Vyksta procesas

Siekdama išvengti sankcijų, Lietuva iki 2023 m. yra įpareigota pašalinti pažeidimus vykdant miesto nuotekų tvarkymą. Paprasčiau tariant, nežinia, kaip nuotekomis namuose atsikratančių namų turi nelikti. Europos Komisijos (EK) įvardytose aglomeracijose būtina pasiekti, kad centralizuotai nuotekas tvarkytų ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų.

Spalio 1 d. pasibaigė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo kvietimas gyventojams teikti paraiškas dėl nuotekų tinklo prijungimo prie centralizuotų tinklų.

„Nors šiam kvietimui buvo skirta 3 mln. eurų, iš viešųjų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojų buvo sulaukta paraiškų už 1,7 mln. eurų“, – įvertino Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Kaune teikiant paraišką dėl minėtos programos finansavimo, buvo sudarytas 143 būstų arba 48 namų sąrašas. Planuojama panaudoti kiek daugiau nei 292 tūkst. eurų. Tačiau tai visiškai neišspręs nuotekų problemos.

„Kaune matome pozityvių pokyčių – vis daugiau gyventojų svarsto ir jungiasi prie centralizuotų nuotekų tinklų. Šiuo metu mieste prie jų vis dar neprisijungę 2 544 privatūs namai ir 321 butas daugiabučiuose. Jie visą informaciją apie prisijungimo sąlygas, prašymų teikimo tvarką ir nuotekų išvežimo paslaugas gali rasti bendrovės interneto puslapyje“, – teigė „Kauno vandenų“ Administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška.

2 544 – tiek namų Kaune vis dar neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Pagal šią paramos programą tinklams tiesti ir dangai sutvarkyti gyventojo privačiame sklype buvo galima gauti 100 proc. sąnaudų subsidiją. Likusiai daliai – nuo išvystyto gatvės nuotekų tinklo iki gyventojo sklypo ribos – viešajam geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojui galėjo būti kompensuojama iki 70 proc. išlaidų. Bendra vienam būstui skiriama dotacija gali siekti iki 2,1 tūkst. eurų.

Dar yra lauko tualetų

Nepaisant solidžios paramos, kai kurie kauniečiai įpratę gyventi po senovei, todėl mieliau ieško galimybių išsisukti, nei jungtis prie miesto nuotekų tinklo.

„Kauno vandenų“ duomenimis, didžiausia koncentracija savarankiškai nuotekas tvarkančiųjų yra fiksuojama Šančių, Panemunės ir Aleksoto mikrorajonuose. Objektai išsidėstę šlaituose arba šalia jų, o nuotekos galimai prijungtos prie lietaus linijų ar tiesiog griovių. Šios teritorijos yra specialistų akiratyje – čia atliekamos neplanuotos objektų patikros.

„Man pačiam tenka dalyvauti komisijose, kai lankome gyventojus. Vienas aiškina, kaip planuoja prisijungti, kitas, iš kurio buto nuvestas vamzdis į duobę, nė nesvarsto apie tokią galimybę. Būna variantų, kai, tarkime, dviem butams iškasta viena duobė, kitiems dviem – kita. Apie tų šulinių sandarumą sunku net šnekėti, o sklindančius kvapus galima įsivaizduoti. Kai kuriuose namuose nėra net vidaus nuotekų tinklo. Tualetai yra lauke. Taip, dar yra tokių mieste“, – pasakojo „Kauno vandenų“ atstovas A.Juška.

Įstatymas numato, kad prie miesto tinklo neprisijungę gyventojai, turi kaupti dvejų metų įrodymus, kaip jie tvarko nuotekas. Vienintelis realus būdas yra susirasti nuotekų vežėją, sudaryti sutartį, pagal kurią jis palieka dokumentą, kada ir kiek nuotekų išvežė. Ne paslaptis, kad dalis savarankiškai nuotekas tvarkančių gyventojų, tik dabar sužino, kad turi kaupti tokius dokumentus.

„Gal matėte ant stulpų skelbimų, kuriuose siūloma nuotekų išvežimo paslauga. Greičiausiai didžioji tokių vežėjų dalis dirba šešėlyje. Kur jie pila tas nuotekas, vienas Dievas težino – ar į upelį supila ar atsidaręs „Kauno vandenų“ dangtį supila ir viskas suteka į nuotekų valyklą“, – svarstė A.Juška.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai primena, kad už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą Administracinių nusižengimų kodeksas numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 600 eurų. Dar griežtesnę atsakomybę už gamtai padarytą žalą gali taikyti aplinkosaugininkai.

Negalintys dokumentais pagrįsti nuotekų tvarkymo gyventojai neretai griebiasi šiaudo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tolerancija mažėja

Pavyzdžiui, namo gyventojai per metus sunaudoja 100 kub.m. vandens, o atvažiavusi nuotekų mašina išveža 10 kub.m. Toks sunaudoto vandens ir išsiurbtų nuotekų santykis parodo, kokio sandarumo yra duobės, į kurias neprisijungę prie nuotekų tinklo gyventojai išleidžia panaudotą vandenį.

„Savo poreikiams – atsigerti vandens, kavai, arbatai, maisto gamybai vandens sunaudojama santykinai mažai. Didžioji dalis butuose ir namuose naudojamo vandens nubėga į kanalizaciją. Todėl santykis pagal vandens suvartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį yra 1X1“, – dėstė A.Juška.

Negalintys dokumentais pagrįsti nuotekų tvarkymo gyventojai neretai griebiasi šiaudo aiškindami, kad daug vandens sunaudojo augalams laistyti, tačiau tokia pasaka mažai tikėtina, jei sunaudoji 100 kub. m vandens, o išveži 10 kub. m, tai niekaip neįmanoma išlaistyti 90 kub. m vandens, o jei dar įvertinsime metų laikus, kai laistyti augalų visai nereikia, tai pasaka tik pasitvirtina.

Anot „Kauno vandenų“ atstovo, tvarkingi nuosavų namų savininkai įrengia kitą vandens skaitiklį, skirtą laistyti, pagal kurio parodymus neskaičiuojamas nuotekų mokestis.

Komisija, kurią sudaro Viešosios tvarkos, Aplinkos apsaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento ir „Kauno vandenų“ atstovai, negalinčius įrodyti deramo nuotekų tvarkymo, įspėja, o jei situacija nesikeičia, skiriama bauda.

„Tokie asmenys kitaip kaip pažeidėjais negali būti vadinami. Galiausiai jie ne tik teršia gamtą, jei nuotekas nuleidžia per šulinius į bendrus tinklus, – už tų nuotekų valymą sumoka kiti gyventojai“, – dėstė A.Juška.

Tačiau situacija nevaleikoms darosi vis prastesnė. „Kauno vandenų“ atstovas pastebi, kad tolerancija pažeidėjams ir gamtos teršimui darosi vis mažesnė. Vis dažniau sulaukiama pranešimų, kai matydami, kad kaimynas, išmetęs, tarkime, kokią nors laistymo žarną, išleidžia nuotekas iš namo, skambina tarnyboms.

Susiskaičiuoti išlaidas

„Kauno vandenų“ Administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius A.Juška stebėjosi, kad neretai paramos kreipiasi pavyzdžiui 300 kv. m name gyvenantys, nepriekaištingai aplinką susitvarkę žmonės, tikindami neturintys lėšų prisijungti prie miesto nuotekų tinklo.

Direktoriaus skaičiavimu, jei nuo namo ne per toliausiai eina miesto kanalizacija, prisijungti savininkui atsieitų apie 1 tūkst. eurų. Gerokai sudėtingiau yra mažas pajamas turintiems gyventojams arba tokių namų, kuriuose dalis butų yra privatūs, o dalis yra Kauno savivaldybės socialiniai būstai.

A.Juška abejoja, kad gyventojai gali nežinoti apie būtinybę ir galimybę prisijungti prie miesto nuotekų tinklų. „Kauno vandenys“ turi informaciją, sutartis, pagal kurias mato, ar gyventojai tik perka vandenį, ar ir už nuotekas susimoka. Tokių kaip iš medžio nukritusių ir nieko nežinančių yra vienetai. Tačiau net ir jie apie galimybę prisijungti prie miesto nuotekų tinklų sužino po komisijos vizito.

Kai kuriuose namuose nėra net vidaus nuotekų tinklo. Tualetai yra lauke. Taip, dar yra tokių mieste.

Direktorius pripažįsta, kad yra tam tikrų kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar parama vandens vartotojui galima. Jei asmuo per mėnesį suvartoja, tarkime, 1 kub. m vandens, tai, esą, naivu tikėtis, kad toks vartotojas papuls į prioritetinį sąrašą. Tačiau minima parama buvo orientuota būtent į tuos gyventojus, daugelis kurių net neprašė prisijungti.

„Kauno vandenys“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su namų administratoriais, pagal kurią „Kauno vandenys“ įsipareigoja nutiesti tinklą iki nuotekų duobės, o namo administratoriai jau sužiūrės, kad gyventojai prisijungtų prie to tinklo.

„Pagal paramą, mes dabar taip ir darome – nutiesiame tinklus iki namo duobės, o jie tegul tik prisijungia. Dažnu atveju atstumas gali siekti kokius 5 m, tai tikrai nėra neįmanomos lėšos. Minima parama butui yra apie 2 tūkst. eurų, jei name yra penki butai, tai jau 10 tūkst. Tad labai žymiai padengiamos norinčiųjų prisijungti sąnaudos“, – neabejojo A.Juška.

Tikslios išlaidos suskaičiuojamos rengiant prijungimo projektą, tačiau galima pasiskaičiuoti ir pačiam – 1 m atsieitų apie 100 eurų. Beliktų įsivertinti galimą prisijungimo prie miesto tinklų paramą.