karantino grimasos | Diena.lt

Karantino metu dantys gydomi tik juos raunant? 10

Karantino metu dantys gydomi tik juos raunant? 10
Rauna net neapžiūrėję?

Kauno regiono gyventoja Regina (vardas pakeistas) pasakojo karantino metu ilgai neprisibeldusi pas odontologus. "Balandžio pradžioje man iškrito danties karūnėlė kartu su jį įtvirtinančiu kaiščiu – dantyje atsivėrė skylė, išsigandau, kad gali kilti infekcija. Juolab kad jutau stiprėjantį maudimą ir dilgčiojimą. Be to, esu sirgusi trišakio nervo uždegimu. Kad jis nepasikartotų, negaliu delsti su dantų taisymu, turiu vengti infekcijų, kurias gali sukelti netaisomi dantys. Paskambinau į vietinį pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC), prie kurio esu prisirašiusi, papasakojau, kas atsitiko. Man atsakė, kad per karantiną odontologai gali tik išrauti dantį. Paklausiau, gal prieš tai bent nuotrauką padarytų. Sakė, kad negali, – taigi, pasisiūlė išrauti dantį net neišsiaiškinę, kokia tai problema, – guodėsi senjorė. – Tačiau juk taip beatodairiškai ir dar sveikus dantis galima išrauti."

Man atsakė, kad per karantiną odontologai gali tik išrauti dantį. Paklausiau, gal prieš tai bent nuotrauką padarytų. Sakė, kad negali.

Regina pasakojo į vietinį PSPC kreipusis dėl to, kad, esant griežtoms karantino sąlygoms, tik panašiose įstaigose dirbo odontologai. Negavusi jai priklausančių paslaugų savo miestelyje, moteris šiaip ne taip prisibeldė pas dėl sušvelnintų karantino sąlygų jau pradėjusius dirbti odontologus Kaune. "Čia man skubiai suteikta kvalifikuota pagalba – pritvirtinta danties karūnėlė, viena iš dviejų, laikančių dantų plokštelę. Pagaliau, po pusantro mėnesio kankinimosi, galėjau valgyti kaip įprastai", – moteris džiaugėsi, kad po ilgo laiko paslaugos jai pagaliau buvo suteiktos.

Vis dėlto padarius papildomą nuotrauką paaiškėjo, kad skilusi šio danties šaknis, dėl to jį teko išrauti. "Tačiau tada, kai buvo padaryta nuotrauka, sulaukusi kvalifikuotų konsultacijų aš tikrai žinojau, kad tą dantį rauti būtina, kad jis nepaaukotas vien dėl karantino", – įsitikinusi senjorė.

Sušvelninus karantino sąlygas, daugelis odontologijos kabinetų ir klinikų duris atvėrė gegužės 18 d. Tačiau ir dabar Regina sako vis išgirstanti viešus raginimus ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas senjorams dar neiti pas gydytojus ir pas odontologus. "Ar mes jau visai nurašyti ir mūsų sveikatos problemos yra tik mūsų pačių reikalas?" – tokiais raginimais stebėjosi senjorė. Moteris abejojo labai reikalingos žmonėms odontologų veiklos griežtu apribojimu karantino metu, taip pabloginant pacientų savijautą.

Gali teikti paslaugas

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnyba, paprašyta įvertinti situaciją, kai per ankstesnį karantino etapą moteriai buvo pasiūlyta traukti dantį net nepadarius jo nuotraukos, komentaro nepateikė.

Ar mes jau visai nurašyti ir mūsų sveikatos problemos yra tik mūsų pačių reikalas?

Pasiteiravus, galbūt yra patvirtintos rekomendacijos, kuriomis ministerija skatina odontologus iki karantino pabaigos senjorams neteikti paslaugų, SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė teigė, kad ministerija nepatvirtinusi jokių rekomendacijų, kuriomis būtų diskriminuojami senjorai. "Tačiau maloniai prašome rizikos grupėje esančių vyresnių arba lėtinėmis ligomis sergančių žmonių labiau saugoti savo sveikatą, o šalia esančių artimųjų – pasirūpinti vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis, nes šiuo laikotarpiu jie yra labiau pažeidžiami dėl plintančios koronaviruso infekcijos", – ragino ministerijos atstovė.

Ji priminė, kad SAM ministro įsakymu karantino metu visiems pacientams iki gegužės 18 d. buvo galima teikti tik būtinąją odontologinę pagalbą. "Būtinoji odontologinė pagalba teikiama esant galvos kaulų traumos, įskaitant žandikaulių ir dantų traumas, be sąmonės sutrikimo, stipriam (vertinamas 6–8 balais pagal dešimties balų skalę) odontogeniniam skausmui bei veido ir žandikaulių srities pūliavimui", – teigė V.Buzytė.

SAM skelbia, kad nuo gegužės 18 d. galima teikti visas odontologijos paslaugas, bet tik tuomet, kai yra užtikrinamas pacientų saugumas, srautų valdymas ir įstaiga pasirengia planinių ambulatorinių paslaugų teikimo planą.

Vokietijoje – kitokia patirtis

Ne visos COVID-19 pandemijos paliestos šalys buvo apribojusios odontologų paslaugas. Vokietijos Heseno žemėje gyvenanti Augustė pasakojo karantino metu vedusi dukrą pas odontologą į iš anksto planuotas neskubias procedūras. "Pas vaikų odontologą mes apsilankėme kovo pabaigoje, kai jau buvo prasidėjęs karantinas. Tai buvo dar gruodį suplanuotas vizitas dėl dantų apžiūros ir profesionalaus jų valymo. Buvo padaryta ir visų dantų panoraminė rentgeno nuotrauka. Odontologijos klinikos personalas dėvėjo kaukes, mes turėjome nusiplauti ir dezinfekuoti rankas. Odontologo kabinete jautėmės saugiai. Žinau, kad draugei karantino metu buvo įdėtas dantų tiltelis", – Augustė įsitikinusi, kad tokios paslaugos per karantiną galėjo būti teikiamos ir Lietuvoje.

Pašnekovės žodžiais, Vokietijoje federacinės žemės galėjo pačios apsispręsti, kokias karantino priemones taikyti. "Dėl to šios priemonės skirtingose federacinėse žemėse gali skirtis, nors iš esmės yra panašios. Odontologijos kabinetai Heseno federacinėje žemėje karantino metu galėjo dirbti ir toliau, aišku, buvo ir tokių, kurie patys nusprendė laikinai užsidaryti", – sakė pašnekovė.
Karantino grimasos: dėl sveikatos pažymos jūrininkai privalo pateikti kitą pažymą 22

Karantino grimasos: dėl sveikatos pažymos jūrininkai privalo pateikti kitą pažymą 22
Skelbta, kad nuo gegužės 18 d. Klaipėdos jūrininkų sveikatos patikrinimų centre vėl pradėta tikrinti jūrininkų sveikata ir išduodamos sveikatos pažymos, būtinos, kad jie galėtų toliau darbuotis.

Klaipėdietis Michailas, kaip ir nurodyta medicinos įstaigos tinklalapyje, mėgino telefonu užsiregistruoti į medicinos komisiją, tačiau pirmąją dieną jam to padaryti taip ir nepavyko.

"Registratūros telefonas visą laiką buvo užimtas. Turiu tokia programą, kuri perskambina automatiškai, taigi skambinau 300 kartų. Tik po pietų pagaliau pasisekė, tada man pasakė, kad, norint užsiregistruoti, reikės skambinti kitą dieną, nes registruojama tik po 10 žmonių, be to, visiems privaloma komisijai pristatyti COVID-19 testą, kuris yra mokamas ir atliekamas tik vienoje privačioje poliklinikoje. Tada nusprendžiau važiuoti sveikatos tikrintis į Liepoją", – tikino Michailas.

Klaipėdietis teigė, kad privalomas testas dėl koronaviruso privačioje poliklinikoje kainuoja 56 eurus.

Nors visoje Lietuvoje visiems kitiems piliečiams šis testas daromas nemokamai.

"Latvijoje šiuo klausimu viskas kur kas paprasčiau. Susiradau internetu polikliniką, paskambinau, užsiregistravau, viską susitvarkiau. Dėl koronaviruso testo nereikėjo. Ten sutikau dar vieną klaipėdietį. Gaila, kad mums reikia kažkur važiuoti, kodėl taip yra, nesuvokiu", – apgailestavo Michailas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža jau prieš gerą mėnesį buvo susirūpinęs, kad iš šios situacijos kažkas mėgins pasipelnyti.

Dar gegužės pradžioje jis kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, tačiau iki šiol atsakymo nesulaukė.

"Gavome ligoninės raštą, kad jūrininkai, ateidami į medicinos komisiją, privalo turėti ne senesnį nei prieš 48 val. atliktą neigiamą testą dėl COVID-19. Tačiau, kas priėmė tokį sprendimą ir davė nurodymą to reikalauti, neturiu informacijos. Mes šį klausimą judiname, nes kitose valstybėse to nėra", – kalbėjo P.Bekėža.
Traumatologai: akių traumų padaugėjo, kaulų lūžių – mažiau 1

Traumatologai: akių traumų padaugėjo, kaulų lūžių – mažiau 1
Traumas lemia oras

Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus (kauniečių vadinamoji Raudonojo Kryžiaus ligoninė) ortopedo traumatologo Sauliaus Širvinsko teigimu, pacientų srautas per karantiną neišaugo. "Mes to nejaučiame. Mes neprivalome labai aiškintis, tuo labiau, kad ir žmonės paprastai nebūna linkę apie tai kalbėti. Mes tiesiog paklausiame, kaip ta trauma ar lūžis įvyko, ir daugiau neanalizuojame. Galų gale, mūsų ir tikslas nėra išsiaiškinti traumų priežasties – mes orientuojamės į savo kaip medikų darbą", – sakė pašnekovas.

S.Širvinsko teigimu, traumų per karantiną net šiek tiek sumažėjo. Priežastis – apribojimai, neleidę žmonėms laisvai judėti. "Tiesa, daug kas priklauso nuo oro: tik išlenda saulė, oras pagerėja, šilta – pusė dienos praėjo, ir jau matome rezultatą – traumų iš karto daugiau, oras pablogėja – vėl mažiau", – pasak ortopedo traumatologo, kai geras oras iš karto padaugėja pirmos grandies pacientų su paprastesnėmis traumomis.

Įtaką daro alkoholis

Jis su kolegomis sako pastebėjęs ir kitą tendenciją: kai tik daugiau šventinių dienų iš eilės – reikia laukti ir daugiau žmonių su įvairiais lūžiais. "Per šventes suvartojama daugiau alkoholio, ir jis daro savo – daugėja traumų. Žinome, kad per karantiną išaugo alkoholio suvartojimas, bet tai neatsvėrė to, kad žmonės mažiau judėjo", – sakė pašnekovas.

S.Širvinsko teigimu, rudenį ir pavasarį paprastai kaulų lūžiais pasibaigiančių traumų būna mažiau, žiemą ir vasarą – daugiau.

Tik išlenda saulė, oras pagerėja, šilta – pusė dienos praėjo, ir jau matome rezultatą – traumų iš karto daugiau, oras pablogėja – vėl mažiau.

Tuo metu prasidėjus šiltajam sezonui, akių traumų priešingai – padaugėjo. Jos susijusios su statybų, būsto remonto, namų aplinkos, sodo tvarkymo ar žemės ūkio darbais. Šiais metais dėl akių traumų į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių kasdien atvyksta apie 30 pacientų, tačiau pasitaiko dienų, kai šis skaičius net padvigubėja.

Sužeidžia pjaunama žolė

Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovės profesorės Redos Žemaitienės teigimu, būtinosios pagalbos poreikis bei teikimas ir epidemijos metu nesumažėjo. "Tačiau pastebėjome, kad pandemijos metu pacientai pas Skubios pagalbos skyriaus oftalmologą konsultuotis kreipiamasi tik tais atvejais, kai būtinoji pagalba tikrai reikalinga. Saugodami save ir kitus, išmokome atskirti būtinąją pagalbą nuo planinės", – sakė profesorė.

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, prasidėjus žolės pjovimo sezonui, akių ligų gydytojams visuomet kelia nerimą dar viena akių traumų priežastis – žolės pjovimas žoliapjove arba šakapjauste. Dirbant be veido apsaugos skydelių ar apsauginių akinių, galima patirti itin sunkių sužalojimų. "Kai su didele energija atlekiantis svetimkūnis patenka į akies vidų, jis smarkiai sužaloja akies audinius ir sukelia sunkų vidinį akies uždegimą. Toks sužalojimas turi tikrai dramatiškus padarinius – galima netekti regėjimo, o dėl infekcijos komplikacijų ir akies obuolio", – apie sunkių traumų padarinius kalbėjo R.Žemaitienė.

DAUGIAU