„Prognozės geros. Šiųmečiai rodikliai bus 3-4 proc. didesni nei pernai. Jei lygintume su pandemija, tai buvo iškreiptas vaizdas dėl skatinamųjų pinigų – žmonės leido pinigus į kairę ir į dešinę. O dabar apgalvoja, ar atsipirks, ar to reikia. Laukiame tikrai stipraus šventinio sezono, bet labiau apgalvoto“, – kabėjo Beverli Hilso prekybos rūmų prezidentas.

Rankomis trina išskirtinių juvelyrinių dirbinių pardavėjai. Septynių su puse karatų rubino kaina – kone penki milijonai dolerių. O dvigubas trisdešimties karatų briliantų žiedas bus to, kas nepagailės 6,5 mln. dolerių.

Visada madinga dovana – deimantai. Briliantais inkrustuoti ne tik žiedai, bet ir laikrodžiai. Šio pardavėjo pagal užsakymą kuriami papuošalai atsiranda ne po vieno turtuolio egle. Kas dovanoja mylimajai, kas sau. Nors šių metų tendencijos santūresnės, bet vis dar yra nemažai norinčių tviskesio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Subtilu, elegantiška, stilinga, unikalu, bet ne pernelyg. Visada pasitaiko išimčių, juk mūsų klientai iš viso pasaulio. Yra tokie, kurie trokšta kažko didelio ir ekstravagantiško, bet daugumai tinka, kas paprasta ir skaidru“, – teigė juvelyrinių dirbinių parduotuvės savininkas Peteris Voutsas.

Net ir tiems, kurie turi viską, yra ką dovanoti. Štai, kad ir vienetinį diržą su aukso sagtimi ir brangakmeniais už 110 tūkst. arba krokodilo striukę dar ir su ėriuko oda. Galima įsigyti ir šlepetes iš krokodilo ir zomšos.

Aukštos skulptūros prie namo įėjimo – išskirtinė dovana. Menininkai sako, jog ir būsimos kartos jas įvertins.

„Geriausia dovana, kurią kaip menininkas galiu padovanoti kolekcininkui – tai dovana paveldas, kaip relikvija, kurią galės vertinti ateities kartos“, – sakė menininkas, filantropas Danielis Winnas.

Tokių skulptūrų kaina svyruoja nuo 1,5 iki 2 mln. dolerių.

„Visą gyvenimą pripratus su gyvūnais gyventi. Dabar, kai atsikraustėm čia, tai vis tiek norisi gyvūno namie. Kačiuko labiau norėjosi, nes vis tiek šuniuką reikia vedžiot ir laiko nelabai yra, kai dirbi“, – kabėjo Paulina.

Gyvūnus jau auginantys sako, kad sprendimai nebuvo spontaniški, o tokių dovanų nesupranta.

„Girdžiu, tikrai būna, kad „mama, noriu šuniuko“, pasidžiaugia po eglute šuniuku kaip žaislu, paniurko savaitę laiko ir viskas, paskui pasidaro nebereikalingas“, – teigė kaunietis Vytautas.

Vis dar pasitaiko, kad ir žmonėms patiems tenka gyvūnus gelbėti.

„Išnešiau ryte šiukšles ir kažką išgirdau cypiant. Iš pradžių pagalvojau, kad pasigirdo man kažkas, bet atidaręs konteinerį radau šuniuką. Išgelbėjau gyvybę ir dabar geriausias mano draugas“, – pasakojo Egidijus.

Gyvūnų globėjai pastebi, kad situacija nelabai keičiasi. Gyvūnai prieš Kalėdas tampa dovanomis. Kai pradeda kelti problemų arba paauga, grąžinami į prieglaudą.

„Kritinis momentas yra sausio, vasario, kovo mėnuo, kai jau žmogus tikrai nusprendžia, kad jis negali, negeba ar jam galbūt tai buvo didžiulė staigmena – dovana tas augintinis, kai jis buvo nepasiruošęs priimti tokios dovanos“, – sakė veterinaras Giedrius Survila.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyvūnai išmetami ne tik po švenčių.

„Mes dažnai sulaukiame net tokio pasakymo, kad prašom paimti katę į globos namus ir kai pradedam aiškintis, žmogus sako, jog prieš Kalėdas susiremontavo butą, pakeitė sofą ir nenori, kad katė sudraskytų. Tai toks visuotinis namų šlavimas kartais iššluoja ir gyvūnus“, – aiškino „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Veterinarijos tarnyba perspėja, kad toks elgesys gali būti prilyginamas nusikaltimui.

„Netgi negalima minėti tokio žodžio kaip „rekomenduojama“, greičiau „draudžiama“ dovanoti gyvūnus asmeniui, neįsitikinus, kad tas žmogus galės gyvūną prižiūrėti, išlaikyti“ – tikino Maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjas Linijus Valiuška.

Kalėdine dovana tampa ir egzotiniai gyvūnai. Tokių skelbimų šiemet kaip niekad daug. Už beveik 1,5 tūkst. eurų siūloma nusipirkti naminę lapę arba gerokai brangesnę šimpanzę.

„Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, turi būti parduodamas iš veisimo vietos. Reiškia, jokio atvežimo iki prekybos centro ar iki benzino kolonėlės netgi būti negali. Jokių avansų be sutarčių taip pat niekada neveskite. Niekada nežiūrėkite, kad įdėtos gražios nuotraukos. Labai dažnai tos nuotraukos būna vogtos“, – sakė J. Gustaitienė.

Gyvūnų globėjai sako, kad per šventes padaugėja ir sukčių. Pavyzdžiui, internete parasta katė parduodama lyg būtų kilminga – už porelę prašomą 1,5 tūkst.

„Apsimetę veisėjai bando sukurti įvairias istorijas ir parduoti paprastą kačiuką už didelę kainą tarsi tai būtų veislinis gyvūnas. Tai tokia istorija keliavo apie Egipto Mau“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė.

Apsimetę veisėjai bando sukurti įvairias istorijas ir parduoti paprastą kačiuką už didelę kainą tarsi tai būtų veislinis gyvūnas.

Veterinarijos tarnyba per metus sulaukia apie 100 skundų dėl galimo sukčiavimo.

„Gyvūnai pardavinėjami ir sergantys. Ir faktiškai juos pardavinėja daugintojai, kuriems išvis neįdomu yra gyvūnų gerovė, jiems svarbiausia uždirbti pinigą, paverčiant augintinį preke“, – tikino L. Valiuška.

Pirkti egzotiškus gyvūnus, pavyzdžiui, šimpanzes ar lapes, kurios yra laukiniai gyvūnai, draudžiama. O jeigu visgi skelbimai vilioja, oficialūs veisėjai turi veislynų numerius.

Smarkiai nepataikė

Šiemet mūsų šeimą ištiko pirmas kartas – ne vienus metus sėkmingai nešęs dovanas, per šias šventes Kalėdų Senelis susimovė. Minkšta pižama, kurios taip troško vyresnėlė, buvo gerokai per ankšta, todėl šeimos jaunėlė į savo stalčių grūdo dvi.

„Mielas Kalėdų Seneli, labai ačiū už dovanas, tik pižama, kurios prašiau, man per maža. Jei gali atnešk naują, o jei ne, ačiū už tavo gerus norus“, – didvyriškai slėpdama ašaras, antrą Kalėdų dieną vyresnėlė ant balto popieriaus išraitė naują tekstą, kuris jau netrukus iškeliavo į Laplandiją.

Stebint srautus didžiuosiuose prekybos centruose galima įtarti, kad šiemet Kalėdų Senelis klydo ne kartą. Anot prekybininkų, po didžiųjų metų švenčių įprastai grąžinama 3 proc. prekių. Daugiausia – sausio mėnesį.

Pinigų prašo vos vienas kitas. Kur kas dažniau žmonės pasiruošę plačiau atverti pinigines ir įsigyti daiktų, kurių norėjo, bet sau neleido. Panašiai per šias šventes nutiko ir kaunietei Audronei.

„Su artimiausiais šeimas nariais kasmet keičiamės dovanomis. Ilgą laiką dovanodavome vieni kitiems tradicinius šventinius niekučius: puodelius, kojines, Kalėdų pyragus. Šiemet nusprendėme keisti tradiciją. Kadangi prie Kūčių ir Kalėdų stalo sėda trys šeimos, sutarėme dovanoti ne smulkmenas kiekvienam šeimos nariui, o po vieną didelę dovaną kiekvienai šeimai“, – grožio srityje dirbanti moteris pasakojo, Kalėdų rytą gavusi dvi dideles kaspinais perrištas dėžes. Vienoje jų buvo brolio pirktas indų servisas, kitoje – uošvių išrinktas smulkintuvas su priedais, bet ne virtuvinis kombainas, apie kurį ji buvo užsiminusi anytai. Šalia prekės radusi pirkimo kvitą, kuris taip pat yra ir prekės garantinis dokumentas, Audronė prieš kelias dienas padarė mainus.

„Šiek tiek primokėjau, bet užtai nusipirkau tai, ko norėjau ir ko tikrai reikėjo. Tikiuosi, anyta neprašys parodyti, kaip veikia jos dovanotas virtuvinis prietaisas“, – juokėsi moteris.

Pasiteisino internetas

Dovanų gautos prekės grąžinamos, nes netiko arba nepatiko spalva, dydis, modelis. Anot prekybininkų, dažniausiai nepataikoma perkant drabužius ir avalynę.

„Dažniausiai grąžinamos prekės yra būtent iš šių kategorijų. Bet jos nepatenka tarp perkamiausių gruodžio mėnesio prekių. Gruodį pas mus populiariausi žaislai, kvepalai ir kosmetika, mobilieji telefonai, smulkioji  virtuvės ir grožio technika. Jautėme susidomėjimą naujausiais „Apple“ telefonais ir laikrodžiais. Tarp populiariausių – ir „Xiaomi“ išmaniosios apyrankės“, – kalbėjo didžiausios Lietuvoje internetinės parduotuvės Pigu.lt pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė. Internetu pirktas prekes, anot jos, galima grąžinti per keturiolika dienų, todėl tie, kurie jas įsigijo gruodžio pabaigoje, grąžina sausio pradžioje.

Nuomonė: anot K. Liškauskaitės, pirkimas internetu apdraudžia nuo impulsyvių dovanų, kurių neišvengiama fizinėse parduotuvėse.

„Vertindami sausio mėnesį grąžinamas gruodį pirktas prekes, matome netgi mažesnį skaičių nei įprastais mėnesiais, todėl galime sakyti, kad dovanų žmonės negrąžina“, – K. Liškauskaitė spėjo, kad tokius pokyčius lėmė kelios priežastys. Internetu, anot jos, perkama ne taip impulsyviai kaip fizinėse parduotuvėse, todėl visi pirkiniai yra labiau apgalvoti. Be to, apsiperkant internetu renkamasi iš milijoninio asortimento, žmonės gali skirti daugiau laiko kainų ir alternatyvų analizei.

Bendrovė Varlė.lt skaičiavo, kad grąžinamas Kalėdų dovanų skaičius nesiekia 1 proc. Taip yra, nes žmonės išmoko pirkti internetu – jie dešimt kartų pamatuoja, o tada priima sprendimą, pirkti ar ne. Anot prekybininkų, tai džiugina, nes vartotojas tampa atsakingesnis.

„Ne paslaptis, kad, vertinant pasauliniu mastu, grąžinamos prekės prisideda prie gamtos teršimo. Dalis prekių patenka į perdirbimo kompanijas arba dar blogiau – išmetamos į sąvartyną“, – besikeičiančiais įpročiais džiaugėsi bendrovės Varlė.lt serviso vadovas Andrius Visockis.

Pasitaiko piktnaudžiavimų

Po švenčių grąžinamos ne tik dovanos, pirktos artimiems, bet ir daiktai, turėję džiuginti mus pačius. Kažkam naujamečius planus sugriovė liga ir žėrinti smaragdo spalvos suknelė liko kabėti spintoje.

Kažkas suprato, kad Kalėdų vakarienė su šeima bus jaukesnė kojas įsispyrus į megztas šlepetes, o ne į lakinius aukštakulnius. Jeigu pirkėjas persigalvojo ir nusprendė grąžinti netikusį, nenaudotą daiktą, prekybininkai pirmiausiai pasiūlo jį pakeisti kitu. Atsisakius grąžinami pinigai. Anot prekybininkų, vis dar pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai žmonės nori grąžinti jau panešiotą drabužį. Tarkim, suknelę, kurios reikėjo vieninteliam šventiniam vakarui.

„Mūsų akys įgudusios, todėl nesunkiai atskiriame dėvėtą daiktą. Jei etiketės nuimtos, daiktą traktuojame kaip nenaują ir priimti jo negalime. Ir šiaip, jei drabužis buvo apsivilktas kokiam nors vakarėliui, nuo jo jaučiasi kvapas. Išvaizda nėra tokia, kokia buvo tik išsinešus iš parduotuvės“, – kalbėjo vienos drabužių parduotuvės pardavėja-konsultantė.

Pasitaiko, kad pirkėjai panešiotą, kartais keletą kartų valytą gaminį bando grąžinti kaip naują po mėnesio. Deja, apgauti prekybininkų praktiškai neįmanoma. Kiekviena grąžinama prekė kruopščiai apžiūrima, o jei reikia, siunčiama vertinti specialistams. Be jokių kalbų priimamos tik parduotos nekokybiškos prekės. Tarkim, suknelė, nuo kurios krinta karoliukai, ar švarkas su prairusia siūle ir pan.

Perleidžia dovanas

Kiekvienais metais kai kurių didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje ir pasaulyje darbuotojai gali rinktis, kokių dovanų iš darbdavio nori Kalėdoms. Dalis renkasi čekius knygoms, renginiams, daiktams, o dalis darbuotojų savo dovanas aukoja tiems, kuriems jų labiau reikia.

Asmeniškai aš esu už apgalvotas dovanas, todėl pirkti jas pradedu spalio mėnesį.

Panašiai šiemet pasielgė bent keli žinomi Lietuvos žmonės. Antai, nuomonės formuotoja Karolina Meschino, „Instagrame“ turinti daugiau nei 414 tūkst. sekėjų armiją, vos prieš kelias dienas viešai dalijosi vaizdais iš savo biuro, kuris po didžiųjų metų švenčių užverstas dovanomis, pradedant kosmetikos rinkiniais, baigiant drabužiais ir bižuterija. Moteris siuntėjams dėkojo už dėmesį, tačiau tikino, kad visko sau tikrai nepasiliks, o išdalys skurdžiau gyvenantiems.

Kalbinti kauniečiai neslėpė kalėdiniu laikotarpiu taip pat užsiėmę labdara. Tiksliau, dovanų, kurių negalima grąžinti, dovanojimu kitiems. Dažniausiai iš vienų rankų į kitas keliavo skanėstų, kosmetikos rinkiniai, alkoholiniai gėrimai, namų kvapai, šventinės dekoracijos: žvakės ir žvakidės, kalėdiniai vainikai.

„Asmeniškai aš esu už apgalvotas dovanas, todėl pirkti jas pradedu spalio mėnesį. Paskubomis nuo lentynų nušluoti paruošti rinkiniai man nepatinka. Per šias šventes gavau gal du pyragus, kurių nevalgau, raudonojo vyno, nuo kurio man skauda galvą, puodelį, kurio neturėsiu kur dėti, ir kažkokį itališkų skanėstų rinkinį“, – pamačiusi, kad pastarajame yra alyvuogių ir džiovintų pomidorų, kaunietė Eglė rinkinį padovanojo kolegei. Šios šventinis atsakas buvo labai panašus – arbata ir meduolių dėžutė. Kalėdiniais saldėsiais Eglė pavaišino vienišą kaimynę iš pirmo aukšto. Jai atiteko ir liepų žiedų arbata.

„Žinau, kad negalima kitiems dovanoti gautų dovanų, tačiau ką jūs siūlote? Išmesti? Mano atveju laimingi liko visi. Na, bent jau aš taip tikiuosi“, – kalbėjo moteris.

Faktas: puodeliai – viena nemėgstamiausių Kalėdų dovanų, kuria jos gavėjai skuba atsikratyti.

Grąžinimo tvarka

Po šventinės karštinės prekybos centruose gruodį Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sausį pastebi daugiau pirkėjų nusiskundimų. Dažniausiai – dėl nekokybiškų prekių, jų grąžinimo terminų. Specialistai, prieš perkant pataria prisiminti, kurių prekių nebus galima grąžinti. Tai elektronikos prietaisai, kosmetika, apatiniai drabužiai, juvelyriniai dirbiniai, žaislai, knygos, Kalėdų eglutės ar puošmenos. Jei jūsų įsigyta prekė patenka į šį sąrašą, tinkamos kokybės ją galėsite grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus.

Perkant internetu taisyklės kitokios – grąžinti galima beveik visas prekes. Išskyrus tas, kurios buvo gaminamos individualiai. Norint grąžinti prekę, ji turi būti nenaudota, prekinė išvaizda nepakitusi, išsaugota pakuotė. Jei pardavėjas nenustatęs ilgesnio termino, prekes grąžinti galima per keturiolika dienų.

„Fizinėje parduotuvėje įsigytų prekių grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prekės įsigijimo, o perkant internetu – nuo kitos dienos po prekės gavimo. Pareiga įrodyti, kad prekė buvo grąžinta per nurodytą terminą, tenka vartotojui“, – priminė Vartotojų teisių tarnybos specialistai.

Grąžinti prekę įmanoma net ir neturint kasos kvito. Pakanka sąskaitos faktūros, banko pervedimo kopijos ar kokio nors kito prekės įsigijimo dokumento, kuris užfiksuoja prekės kainą, prekės įsigijimo datą ir pardavėją, iš kurio buvo įsigyta prekė.

Statistika rodo, kad 45 proc. tėvų stengiasi išpildyti kiekvieną vaiko norą, neatsižvelgdami į kainą, o daugiau nei 70 proc. žmonių perka Kalėdų dovanas net tada, kai naudojami kredito kortelės limitai. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų, vartotojų technologijų bendrovės „Tally“ duomenimis, jaustųsi blogai, jei vaikams švenčių proga nepadovanotų žaislų.

Tačiau ar iš tikrųjų reikia pildyti visus vaikų norus? Kaip atsakingai išrinkti dovanas, kad po kelių dienų ar net valandų jos negulėtų numestos į kampą?

Reikia stebėti vaiką

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė psichologė Rosita Lekavičienė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi su anksčiau gautomis dovanomis.

„Jei vaikas dažnai naudoja, žaidžia, skaito, vadinasi, tokia dovana jam yra reikalinga ir svarbi. Vis dėlto, jei interesas dingsta išpakavus dovaną ar po kelių dienų, – tai aiškus ženklas, kad panašios dovanos netinkamos“, – sako R. Lekavičienė.

Nors kartais tėvai guodžiasi, kad vaikas laužo žaislus, ji siūlo vaiko elgesį patyrinėti atidžiau – aklai laužo ar tiesiog nori pažiūrėti, kas viduje?

„Tai juk visiškai skirtingi dalykai. Todėl tėvų laukia nelengvas pasirinkimas: tvarkingi žaisliukai ar smalsus ir kūrybingas vaikas“, – teigia profesorė.

Ji pabrėžia, kad taip pat svarbu išmokyti vaikus atrasti senus žaislus iš naujo.

„Peržiūrėkite lentynas, dėžes ir krepšius su žaislais, parodykite neįprastas tų pačių žaislų galimybes. Pavyzdžiui, juk iš raidžių kaladėlių galima dėlioti ne tik žodžius, bet ir statyti pilį, labirintą ar kėdutę“, – teigia R. Lekavičienė.

Kad neštų džiaugsmą

Pasak psichologės, žinant konkrečius vaiko norus, tėvams yra lengviau išrinkti dovanas, bet kartu dingsta netikėtumo stebuklas, kuriam sukurti reikia kur kas daugiau pastangų – stebėti žaidžiantį vaiką, įsiklausyti, ką jis kalba, bendrauti.

„Reikėtų nuo mažens vaikui paaiškinti, kad jis gali turėti daug kalėdinių norų, tačiau galutinį sprendimą, ką padovanoti iš šio pageidavimų sąrašo, priims pats Kalėdų Senelis. Jei vaikai tai suprastų, turbūt būtų mažiau problemų“, – tikina profesorė.

Renkant vaikui dovaną taip pat svarbu kiek įmanoma labiau atsižvelgti į konkretaus vaiko pomėgius, interesus, charakterio savybes. Taip pat nepakliūti ir į lyčių stereotipų pinkles: kiekvienos lyties vaikų norai tarpusavyje labai skiriasi ir labiausiai priklauso nuo paties vaiko savybių, jo patirties.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikui augant gali keistis ir jo lūkesčiai šventėms. Pavyzdžiui, vyresni vaikai, paaugliai gali norėti dovanų to, ką turi jų bendraamžiai.

Nuo mažens matydamas, kad yra svarstoma, renkamasi, lyginama, o ne perkama viskas iš eilės, net ir nedidelis vaikas ims suprasti, kad kažko tenka atsisakyti, kad viskas kainuoja.

Būtinos aiškios ribos

Šeimos biudžeto galimybės, kaip sako R. Lekavičienė, taip pat ne paskutinėje vietoje. Tad jeigu vaiko norai yra didesni nei šeimos finansinės galimybės, svarbu apie tai su vaiku kalbėtis ir paaiškinti, kokia yra situacija, bet kartu parodyti, koks jis yra svarbus ir mylimas.

Profesorė taip pat pataria kuo anksčiau įtraukti vaiką į pirkimo procesą – tiek prieš, tiek per šventes – ir taip jį mokyti.

„Nuo mažens matydamas, kad yra svarstoma, renkamasi, lyginama, o ne perkama viskas iš eilės, net ir nedidelis vaikas ims suprasti, kad kažko tenka atsisakyti, kad viskas kainuoja“, – paaiškina R. Lekavičienė.

Pasak jos, taip vaikas pamažu mokosi tokio elgesio modelio, kuris ne tik jam bus naudingas ateityje, bet ir palengvins tėvams šventinį periodą – sumažins užgaidų tikimybę.

Beje, net ir esant galimybei išpildyti bet kokius vaiko norus, specialistai to nepataria daryti – šeimoje vis tiek svarbu turėti aiškias ribas ir jas aptarti su vaiku, nes tai padeda neatitrūkti nuo realybės.

KTU nuotr.

Keturių dovanų taisyklė

Užsienyje prieš kelerius pradėjo vis labiau populiarėti keturių dovanų taisyklė. Pagrindinė idėja – užuot išleidus daug pinigų krūvai dovanų, apriboti dovanų skaičių iki keturių. Tokiu atveju dovanų pirkimas palengvėja ne tik tėvams, bet ir seneliams, giminėms ar šeimos draugams. Tiesiog reikia susitarti su dovanojančiais, kas kokia dovana pasirūpins.

Keturių dovanų taisyklė gali virsti gražia šeimos tradicija Kalėdų laikotarpiu. Kategorijos yra tokios: kažkas, ko vaikas nori, kažkas, ko vaikui reikia, kažkas, ką galima būtų apsirengti, ir kažkas, ką galima paskaityti. Kartais pridedama ir dar viena – penkta – kategorija, t. y. kažkas, ką galima nuveikti.

„Gali kilti klausimas, kaip reaguos vaikas, jeigu iš visų artimųjų jis buvo įpratęs gauti ypač daug ir būtent norimų dovanų, o dabar – tik keturias. Patarimas tėvams galėtų būti toks: apžiūrint dovanas atkreipkite vaiko dėmesį ir pasidžiaukite Kalėdų Senelio atneštų dovanų įvairove – galima ir žaisti, ir kažkuo apsirengti, ir skaityti, ir pamokose pasinaudoti ar pan. Be to, jei patiems tėvams nesvetimos tvarumo ir taupumo idėjos, jie greičiausiai mokės ir vaikui parodyti, kad visos dovanos parinktos su meile jam ir gamtai“, – tikina KTU SHMMF profesorė psichologė R. Lekavičienė.

„Šiais metais niekas iš manęs negaus dovanų, nes aš bankrutavau“, – 77 metų politikas sakė Lenkijos TV kanalui „Polsatnews“.

L. Walęsa teigė anksčiau daug keliaudavęs ir užsidirbdavęs pinigų skaitydamas paskaitas, tačiau to negalįs daryti koronaviruso pandemijos metu.

„Buvo laikai, kai turėjau pinigų, tada aš juos išleidau. Dabar stoviu čia tuščiomis kišenėmis“, – sakė jis.

Elektrikas L. Walęsa 1980 m. ėmė vadovauti profsąjungai „Solidarumas“ (lenk.: Solidarnosc), suvaidinusiai lemiamą vaidmenį kovoje prieš komunistinį režimą Lenkijoje. Nuo 1990 iki 1995 m. jis ėjo šios šalies prezidento pareigas.

Taigi per Kalėdas mes tampame dosnūs – juk gerumo metas! Tik lietuvių kalėdinis gerumas kartais primena kinų mokslininkų eksperimentą, kai buvo išvestas beždžionės ir kiaulės hibridas. Mūsų dovanos, kartais nesuprasi, – dovana ar pasityčiojimas? Va Kauno klinikų Vaikų onkologijos skyriaus ligoniukai Kalėdų proga gavo iš Seimo atvirukų, tušinukų ir… plaukų segtukų, šampūnų. Vienas garsus boksininkas Kalėdoms išrenka žmonai krūtų implantus, o toji viešai džiūgauja, kad tai geriausia viso gyvenimo dovana. Ačiūdie, vyras primena: o gal vis dėlto dukra – geriausia gyvenimo dovana?

Lietuvių kalėdinis gerumas kartais primena kinų mokslininkų eksperimentą, kai buvo išvestas beždžionės ir kiaulės hibridas.

Kalbant apie dovanas, "geriausia" yra labai santykinis apibrėžimas. Daugeliui lietuvių tikrai geriausia būtų tokia kalėdinė dovana, kokią savo darbuotojams įteikė amerikiečių įmonė "St.John Properties" – išdalijo savo darbuotojams dešimt milijonų dolerių. Deja, Lietuvoje, kur su skurdo ar atskirties rizika susiduria kas penktas gyventojas, geriausia kalėdinė dovana tebėra tai, kas turėtų būti įprasta kasdien: maistas, daiktai, sveikatos reikmenys. Ir mūsų "didiesiems", prieš imantis ką nors apdovanoti, verta pasimokyti, kad kalėdinė dovana – tai ne stalčių ir sandėlių valymas.

O pasimokyti yra iš ko. Jau išaugame iš parodomųjų labdaros akcijų ir mokame tyliai tverti kalėdinius stebuklus. Kaip ir Kauno jėzuitų gimnazijos 6b klasės moksleiviai, Kalėdų proga sutarę ne tarpusavyje dovanėlėmis keistis, bet nudžiuginti "Kartų namų" gyventoją. Tuo kalėdiniu stebuklu vienam iš senolių tapo skaitymo akiniai, kurių jis niekaip negalėjo įpirkti. Tiesa, prieš tai vaikams reikėjo atlikti namų darbą: sužinoti, ko labiausiai reikia, surengti sveikatos patikrą, išrinkti. Padaryti tai, kas ir yra Kalėdos, – pagalvoti apie kitą.

Tai sako pastebintys ir šalies dizaineriai, kuriems gruodis – tikras darbymetis. Gausu ne tik individualių užsakymų, bet ir apsilankymų šventinėse mugėse –  jau labai greitai renginys nudžiugins ir Kauno gyventojus bei svečius.

Populiarėja „lėta“ mada

Artėjant didžiosioms metų šventėms eilės nusidriekia ir prie lietuvių kūrėjų darbų. Kaip pastebi žymus armėnų kilmės dizaineris Seržas Gandžumianas, nors kūrėjų rankų darbo produktai šiek tiek brangesni, tačiau tai kompensuoja jų pridėtinė vertė ir kuriama emocija. Jo manymu, žmonės, kurie lankosi įvairiuose dizainerių pop–up'uose, jau supranta lietuviškos prekės, kūrybinio produkto vertę.

Jam antrina mados dizainerė Renata Mikailionytė. Drabužių kūrėja įsitikinusi, kad daiktų mums nereikia labai daug, tačiau jie nuolat kažkur keliauja, nusidėvi, pasimeta, tad kyla natūralus poreikis atsinaujinti. 

„Esu lėtos mados šalininkė, todėl tokius daiktus ir kuriu. Lietuvių dizaineriai kuria iš kokybiškų audinių, įdomaus dizaino, o žmonės tai vertina. Tai matome dalyvaudami įvairiuose renginiuose. Jų metu tu susiduri su pirkėju, kuris yra tavo įkvėpėjas. Matai, į kokias rankas, į kokio žmogaus gyvenimą pakliūva tavo kurtas daiktas. Tai yra labai įdomu. Lietuviška prekė yra paklausi ir vertinama mūsų žmonių bei užsienio turistų“, – sako gruodžio 7-8 dienomis Kauno „Akropolio“ kalėdiniame „Designer Space“ pop–up pasirodysianti R. Mikailionytė.

Anot renginio organizatorių, kalėdinės nuotaikos renginys vienoje erdvėje suburs per 20 gerai žinomų Lietuvos mados kūrėjų. Šventinę nuotaika abi renginio dienas kurs ir gospelo muzikos atlikėjai „Joy Spell“.

Susidomėjimas lietuvių darbais auga

Dar daugiau, kaip pastebi gerai žinoma profesionali drabužių dizainerė Lilija Larionova, daugėja žmonių, kurie lietuviška produkcija apsirengia nuo galvos iki kojų.

„Kūrėjams dabar – šventinis metas, žmonių susidomėjimas dabar didesnis, nes žmonės ieško kažko ypatingo. Mes, kūrėjai, jau kurį laiką (ne tik prieššventiniu laikotarpiu) stebime lietuvių tendenciją palaikyti lietuviškus prekės ženklus ir tai labai džiugina. Tikrai daug klientų džiaugiasi galėdami dėvėti tautiečių siūtus drabužius, o kai kurie išvis stengiasi pirkti tik lietuvišką, originalią produkciją, rengiasi vien „lietuviškai“, – įsitikinusi kita „Designer Space“ dalyvė.

Pataria, kaip Kalėdoms apsipirkti išmintingai

Nors gruodis kūrėjams tikras darbymetis, tačiau ir jie randa laiko dovanų paieškoms. Norint „neprašauti“ su dovana dizaineris S. Gandžumianas pataria vieną esminį dalyką, kuriuo vadovaujasi ir jis pats.

Dovana turi nešti prasmę, o ne kainą.

„Visais laikais galiojo viena taisyklė – dovana atliks savo misiją tada, jei ją pirksime pažinodami žmogų, įdėsime pastangų, kad jam tai patiktų. Gali, pavyzdžiui, kolektyvui dovanoti visas vienodas dovanas, arba kiekvienam pagal jo įdirbį, asmenines savybes, pomėgius, individualizuoti dovanas. Kai dovaną renki giminaičiams ar draugams, vėl remiesi kitais kriterijais, bet savęs nemažai įdedi į paieškas. Dovanos yra išlaidos, todėl reikia jas reikia planuoti išmintingai. Jei dovanojate šiaip sau, geriau išvis to nereikia. Dovana turi nešti prasmę, ne kainą, o prasmę“, – pabrėžia jis ir priduria labai sėkmingai tuo besivadovaujantis savo gyvenime

Į parduotuvę  – su sąrašu

R. Mikailionytė pabrėžia, kad žmonės yra labai skirtingi, bet kai kuriems jų puiki dovana galėtų būti ir drabužiai. „Tiems, kurie mėgsta kokybiškus drabužius, lietuvių darbas galėtų būti puiki dovana. Galbūt žinote, kad artimam žmogui kažko trūksta – tai gera proga juo (arba savimi) pasirūpinti, be to, visada galima ir paklausti, ar, pavyzdžiui, mamai kažko reikia“, – pataria ji.

Dovanų patarimų nestokojo ir L. Larionova. „Žmonės lietuviškus darbus perka ir sau, ir dovanoms, ir net ne po vieną. Mugės tuo ir patogu, kad vienoje vietoje galima daugiau savo norų įgyvendinti, atrasti kelias dovanas. Čia būna ne tik drabužiai, bet ir žiemos aksesuarai – šalikai, pirštinės – ir pan. Puiki idėja – prijuostės, autorinio, rankų darbų medaus statinėlė“, – kalbėjo moteris.

Dizainerė pasakojo visada perkanti tokias dovanas, kokias norėtų pati gauti. „Niekada nebūna taip, kad nušluočiau žvakidžių lentynas, o po to galvočiau, kam čia jas padovanojus. Pirkdama dovaną visada žinau jos gavėją. Stengiuosi pasidaryti bent minimalų sąrašą, ką kam pirksiu“, – apibendrina ji.

Nebėkime nuo savęs

Skirkite nors trejetą minučių savo gyvenimo revizijai. Ar pildosi jūsų troškimai? Kaip jūs reaguojate į aplinkinių rėkimą, ašaras? Ar su malonumu išeinate į darbą? O grįžtate? Kaip pakeliate melą, manipuliacijas? Ar būnate nervingi, sudirgę? Vargina nemiga? Nerimą kelia sveikata? O gal kankina nuolatinis nerimas? Kaip sureaguotumėte sudužus lėkštei? Gavę Kelių policijos baudą dėl greičio viršijimo? Kas būtų, jei netektumėte draugo? Ar nekyla noras viską mesti ir dingti?

Galima šį sąrašą tęsti iki begalybės, tačiau jau dabar sąžiningai sau atsakęs ne vienas pripažintų, kad psichologinių problemų turi, o psichologinės sveikatos – deja, per mažai. Gyvenimas kasdien kelia naujus reikalavimus ir blogiausia, kad jų tik daugėja. Ir čia yra tik du keliai – toliau garmėti žemyn arba imtis savęs. Pirmasis kelias – įprastas ir aiškus: neretai užtenka tiesiog elgtis taip, kaip esame įpratę, t.y. bėgti nuo problemos, pvz., agresyviai apkaltinti, užpulti kitą arba atsiriboti nuo viso pasaulio, kentėti apsikabinus kompiuterį arba griebtis alkoholio ir pan. Taip, mes nenorime problemiško gyvenimo, todėl bėgame. Bėgame nuo savęs.

Pasiryžimas keistis

Antras, sunkusis, kelias – pakeisti savo automatizuotas, įprastas neproduktyvias reakcijas ir elgesį, kai yra probleminės situacijos. Mainais galite tikėtis gauti daug: gerėjančius tarpusavio santykius, pozityvesnę nuotaiką, slopstantį dirglumą ir nerimą, dažniau sugrįžtantį tikrą gyvenimo džiaugsmą. Bet tai sunkesnis kelias. Patarimus ir taisykles perskaityti lengva, tačiau dažniausiai jos nepadaro įtakos jūsų elgesiui, nes jokia psichologinė technika neveikia savaime. Mums įprasta elgesio, mąstymo maniera yra tiesiog mumyse. Metų metus kartodami šablonines reakcijas mes negalime jų staiga pakeisti, nes jos yra automatizuotos, neretai atsineštos netgi iš vaikystės, ir veikia tarsi savaime, mūsų sąmonei nelabai ir spėjus įsikišti. Nekeičiame savo reakcijų – nekinta ir besikartojančios problemos.

Psichologinių technikų yra daug ir įvairių. Kai kurias įvaldyti galite patys, paskaitę psichologinės literatūros; kai kurioms gali prireikti specialistų pagalbos.

Lyg greitoji pagalba

Tačiau šiandien noriu pasiūlyti paprastą techniką, kuri veikia kaip greitoji pagalba. Ji praverstų tiems, kurie, išgyvenę savo nesėkmes, baimes, nemalonumus, padarytas klaidas, ima vėl ir vėl laukti jų pasikartojant ateityje. Tokie žmonės visada nusivilia iš anksto, dėl visa ko, profilaktiškai, t.y. nuolat gyvena katastrofos nuojautomis. Liūdniausia tai, kad tie niūrūs prisiminimai ir prognozės griauna jų dabartį, jie nebemoka ja mėgautis. Griaunama ir ateitis, kurios dar nėra, o ji jau suprojektuota: bus dar blogiau, niekas nepavyks...

Beje, kai apninka juodos mintys, mums artimi žmonės neretai pataria: negalvok apie tai, išmesk iš galvos. Tokios ir panašios rekomendacijos, be abejo, pagerintų mūsų savijautą, jeigu mūsų smegenys gebėtų greitai ir besąlygiškai tai įvykdyti. Bėda ta, kad patarėjai nepateikia konkrečių receptų, kaip tai padaryti. Taigi psichologinės technikos tikslas – atitraukti dėmesį nuo negatyvių minčių ir sutrikdyti jų eigą, kartu pagerinant savo emocinę būseną. Realizuokite šią techniką taip: pasirinkite kokį nors išorinį objektą ir labai smulkmeniškai jį apibūdinkite. Būtina vengti vertinimų, t.y. mintimis aprašydami objektą įvardykite tik tai, kas objektyviai jam būdinga. Pvz., teisinga: rašomasis stalas, tamsiai rudos spalvos, dešinėje – trys stalčiai su geltono metalo rankenėlėmis, kuriose įrėžti brūkšneliai, ir t.t.  Klaidinga: rašomasis stalas, baisios spalvos, trys stalčiai, kurių niekam nereikia, rankenėlės siaubingai nepatogios, ar galima prie tokio stalo dirbti!? – klaidingame pavyzdyje gausu vertinimų, kurie provokuoja negatyvias emocijas. Tęskite šį pratimą tiek, kiek reikės, vis keisdami objektus ir juos detaliai mintyse apibūdindami.

Viskas atrodo per daug paprasta? Kodėl tai gali veikti? Argumentai tiems, kurie nori suprasti šios technikos teorinį pagrindą. Mūsų sąmonėje dominuoja du pagrindiniai procesai – mąstymas ir suvokimas. Be to, jie stipriai konkuruojantys: kuo daugiau energijos skiriama mąstymui, tuo mažiau – suvokimo procesui. Ir atvirkščiai. Prisiminkite situaciją, kai apie ką nors įtemptai mąstėte, ieškojote sprendimo: susikoncentravęs į savo mintis turbūt nieko nebegirdėjote ir nematėte aplinkui; visą jūsų sąmonę buvo užvaldęs mąstymas. Ir priešingai – stebėdami nuo kalno atsiveriantį nuostabų gamtovaizdį arba panirę į šiltą kvapnią atpalaiduojančią vonią jūs mėgavotės savo pojūčiais: suvokimas buvo svarbiausia! Tad technikos esmė – maksimaliai užpildyti sąmonę suvokimu, tuo proporcingai sumažinant neproduktyvaus mąstymo srautą. Tai, kaip minėta, greitoji pagalba savo emocinei savijautai pagerinti. O apie tai, kaip iš principo keisti neproduktyvų mąstymą produktyviu, – kitą kartą.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiemet šventinių dovanų prekyba prasidėjo dar lapkritį ir šiuo metu jau pasiekė piką. Didžioji dalis pirkėjų šiemet savo artimiesiems dovanos įvairius saldumynus, žaislus, knygas, įvairias smulkias dovanas, joms vidutiniškai išleisdami nuo 50 iki 100 eurų.

„Galima sakyti, jog kasmet Kalėdos į lietuvių namus ateina vis anksčiau. Kaip parodė mūsų atliktas kasmetinis „Kalėdų pyrago“ tyrimas, šiemet daugiau kaip 65 proc. šalies gyventojų dovanomis ketina pasirūpinti dar iki gruodžio vidurio ir vos 5 proc. jų paieškas planuoja tik paskutinę savaitę prieš didžiąsias šventes. Palyginimui, pernai tokių buvo atitinkamai apie 40 ir 15 proc., o beveik dešimtadalis prisipažino dovanas pirkę švenčių išvakarėse“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ komercijos vadovas Paulius Dambrauskas.

Galima sakyti, jog kasmet Kalėdos į lietuvių namus ateina vis anksčiau.

Pasak jo, pats kalėdinių dovanų pirkimo įkarštis prasideda kaip tik šiomis dienomis ir paprastai apima pirmąsias gruodžio savaites. Kaip ir kasmet, šiuo laikotarpiu pirkėjai vis aktyviau dairosi įvairių dovanų tiek šeimos nariams ar draugams, tiek ir savo augintiniams.

Įdomu tai, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet dovanų žadama ne tik daugiau, bet ir brangesnių. Remiantis lapkritį atlikto kasmetinio pirkėjų įpročių tyrimo duomenimis, šiemet didžioji dalis gyventojų dovanoms planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai dauguma skyrė 30–50 eurų. Be to, šiemet dešimtadaliu padaugėjo ir tokių, kurie dovanoms ketina išleisti ir 200 eurų ar daugiau.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet tradiciškai pirmenybė teikiama įvairioms valgomoms dovanoms. Jų į savo dovanų krepšelį planuoja įtraukti beveik 3 iš 4 pirkėjų. Dažniausiai tai įmantresnis šokoladas, dekoratyviai supakuoti saldumynai, taip pat rūšinė kava, arbata ar kiti gėrimai. Pasak P. Dambrausko, šie produktai ypač mėgstami kaip paskutinės minutės dovana ar tiesiog priedas prie jau anksčiau nupirktos dovanos, todėl jų pardavimai pastebimai šokteli paskutinėmis dienomis iki švenčių.

Dar viena populiari dovana švenčių proga – kosmetika. Ją pirkėjai mielai dovanoja tiek moterims, tiek vyrams, o artėjant šventėms pastebimai išauga įvairių kosmetikos ir kūno priežiūros rinkinių pardavimai. Vyrams neretai dovanojami ir įvairūs automobilių aksesuarai, tokie kaip salono kvėpikliai, taip pat smulki buitinė technika, pavyzdžiui, barzdaskutės. Moterims – plaukų garbanojimo ar tiesinimo žnyplės, taip pat smulki virtuvės technika.

Daugiau nei pusė gyventojų per šventes žada negailėti dovanų vaikams – beveik 60 proc. jiems tradiciškai planuoja pirkti įvairių žaislų, taip pat knygų, vaikiškų drabužių.

Beje, jau kelerius metus iš eilės per Kalėdas nelieka pamiršti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Pasak P. Dambrausko, artėjant šventėms šokteli įvairių gyvūnų prekių pardavimai. Dažniausiai tai įvairūs skanėstai, minkšti ir guminiai žaislai, gyvūnų drabužiai, miegui skirti guoliai, kurių pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet augo 12 proc.

„Drauge pastebime, jog šiemet pirkėjai dovanoms skiria daugiau laiko, stengiasi šioms suteikti asmeninį prisilietimą. Tai rodo ir kintančios dovanų pakavimo tendencijos – vis daugiau pirkėjų užuot rinkęsi įprastą dovanų maišelį, perka dovanų pakavimo popierių, įvairias juosteles ir kaspinus, į kuriuos dovanas mieliau pakuoja patys“, – pastebi P. Dambrauskas.

Pasak jo, ir pačios dovanos šiemet labiau išieškotos ir kruopščiau atrinktos. Dėl to, atsižvelgdama į stiprėjančią išskirtinių produktų pasirinkimo tendenciją, „Maxima“ šiemet pirkėjams pasiūlė rinktis iš unikalaus „Kalėdų Kalėdų“ prekės ženklu pažymėtų prekių asortimento, kuriame gausu ne tik švenčių stalui skirtų maisto produktų ir kulinarijos gaminių, bet ir dovanoms tinkamų saldėsių. Tarp jų šiuo metu didžiausio populiarumo sulaukia – saldainiai ir dražė šventinėse dėžutėse, įvairaus skonio arbata ir kava šventinėse pakuotėse, pyragui skirtas dekoratyvus ingredientų mišinys.

Išrinkti dovaną vyrui sunkiau nei moteriai? Drabužių dizaineris Seržas Gandžumianas mano priešingai – savo išvaizdai neabejingą vyrą visuomet pradžiugins naujas kaklaraištis, peteliškė, kišenės nosinaitė ar sąsagos. Kaip nepasimesti jų gausoje?

– Tai kas geriau – peteliškė ar kaklaraištis?

– Nereikėtų šių aksesuarų priešinti. Tam pačiam vyrui puikiai gali tikti ir kaklaraištis, ir peteliškė, tik skirtingomis progomis.

Kaklaraištis yra būtinybė žmonėms, dirbantiems tam tikroje aplinkoje, pavyzdžiui, versle.

Peteliškė pabrėžia jį nešiojančio žmogaus individualumą, išskirtinumą. Šis aksesuaras apie savininką pasako gerokai daugiau nei net koks kaklaraištis. Dėl to peteliškes ypač mėgsta kūrybiškoje aplinkoje, pavyzdžiui, reklamos srityje dirbantys vyrai, kūrybinių komandų nariai, jaunosios kartos verslininkai.

– Kokią žinią siunčia dovanojamas kaklaraištis ir kokią – peteliškė?

– Įteikiant kaklaraištį paprastai linkima sėkmės versle, politikoje, karjeroje.

Dovanodami peteliškę žmogui be žodžių palinkėsite skleistis kaip asmenybei, į gyvenimą žvelgti laisvai, kūrybingai, nepamiršti rūpintis savo išvaizda, kad ji padėtų, o ne trukdytų siekti užsibrėžtų tikslų.

Peteliškė yra džentelmeniško, šarmingo, stilingo ir skoningo vyro aksesuaras.

– Kas ir kam dažniausiai dovanoja Jūsų kurtas peteliškes?

– Dažniausiai dovanoja moterys savo antrosioms pusėms, verslo partneriai vienas kitam arba darbuotojai vadovui, mama – sūnui.

– Ar peteliškes derinant prie aprangos galioja tos pačios taisyklės, kaip ir derinant kaklaraištį?

– Yra kelios amžinos taisyklės, pavyzdžiui, „black tie“ aprangos kodas, kuriam būtinas juodas kostiumas arba smokinga, balti marškiniai ir juoda šilkinė peteliškė bei juodas platus šilkinis diržas arba žakardinio šilko liemenė vietoj jo.

Tačiau šiandien susidomėjimas peteliškėmis nepalyginamai išaugęs. Ir vienintelė taisyklė – nebijoti eksperimentuoti ir laužyti taisykles.

Kadaise peteliškes kurdavau tik pagal užsakymus, o dabar Vilniaus senamiestyje yra net specializuota lietuviškių peteliškių parduotuvė „Dom bow ties“. Ten galima įsigyti ir mano sukurtų puikaus itališko šilko peteliškių bei fantazijų.

– Kokia peteliškė pradžiugintų vyrą, kuris ją dėvėtų tik ypatingomis progomis prie klasikinio kostiumo? Ir kokia paliktų įspūdį tam, kuris savo kolekcijoje turi keliolika ar keliasdešimt peteliškių?

– Tikrai įtiksite išrinkę subtilią, tamsių atspalvių ir smulkiais raštais, tarkim, žirneliais ar vadinamaisiais turkiškais agurkais išmargintą peteliškę.

Kaklaraiščių pasaulis remiasi gana griežtomis taisyklėmis. Su nemadingais ar dryžiais ar keistos formos kaklaraiščiu iškart išskrisi iš konteksto.

Pasirinkęs peteliškė iškart atrodysi originaliai, nesvarbu, kokios faktūros ar spalvos ji bus.

Jei dovanosite peteliškę, nevarkite ieškodami tokios, kuri derėtų prie visko. Peteliškių geriausia turėti ne vieną: porą baltų, keturias penkias skirtingo rašto juodas, penkias septynias kitų spalvų. Su tiek jau gali pradėti improvizuoti.

Juodos turėtų būti iš prabangaus šilko, subtiliai raštuotos, žakardinio audimo, dailiai pasiūtos. Yra posakis, kad tinkamas pasirinkimas leidžia jaustis ypatingai. Taip ir yra.

– O jei vien peteliškė atrodo per kukli dovana, ką pasiūlytumėte jai į draugiją?

– Dažniausiai jos derinamos su kišenės nosinaitėmis ir sąsagomis. Puikus yra ir to paties audinio kaklaraiščio, peteliškės ir fantazijos komplektas – jis pravers bet kokia proga.