„Yra garsinama bylos medžiaga ir procesas tęsiasi“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras Artūras Urbelis.

„Turime įvertinti, ar visi aktualūs bylos dokumentai buvo šiandien paskelbti, taip pat turime papildomų klausimų proceso dalyviams. Bandysime tai spręsti kitame posėdyje“, – sakė jis.

Bylos medžiaga bus toliau garsinama kitame posėdyje. Ją pagarsinus, įrodymų tyrimas gali būti baigiamas ir pereinama prie baigiamųjų kalbų.

Vis dėlto A. Urbelis pabrėžė, jog bylos nagrinėjimas yra labai dinamiškas, jame aktyviai dalyvauja visi proceso dalyviai, kurių yra daug, todėl sunku spėti, ar įrodymų tyrimas galėtų baigtis kitame posėdyje.

Prokuroras kategoriškai paneigė kaltinamojo advokato žiniasklaidoje keltą prielaidą, jog vykdant įtariamųjų apklausas galėjo būti pažeisti procesiniai reikalavimai.

„Prokuroras neįžvelgia jokių tyrėjų procesinių pažeidimų, viskas yra padaryta Baudžiamojo proceso kodekso normomis“, – sakė A. Urbelis.

Delfi.lt kaltinamojo Karolio Bieliausko advokatas sakė, jog bylą nagrinėjant teisme ėmė aiškėti ikiteisminio tyrimo metu padaryti galimi procesiniai pažeidimai: pasak advokato Raimundo Garaso, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu įtariamasis nebuvo filmuojamas, nedalyvavo ir advokatas, nors jo buvimas būtinas.

Kai paklausė, ar kaltas, atsakymo, kad „nekaltas“ – nebuvo.

„Jeigu nė viena proceso šalis nepageidauja tokioje apimtyje dalyvauti, tai ir nedalyvauja. Tokių atvejų yra nevienas, aš galiu pasakyti, kada atliekant parodymų patikrinimus pageidavo gynybos dalyvavimo, tada dalyvavo“, – kalbėjo prokuroras.

Pusbroliai kėdainiečiai K. Bieliauskas, Leonas Bieliauskas ir Mantas Bieliauskas kaltinami, kad siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą bendrininkų grupėje kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Jie taip pat kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu.

Maksimali bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pasak prokuroro, nors nė vienas iš kaltinamųjų iš principo neneigia kaltinimų, tačiau keičiasi jų pozicija dėl aplinkybių ir konkretaus vaidmens.

„Keičiasi parodymai ir jų kaita ėjo net ir ikiteisminio tyrimo metu ir dabar. Tai yra nuolat besisukantis mechanizmas dėl kurio nuolat reikia aiškintis“, – sakė jis.

„Kai paklausė, ar kaltas, atsakymo, kad „nekaltas“ – nebuvo“, – pridūrė prokuroras.

I. Strazdauskaitė 2017 metų kovo 5 dieną išvyko į Vilnių iš tėvų namų Plungėje ir netikėtai dingo. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone.

Teisėsaugos duomenimis, mergina buvo mirtinai uždaužyta kastuvu.

Įtariama, kad nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę kaltinamieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.

Šioje byloje kaltinimai pateikti dar dviem asmenims: marijampolietis Algimantas Stankevičius kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, jis ir kėdainietis Tomas Zagurskas dar kaltinami plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą. Jiems skirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.

Pusbroliams Bieliauskams bei T. Zagurskui taip pat pateikti kaltinimai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 32 tūkst. eurų kainuojantį automobilį ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų Latvijos piliečių daiktus bei pinigus.

Pusbroliai kėdainiečiai Karolis Bieliauskas, Leonas Bieliauskas ir Mantas Bieliauskas šioje byloje kaltinami, kad siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą bendrininkų grupėje kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Jie taip pat kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu.

„Kaltinamieji veikė organizuotai ir apgalvotai, teismas sprendė, jog yra grėsmė, kad jie gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir slėptis nuo teisingumo“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Byla nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, todėl platesnė informacija apie ją neteikiama.

Anksčiau teisme apklausti kaltinamieji savo kaltę yra pripažinę.

Maksimali bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

I. Strazdauskaitė 2017 metų kovą išvyko į Vilnių iš tėvų namų Plungėje ir netikėtai dingo. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone.

Teisėsaugos duomenimis, mergina mirtinai sumušta kastuvu.

Įtariama, kad nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę kaltinamieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.

Šioje byloje kaltinimai pateikti dar dviem asmenims: marijampolietis Algimantas Stankevičius kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, jis ir kėdainietis Tomas Zagurskas dar kaltinami plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą.

Pusbroliams Bieliauskams bei T. Zagurskui taip pat pateikti kaltinimai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 32 tūkst. eurų kainuojantį automobilį ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų Latvijos piliečių daiktus bei pinigus.

Kaip BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas, taip pat apklaustas vienas liudytojas.

Teismas sprendė ir kardomųjų priemonių kaltinamiesiems klausimą, sprendimas dėl jų tolesnio skyrimo bus skelbiamas kitą savaitę.

Kitas posėdis byloje numatytas gegužės 6 dieną, jame numatoma tęsti liudytojų apklausą.

Ši byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

Vienas iš dviejų kaltinamųjų šioje byloje sulaikymo metu dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kitas jau buvo išėjęs į atsargą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų gruodį iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento gavus informaciją apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai ir įtarus vykdant šnipinėjimą.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nuo 2014 metų rudens užsienio valstybės žvalgybos pavedimu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės patalpose fotografuoti tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai bei objektai, karinės vadovybės įsakymai, sprendimai bei kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys.

Anot prokuratūros, tokiu būdu užsienio valstybės žvalgybai perduoti duomenys apie Aviacijos bazės veiklą, informacija apie Lietuvos kariuomenėje ir kitos valstybės kariuomenėje karinę tarnybą atliekančius asmenis.

Taip pat nustatyta, kad viena iš užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduočių kaltinamiesiems buvo rinkti ir pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėtų pradėti bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba.

Vykdydami šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos pavedimus kaltinamieji nuolat teikė rankraštines įvykdytų užduočių ataskaitas. Iš viso nustatyti daugiau nei 35 nurodyto pobūdžio informacijos perdavimo atvejai. Slapti susitikimai su Rusijos žvalgybos atstovais vykdavo tik Rusijoje arba kitose užsienio šalyse, laikytasi ir kitų ypatingos konspiracijos priemonių.

Abu kaltinamieji sulaikyti 2017 metų gruodžio 11 dieną.

Jie byloje parodymus davė ankstesniame posėdyje ir, pasak teismo atstovo, iš esmės savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų pripažino.

Kaip BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė, pirmadienį parodymus byloje duoda vienas iš dviejų sutikusių tai daryti kaltinamųjų – verslininkas Giedrius Rakauskas.

Kitame posėdyje turėtų būti apklausiamas verslininkas Peisachas Kačerginskis. Kiti kaltinamieji parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausos.

Kitas posėdis byloje numatytas kovo 13 dieną.

„Tvarkiečių“ byla nagrinėjama Panevėžyje, nes Vilniaus apygardos teismas dabar tiria daug sudėtingų, prioritetinių bylų, kur yra daug proceso dalyvių.

Šioje byloje kaltinama „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo, buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai Rolandas Skaisgirys, P. Kačerginskis, G. Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas.

Partija kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų), o verslininkai įtariami prisidėję prie šių schemų. Teisėsaugos duomenimis, šiuos pinigus partija panaudojo veiklai viešinti.

Pareigūnai kaltina verslininkus už pagalbą partijai siekus jos poveikio Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų viešuosiuose pirkimuose.

2013 – 2014 metais, kai padaryti įtariami nusikaltimai, šioms ministerijoms vadovavo „tvarkiečių“ deleguoti atstovai.

Prokurorų teigimu, „Tvarkai ir teisingumui“ pagal kaltinimus gresia 1,9 mln. eurų dydžio bauda, fiziniams asmenims – iki aštuonerių metų nelaisvės.

Neviešame posėdyje apklaustas vienas iš kaltinamųjų. Kitų kaltinamųjų apklausas numatyta tęsti ir vasario 28 dieną numatytame teismo posėdyje, BNS informavo teismo atstovė Joana Daubaraitė.

I. Strazdauskaitė 2017 metais dingo kovo 5 dieną išvykusi į Vilnių iš tėvų namų Plungėje. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone.

Teisėsaugos duomenimis, mergina mirtinai uždaužyta kastuvu.

Įtariama, kad nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę kaltinamieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.

Pusbroliai kėdainiečiai Karolis Bieliauskas, Leonas Bieliauskas ir Mantas Bieliauskas šioje byloje kaltinami, kad siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą bendrininkų grupėje kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Jie taip pat kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu.

Maksimali bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Šioje byloje kaltinimai pateikti dar dviem asmenims: marijampolietis Algimantas Stankevičius kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, jis ir kėdainietis Tomas Zagurskas dar kaltinami plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą. Jiems skirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.

Pusbroliams Bieliauskams bei T. Zagurskui taip pat pateikti kaltinimai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 32 tūkst. eurų kainuojantį automobilį ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų Latvijos piliečių daiktus bei pinigus.