Prezidento sutuoktinės paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame ji deda paskutinius šventinio interjero akcentus ir demonstruoja, kaip šiemet papuošta JAV prezidentūra.

„Labai džiaugiuosi, galėdama pasidalinti šia gražia patriotiška ekspozicija, kurią gali pamatyti visi“, – parašė M. Trump.

Pasak jos, Baltuosiuose rūmuose tvyro „Amerikos dvasia“.

Vaizdo įraše kreminės spalvos kostiumėliu apsirengusi M. Trump vaikšto Baltųjų rūmų koridoriais ir salėmis, demonstruodama įvairiausius papuošimus ir iliuminacijas. JAV prezidento rezidencijos kambariai išpuošti skirtingai – vienuose dominuoja balta, kituose – raudona ir mėlyna spalvos. Eglutės išpuoštos ir JAV vėliavėlėmis.

Paprastai prieš Kalėdas Baltuosiuose rūmuose skelbiamos „atvirų durų dienos“ ir vyksta įvairūs renginiai.

Jungtinės Valstijos jau aktyviai ruošiasi kalėdiniam sezonui. Parduotuvių vitrinos ir miestų gatvės puošiasi šventinėmis dekoracijomis. Daugelyje aikščių jau stovi kalėdinės eglutės.

Tradiciškai lapkričio pradžioje miestas pradeda ruoštis didžiosioms metų šventėms. Šiemet kalėdiniai papuošimai ir su tuo susiję darbai, be Teatro aikštės dekoravimo ir iliuminavimo, atsieis apie 190 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto.

Šįsyk Klaipėda kalėdiniu laikotarpiu atrodys panašiai kaip ir praėjusiais metais.

Ant gatvių apšvietimo stulpų, medžių vyraus tie patys puošybos elementai, tik jų bus daugiau nei anksčiau ir drieksis nuo Statybininkų prospekto iki Taikos prospekte esančio prekybos centro BIG, taip pat nuo Šiaurės prospekto iki ligoninių miestelio Liepojos gatvėje.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, ant apšvietimo atramų darbininkai iškabins 256 papuošimais daugiau nei pernai. Iš viso gatvėse sužibs daugiau nei 1,2 tūkst. kalėdinių dekoracijų.

Visas grožybes klaipėdiečiai išvys pagrindinės miesto eglės įžiebimo dieną, lapkričio 30-ąją.

Taip pat vis dar sprendžiamas Atgimimo aikštės likimas. Paskelbus viešąjį konkursą kalėdinės eglės ir aikštės papuošimui pirkti, savivaldybė sulaukė dviejų pasiūlymų. Kol kas žinoma tik tiek, kad eglė bus dirbtinė.

I.Šakalienės teigimu, miestui kalėdinės puošmenos, įskaitant ir Atgimimo aikštės eglutę, kainuos apie 190 tūkst. eurų. Į šią sumą nepatenka Teatro aikštės dekoravimas, kalėdinių-naujametinių renginių mieste organizavimo paslaugos bei Naujųjų metų fejerverkas.

Tam kalėdinių renginių organizatoriui viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“ skirtas atskiras biudžetas – dar apie 90 tūkst. eurų.

Lapkričio 30-ąją 17 val. Teatro aikštėje bus įžiebta natūrali Kalėdų eglė. Trejus pastaruosius metus Teatro aikštę puošė klaipėdiečių namų aplinkoje išaugintos ir miestui dovanotos sidabrinės eglės.

Tam, kad ši tradicija nenutrūktų, organizatoriai kviečia miestiečius iki šios savaitės pabaigos (lapkričio 10-osios) siūlyti pagrindinės miesto eglės vertas kandidates.

Reikalavimai eglei – 10–12 metrų aukščio, skarota, tolygiai nuaugusi.

„Klaipėdos šventės“ išspręs visus su eglutės nukirtimu, pervežimu ir medžio augimo vietos sutvarkymu susijusius rūpesčius.

Kvies pasitelkti fantaziją

Šiųmečio kalėdinio miestelio viziją tekstilininkė Jolanta Šmidtienė piešė dar pavasarį, kai dauguma mūsų dėliojo vasaros atostogų planus.

Tiesa, gegužę kalbėdami su menininke neišgirdome, kaip tiksliai atrodys pagrindinė miesto eglė ir ją supantis kalėdinis miestelis – eskizas kūrėjos galvoje nebuvo vientisas. Per porą mėnesių surinktas krūvon, rugpjūtį, kai Žoline kvepėjo labiau nei žybsinčių girliandų laikotarpiu, idėja atskleista visuomenei.

"Šių metų Kalėdas lydės ryškiaspalviai kosminiai kūnai ir ypatinga tema – "Paslaptinga planeta", – Menininkė juokavo, kad prieš metus Kalėdos buvo ant žemės, o šios miestelėnus nukels į kosmosą. – Kaip sakė Mažasis princas, tikra yra tai, kas matoma širdimi. Todėl šiemet kviesime pasitelkti savo vaizduotę. Kalėdiniam miesteliui kursime ryškius personažus, kurie bus ypač gražūs, tačiau sunkiai apibūdinami. Žiūrėdami į dekoracijas galėsite spėti, gyvis tai ar kosminis augalas."

Kaip sakė Mažasis princas, tikra yra tai, kas matoma širdimi.

Sudėtinga technologija

Praėjusių metų Kalėdų eglutės dekoracijos buvo pagamintos iš permatomų plastikinių šiaudelių. Jų buvo panaudota beveik 3 mln. vienetų. Tai, kas vieniems atrodė gražu, kitiems kėlė pyktį. Grupė aktyvistų ragino nevažiuoti į Kauną, o Rotušėje stovinčią eglutę dėl jos neekologiškumo praminė liūdniausia Kalėdų žaliaskare.

"Kiekvienais metais galvojame, kur bus padėtos medžiagos, kurios buvo panaudotos papuošimams", – J.Šmidtienė skeptikus tąkart ramino, kad nė vienas eglutės šiaudelis nebus išmestas ant žemės.

Menininkė pažadą tesėjo. Išvalyti ir surūšiuoti, maždaug prieš mėnesį visi šiaudeliai pradėjo savo didžiąją kelionę į 2019-ųjų šv.Kalėdas. Pasiruošimo darbai, anot menininkės, jau pasiekė pusiaukelę.

"Specialiomis mašinomis šiaudeliai smulkinami, vėliau lydomi. Iš gautos masės, prieš tai panaudojus mums reikalingą spalvą, gaminama plėvelė", – už neatlygintą pagalbą menininkė dėkojo polietileno pakuočių gamyba užsiimančiai bendrovei "Granplasta", sutikusiai perdirbti pernykščius šiaudelius.

Pučiant pramoniniais džiovintuvais arba stipresniais šildytuvais iš spalvotos plėvelės formuojamos figūros. Besibaigiant lapkričiui, visos jos nutūps ir ant eglutės, ir ant kalėdinių namelių stogų.

"Mano kolegė menininkė Aušra Kleizaitė kažkada naudojo tokią technologiją. Kaitino plastiką, formavo lapelius ir kūrė plastiko objektus", – dirbant su tokia medžiaga, pasak J.Šmidtienės, reikia ne tik greitos reakcijos. – Svarbu būti atsargiems. Todėl naudojame ir pirštines, ir dujokaukes."

Jolanta Šmidtienė

Daugybė pagalbininkų

Prisidėti prie kalėdinių dekoracijų kūrimo kaskart pageidauja vis daugiau miestiečių. Šiemet tekstilininkės J.Šmidtienės telefonas pradėjo kaisti besibaigiant spaliui. Pagalbą siūlė ir moksleivių grupelės, ir trumpėjančias dienas vienatvėje leidžiantys senjorai, ir bendruomenių, klubų, įstaigų, organizacijų nariai.

Dabar darbai bus dar intensyvesni, nes beliko mažiau nei dvidešimt dienų – lapkričio 23-iąją einame į Rotušę.

"Esame įdarbinę apie dvidešimt žmonių, nemažai studentų. Su jais plušame gerą mėnesį", – eglių kūrėja neslėpė, kad dėl technologijos sudėtingumo norinčiųjų sąrašą teko gerokai praretinti, o Eigirgalos kaime esančio angaro duris atverti tik nedideliam būriui savanorių. – Prieš įsileidžiant pastiprinimą, jį reikia apmokyti. Čia ne šiaudelių kaišymas! Be to, ne visi entuziastai turi galimybes atvažiuoti į angarą. Surenkame juos, valandą pažaidžiame ir vežame atgal. Per daug keblu."

Vertindama kiekvieno norą prisidėti prie kalėdinės dvasios kūrimo mieste, J.Šmidtienė žadėjo pagalvoti ir pranešti, kaip likusieji, į kurių rankas nepateko plastiko paklodžių, galės prisidėti prie kūrybinio proceso.

"Dabar darbai bus dar intensyvesni, nes beliko mažiau nei dvidešimt dienų – lapkričio 23-iąją einame į Rotušę", – žinoma kaunietė neabejojo, kad laukimas neprailgs.

Kitoks laikas

Tiksli kalėdinio laikotarpio programa dar laikoma paslaptyje. Sudėliojus visus taškus, ji bus pristatyta visuomenei. Tikėtina, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, miestiečius pasieks kalendoriai, kuriuose jie ras visą informaciją apie kalėdiniame miestelyje vyksiančius renginius ir pramogas. Aišku viena – nuo lapkričio 30-osios iki pat Trijų Karalių Kaunas laiką skaičiuos kitaip, nei likusieji miestai.

"Tai bus laikas, kurį galėsime skirti savo artimiausiems ir brangiausiems žmonėms, – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Simonas Kairys neabejojo, kad švenčių laukimas bus toks pats nepaprastas kaip ir pagrindinė miesto eglė. – Mums labai svarbu vykdyti duotus pažadus. Kalbu apie ekologiją ir šiaudelius, panaudotus antrą kartą. Matant eglės vizualą, aišku, kad ji bus jauki ir įspūdinga, o kosmoso ar Mažojo princo tema labai atspindės nuotaiką, kurią norime kurti kalėdiniame mieste."

Jame šiemet esą bus kaip įmanoma mažiau plastiko. Visi Rotušės aikštėje įsikursiančio šventinio miestelio prekybininkai gėrimus tieks vienoduose popieriniuose puodeliuose. Jei prireiks, naudos popierinius, bet ne plastikinius šiaudelius.

"Kaunas tikrai bus pasirengęs šventiniam laikotarpiui, – kalėdinę temą S.Kairys baigė skaičiais. – Norisi paminėti finansus. Labai pasiteisino tai, kad anksčiau pirkome tik naujus šviesos puošybos elementus. Šiemet ši tai atnešė naudos. Praėjusiais metais miestui puošti išleidome 100 tūkst. eurų, šiemet – 25 tūkst. eurų."

Net ankstyvą rytą, laukdami savo autobuso, žmonės traukia telefonus ir skuba įsiamžinti prie linksmo skudurinio šuniuko, primenančio daugelio pamėgtą vaikiškų knygelių personažą Pifą. Jis laiko kartoninį kontrabosą, greta šviečia židinys, nuo kurio, rodosi, sklinda tikra šiluma.

Arčiau durų, vedančių į autobusų stovėjimo aikštę, išsirikiavusios minkštos lyg pagalvės eglės.

Daugelis smalsauja, kaip pagamintos šios puošmenos.

"Bendrauju su "Santarvės" mokyklos vadove, todėl ne pirmus metus skolinamės šios mokymo įstaigos mokytojų darbus. Jie gražūs, linksmi ir labai gerai nuteikiantys. Pastebėjome, kad tokie papuošimai kelia keleivių nuotaiką, neleidžia būti paniurusiems. Žmonės juos fotografuoja ir patys greta stojasi. Kaip ir pernai, šie darbai sulauks Trijų karalių šventės, tada juos grąžinsime mokyklai", – atviravo autobusų stoties vadovė Danutė Kubilienė.

Diskusijos dėl eglės

Antrus metus iš eilės rengiamas viešas konkursas, kurio metu ieškoma geriausios idėjos, kaip papuošti pagrindinę Kauno žaliaskarę. Kol kas viešieji pirkimai dar nesibaigė, tačiau renkamasi iš trijų idėjų. Užbaigus visas procedūras, paaiškės ne tik, kas puoš šventinį simbolį, bet ir tiksli pinigų suma, skiriama Rotušės aikštės eglės puošimo darbams.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, kol nepasibaigė viešųjų pirkimų procedūros, negali skelbti, kokios idėjos siūlomos. Viešoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad miestas renkasi iš trijų variantų.

Vieni konkurso dalyviai siūlo iš stiklinių kubų suformuoti trapeciją. Ant eglės būtų galima rodyti įvairias vizualizacijas. Be to, kubai būtų apšviesti, galėtų keisti spalvas, taip sukurdami vis kitokį kalėdinio simbolio vaizdą.

Kiti dalyviai siūlo Rotušės aikštėje žaliaskarę sukurti iš jau panaudotų atliekų. Tokia idėja Kaune nėra naujiena, nes menininkė Jolanta Šmidtienė 2011 m. sukūrė eglutę iš plastikinių butelių. Tuomet kalėdinis simbolis taip pat kvietė atkreipti dėmesį į besaikį vartojimą ir išmetamus kalnus šiukšlių. Iš 42 tūkst. plastikinių butelių pagamintas kūrinys įtrauktas į pasaulio Guinesso rekordų knygą.

Dekoracijomis bus puošiamas Kauno hidroelektrinės tiltas ir Jiesios tiltelis. Šie tiltai iki šiol nebuvo iš viso puošiami.

Trečioji idėja apgaubta paslapties, tačiau skelbta, kad ji gali šiek tiek priminti praėjusių metų sostinės pagrindinę eglę. 2016-aisiais Vilniuje įžiebta rekordinio aukščio eglutė, kurią gaubė tūkstančių lempučių skraistė. Tad kol kas lieka spėlioti, ar Kaune siūloma taip pat statyti labai aukštą eglutę, ar padaryti tviskančią skraistę. Beje, praėjusiais metais Rotušės aikštėje buvo įrengta karuselė, o jos viršuje – eglutė, nuo kurios iki namelių buvo nutiestos lempučių girliandos.

"Pagrindinė eglė, kaip ir visuomet, bus papuošta Rotušės aikštėje. Eglutes taip pat puoš ir miesto seniūnijos. Dėl žaliaskarės puošimo prie Kauno pilies konkretaus atsakymo dar neturime", – sakė Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Nomeda Prevelienė.

Ji tikino, kad detali šventinių renginių programa paaiškės, kai bus baigtos viešųjų pirkimų konkurso procedūros.

Naujos dekoracijos

Įprastai kalėdiniu laikotarpiu spindi ne tik Rotušės erdvė, bet ir kitos miesto vietos. Šiemet žadama daugiau naujų dekoracijų.

"Kauno tiltai bus papuošti snaigėmis, o aikštės, skverai, pagrindinės gatvės – papuošimais su augalų motyvais", – kalbėjo N.Prevelienė.

Šiemet naujos dekoracijos puoš M.K.Čiurlionio, Varnių, P.Vileišio, S.Daukanto, Panemunės tiltus. Taip pat dar nematytos šviesos suspindės Nepriklausomybės aikštėje, Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje ir Vytauto prospekte.

Jau ne pirmus metus mieto fontanai kalėdiniu laikotarpiu atgyja. Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja N.Prevelienė "Kauno dienai" sakė, kad naujos fontanų dekoracijos papuoš Laisvės alėjos ir Steigiamojo Seimo aikštės fontanus. Šios vietos pasirinktos dėl to, kad pro jas kasdien keliauja šimtai kauniečių. Šiais metais bus atnaujintos Tunelio gatvės girliandos, kitaip spindės ir Vaidoto gatvė.

Daugiau šviesos

Kauno miesto savivaldybės atstovai tikino, kad šiais metais per didžiąsias šventes mieste bus gerokai šviesiau. Bus naudojamos ir senos dekoracijos, tačiau jos bus pakabintos ten, kur niekada nebuvo įžengusi Kalėdų dvasia. N.Prevelienė sakė, kad A.Juozapavičiaus prospekte bus dvigubai daugiau dekoracijų. Taip pat jau matytomis instaliacijomis nušvis Parodos kalnas, L.Sapiegos, S.Daukanto gatvės.

Senamiesčio gatvelės: M.Daukšos, Naugardo, Kurpių, Muitinės, L.Zamenhofo taip pat džiugins praeivius šviesiomis dekoracijomis. Apšvietimo stulpai bus papuošti ir ant Utenos gatvės viaduko. Valdininkai skelbia, kad bus papuoštos ir gerokai toliau nuo miesto centro esančios Kauno vietos.

"Dekoracijomis bus puošiamas Kauno hidroelektrinės tiltas ir Jiesios tiltelis. Šie tiltai iki šiol nebuvo iš viso puošiami", – pasakojo Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Be to, Kaune šventiniu laikotarpiu vyks šviesų festivalis. Spalvotomis šviesomis nušvis Muzikinis teatras, Kauno pilis, tad mieste tamsai ir liūdesiui vietos tikrai nebus.

Savivaldybės atstovai tikino, kad per Kalėdas kauniečiai sulauks ir daugiau staigmenų. Viena jų – pirmą kartą bus papuoštas Santakos parkas. Kol kas neatskleidžiama, kaip ši vieta pasikeis, nes tikimasi nustebinti miestiečius ir Kauno svečius.

"Santakos parke bus puošiamos šviestuvų atramos, medžiai, statomos šviečiančios dekoracijos. Tai bus daroma pirmą kartą. Santakos parkas dar niekuomet nebuvo papuoštas – bus staigmena miestiečiams", – suintrigavo N.Preivelienė.

Naujoms dekoracijoms įsigyti šiemet skirta 190 tūkst. eurų.

Patiems pasigaminti šventines interjero puošmenas iš atlikusių, nebenaudojamų daiktų ar medžiagų – nemenkas iššūkis kartu kuriantiems žmonėms: tėveliams su vaikais, moksleiviams, kolegoms ar draugas.

Vielinis statybinis tinklas ar polikarbonato gabalas gali virsti kalėdine eglute, prie kurios puikiai dera žaisliukai iš varžtų ir veržlių ar sidabru padengtų plastiko butelių, laikraščių virvelės gali virsti šventinių rūbų kolekcija, kartoninių dėžių konstrukcijos – kalėdiniu miesteliu, putplasčio gabalėliai suverti ant medinių pagaliukų – puošniomis snaigėmis.

Šimtus panašių idėjų namų, klasės ar biuro puošybai pristato šalies 22 mokyklų komandos – perdirbto meno Kalėdinio dekoravimo konkurso „Vilnius Recycled Art Festival“ dalyvės.

Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) vyksiančiame finaliniame „Vilnius Recyced Art Festival“ renginyje konkurse dalyvavę moksleiviai pristatys savo kalėdinių dekoracijų idėjas. Šio Lietuvos vaikų ir jaunimo centre organizuojamo renginio metu taip pat bus surengtos atviros menininkų organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose iš senų, jau praradusių savo tikrąją paskirtį daiktų, bus kuriami netikėti meniniai dirbiniai, skulptūros. Nebenaudojami trikotažiniai marškinėliai virs pirkinių krepšiais, tualetinio popieriaus ritinėliai – saldainių slėptuvėmis bei Kalėdinėmis puošmenomis, audinio atraižos, dekoruotos sagutėmis ir karoliukais virs eglučių girliandomis, vielutės ir virvelės virs žmogučiais ir raktų pakabukais.

„Perdirbtas menas – tai ne tik kūrybos ar buvimo kartu džiaugsmas, tačiau ir darnaus, atsakingo elgesio pozicija. Pasitelkus šiek tiek kūrybos užmirštiems, nebenaudojamiems daiktams ar medžiagoms galima suteikti antrąjį gyvenimą ir taip mažinti žalingas vartojimo bei atliekų kiekio augimo pasekmes, – pastebi Lina Blaževičiūtė, Vilnius Recycled Art Festival organizatorė. O geras, įkvepiantis pavyzdys, pasak L. Blaževiūtės, paveikiausias ugdymo metodas ir vaikams, ir moksleiviams, ir kolegų ar draugų komandoms.

Keletas darbų ir aprašymų

* Joniškio r. Žagarės gimnazijos kūrybinė grupė parodė, kaip senas, atlikęs nuo statybų nebereikalingas putplasčio gabalas gali virsti kalėdiniu papuošimu. Tereikia medinių smailių pagaliukų, ant kurių suveriami susmulkinti putplasčio gabaliukai ir suformuojama snaigė.

* Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos bendraminčių studija NEIŠMESK kūrė popierines egles, prie kurių derino iš plastikinių butelių pagamintus „Nykštukus“ ir „Angelus“.

* Stakliškių gimnazijos komanda kalėdines eglutes kūrė iš statybinio vielinio tinklo, vielos, gipso, butelių, popieriaus.

* Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos komanda pagamino eglutę iš polikarbonato ir dekoravo ją, viela, įvairių mechanizmų detalėmis (varžtais, veržlėmis, poveržlėmis), sidabrinės spalvos siūlais.

* Žirmūnų gimnazijos moksleiviai gamino dekoracijas, atvirukus, žaisliukus eglutei iš antrinių žaliavų: laikraščių, senų drabužių, kartono.

* Kauno kūrybos namai UNIQUM sukūrė „Debesų Kalėdas”, panaudodami likučius nuo pastato statybų ir sodo bei daržo reikmenų.

* Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokiniai kūrė kalėdinę kompoziciją pasakai. Pagrindinė medžiaga - tai ,,bananinės" dėžės iš prekybos centro.

Kasmet patys savo instituciją puošiantys muitinės darbuotojai šiemet vitrininių langų dekoracijoms pasirinko netradicinį sprendimą. Gedimino prospekto praeivių akį traukia iš kartoninių dėžių sukonstruota, popieriaus karpiniais išdabinta ir jaukiai žibanti „Sniego šalis“.  Jam sukurti Muitinės departamento Tarptautinių ryšių skyriuje dirbanti Justina Kosaitė panaudojo ir keletą dėžių, kuriose kontrabandininkai gabeno nelegalius rūkalus.

Iš viso Muitinės departamento languose sutilpo apie šimtą įvairaus dydžio dėžių ir dėžučių. „Surinkti jas nebuvo paprasta, todėl galiausiai kolegos pasiūlė languose popierinius namus statyti iš kontrabandinių cigarečių dėžių. Išpurtę nelegalų tabaką ir išgabenę jį naikinti, tuščias dėžes man atgabeno kolegos muitininkai“, − juokėsi Justina.

Laisvalaikiu popieriniais rankdarbiais užsiimanti mergina Muitinės departamento langų kompozicijai parengti užtruko apie dvi savaites. Dar beveik tris dienas kartu su kolegėmis mergina languose statė „Sniego šalį“.

Šventiškai išpuoštos vitrinos dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės konkurse Kalėdinis Vilnius ir rungiasi kategorijoje – Kalėdinė bendruomenė.

Už patikusias nuotraukas kviečiame balsuoti specialiai šiam konkursui sukurtoje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/kaledossostineje2015/