Kelionių agentūrų antkainiai

Beveik pusšimtis susidomėjusių žmonių klausė, kaip galima keliauti savarankiškai ir susiplanuoti sau svajonių atostogas be kelionių agentūros pagalbos.

Nors G. Lazdauskė teigė, kad pradžioje kelionę susiplanuoti pačiai buvo nelengva, tačiau dabar tai ne problema ir savarankiškai ji keliauja jau 18 metų.

Kelionių agentūrų kainos būna tikrai nemažos, o visų atostogų lūkesčių kelionė gali ir nepateisinti.

G. Lazdauskė pateikė pavyzdį iš savo pačios kelionės, už kurią sumokėjo 1,3 tūkst. eurų, o kelionių agentūroje tokia pati kelionė kainuotų per 2 tūkstančius.

Reikia detalaus plano

Pasak G. Lazdauskės, kelionei visada būtinas planas, kuris paprastai sudėliojamas iš anksto.

Yra nemažai punktų, kuriuos reikia nuosekliai išnagrinėti. Paskaitos klausytojams moteris pristatė aštuonis, jos manymu, svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, vieni svarbiausių – kelionės biudžetas ir metų laikas.

„Svarbiausia žinoti, nuo ko pradėti. Paprastai yra aštuoni punktai, kuriuos nuosekliai susiplanuoju. Pradedu nuo biudžeto ir metų laiko. Turistinių sezonų metu, kai kainos tikrai didesnės, stengiuosi nekeliauti“, – pasakojo tinklaraščio autorė.

Žinant, į kurią šalį norima keliauti, svarbu išsiaiškinti ir apie toje šalyje esamas taisykles bei pasidomėti, ar ten saugu. Reikia žinoti apie vizų ir skiepų reikalavimus.

Yra aštuoni punktai, kuriuos nuosekliai susiplanuoju.

„Keliaudama visada turiu planą, kuriuo vadovaujuosi, jeigu man reikia išvažiuoti iš vieno miesto tą dieną, tą valandą, aš taip ir padarysiu. Visas nakvynės vietas ar pervežimus užsakau iš anksto, todėl žinau, kad turiu būti laiku, ten, kur jau užsakyta“, – pasakojo lektorė.

Skatina keliauti patiems

G. Lazdauskė teigė, kad vienintelis dalykas, kuriam biudžetą paskirstyti sunkiau, – maitinimas, kadangi sužinoti maisto kainas kitų šalių kavinėse ar parduotuvėse nėra lengva, tačiau tam autorė pasiūlė biudžeto planavimo svetainę „Numbeo“, kurioje galima pamatyti šalyje teikiamų paslaugų kainų skirtumą.

G. Lazdauskė tikino, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji skatina žmones keliauti savarankiškai – ne tik galimybė sutaupyti.

Tai taip pat puiki proga susikurti atostogas pagal savo poreikius.

„Kiekvienas esame skirtingi – vieni mėgsta lankyti muziejus, kiti – gamtos objektus ar galbūt gražioje miesto aikštėje gerti kavą ir stebėti aplinką. Savarankiškai keliaudami galime pasirinkti, ką veiksime, kur eisime ir kokiu tempu vyks mūsų kelionės“, – pasakojo tinklaraščio autorė.

„Egzistuoja daugybė būdų, kaip nedideli elgesio pakeitimai gali sumažinti kasdienes išlaidas maistui – dalį šių pirkėjai turbūt jau taiko, kitus galbūt yra primiršę, o apie kai kuriuos net negirdėję. Apsipirkimų metu sąžiningai taikydami daugumą šių patarimų, pirkėjai netrukus gali pastebėti reikšmingai sumažėjusias išlaidas“, – teigė „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė.

Sekite akcijas parduotuvių programėlėse, leidiniuose, internetinėse svetainėse. Šios priemonės leidžia pirkėjams susipažinti su vykdomomis akcijomis, prekėms taikomomis nuolaidomis ir įsigyti gaminių palankesnėmis sąlygomis.

„Pastebime, kad „Lidl Plus“ programėlėje itin didelio populiarumo sulaukia kuponai, kuriais pasinaudoję pirkėjai prekę gali įsigyti už 1 centą. Programėlė suteikia pirkėjui individualų, sutaupyti leidžiantį pasiūlymą, pakviečia dalyvauti įvairiuose mini žaidimuose, pavyzdžiui, „Trink ir laimėk“. Kai programėlės naudotojo apsipirkimo suma per mėnesį pasiekia tam tikrą dydį, yra atrakinami specialūs nuolaidų kuponai – tai gali būti galimybė įsigyti tam tikrų prekių už 1 centą, o pasiekus galutinį apsipirkimo sumos tikslą – suteikiama nuolaida visam krepšeliui. Programėlė taip pat primena apie tokias prekybos tinklo vykdomas akcijas kaip „Superiniai“, „Superšeštadienis“ ar „XXL savaitė“; pateikiami partnerių pasiūlymai ir iki 30 proc. siekiančios nuolaidos įvairioms paslaugoms, bilietams, kelionėms“, – apie papildomą galimybę sutaupyti naudojantis programėle kalba „Lidl“ atstovė.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Jei gyvenate netoli kelių skirtingų tinklų parduotuvių, galite atlikti bandymą – palyginti prekių kainas tų parduotuvių programėlėse, interneto puslapiuose ar leidiniuose. Galbūt pastebėsite reikšmingą kainų skirtumą, kuris pasufleruos, kurį prekybos tinklą verta rinktis dažniau.

Atkreipkite dėmesį į privačių prekių ženklų produkciją. Norintiems sutaupyti, pravartu dažniau atkreipti dėmesį į privačių prekių ženklų produkciją, kuri įprastai būna pigesnė nei žinomų prekių ženklų gaminiai.

„Taip yra dėl to, kad privačių prekių ženklų gaminiams neskiriamos papildomos išlaidos rinkodarai. „Lidl“ daugumą prekių užsako itin dideliais kiekiais kartu su visa „Lidl“ grupe, o tai leidžia užtikrinti dar palankesnes kainas. Atidžiai sekame ir kontroliuojame gamybos procesus, naudojamas medžiagas ir taip užtikriname, kad mūsų privačių prekių ženklų produktai būtų kokybiški. Prekybos tinklas „Lidl“ skiria didelį dėmesį privačių prekių ženklų produkcijai – net 90 proc. asortimento sudaro būtent tokie produktai“, – pastebėjo K. Mažeikytė.

Susidarykite pirkinių sąrašą. Įprotis į parduotuvę vykti su pirkinių sąrašu sumažina tikimybę įsigyti produktų, kurių neprireiks ar be kurių būtumėte puikiai apsiėję.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Pirkinių sąrašą reikėtų sudaryti atlikus turimų maisto produktų namuose reviziją ir suplanavus savaitės maisto meniu – tada bus aiškiau, kiek ir kokių prekių tiksliai reikės. Toks sąrašas pagreitins ir palengvins apsipirkimą bei leis išvengti impulsyvių pirkinių“, – teigė K. Mažeikytė.

Pirkdami įvertinkite produkto kilogramo ar litro kainą. Anot K. Mažeikytės, taisyklė, kad perkant didesnę pakuotę galiausiai sutaupoma, beveik visada pasitvirtina.

„Produktai, esantys mažesnėse pakuotėse, kainuoja daugiau – tuo galite įsitikinti pažiūrėję į kilogramo ar litro kainą. Tai tinka tiek kalbant apie maisto produktus, tiek apie buitines prekes ar kitas priemones. Taip pat pirkdami mažesnes pakuotes, turėsite dažniau vykti į parduotuvę papildyti pasibaigusias atsargas – gaišite laiką, eikvosite automobilio degalus. Jeigu pastebite, kad pirkdami dideles pakuotes ne visada spėjate suvartoti maisto produktus ir kartais juos tenka išmesti, kad taip nenutiktų, dalį produktų stenkitės užšaldyti“, – patarė K. Mažeikytė.

Apsipirkinėkite rečiau, bet po daugiau. Apsipirkimas didesniais kiekiais įprastai lemia ir retesnį apsilankymą parduotuvėje, o tai reiškia, kad sutaupysite laiko bei išlaidų transportui, jei į parduotuvę vykstate automobiliu. Šį laiką galima skirti naujo recepto paieškai, kuris leistų sveikai ir įdomiai panaudoti anksčiau įsigytus produktus.

Nepraeikite pro nukainotas prekes. Tokių prekių lentynose dažnai atsiduria ir produktai, kurių galiojimas artėja prie pabaigos, tačiau jie puikiai tinkami vartoti, nepraradę maistinių ar skonio savybių. Jiems „Lidl“ tinkle standartiškai taikoma 30 proc. nuolaida. Pigesnių produktų įsigyti galima ir pasirinkus „Lidl“ parduotuvėse esančius „Geradarių maišelius“, kuriuose atsiduria netobulos išvaizdos, bet vartoti puikiai tinkami vaisiai ir daržovės.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Suplanuokite, kiek daugiausiai galite išleisti. Peržiūrėkite pastarųjų mėnesių čekius, išlaidas maistui ir kitiems pirkiniams bei kritiškai įvertinkite, kiek daugiausiai galite išleisti vieno apsipirkimo metu ir to laikykitės. Dedami prekes į krepšelį, kainas sumuokite mintyse ar naudodami skaičiuotuvą, kad neperžengtumėte suplanuotos sumos.

Stenkitės apsipirkinėti ne piko valandomis. Pastebima, kad pirkiniams išleidžiamą sumą gali žymiai išauginti nepatogios apsipirkimo sąlygos, pavyzdžiui, pirkėjų antplūdis parduotuvėje.

Stenkitės apsipirkinėti ne piko valandomis. Pastebima, kad pirkiniams išleidžiamą sumą gali žymiai išauginti nepatogios apsipirkimo sąlygos.

 

„Alkūnėmis stumdantis su kitais klientais mažiausiai norėsis lyginti produktų kainas – galvosite apie tai, kaip greičiau pasprukti namo. Kad taip nenutiktų, į parduotuvę stenkitės vykti tada, kai jos užimtumas mažesnis, pavyzdžiui, ryte arba vėliau vakare, jau po piko valandų. „Lidl“ parduotuvių užimtumą patogiai galima patikrinti ir „Lidl Plus“ programėlėje“, – pastebėjo K. Mažeikytė.

Dažniau stenkitės apsipirkinėti vienas. Pastebima, kad apsipirkinėjant be šeimos narių – sutuoktinio, vaikų – yra lengviau susikaupti ir tą padaryti greičiau. Apsipirkinėjimas vienam padės nesiblaškyti, išvengti impulsyvių pirkinių, o tai yra ypač aktualu apsiperkant su mažamečiais vaikais, kurių prašymams kartais sunku atsispirti, todėl stenkitės kartais apsipirkti ir be šeimos narių.

Sumažinkite krepšelyje esančių brangių produktų. Patikrinkite, kokie maisto produktai jūsų pirkinių krepšelyje yra brangiausi ir apgalvokite, ar negalite sumažinti jų kiekio bei paieškoti pigesnių ir gal net sveikesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, dažnai valgantiems mėsos patiekalus dietologai ragina tokį maistą rinktis 2 kartus per savaitę – organizmui tiek pakanka, kad būtų aprūpintas naudingomis medžiagomis.

„Mažiau vartoti mėsos, ypač raudonos, naudinga ne tik siekiant pagerinti sveikatą, bet ir palaikant aplinkosaugos iniciatyvas, mažinant ekologinį pėdsaką. Mėsos produktus gali puikiai atstoti baltymų turintys ankštiniai produktai“, – sakė „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė.

Rinkitės sezoninius vaisius ir daržoves. Tiek vasarą, tiek rudenį parduotuvėse gausu sezoninių vaisių ir daržovių, išaugintų pas vietos ūkininkus. Sprendimas rinktis sezonines prekes leis jums ne tik sutaupyti, bet ir valgyti šviežesnius, sveikesnius produktus ir elgtis tvariau.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Apsipirkinėkite nebūdami alkani. „Akys didesnės už pilvą“ – skelbia liaudies išmintis ir perspėja apie pavojų, kad būdami alkani galime pasielgti neracionaliai, pavyzdžiui, parduotuvėje maistui išleisti gerokai daugiau nei planavome ir įsigyti nebūtinų pirkinių.

„Alkanas žmogus būna nekantrus, irzlus, todėl didėja tikimybė, kad apsiperkant bus pasielgta neracionaliai – ne tik įsigytas užkandis greitam alkio numalšinimui, bet ir brangesnė prekė, nes neužteks kantrybės kainų palyginimui“, – sakė K. Mažeikytė.

– Kaip sutaupyti namuose?

– Vienas pagrindinių dalykų, ką pasidarėme su vyru, – sandarumo testą namuose. Mums buvo pasakyta, kur skylės ir kurias galima užkamšyti, kad nebūtų eikvojama šiluma. Daug informacijos, kaip taupyti elektrą. Turime daug įpročių, apie kuriuos nepagalvojame, kiek kainuoja. Paliekame įrenginius elektros lizde. Galima atsisakyti džiovyklės.

– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Peržiūrėti biudžetą, kur išleidžiate pinigus. Kiekvieną mėnesį, savaitę galite peržiūrėti savo banko išrašą, kur išleidžiate. Rinkti čekius. Svarbu pastebėti išlaidas, kurių neplanavote. Sekite finansus, kur kiek išleidžiate. Atkreipkite dėmesį į išleidimo santykį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip reikėtų planuoti?

– Labai paprasta taisyklė – 50–30–20. 50 proc. jūsų atlyginimo turėtų būti skiriama būtiniesiems dalykams – paskolos, mokesčiai, maistas. 30 proc. – nebūtinoji reikmė: drabužiai, kavinės, kino teatras. 20 proc. pajamų taupyti. Kiekvienas šeimos ūkis turi turėti bent šešiems mėnesiams santaupų, kad galėtų pragyventi. Kiekvienas papildomas, neplanuotas pajamas, priedus prie atlyginimų įvertinti, ar neverta taupyti jų.

Sekite akcijas, pirkite maisto prekių, kurios gali ilgai stovėti.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie neturi jokių santaupų? Nuo ko pradėti taupyti?

– Pradėkite nuo banko išrašo, tikrinkite, kur išleidžiate. Planuokite pirkinius. Apsipirkite per akcijas. Venkite spontaniškų pirkinių.

– Kaip jų išvengti?

– Aš asmeniškai neinu į parduotuves ir 100 kartų pagalvoju. Net jei ir nusipirkote spontaniškai, turite keturiolikos dienų grąžinimo laikotarpį, gerai pagalvokite, ar jums jo reikia. Patikrinkite savo skaitmenines prenumeratas. Daug žmonių yra pamiršę apie kai kurias prenumeratas, nesinaudoja jau paslaugomis. Planuokite savo meniu. Neišmeskite produktų. Manau, vartotojiškumas labai didelis, daug išmetame. Sekite akcijas, pirkite maisto prekių, kurios gali ilgai stovėti.

Kad tai nebūtų spontaniškas pirkimas, kuris gali paploninti jūsų piniginę, išmokite planuoti. Pirmiausia – pradėkite nuo valgiaraščio plano. Suplanuokite, ką valgysite šiandien arba visą šią savaitę. Turėdami prieš akis valgiaraštį galėsite geriau planuoti, kokių produktų jums reikia. Pirkite tik tai, ką tikrai suvartosite. Žinoma, būtinas produktų sąrašas. Perkant be jo, rizika prisipirkti įvairiausių skanumynų – tikrai padidėja.

Antra – jūsų šaldytuvas. Peržiūrėkite visus jame esančius produktus. Juk taupymas ir maisto išmetimas – nesuderinami dalykai, o jus norite gyventi ir taupiai, ir tvariai. Peržiūrėkite visų šaldytuve esančių produktų galiojimo laiką, pasistenkite suvartoti produktus, kurių galiojimo laikas baiginėjasi. Jei ne – perdėkite juos į šaldiklį. Šaldytuvo revizijai reikėtų skirti bent vieną dieną per savaitę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Trečia – nufotografuokite savo šaldytuvo turinį. Turint nuotrauką bus lengviau apsipirkti. Matysite, kokių produktų trūksta. Su nuotrauka bus lengviau apsipirkti ir internetu.

Ketvirtas žingsnis – patvirtinkite pirkinių biudžetą. Suskaičiuokite, kiek norite sutaupyti, kiek gali kainuoti jūsų prekės, ir nustatykite biudžetą, kiek galite sau leisti. Nustatytas biudžetas padės ir apsiperkant e.būdu. Stebėkite pirkinių krepšelio sumą ir jei ji pasieks jūsų nustatytą ribą, peržiūrėkite produktus ir tikrai atsiras tokių, kurių galite atsisakyti.

Kai jau turite sąrašą, biudžetą ir šaldytuvo nuotrauką, galite eiti į parduotuvę. Ten vadovaukitės penkta taisykle – neikite apsipirkti alkani. Įrodyta, kad tuščiu skrandžiu mes išleidžiame kur kas daugiau.

Šeštas žingsnis – apsipirkti padės įvairios akcijos ir specialūs pasiūlymai. Perkant akcijos prekes, galite sutaupyti net keliolika eurų. Tiesa, neperlenkite lazdos. Vaikantis akcijų galite ne tik nesutaupyti, bet ir išleisti daugiau. Jums padės prekių sąrašas ir suplanuotas biudžetas.

Septintas ir paskutinis žingsnis, padėsiantis sutaupyti, – žinomų prekės ženklų pakeitimas. Dažnai mūsų krepšelyje atsiranda jau išbandytų ir pamėgtų prekių ženklų produktų, bet nereikia bijoti pabandyti ir kitų. Pvz., duona skirtingose pakuotėse ir skirtingų gamintojų kainuos skirtingai, bet tai nereiškia, kad skirsis ir skonis ar kokybė.

Įpročiams susiformuoti reikia dviejų savaičių, todėl netrukus išmoksite taupiau apsipirkti. Toks septynių žingsnių planas tinka perkant ne tik maisto produktus.

Kainos pakilo ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Amerikietis profesorius teigia, kad pirmiausia reikėtų įsivertinti nebūtinas išlaidas.

„Kad atremtų infliaciją ir kylančias kainas vartotojams reikia protingai elgtis su pinigais. Kartais tai labai paprasta – tereikia sekti, kur gi tie doleriai dingsta. Pradėti reiktų nuo nebūtinų išlaidų, pavyzdžiui, skiriamų pramogoms ar valgymui ne namuose. Nebūtina jų visiškai atsisakyti, bet galima pagalvoti, kokią dalį pinigų nuo šiol tam skirsite“, – teigė Viskonsino universiteto profesorius Cliffas Robbas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas svarbus žingsnis – planuoti, ką gaminsite ir kokių konkrečių produktų reikės. Taip pat svarbu ir tai, kokiu transportu keliaujame į darbą ir iš jo.

„Galvojant, kur labiausiai galima keisti įpročius ir sutaupyti daugiausiai, reikėtų žiūrėti, kur kainos kyla labiausiai. Maistas ir energijos naudojimas – dvi sritys, kur galima šį tą pakeisti. Perkant maistą viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip iš anksto planuojate, kokius patiekalus gaminsite ir kokių konkrečiai produktų jums reikia. Jungtinėse Valstijose valgome daug mėsos, tad vertėtų pagalvoti, galbūt reikėtų ruošti mažiau mėsiškų patiekalų, nes mėsa – vienas iš dalykų, kurio kainos augo itin smarkiai. Kalbant apie energijos suvartojimą vertėtų pagalvoti apie susisiekimo būdo, transporto priemonės keitimą. Viskas, kas sumažintų važiavimo į darbą ir namo kainą, būtų puiki pradžia“, – kalbėjo C. Robbas.

Maistas ir energijos naudojimas – dvi sritys, kur galima šį tą pakeisti.

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pritaria C. Robbo išsakytoms mintims.

„Kūrybiškumas ir alternatyvų ieškojimas yra labai geras patarimas. Tikrai nebūtina čia visko atsisakyti, nustoti vartoti, bet paieškoti, kaip geriausia yra šitam namų ūkiui“, – teigė J. Cvilikienė.

Taupymas nėra vienintelė išeitis.

„Kartais mums reikia pradėti labai stipriai taupyti, kartais mes galime pagalvoti, kaip daugiau uždirbti. Mūsų ekonomika yra kiek mažesnė negu JAV, mes galime labai stipriai nuskriausti verslą šalia mūsų. Kartais galime tikrai pergalvoti, kaip sutaupyti, ta pati šeima galėtų peržiūrėti prenumeratas, kiek jie ten turi nusipirkę, ar tie būreliai visi reikalingi, gal lauke kartais verčiau pasivaikščioti. Kita vertus, gal ir pajamas galima padidinti ar parduoti kokių nenaudojamų dalykų. Tam yra puikių platformų, kur galima parduoti išaugtų rūbų, vežimėlių, dviračių ir panašių dalykų“, – vardino specialistė.

Į maistą reikėtų žiūrėti kūrybiškai ir įtraukti į racioną sezonines daržoves.

„Tikrai lietuviai mėgsta pavalgyti stipriai ir sočiai ir čia mes irgi galėtume būti išradingesni. Kalbant apie maistą galėtume vartoti daugiau sezoninių daržovių, galėtume užsišaldyti daugiau produktų arba pirkti jau šaldytus produktus, nes juos galima po nedaug išsiimti ir suvartoti. Pergalvoti tą dietą ir kūrybiškai pasižiūrėti į tai, kas nėra labai brangu ir ką galima rasti šį sezoną, tą ir reikėtų įtraukti“, – sakė J. Cvilikienė.

Pašnekovės tyrimas parodė, kad lietuviai atideda svarbius pirkinius ateičiai. Ji pataria nepirkti to, ko nereikia ir pataria pinigus apsaugoti kitais būdais.

„Pirkinys pirkiniui nėra lygus. Visuomet reikia pagalvoti, ar tai yra gera investicija, ar mes nežinome, ką daryti su pinigais ir bijome, kad jie nuvertės. Jeigu mes tikrai bijome, nežinome, kaip apsaugoti santaupas, yra įvairių būdų, kaip jas apsaugoti. Nebūtina investuoti į tai, ko mums nereikia. Jeigu niekas nesustoja, darbus kol kas turime ir ekonomika yra stabili, tai vartojimas neturėtų sustoti“, – teigė J. Cvilikienė.

Žmonės, turintys paskolų, nerimauja, kad kylant palūkanoms nebesugebės išsimokėti. Anot pašnekovės, jiems reikėtų nebijoti tartis ir ieškoti galimybių.

„Jau karantino pradžioje matėsi nemažai nerimo ir jo išlieka dabar – devyni iš dešimties sako, kad jie jaučia nerimą dėl savo finansų, jaučia nerimą dėl darbo, dėl įsipareigojimų, dėl artimųjų, dėl atlyginimo. Daryti reikia tai, ką reikia daryti nuolatos – persvarstyti. Jeigu neturi atsakymų, kreiptis ir tartis su tuo žmogumi ar institucija, iš kurios tu esi pasiskolinęs ir ieškoti būdų. Yra ir refinansavimo galimybių, ir galima parduoti ar mainyti tą turtą į kažkokį mažesnį. Svarbu nesustingti toje baimėje ir nesirinkti pačio paprasčiausio sprendimo, bet rasti galimybių pasitarti, juk pasitarti nekainuoja. Tai kainuoja tik mūsų laiką, bet ilgainiui atneša labai gerų rezultatų“, – aiškino specialistė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuviai nėra linkę investuoti, o kai kurie kriziniu laikotarpiu dar ir kaupia grynuosius pinigus, kurie ne tik veikiami infliacijos, bet dar ir nesaugūs.

„Nekilnojamasis turtas (NT) yra mėgiamiausia lietuvių investavimo kryptis, antroje vietoje – auksas. Neauga taip greitai tas investavimas mūsų, ne taip greitai, kaip mes norėtume. Tik keli procentai žmonių investuoja. Labai trūksta žinių, pasitikėjimo savimi ir net ir dabar matome, kad žmonės toje krizinėje situacijoje puolė kaupti grynais, grįžo prie nuvertėjančių ir pavojingų pinigų, nes sukčiai nesnaudžia net ir šiuo metu. Investuoti reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių žingsnių – nuo 1 euro, nuo 10 eurų. Stebėti, kaip tai vyksta, o po 10 metų jau visai galima ir džiaugtis kažkokia grąža“, – kalbėjo J. Cvilikienė.

Lietuvoje yra nemažai finansų konsultantų, kurie gali patarti finansų klausimais, tačiau J. Cvilikienė sako, kad nevertėtų pasitikėti bet kuo, o verčiau tartis su artimaisiais, kurie išmaniai tvarko savo asmeninius finansus ir gali patarti.

Tikrai lietuviai mėgsta pavalgyti stipriai ir sočiai ir čia mes irgi galėtume būti išradingesni.

„Tokių konsultantų aš savo socialinėje erdvėje matau labai daug, bet pasitikėti tikrai ne visais drįsčiau. Gal vis tik verta kalbėtis su žmonėmis, kuriuos mes pažįstame, kurie galbūt nėra finansų konsultantai, bet matome, kad sugeba, tvarkosi, išmano tuos dalykus. Tiesiog pasikalbėti su jais ir nebijoti nueiti konsultuotis į savo finansines institucijas, kur turime draudimus, įsipareigojimus. Interesas yra vienas – kad paskola būtų išmokėta tam žmogui geriausiu būdu ir žmogui būtų rastas geriausias sprendimas. Visi turi tą patį norą: kad mūsų visuomenėje žmonės gerai žinotų asmeninius finansus ir juos valdytų, nes nuo to laimi visi ir visa visuomenė tampa finansiškai raštingesnė“, – aiškino specialistė.

Dėl karo Ukrainoje kenčia ir Lietuvos, ir kitų aplinkinių valstybių turizmo sektorius. Jį paremti ir tuo pačiu sutaupyti galime vartodami lietuvišką produkciją ir atostogaudami Lietuvoje, kaip tą darėme ir pandeminiu laikotarpiu. 

„Turbūt visam mūsų regionui kyla turizmo sulėtėjimo grėsmė, ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės valstybės sako, kad atšaukiami yra užsakymai ir buvimas su savo verslu yra labai svarbus. Kiekvienas namų ūkis yra skirtingas ir mes žinome tą frazę „pirma deguonies kaukė sau, paskui gelbėju kitus“, dabar galioja tas pats – visų pirma mes patys turime būti saugūs, padengti savo įsipareigojimus, pasirūpinti savo vaikais, savo šeima, bet tie, kas gali, tikrai neturėtų nustoti vartoti ir būti kūrybiškais. Jeigu mes būdavom įpratę kiekvieną savaitgalį su draugais eiti į miestą vakarienės, galime ją pasigaminti namie, bet išeiti deserto. Rinktis mūsų vietinius turizmo objektus ir sodybas. Žmonės pradeda vėl švęsti šokui praėjus, tai reikėtų rinktis šalia esantį verslą. Jeigu, pavyzdžiui, mes rinktumėmės vietinę maisto produktų krautuvėlę šalia, bet nevažiuotume per visą miestą į prekybos centrą mes ir kuro sutaupytume, kuris dabar brangsta“, – patarė J. Cvilikienė.

Naudojasi tik dešimtadalis

Kiekvienas pasakytume, kad pigiausia kelionės tikslą pasiekti pėsčiomis. Tačiau šis būdas tinka tik tuo atveju, jei mūsų darbo vieta, parduotuvė ar kitas norimas aplankyti objektas yra netoliese.

Tolimesnėms kelionėms vienas racionalesnių būdų – vykti visuomeniniu transportu. Taip pat galima keturratę priemonę iškeisti į dviratį. Deja, vienu atveju gali gerokai padidėti laiko sąnaudos, kitu pasinaudoti neleidžia klimato sąlygos. Lietuviška žiemužė, kad ir nepikta, nevilioja ilgesnį laiką praleisti minant pedalus.

Apklausų duomenimis, tik mažiau nei dešimtadalis mūsų vairuotojų stengiasi ekonominio vairavimo principus taikyti kasdienybėje.

Specialistų teigimu, sėdint prie automobilio vairo, bene efektyviausias būdas sumažinti degalų išlaidas – naudoti taupiojo vairavimo principus. Ekonomiško vairavimo mokymai jau ne vienus metus vyksta vairavimo mokyklose, o nuo 2014-ųjų šių principų išmanymas tapo privaloma egzaminų dalimi.

Vis dėlto toli gražu ne kiekvienam sėdinčiam prie vairo šie principai yra tapę įpročiais. Apklausų duomenimis, tik mažiau nei dešimtadalis mūsų vairuotojų stengiasi juos taikyti kasdienybėje. Pasak apklausos organizatorių, apklaustieji dažnu atveju net nesieja ekologiško vairavimo su atitinkamais vairavimo principais ir veiksmais.

Elgesys – nelogiškas

Vienas žinomiausių taupiojo vairavimo ekspertų Lietuvoje Vitoldas Milius mano, kad šioje srityje turime dar labai daug rezervų. Šis vilnietis – šūsnies vairavimo rekordų autorius, yra laimėjęs ne vienas ekonominio vairavimo varžybas. Jam priklauso unikalus pasiekimas – keliaudamas dyzelinu varomu automobiliu jis 100 km sunaudojo vos daugiau nei 2 l kuro.

„Žinoma, tai buvo ekstremalaus taupymo kelionė, kurios metu buvo siekiama geriausio įmanomo rezultato. Todėl rekordui pasiekti naudotas itin taupus mažalitražis automobiliukas. Be to, kelionės metu kentėjo komfortas: buvo uždaryti langai, išjungtas šildymas ir t.t. Bet ekologiškai ir ekonomiškai vairuoti galima bet kada ir bet kokio modelio automobilį“, – pabrėžė V.Milius.

Jo žodžiais, pagrindiniai ekologiško vairavimo principai – racionalus vairavimo būdas, neatliekant jokių nereikalingų veiksmų, iš anksto prognozuojant galimas situacijas ir planuojant maršrutą. Be to, reikėtų vengti nereikalingo akceleratoriaus ar stabdžių spaudymo.

Svarbus V.Miliaus įvardytas ekonomiško vairavimo principas yra prognozavimas. Reikia galvoti apie veiksmus ir numatyti juos į priekį. Taip nebus nereikalingai švaistoma energija.

„Dažnai pateikiu pavyzdį palygindamas automobilį ir dviratį. Įsivaizduokite, kad važiuojate dviračiu ir pamatote, kad jums už kažkiek metrų reikės sustoti. Tada iškart nustojate eikvoti jėgas minant pedalus ir riedate laisva eiga. Važiuodami automobiliu žmonės elgiasi atvirkščiai. matydami, kad priekyje dega raudonas šviesoforo signalas, jie vis tiek spaudžia akceleratorių – tik tam, kad greičiau pasiektų sankryžą ir tada jau staigiai stabdytų“, – stebėjosi pašnekovas.

Tolygus važiavimas

Jam pritariantys specialistai teigia, kad degalų sąnaudas lemia ne tik vairavimo stilius, bet automobilio techninė būklė.

„Laikantis ekonomiško vairavimo taisyklių, automobilio degalų sąnaudas galima sumažinti 10–20 proc. Jei kiekvienas vairuotojas pasiektų tokių rezultatų, mūsų poveikis gamtai ir klimato kaitai būtų žymiai mažesnis. Be to, tai naudinga ir pačiai transporto priemonei, ir jos savininko piniginei“, – pabrėžė draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Vienas pirmųjų įpročių, kurio laikytis skatinami vairuotojai, – tolygus pajudėjimas iš vietos ir tolygus stabdymas. Mat staigiai įsibėgėjant, padidėja degalų sąnaudos, o kartu – ir oro tarša.

„Pajudant iš vietos, vertėtų akceleratoriaus pedalą spausti palengva, užuot staigiai didinus variklio apsukas. Žinoma, tai reikalauja šiek tiek daugiau vairuotojo dėmesingumo. Neretai pasitaiko, kad, sustoję prie sankryžos, vairuotojai randa laiko pasižiūrėti į telefoną ar užsiimti kitais pašaliniais veiksmais, todėl, laiku nepastebėję užsidegusio žalio šviesoforo signalo, yra priversti iš vietos pajudėti labai staigiai. Panašiai ir su stabdymu – staiga stabdyti vairuotojai įpranta todėl, kad nesilaiko saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių. Vairuoti ekonomiškai ir ekologiškai padeda net ir bendra vairavimo kultūra“, – aiškino R.Bieliauskas.

Verta atkreipti dėmesį ir į automobilio padangų slėgį. Tiek per didelis, tiek per mažas padangų oro slėgis degalų sąnaudas gali padidinti iki 4 proc.

V.Milius atkreipia dėmesį į tai, kad važiuojant svarbu palaikyti kuo mažesnius variklio sūkius ir aukštą pavarą. Tiesa, reikia atsižvelgti ir į automobilio charakteristikas bei situaciją kelyje. Pavyzdžiui, kylant į kalną 30 km/val. greičiu, jungti aukščiausią šeštą pavarą būtų nenaudinga. Tad ekspertas pataria rinktis konkretaus variklio optimalų darbinį diapazoną.

Svarbu ir padangų slėgis

R.Bieliausko teigimu, degalų sąnaudas ir teršalų išmetimą į aplinką galima sumažinti ir elementariausiai be reikalo nelaikant įjungto transporto priemonės variklio. Pavyzdžiui, stovint nejudančioje spūstyje ar laukiant prie traukinių bėgių pervažos.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai automobilio variklį įjungtą laiko tiesiog stovėjimo aikštelėje ar gatvėje sustoję palaukti, kol vienas iš keleivių nueis iki bankomato ar parduotuvės. Taip ir švaistomi degalai, ir labiau teršiama gamta. Paskaičiuota, kad automobilio variklį išjungus kaskart, kai transporto priemonė nejudėdamas stovi ilgiau nei 15 sekundžių, 100 km galima sutaupyti 1 l degalų. Mažinti degalų sąnaudas taip pat padeda ir automobilio inercijos išnaudojimas važiuojant nuokalne“, – pažymi draudimo ekspertas.

Be abejo, taupiam ir aplinkai draugiškesniam važiavimui itin svarbu ir tinkama automobilio priežiūra bei techninė būklė. Visuomet svarbu laiku pakeisti oro filtrus ir uždegamąsias žvakes, nes šios dalys turi didelės įtakos degalų sąnaudoms. Taip pat svarbu laiku keisti variklinę alyvą, renkantis kokybiškus pusiau sintetinius ar sintetinius produktus.

Verta atkreipti dėmesį ir į automobilio padangų slėgį. Tiek per didelis, tiek per mažas padangų oro slėgis gali iki 4 proc. padidinti degalų sąnaudas. V.Miliaus žodžiais, siekiant kuo didesnio ekonomiškumo, galima įsigyti padangas, skirtas maksimaliai degalams taupyti, tačiau tuomet gali nukentėti kiti aspektai, pavyzdžiui, kelionės komfortas dėl padangų triukšmingumo.

Skatina mąstyti

Degalų sąnaudos didėja ir važiuojant atidarius langus ar stoglangį bei vežant ant stogo pritvirtintus krovinius. Tai lemia dėl atidarytų langų ar krovinių suprastėjusios automobilio aerodinaminės savybės ir padidėjęs oro pasipriešinimas.

Rekordininkas: V.Mi­lius įrodė, kad eko­no­miš­kai ke­liau­ti ga­li­ma tiek elekt­ri­niais, tiek įpras­tais au­to­mobi­liais. / „Ve­lo­ci­ta“ nuo­tr.

V.Miliaus teigimu, gatvėse kartais matome vairuotojų, ištisus metus važinėjančių su bagažine ant stogo. Toks pasirinkimas pateisinamas tuo atveju, jei tenka dažnai vežiotis krovinius. Tačiau neretai prieš vasarą kelionėms bagažinę susimontavęs žmogus tiesiog neprisiruošia jos numontuoti ir šaltuoju metų laiku, nors jos nenaudoja. Tai eikvoja didesnes degalų sąnaudas.

Ekspertas įsitikinęs, kad, kas mėnesį nuvažiuojant daug kilometrų ir besilaikant pagrindinių ekonomiško vairavimo principų, galima sutaupyti įspūdingas sumas. Tiesa, toks važiavimas kažkam gali pasirodyti lėtas ir nuobodus. V.Milius su tuo nesutinka.

„Važiuodami ekonomiškai kelionės tikslą galite pasiekti gerokai pigiau, bet lygiai taip pat greitai. Ypač mieste, kur visas lėkimas vyksta iki artimiausio šviesoforo. Kalbant apie nuobodumą, man taupusis vairavimas kaip tik atrodo daug įdomesnis. Jis verčia mąstyti, prognozuoti situacijas. Tai tikrai nesudėtinga. Sėdus prie vairo pakanka tik atitraukti žvilgsnį nuo telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių ir visą dėmesį sutelkti į kelią, savo veiksmus“, – šypsojosi V.Milius.

*„Tvari Lietuva“ – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Iniciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt.

Kiaulė-taupyklė – ne tik vaikams, o užvakuotas stiklainis – ne tik agurkams, liudija LRT.lt pašnekovų istorijos apie tai, kaip jie be didesnio vargo ir „neskriausdami“ piniginės sutaupė stambesniems pirkiniams ar užsienio kelionėms.

29-erių Tomas Morkūnas pats to nejusdamas per pusmetį susitaupė kelionei į Italiją. Vyras į užvakuotą stiklainį su skyle metaliniame dangtelyje kaupė 5 litų nominalo monetas.

„Dvi tris 5 Lt nominalo monetas atseikėti nuo pirkinių nėra „skausminga“ piniginei. Beveik nejučiomis per porą dienų gali ir penkiasdešimt litų sutaupyti. Tuo metu sąmoningai paimti 50 litų kupiūrą ir dėti ją į taupyklę nėra taip lengva. Man nepavyksta ir nuo atlyginimo atsidėti tam tikros sumos, kaip kitiems žmonėms, kurie visuomet vienodą dalį atlyginimo atideda kelionėms ar didesniems pirkiniams.

Be to, kai tas stiklainis yra užvakuotas, o jo dangtelio metalas užsilenkęs į vidų, iškrapštyti monetų beveik neįmanoma, tad atsispirti pagundai ištraukti keletą monetų labai paprasta“, – taupymo užvakuotame stiklainyje privalumus vardija T. Morkūnas.

Šį taupymo būdą LRT.lt pašnekovas nusižiūrėjo iš draugų. Jie papasakojo, kad viename pusės litro stiklainyje galima surinkti iki 1600 litų. Vyras sako, kad iš pradžių taupyti jam nesisekė, rodėsi, kad stiklainis beveik nepilnėja. Tuomet draugai jam patarė surinkti mažą (150–200 ml) indelį, o jame sukauptas monetas supilti į didesnį (0,5 l) stiklainį.

„Po to, kai surenki trečdalį pusės litro stiklainio, monetų daugėja pastebimai ir greitai. Vėliau užvaldo tokia manija, kai nuėjęs į parduotuvę, perki prekę už 2 litus, paduodi 20 litų kupiūrą ir prašai, kad grąžą atiduotų 5 litų monetomis“, – šypsosi T. Morkūnas.

Vyras nuo pat pradžių žinojo, kad taupo kelionei, tik dar nebuvo tiksliai nusprendęs, kur už sutaupytus pinigus keliaus. Jo teigimu, daugybė pažįstamų užsikrėtė tokiu taupymo būdu. „Aš ir pats, be abejonės, dar taip taupysiu. Įvedus eurą, taupysiu 2 eurų nominalo monetas. O sutaupytus pinigus vėl skirsiu kelionei“, – tikina T. Morkūnas.

26-erių Viltė Bernatonytė pasakoja taip pat išbandžiusi 5 litų nominalo monetų taupymo stiklainyje būdą. „Dar mokyklos laikais su tėvais nusprendėme užvakuoti pusės litro talpos stiklainį ir jame taupyti 5 litų nominalo monetas. Nepamenu, kodėl taip nusprendėme. Bet manau, kad tai buvo tėčio mintis. Jam būdingos originalios idėjos“, – sako V. Bernatonytė.

Nors nuo pat taupymo pradžios merginos šeima neturėjo aiškaus tikslo, kam taupo, laikui bėgant jis atsirado. „Pritaupėme pilną stiklainį. Jame buvo daugiau nei tūkstantis litų. Už dalį jų mano automobiliui pirkome naujus ratus, o likusias monetas užvakavome ir pradėjome taupyti iš naujo“, – prisimena V. Bernatonytė.

Mergina teigia, kad toks taupymo būdas jai yra priimtinas, nes nepastebimai galima surinkti didelę sumą. Be to, nekyla pagunda iškrapštyti keletą monetų iš stiklainio smulkiems pirkiniams ar kitam tikslui.

„Turiu kiaulę-taupyklę, kurią galėčiau naudoti monetoms taupyti, bet nepavyksta. Jos dugne yra dangtelis, kurį atidengus galima tas monetas išberti. Kai žinau, kad automobilį teks statyti mokamoje stovėjimo aikštelėje, o jokių monetų piniginėje neturiu, negrąžinamai pasiskolinu kiaulės-taupyklės turinį. Turbūt reikės grįžti prie stiklainio ir jau eurus taupyti“, – svarsto pašnekovė.

Kiaulė-taupyklė – ne tik vaikams

24-erių Paulius Radauskas 2 ir 5 litų nominalo monetas taupo kiaulėje-taupyklėje. Vaikinas sako, kad nuo pat taupymo pradžios reikia turėti konkretų tikslą, tuomet yra smagiau ir suteikia daugiau motyvacijos.

„Taupiau kiaulėje-taupyklėje pusę metų. Su drauge susitarėme mesti į kiaulę-taupyklę 2 ir 5 litų monetas. Tuomet sutaupėme 480 litų. Dabar vėl metu po 2 ir 5 litus. Taupau vasaros atostogoms. Manau, kad tikslą turėti reikia, taip yra smagiau ir suteikia daugiau motyvacijos“, – kalba P. Radauskas.

Vaikinas sako taupysiantis iki šių metų pabaigos, o vėliau sutaupytus pinigus išsikeis į eurus.

„Tikiuosi iki to laiko spėsiu prikaupti bent 500 Lt. Turiu tikslą per savaitę įmesti po 10–20 Lt, tačiau dažnai nepavyksta, nes tenka atsiskaitinėti kortele, o kartais specialiai 10 Lt išsikeičiu monetomis, kad galėčiau jas suberti į taupyklę. Manau, toks taupymas disciplinuoja. Užuot iššvaistęs po porą litų kavai ar saldėsiui ir to nė nepajutęs, gali juos mesti į taupyklę ir galiausiai po ilgo taupymo pamatyti, į ką gali pavirsti litas prie lito dedami pinigėliai“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Dažnai žodis taupymas asocijuojasi su gyvenimu prie žvakės vietoj elektros lemputės, košės vietoje dešros ir atostogų kolektyviniame sode vietoje Palangos ar Turkijos. Tokia vizija dažną atgraso nuo bet kokių minčių taupyti: esą gyvenu tik kartą, sunkiai dirbu, tai kodėl laisvu nuo darbo metu turėčiau save varžyti ir neleisti sau atsipalaiduoti. Bet iš tiesų taupyti labai paprasta.

Ir tinkamesnis terminas būtų ne taupymas, o finansų valdymas. Jis ne tik nepablogina jūsų gyvenimo, atvirkščiai – galite sau leisti daugiau: piniginėje turėsite daugiau pinigų, vartosite kokybiškesnius produktus, būsite ramesni dėl ateities. Pats valdyti savo finansus pradėjau nuo tada, kai ėmiau gyventi atskirai nuo tėvų ir pamačiau, kad uždirbamų pinigų mėnesio gale visai nebelieka, nors atrodo niekur jų nešvaistau.

Šiandien situacija visai kitokia. Su žmona savęs ir toliau nė kiek neribojame ir galime pasakyti, kad tikrai netaupome. Tiesiog leidžiame pinigus racionaliai ir prieš išleisdami kiekvieną centą pagalvojame, ar už jį gausime tai, ko mums iš tikrųjų reikia. Žinome, kiek ir kam išleidžiame, kiek pinigų turėsime mėnesio gale, kada galėsime išvažiuoti paslidinėti į užsienį ar įsigyti naują baldą.

Nuo ko pradėti taupyti?

Išsiaiškinkite, kur išleidžiate savo pinigus: maistas, buitinė chemija, higienos prekės, vaistai (mums tai sudarė net 40 proc. namų ūkio biudžeto, šiuo metu apie 20–25 proc.).
Žymėkitės visas savo išlaidas. Bent kartą per mėnesį peržiūrėkite, ar nebuvo nebūtinų pirkinių. Pamatę savo išlaidas, iš esmės pakeitėme supratimą, kiek yra vertas kiekvienas išleistas centas.

Pažiūrėkite į savo šiukšlių kibirą. Nemažai mūsų pinigų iškeliauja tiesiai į sąvartynus. Dažnai perkame didesnį kiekį produktų vien dėl to, kad kilogramo kaina yra mažesnė, nors mums tereikėjo tik 200 g. Su žmona vis dar išmetame nemažai taip ir nesuvartotų produktų, bet kiekis jau bent perpus mažesnis.
Protingai išnaudokite akcijas. Ilgai negendančias prekes (higienos reikmenis, buitinę chemiją, konservuotus produktus) pirkite tik per akcijas, kai nuolaidos siekia net 50 proc. Mes perkame 3 kartus daugiau nei reikia tam kartui. Nepirkite produkto, daikto vien dėl to, kad jo kaina stipriai sumažinta. Jeigu tos prekės jums nereikėjo iki akcijos, tai ir dabar jums jo irgi nereikia.

Daugiau nei pusė vaistų ir maisto papildų nesuvartojami iki jų galiojimo pabaigos. Vaistus ir papildus pirkite lapeliais, o ne dėžutėmis. Nesvarbu, kad paskirtam gydymo kursui reikės 3 dėžučių. Dažnas gydymo kurso viduryje pasijutęs sveikas nustoja vartoti paskirtus vaistus, o nesuvartoti galiausiai atsiduria šiukšlių kibire. Prieš gerus metus nunešiau į vaistinę priduoti pasibaigusio galiojimo vaistus. Buvo susikaupęs geras maišas.

Gaminkite tokį patiekalo kiekį, kokį sugebėsite suvalgyti per ne daugiau nei 2 kartus. Trečią dieną iš eilės valgyti tuos pačius cepelinus norisi retam. Pas mus dabar į šiukšlių kibirą iškeliauja tik tie patiekalai, kurie nepavyko.

Sutaupytus pinigus investuokite į receptų knygą (arba nemokamai susiraskite receptų internete). Praplėtę savo kulinarinius sugebėjimus mėgausitės įvairesniais patiekalais, mažiau produktų iškeliaus į šiukšlių kibirą, maisto produktams išleisite mažiau. Mūsų maisto racione dominavo mėsa ir bulvės (kaip ir daugelio lietuvių). Valgyti vien mėsos kepsnius – brangu, nesveika ir galiausiai atsibosta. 4 dideles porcijas kiniškų makaronų su vištiena ar krevetėmis pasigaminame kur kas pigiau nei 2 porcijas kiaulienos kepsnio.

Mokesčiai už komunalines, ryšio, interneto ir kitas paslaugas. Įvertinkite, ar paslaugos, kurias perkate, tikrai jums reikalingos. Mokate už kabelinę televiziją, nors 90 proc. laiko skiriate tik lietuviškiems kanalams žiūrėti? Juos galite žiūrėti ir nemokamai. Mokate už greitą, bet brangų interneto ryšį, bet naudojate jį tik naujienoms ir laiškams skaityti? Esate pasirinkę papildomą SMS žinučių planą, kurio pranašumais nesinaudojate? Sąskaitas turite keliuose bankuose ir mokate už jų aptarnavimą, nors realiai jums užtektų ir dviejų – kam mokėti už tai, ko jums nereikia?

Pasibaigus jums teikiamų paslaugų sutarčiai, būtinai pasidomėkite, kokias sąlygas ir kainas siūlo tokias pat paslaugas teikiančios įmonės, paklauskite savo paslaugos teikėjo, ar jis gali pasiūlyti nuolaidą už tai, kad esate lojalus klientas ir toliau naudositės jo paslaugomis. Jeigu sutartį pasirašėte prieš 3 ar daugiau metų, pagalvokite ar nepasikeitė jūsų poreikiai – prieš 3 metus pasirinkote mobiliojo ryšio planą, kuriame pigiau kainuoja žinutės, bet skambučiai brangūs. O šiandien galbūt jūs daugiau skambinate, nei siunčiate žinutes?

Sąskaitas mokėkite kas mėnesį, taip geriau galėsite valdyti nuolatines mėnesio išlaidas, žinosite, kiek per mėnesį reikia atsidėti mokesčiams. Per šildymo sezoną pasiruoškite sumažinti kitoms išlaidų grupėms skiriamą pinigų kiekį. Mes Kalėdų dovanas perkame vasarą, neplanuojame didelių pirkinių žiemą.

Pabaigai – neperspauskite savęs. Jeigu per daug save suvaržysite, tai po kelių mėnesių, užėjus silpnumo akimirkai, iššvaistysite viską, ką buvote sutaupę.