„Nors vilkikų srautas yra kiek padidėjęs, jų pralaidumas Lietuvos pusėje yra normalus. Eilė susidaro praėjus Lietuvos muitinės patikrą, tai reiškia, jog pralaidumas stringa kažkur Rusijos pusėje. Priežasčių mes nustatyti negalime, kadangi bendravimas tarp Lietuvos ir Rusijos muitinių praktiškai nevyksta“, – BNS Plius teigė Muitinės departamento ryšių su žiniasklaida specialistė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Kybartų punkte antradienio rytą stovėjo 138 vilkikai (pirmadienį – 86), kuriems teks laukti apie 17 valandų.

Tuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija eilės išlieka stabilios, laukiančių vilkikų skaičius nežymiai padidėjo Baltarusijos pusėje.

Medininkų punkte antradienio rytą patikros laukė 380 vilkikų (pirmadienį – 394), Šalčininkuose – 401 (342), Raigarde –  302 (368), Lavoriškėse – 250 (tiek pat).

Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto duomenimis, Kamieny Loho punkte stovėjo 430 vilkikų, Kotlovkos – 150, Pervalko – 150, Benekainių – 160 ir Vizdžių punkte – 20.

Kaip šeštadienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT), pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl antradienį

Kybartuose sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos.

Rentgeno kontrolės sistema patikrinus vilkiku iš Rusijos Kaliningrado srities gabentą šaldytą žuvį, paaiškėjo, kad didesnę krovinio dalį sudaro cigarečių kontrabanda – iš viso rasta daugiau nei 420 tūkst. įvairių rūšių rūkalų, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Vasario 23–iąją, apie 2 val. nakties, į Kybartų kelio postą krovininiu vilkiku „Daf“ atvažiavęs Rusijos pilietis deklaravo tranzitu per Lietuvą į Rusiją ketinantis vežti šaldytos žuvies krovinį – 23,6 tonas Baltijos silkės. Tačiau Kauno teritorinės muitinės pareigūnams patikrinus mašiną rentgeno kontrolės sistema, paaiškėjo, kad puspriekabėje realiai tėra vos pusė deklaruoto krovinio – apie 10 tonų šaldytos žuvies. Likusią dalį užėmė cigarečių kontrabanda – žuvis ir rūkalai buvo sukrauti pramaišiui, „sumuštinio“ principu, sudedant vieną silkių dėžių eilę, o kitą eilę jau

formuojant iš cigarečių dėžių.

Iš viso rastos 843 dėžės (421 500 pakelių) penkių rūšių cigarečių: „Dove Compact Platinum“, „Dove Superslims Platinum“, „Dove Gold Compact“ ir „Rominta“. Bendra šių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – apie 1,5 mln. eurų.

Cigaretės buvo sulaikytos, MKT Kauno skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Vilkiko vairuotojui, kuris prisipažino vežęs kontrabandą, skirta kardomoji priemonė – piniginis užstatas.

Antradienį ryte „Amber Grid“ pranešė, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ prašymu laikinai stabdomas dujų tranzitas iš Lietuvos į Karaliaučiaus sritį.

Dujos į Rusijos anklavą prie Baltijos jūros tiekiamos tranzitu per Lietuvą iš Baltarusijos.

Tranzito stabdymo priežasčių visą Rusijos gamtinių dujų tiekimą už šalies ribų vamzdynais valdantis koncernas „Gazprom“ nenurodė.

Anot jos, sausio 27 dieną į Panemunės kelio postą iš Karaliaučiaus srities lengvuoju automobiliu „Bentley Continental GT“ atvykęs Rusijos pilietis Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams nurodė gabenantis 75 litrus dyzelino ir 4120 eurų bei 1150 Rusijos rublių.

Kilus įtarimui, kad vyras gali gabenti ir nedeklaruotų pinigų, atlikta asmens apžiūra.

Anot pranešimo, per ją asmuo labai sutriko. Išorinėje vyro striukės kišenėje muitinės pareigūnai aptiko 30 tūkst. eurų.

Šie pinigai nebuvo deklaruoti muitinėje teisės aktų nustatyta tvarka.

Rusijos pilietis apgailestavo dėl savo poelgio, pareigūnams teigė, kad už šiuos pinigus ketino pirkti transporto priemonės priekabą.

Kontrabanda gabenti pinigai bei asmens mobilusis telefonas paimti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiemet tai pirmas fiksuotas grynųjų pinigų kontrabandos atvejis Panemunės

kelio poste. Pernai nustatyti du tokie pažeidimai.

Įstatymai numato, kad asmuo, atvykstantis į Lietuvą iš trečiosios šalies ar išvykstantis į ją ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje.

Pernai Lietuvos muitinėje pradėta 12 ikiteisminių tyrimų dėl grynųjų pinigų kontrabandos. Sulaikyta 488 tūkst. eurų.

„Privatus „Cessna“ sekmadienį patyrė kietą nusileidimą. Įvairaus sunkumo sužalojimų patyrę lėktuvo pilotas ir du jo keleiviai išgabenti į ligoninę“, – pažymima pranešime.

Sudužęs lėktuvas neužsidegė, todėl į įvykio vietą atvykusių ugniagesių pagalbos neprireikė.

Pradėtas įvykio priežasčių ir aplinkybių tyrimas, teigiama pranešime.

Rusijos ambasados Lietuvoje konsulinio skyriaus vedėja Tatjana Novožilova žurnalistams trečiadienį patvirtino, kad ši nuo liepos 1-osios įvedama tvarka vykstantiems į Karaliaučiaus sritį iš viso galios 53 valstybių piliečiams, tarp jų – visoms Europos Sąjungos valstybėms.

„Manau, kad toks palengvinimas leis žmonėms vykti savo asmeniniais reikalais, dažniau susitikti su artimaisiais, kurie gyvena Rusijos teritorijoje. Mano manymu, tai geras, pozityvus žingsnis piliečiams, kurie gyvena sąraše minimose šalyse, ypač Lietuvai, Latvijai, Estijai, nes giminystės, draugiški santykiai išlieka“, – teigė T. Novožilova.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad gavo apie tai informuojančią Rusijos notą. T. Novožilova sako, kad oficialiai Lietuva apie naująją tvarką informuota antradienį.

Diplomatė tvirtino, kad elektroninės vizos bus išduodamos vykstantiems turizmo, verslo, humanitariniais ar kultūros ryšių tikslais. Kitais atvejais reikės kreiptis dėl įprastinės vizos į ambasadą. Rusijos atstovai tikisi, kad nauja tvarka padidins turistų srautus į Karaliaučiaus sritį.

Iki šiol vienkartinės vizos vykstantiems į Rusiją kainavo 35 eurus.

Lietuviai ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatomos kelionės turės užpildyti elektroninę formą Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje bei pateikti savo nuotrauką. Vykstantiems į sritį reikės turėti dar bent pusmetį galiojantį pasą, taip pat būtinas sveikatos draudimas.

Tokia viza galios 30 dienų ir leis būti Karaliaučiaus srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo įvažiavimo. Į kitas Rusijos teritorijas su šia viza vykti nebus galima. Įvažiuoti su ta pačia viza bus galima vieną kartą.

Vizą patariama atsispausdinti, tačiau pasieniečiams pakaktų ir elektroninės jos versijos mobiliajame telefone.

Pasak Rusijos diplomatų, prašymas galės būti atmestas arba jau išduota viza panaikinta, jei paaiškėtų, kad asmuo yra pažeidęs įstatymus Rusijoje arba Baltarusijoje.

Visas valstybių, taip pat kontrolės punktų, per kuriuos galima vykti į Karaliaučiaus sritį, sąrašas bus paskelbtas liepos 1-ąją. Be kita ko, viza bus galima pasinaudoti ir vykstantiems lėktuvu į Chrabrovo oro uostą. Artimiausi Lietuvai skrydžiai į šį oro uostą vykdomi iš Rygos.

Tarp kitų minimų valstybių, kurioms galios lengvata – Bahreinas, Indija, Indonezija, Kataras, Kinija, Šiaurės Korėja, Kuveitas, Malaizija, Meksika, Saudo Arabija, Singapūras, Turkija, Japonija. Sąraše nėra Didžiosios Britanijos, taip pat Jungtinių Valstijų – JAV taikomi kiti susitarimai.

Tai rašoma kasmetiniame grėsmių vertinime, kurį antradienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Srityje dislokuota karinė grupuotė nuosekliai stiprinama: atnaujinama sena ir kuriama nauja karinė infrastruktūra, formuojami nauji kariniai daliniai, tiekiama nauja ginkluotė ir kovos technika, srities sausumos ir jūrų poligonuose vykdomas intensyvus kovinis rengimas“, – rašoma dokumente.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad didesnis karinis aktyvumas greta Lietuvos esančiuose Rusijos poligonuose „neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, didina net ir netyčinių incidentų riziką“.

Anot dokumento, Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo.

Kita vertus, žvalgyba pabrėžia, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti, išvengiant plataus NATO įsitraukimo.

„Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – teigiama ataskaitoje.

Anot ataskaitos, Baltarusijai Rusijos karinėje doktrinoje skiriamas „buferinės“ valstybės vaidmuo – Rusija Baltarusijos teritoriją naudoja karinėms operacijoms planuoti ir karinei galiai demonstruoti, o gilėjanti karinė integracija ir ekonominė priklausomybė mažina Minsko galimybes vykdyti nepriklausomą gynybos ir saugumo politiką.

Rusijos parlamento gynybos reikalų komiteto pirmininkas į atsargą išėjęs generolas Vladimiras Šamanovas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis gali imtis atsakomųjų veiksmų, reaguodama į JAV ginkluotės plėtotę Lenkijoje.

Rusijos naujienų agentūros citavo V. Šamanovą, kuris sakė, kad Maskva gali dislokuoti papildomų raketinių sistemų „Iskander“ savo vakarinėse teritorijose, Karaliaučiaus srityje, besiribojančioje su NATO priklausančiomis Lenkija ir Lietuva.

Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliam taikinių sunaikinimui 50–500 kilometrų nuotoliu. Tokios jų galimybės leistų Rusijai taikytis į objektus, esančius kaimyninėse valstybėse NATO narėse – Baltijos šalyse, Lenkijoje ir pietų Švedijoje.

„Gavusios tikslią taikinio buvimo vietą, veikančios įgulos šaudė į imituojamus priešo laivus iš „Bal“ ir „Bastion“ raketų sistemų. Stebėjimą atlikę kontrolės prietaisai patvirtino, kad į visus taikinius buvo pataikyta“, – teigė jis.

„Priešo laivų vaidmenį atliko Baltijos laivyno korvetės, kurių įguloms buvo duota užduotis trikdyti karių komunikaciją ir paleisti raketą į laivyno laivų grupę“, – pridūrė karininkas.

Per pratybas kariai taip pat dalyvavo žygyje ir pakrantėje dislokavo raketų sistemas, patikrino jų galimybes veikti.

„Kaliningrado regionas yra privilegijuotas regionas ES ir Rusijos bendradarbiavimui. Mes turime daug bendrų interesų, kurie gali būti stiprinami abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo pagrindu, tačiau su sąlyga, kad karinių pajėgumų stiprinimas ir karinis buvimas būtų sumažinti“, – V. Ušackas sakė trečiadienį regione vykusiame forume.

Anot V. Ušacko, nepaisant politinės įtampos ir nuomonių skirtumų, ES ir Rusija plėtoja bendradarbiavimą tokiose srityse kaip tarpregioniniai ryšiai, švietimas ir mokslas bei pilietinės iniciatyvos.

Karaliaučiaus sritis yra vienas labiausiai militarizuotų regionų, o čia sutelkta Rusijos karinė grupuotė toliau stiprinama, rašoma Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje.

Pernai Baltijos laivynas gavo du mažuosius raketų laivus, ginkluotus raketų kompleksais „Kalibr“, galinčiais naikinti taikinius 2 tūkst. kilometrų atstumu. Sustiprinta kranto gynybos sistema – gautos „Bal“ ir „Bastion“ kranto raketų sistemos. Tai Rusijai suteikia galimybę naikinti antvandeninius taikinius beveik visoje Baltijos jūros akvatorijoje.

Anot Lietuvos žvalgybos, pernai regione taip pat pradėta atnaujinti kovos lėktuvų parką – sritį pasiekė pirmasis daugiafunkcis naikintuvas Su-30SM. Perginklavimas šio tipo orlaiviais bus tęsiamas. Srityje dislokuoti sausumos daliniai sujungti į 11-ąjį armijos korpusą, jis leis efektyviau panaudoti uždaroje ir nuo likusios Rusijos dalies atribotoje teritorijoje esančius sausumos dalinius. Kartu keičiama dalinių dislokacijos sistema, dalį 79-osios motošaulių brigados padalinių perdislokuojant iš Gusevo į Sovetską prie Lietuvos sienos.

Pagrindinis artimiausiu metu numatytas kokybinis pokytis – korpuso sudėtyje esančios raketų brigados perginklavimas raketų kompleksais „Iskander“. Pernai šios raketos į sritį buvo atgabentos pratyboms.