Nemoka bendrauti
"XXI amžiuje tėvai nebemoka bendrauti su vaikais", – liūdnai konstatavo Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Rita Nemčiauskienė.
Pasak specialistės, būtent dėl šios priežasties dažniausiai nustatomi vaikų kalbos sutrikimai. Kai tėvelių pasiteiraujama, ar vaikštinėdami lauke jie įvardija medžius, atsakymas būna neigiamas.
Ji taip pat pastebi, kad vaikai puikiai sudėlioja dėlionę, tačiau nežino, kas ant jos pavaizduota. Tėvai nesuvokia, kad su mažais vaikais nuo pat kūdikystės reikia kalbėti apie viską, ką jie mato ar girdi.
Mokslininkai pataria bendrauti su vaiku vos šiam gimus. Jei vaiko kalba vystosi gerai, jis imliai pagauna ne tik lietuvių kalbą, bet ir kitas. Problema, kad ne visi vaikai gali lengvai pradėti kalbėti – tam būtinas didžiulis tėvų indėlis.
Kokia pasakų nauda
"Vaiko kalba ikimokykliniame amžiuje pasižymi dideliu intensyvumu ir sudėtingumu. Didžiulė kalbos raidos pažanga padaroma per palyginti trumpą laikotarpį.
Kalbos raida – savaiminis reiškinys, vaikui nesukeliantis nei įtampos, nei baimės. Vaikas iš prigimties pasirengęs reaguoti į kalbą, girdėdamas suaugusiuosius jis nesąmoningai pagauna ir kalbos garsų tarimo formą, ir gramatines kalbos taisykles, ir žodžių vartojimo subtilybes. Normaliai kalbos raidai būtina turtinga natūrali kalbinė aplinka, palankūs aplinkinių santykiai su vaiku", – aiškino logopedė.
Paklausta, ar vaiko kalbos raidai padeda pasakų skaitymas, logopedė stebėjosi, kad tėvams reikia priminti tokius elementarius dalykus.
"Su vaikais reikia vartyti knygeles, dainuoti daineles. Šiuolaikiniai tėvai pamiršta, kad pasakų skaitymas itin naudingas: plečiasi žodynas, lavinama vaizduotė", – paaiškino ji.
Šiuolaikiniai tėvai pamiršta, kad pasakų skaitymas itin naudingas: plečiasi žodynas, lavinama vaizduotė", – paaiškino ji.
Pas logopedą – eilės
Pernai 44 proc. logopedų įvertintų ikimokyklinio amžiaus vaikų buvo nustatyti kalbos sutrikimai. Visuose uostamiesčio darželiuose dirba logopedai, tačiau ir į mokyklą atėję vaikai dar turi kalbos sutrikimų.
"Atrodo, vaikas sulaukia specialistų pagalbos ir problemos turėtų nebelikti, tačiau, pakalbėjus su mokyklos logopedais, akivaizdu, kad daugelis pirmokų dar nemoka tarti garsų", – pažymėjo R.Nemčiauskienė.
Gal logopedams pritrūksta laiko? Tarnybos atstovė paaiškino, kad logopedai dirba tiek, kiek numato įstatymas. Pastebima tendencija, kad logopedų poreikis kasmet didėja.
"Prieš 10 metų uostamiestyje mes turėjome tik vieną Vaiko raidos ankstyvosios reabilitacijos centrą, vėliau įsteigta daug tokių privačių ir valdiškų tarnybų, bet tėvai vis tiek priversti laukti eilėse po kelis mėnesius. Tai rodo, kad problema iš tiesų opi.
Prieš 10 metų uostamiestyje mes turėjome tik vieną Vaiko raidos ankstyvosios reabilitacijos centrą, vėliau įsteigta daug tokių privačių ir valdiškų tarnybų.
Kas bus dar po 10 metų? Kodėl toji kalba taip prastėja? Šiuolaikiniai vaikai labai imlūs naujoms technologijoms, puikiai žaidžia kompiuterinius žaidimus, bet kalbos dalykai jiems darosi sunkūs. Kaip pastebėjo viena gydytoja, vaikų smegenys modifikuojasi", – pasakojo logopedė.
Neišreiškia emocijų
Mokslininkai teigia, kad šiandienių penkiamečių kalbos lygis gerokai prastesnis nei tokio amžiaus vaikų prieš 20 metų. Didžioji dalis negeba taip aiškiai ir rišliai kalbėti kaip anksčiau.
Kalbos sutrikimai vėliau atsiliepia ne tik vaikų rezultatams mokykloje: dėl skurdaus žodyno jie sunkiai dėsto mintis, prastai sekasi rašyti. Kalbos sutrikimai turi įtakos vaikų emocijoms ir elgesiui: nemokant išreikšti jausmų, apima pyktis, nukenčia pažintiniai procesai.
Kai vaikas nesugeba išreikšti savo norų, tėvams būna sunkiau susikalbėti. Per užsiėmimus logopedai naudoja alternatyviąją komunikaciją, kad vaikas bent paveikslėliais išreikštų savo jausmus.
Vėluojanti kalba daug nerimo kelia ir patiems tėvams. Pasak R.Nemčiauskienės, dėl vėluojančios kalbos gali būti kaltos kelios priežastys. Viena jų – organinė, kai ne taip vystosi už kalbą atsakingi smegenų centrai. Taip gali nutikti, kai vaikas gimsta pridusęs, turi tam tikrų neurologinių problemų.
Tačiau viena iš versijų, kodėl normaliai besivystantis vaikas nekalba, – tėvai mažai bendrauja su vaikais. Specialistė pastebi dažną situaciją prie kabineto durų: užuot bendravę tarpusavyje laukiantys eilės vaikas ir tėvas būna įlindę į savo mobiliuosius telefonus.
Kai problemos "neišauga"
Specialistė patarė stebėti vaiką nuo 2 iki 3 metų. Šiuo laikotarpiu nepradėjus kalbėti, pagalbos reikėtų kreiptis į darželio logopedą arba vaiko raidos ankstyvosios reabilitacijos centrą. Ji atkreipė dėmesį, kad tam tikru laiku vaiko kalbos vystymasis gali sustoti, tačiau vaiko kalba vėliau tiesiog prasiveržia.
Vaiko kalbos raidai įtakos turi ir genetika. Jei abu tėvai pradėjo vėlai kalbėti, didelė tikimybė, jog taip nutiks ir jų atžalai.
Gydytojai kartais ramina tėvus, kad nekalbantis ar neaiškiai kalbantis vaikas tai išaugs. Specialistė atkreipė dėmesį, kad ne visada taip nutinka, tad geriau pasikonsultuoti su specialistais. Neišnaudojus kalbos raidos galimybių kuo anksčiau, vėliau kompensuoti kalbos raidos trūkumus būna vis sunkiau.
Neišnaudojus kalbos raidos galimybių kuo anksčiau, vėliau kompensuoti kalbos raidos trūkumus būna vis sunkiau.
Pasak R.Nemčiauskienės, vaiko kalba turi būti išlavinta iki 5–6 metų, tada jis labai greitai priima visą informaciją. Septynmečiui jau reikia labai didelės motyvacijos, kad jis pats norėtų išmokti taisyklingai tarti garsus ir gražiai kalbėti.
Kalba, bet savaip
Kartais vaikai kalba, tačiau sava kalba. Pasak R.Nemčiauskienės, kaip toliau vystysis tokių vaikų kalbos raida, priklauso nuo situacijos. Kai kurie jų pradeda visai gerai kalbėti, tačiau jei vaikas uždelsia pereiti prie normalios kalbos, reikėtų kreiptis į logopedą.
Darželiuose logopedai su vaikais pradeda dirbti nuo 4 metų. Kuo anksčiau pradedami koreguoti kalbos sutrikimai, tuo daugiau naudos galima gauti.
Tačiau nepakanka tik specialistų darbo – būtinas darželio auklėtojų ir tėvų indėlis: aiškiau tarti žodžius, pataisyti vaiko kalbą. Šeimos nariai taip pat turėtų pradėti kalbėtis, aiškiau tarti žodžius – kalbos sutrikimų turintis vaikas pats savaime nieko neišmoks.
Kalba išduoda sutrikimą
"Mano vaikas nekalba" – toks dažniausiai būna tėvų skundas, kai šie kreipiasi pagalbos į Pedagoginę psichologinė tarnybą. Pradėjus dirbti su vaiku, paaiškėja, kad ši bėda – tik ledkalnio viršūnė.
Kartais už kalbos raidos sutrikimo slepiasi kitos problemos: autizmo spektro sutrikimai, klausos, intelekto negalios.
"Tokiais atvejais kalba būna kaip antrinis sutrikimas. Šie vaikai ne tik nekalba, bet ir nebendrauja, nemoka žaisti, nežino, kaip elgtis su paduotu daiktu. Būna sunku pramušti jų šarvą. Kartais tenka laukti valandą, kol vaikas pradeda bendrauti", – pasakojo R.Nemčiauskienė.
Tėvai prisipažįsta nujautę, kad vaikas turi bėdų ne tik dėl kalbos raidos.
"Dabar vis garsiau kalbama apie autizmo spektro sutrikimą, tėvai turi daugiau informacijos. Per savaitę sulaukiame 2–3 atvejų, kai tenka dirbti su vaikais, kuriems nediagnozuotas sutrikimas. Patys neturime teisės diagnozuoti, tačiau pastebėję siunčiame psichiatro konsultacijai arba patariame kreiptis į raidos centrus Vilniuje ar Kaune. Vėliau tėvai sugrįžta su patvirtinta diagnoze. Nemažai tokių vaikų mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, kur sugeba prisitaikyti", – aiškino specialistė.
Bijo diagnozės
Pasak logopedės, ne visiems tėvams lengva pripažinti vaiko raidos sutrikimus, tačiau situacija keičiasi.
"Dažnai tėvai neigia iki mokyklos, tikėdamiesi, kad dar išaugs. Deja, mokykloje susiduria su realybe: vaikas nei skaito, nei rašo, turi elgesio problemų. Tėvų požiūris keičiasi ir jie vis anksčiau priima vaiko diagnozę.
Mokslininkai teigia, kad vaikui su autizmo spektro sutrikimu labiau galima padėti iki dvejų metų. Tuomet suteikiama kompleksinė pagalba ir pasiekiama geresnių rezultatų", – pasakojo specialistė.
Mokslininkai autizmo spektro sutrikimą geba nustatyti jau motinos įsčiose, pastebėjus, kad tam tikri smegenų centrai kitaip formuojasi.
