„Vyriausybės nutarimas nustato, kad šiuo metu į Lietuvą draudžiama atvykti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie turi teigiamą COVID-19 testą. Šis draudimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.“

Konstitucijos tekstas nenumato jokių išimčių, kurioms esant pilietis negali grįžti į Lietuvą, tad jau anksčiau konstitucinės teisės žinovai viešai yra įspėję Vyriausybę, kad leidimas atvykti tik su teigiamu testu prieštarauja Konstitucijai. Deja, Vyriausybė ignoravo šį įspėjimą ir galimas Konstitucijos pažeidimas tęsiasi toliau, o COVID-19 sergantys mūsų piliečiai netenka galimybės gydytis Lietuvoje, būti su savo šeima, kai jau humanitarinės priežastys, humaniškumas reikalautų jiems sudaryti galimybę saugiai sugrįžti“, – sako šešėlinis ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

R. Karbauskis taip pat pažymi, kad į Konstitucinį Teismą planuojama kreiptis ir dėl neseniai Seimo priimtų visuomenės ypač prieštaringai vertinamų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis įvedamas privalomas testavimas bei kitos, įstatyme nenurodytos, priemonės, kurios privalomomis vykdyti gali tapti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu.

„Įstatyme valdančiųjų dėka atsirado ne tik testavimas, bet ir neįvardintos „kitos priemonės“, kurios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu būtų darbuotojams privalomos ir kartu – taptų būtina sąlyga, kad jiems būtų leista dirbti. Kol kas galima tik spėlioti, kokios tai priemonės – tai gali būti net ir privalomas vakcinavimas. Bet kuriuo atveju, sąlygas riboti žmogaus teises nustatytų ne įstatymas, o poįstatyminis reguliavimas, konkretinantis, kas tos „kitos“ priemonės yra. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia, kad žmogaus teises ir ūkinę veiklą galima varžyti tik įstatymu, taip pat tik įstatymas gali apibrėžti šių teisių realizavimo sąlygas. Tai negali būti daroma poįstatyminiu aktu, kaip kad norima padaryti dabar. Tad siekiame sudaryti sąlygas, kad Konstitucinis Teismas įvertintų ir šį valdančiųjų sprendimą“, – pažymi šešėlinis premjeras.

Gruodį turėjęs prasidėti procesas buvo atidėtas, nes bylos šalys – įmonė ir Sveikatos apsaugos ministerija – įpareigotos pateikti papildomus dokumentus.

„Aukštaitijos implantologijos klinika“ teismui turėjo pateikti dokumentus, ar darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, buvo prastovose ir ar įmonė pasinaudojo valstybės parama.

Ministerija buvo įpareigota pateikti Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 metų vasario 29 dienos rekomendacijas dėl izoliavimo, nes šiuo dokumentu rėmėsi atsakydama į skundą.

Teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašo atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.

Įmonė taip pat prašo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Vyriausybės priimtas nutarimas dėl karantino įvedimo ir kai kurie įstatymai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Į teismą įmonė kreipėsi liepos mėnesį. Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną.

„Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą“, – anksčiau BNS sakė įmonės advokatas Nerijus Zaleckas.

Jo teigimu, tai iš dalies pripažino ir Seimas, kai vėliau pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus.

Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedė pirmąjį karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje, o karantinas panaikintas birželio 17-ąją.

Draudimai ir ribojimai įvesti remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Civilinės saugos įstatymais.

Sprendimą šioje byloje teismas žada skelbti vasario 4 dieną.

„Aukštaitijos implantologijos klinikos“ turės pateikti papildomus dokumentus, ar darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, buvo prastovose, kadangi skunde to nenurodyta ir, ar įmonė pasinaudojo parama įmonėms nukentėjusioms nuo COVID-19“, – po pirmojo rašytinio posėdžio BNS informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Atsakove šioje byloje patraukta Sveikatos apsaugos ministerija taip pat įpareigota pateikti papildomą informaciją.

„Sveikatos apsaugos ministerija prašoma pateikti į bylą Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 metų vasario 29 dienos karantino rekomendacijas dėl izoliavimo, kadangi atsakyme į skundą ji rėmėsi šiuo dokumentu, bet jo nepateikė“, –  sakė A. Kutrevičius.

Kitas rašytinis posėdis šioje byloje numatytas kitų metų sausio 14 dieną.

Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą.

Teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašo atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.

Į teismą įmonė kreipėsi liepos mėnesį. Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną.

„Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą“, – anksčiau BNS sakė įmonės advokatas Nerijus Zaleckas.

Jo teigimu, tai iš dalies pripažino ir Seimas, kai vėliau pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus.

Advokatas taip pat sakė manantis, kad šioje byloje prireiks ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis skundui pasiekus teismą sakė, kad į klausimą, ar buvo pažeistos verslo teisės, atsakys teismas.

Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje, o karantinas panaikintas birželio 17-ąją.

Draudimai ir ribojimai įvesti remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Civilinės saugos įstatymais.

Eilėje spietėsi žmonės

Penktadienio vakarą prie minėtos užkandinės Kovo 11-osios gatvėje stabtelėjęs vyras pasigedo nustatytų rekomendacijų per karantiną laikymosi, kur turėtų būti paisoma bent vieno metro atstumo nuo vieno iki kito žmogaus stovėjimo vietos.

Pasak jo, „Liuks kebabų“ klientai po atviru dangumi būriavosi įprastai lūkuriuodami eilėje, nes laikytis rekomenduojamo nuotolio esą prie užkandinės nėra sąlygų.

„Žinote, kai būna sugraduotas atstumas kas metrą? Tai ten tokios gradacijos nėra – visi žmonės stovi krūvoje. Yra vos vienas langelis, prie kurio priimami užsakymai ir atiduodami. Aptarnaujančio personalo merginos, išlindusios per langelį, garsiai rėkia užsakymo atsiėmimo numerius. Jeigu klientai sustotų į eilę kaip rekomenduojama – maždaug kas metrą – stovintys toliau nieko negirdėtų“, – rėžė kaunietis.

Vyras pabrėžė, kad „Liuks kebabuose“ vadovaujamasi netinkamu verslo modeliu – čia aptarnaujančiam personalui reikėtų skelbti informaciją klientams per garsiakalbį arba pakabinti švieslentę ar televizorių, kur matytųsi visa tai, kas aktualu, – meniu bei žybsėtų atsiėmimo numerių eiliškumas.

Kepėjas be apsauginės kaukės ir pirštinių

„Man labiausiai patiko šašlyko kepėjas, atrodo, kad jam nereikia nei apsauginės kaukės, nei pirštinių. Atėjo, pavartė, nunešė... Neteigiu, kad jis visą laiką jų nedėvi, bet penktadienį, tuo momentu, kai mačiau, jis dirbo be medicininių apsaugos priemonių. Dar kartą pasikartosiu, verslo modelis toks, koks jis yra dabar, negali veikti. Apie tai sakėme ir padavėjai, tačiau išgirdome tik: „O ką daryti? Dirbame, kaip išeina“, – pasakojo pašnekovas.

Kaunietis neslėpė nuostabos – šiuo metu, kai kone visos maitinimo įstaigos dėl karantino patiria nuostolius, nes buvo priverstos užsidaryti, „Liuks kababai“ dirba pilnu tempu tarsi situacija šalyje būtų įprasta – jokio karantino, ir, negana to, nepriima atsakingų sprendimų, kurie apsaugotų klientus nuo galimos koronaviruso rizikos.

„Ten vienu metu laukia iki dvidešimt žmonių. Jei jie sustotų kas metrą kaip rekomenduojama, minia nusidriektų per visą automobilių stovėjimo aikštelę, kur juda transportas. O dabar visi susispraudę – vienas paduoda pinigus, kitas laukia atsiimti užsakymo, trečias skaito meniu, nes jis lauke. Į kurią pusę klientams reikėtų rikiuotis?“ – kritikos negailėjo ir plika akimi matomus trūkumus dar kartą pakartojo vyras.

Savininkė: didelių srautų nėra

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su „Liuks kebabų“ savininke Jolita Linauske ir nupasakojus kauniečio pamatytą situaciją prie užkandinės  Kovo 11-osios gatvėje penktadienio vakarą, pašnekovė teigė, kad toks vaizdas, kai žmonės stovi vientisoje eilėje, dabar šioje vietoje esą neišvystamas dažnai, nes užsakymai registruojami telefonu. Maisto atvažiuojama pasiimti arba jis išvežiojamas į namus. Pasak jos, penktadienis veikiausiai buvo viena iš nedaugelio tokių dienų.

„Viena banga suėjo tų, kurie užsisakė telefonu, o kai kurie galbūt užsuko, nes išėjo pasivaikščioti į miestą. Galbūt tokia klientų eilė stoviniavo dvi ar penkias minutes – ne ilgiau.  Tokių srautų pas mus jau nebėra, mes jų  galbūt net pasiilgstame. Klientams esame pakabinę informaciją, kurioje prašome laikytis  atstumo. Jeigu vienu metu atvažiuoja atsiimti užsakymų daugiau žmonių, mes paprašome palaukti automobiliuose ir ateiti atsiimti tada, kai maistas jau būna padarytas, arba vienas kitą gerbiant pasitraukti nuošaliau“, – tikino pašnekovė.

Darbuotojams – visos būtinos priemonės?

Pasiteiravus ar per karantiną visi užkandinės darbuotojai yra aprūpinti medicininėmis apsaugos priemonėmis – kaukėmis ir pirštinėmis bei užsiminus, kad kaunietis pastebėjo lauke besisukiojantį kepėją be kaukės ir pirštinių, moteris tvirtino, kad darbuotojams pastarosios priemonės yra suteiktos. 

„Pas mus darbuotojai nedirba be pirštinių. Gal tas darbuotojas nusiėmė. Mes juk nestovime šalia visą laiką. Aš pasidomėsiu, kaip yra. Gal ten buvo visai ne mūsų kepėjas, o šiaip koks žmogus iš gatvės. Mūsų darbuotojai patys bijo užsikrėsti virusu, todėl klientų prašo neduoti pinigų į rankas, o padėti į lėkštutę, kuri dezinfekuojama po kiekvieno kliento“, – teigė J. Linauskė.

Paklausta, jei karantinas šalyje užsitęstų, ar planuojami kokie nors pakeitimai, pavyzdžiui, garsiakalbis ar ekranas, kuriame matytųsi užsakymų numeriai, „Liuks kebabų“ savininkė tvirtino, kad šiuo metu užkandinėje prie „Girstučio“ kaip ir kitose jau įrengtas televizorius, montuojama speciali programa, kuri leis klientams matyti užsakymų numerius panašiai kaip banko skyriuose.