenyje.
• Maitinkitės subalansuotai, nebadaukite, nesilaikykite madingų dietų.
• Stenkitės gauti pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų.
• Svarbi gera psichologinė būklė. Stresas silpnina imuninę sistemą.
• Kompleksiškumas – laiku atlikti skiepai, sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba padės išvengti nemalonių staigmenų šaltuoju metų periodu.
Kuo peršalimas skiriasi nuo gripo
• Gripas vystosi labai staigiai, o peršalimas – palengva, laipsniškai.
• Būdingiausi gripo požymiai: didelis sąnarių, raumenų galvos skausmas, šaltkrėtis.
• Gripo atveju temperatūra pakyla iki 38 °C ir daugiau. Peršalimo atveju ji yra žemesnė.
• Peršalimo metu žmogų kamuoja čiaudulys, sloga, o sergant gripu šių simptomų nėra arba jie nežymūs.
• Gripas trunka apie savaitę, peršalimas – 3–4 dienas. Tačiau į peršalimą žmonės kreipia mažiau dėmesio, tad nesigydydami ligą pratęsia.
