„Dar kartą pratęsiame karantino režimo trukmę iki birželio pabaigos, pamėginome pasidaryti naują redakciją, kad būtų visiems patogiau naudotis ir skaityti, ir keletas patikslinimų. Visus pakeitimus darome vieningai, nuo birželio pirmos dienos“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vyriausybei patvirtinus naujos redakcijos nutarimą, karantino režimas pratęstas iki birželio 30 dienos 24 valandos.

Naujasis karantino nutarimas galios nuo birželio 1 dienos. Šiuo metu karantinas yra įvestas iki gegužės 31 dienos imtinai.

Ilgiau dirbs lauko kavinės

Vyriausybė nuo birželio leido dviem valandomis ilgiau – iki vidurnakčio – leisti lauke dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms, barams, taip pat tokiomis sąlygomis leidžiama ir iki šiol drausta naktinių klubų veika.

Tokiu pačiu laiku, nuo 7 iki 24 valandos, visos minėtos įstaigos galės viduje priimti galimybių pasus turinčius klientus.

Yra pakeitimų, susijusių su kaukių dėvėjimu – jų nereikia vaikų stovyklose, taip pat nustatyta, kad kaukių dėvėti nereikia atvirose erdvėse, jei aplink nėra žmonių, iki šiol yra nustatytas reikalavimas, kad būtų išlaikomas dviejų metrų atstumas.

Taip pat uždarose erdvėse galės bendrauti iki 10 žmonių arba dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių nariai. Atvirose erdvėse susitikti norinčių žmonių skaičius neribojamas, kaip ir turinčių galimybių pasą.

„Siūlome atvirose vietose asmenų skaičiaus neriboti, taip pat, kai yra kartu tik asmenys, turintys galimybių pasą, jų kontaktų skaičius taip pat neribojamas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Taip pat suvienodintos sąlygos visoms prekybos vietoms, nustatant bendrą reikalavimą, kad jos vienam lankytojui turės užtikrinti 10 kv. metrų plotą.

Renginiuose – daugiau žiūrovų

Vyriausybės sprendimu, nuo birželio daugiau žmonių galės dalyvauti renginiuose, o lauke žiūrovų skaičius nebus ribojamas – iki šiol jis siekia 2000.

„Jei kalbėtume apie renginius be galimybių paso, uždarose – ne daugiau nei 250 žiūrovių, užimta ne daugiau kaip 50 proc. vietų. Atvirose erdvėse žmonių skaičius neribojamas, tačiau yra sėdimos vietos, kaukės ir ribojimai prekybai maistu ir gėrimams“, – pristatė A. Dulkys.

Šiuo metu uždarose erdvėse gali rengti renginius su 150 žiūrovų, užpildant ne daugiau nei 30 proc. sėdimų vietų.

Renginiuose su galimybių pasu uždarose erdvėse galės dalyvauti iki 2000 žmonių (šiuo metu – 500), tačiau numatomos tik sėdimos vietos, užpildant ne daugiau kaip 75 proc., taip pat leidžiama prekyba maistu ir gėrimais.

Renginiuose atvirose erdvėse su galimybių pasu nėra numatoma reikalavimo, kad dalyviai renginį stebėtų tik iš sėdimų vietų.

Nutarime įrašytas naujas punktas dėl Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kontrolinių rungtynių ir FIBA Olimpinio atrankos turnyro 2020 rungtynių. Su galimybių pasu žiūrovų skaičius jose bus neribojamas, tik turės būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, toliau palaipsniui švelninti karantino sąlygas leidžia gerėjanti epidemiologinė situacija.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 523 nauji COVID-19 atvejai, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 393,9 atvejo.

„Rytoj Vyriausybė spręs karantino pratęsimą, kadangi tas nutarimas yra daugybę kartų keistas, bus išdėstyta tam tikra nauja redakcija, kad visiems būtų lengviau orientuotis, turbūt siūlysim pratęsti iki birželio pabaigos“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad „situacija gerėja visose srityse, ne tik susirgimų skaičiumi, bet ir ligoninių užimtumu“.

„Situacija, galiu su atsargiu optimizmu pasakyti, gerėja visose srityse, (...) kadangi testų apimtys išlieka aukštos, nevertinčiau, kad mes kažko nematom,  manau, kad matom gerai, ir tai yra universali tendencija per visą Lietuvą“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Premjerė teigė, kad trečiadienį bus svarstomi tam tikri karantino sąlygų sušvelninimai, tačiau jie nebus „kažkokie dramatiški“, ir įsigalios nuo birželio.

„Kita vertus, tai nėra pagrindas iš karto pulti ir atsipalaiduoti, todėl tie laisvinimai toliau vyks palaipsniui, ir labiausiai reikia ruoštis rudeniui ir skiepytis, nes galimybės skiepytis nuo kitos savaitės plačiai visuomenei bus žymiai platesnės nei iki šiol“, – kalbėjo premjerė.

Kita vertus, tai nėra pagrindas iš karto pulti ir atsipalaiduoti, todėl tie laisvinimai toliau vyks palaipsniui.

Anot jos, palengvinimai „nebus tokie, kurie įsigalios gegužės mėnesį, bet nuo birželio pirmos gali būti, (...) tikrai ne kažkokie dramatiški“.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 537 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 90 molekulinių (PGR) ir 9763 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 420,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,8 procento.

Į klausimą, kuriam laikui būtų pratęstas karantinas, ministras atsakė, kad įprastai tai daroma mėnesiui, tačiau siūlė nespekuliuoti dėl termino.

„Šitą klausimą spręs kitą savaitę Vyriausybė. Tradiciškai, pratęsimas yra vienas mėnuo pagal teisės aktus. Bet gal dabar nespekuliuokime – kaip sutarta, vertindama visas tendencijas, matydama testavimo, vakcinavimo apimtis, kitą savaitę Vyriausybė svarstys, kaip elgtis su karantino statusu“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Dulkys.

Karantinas įvestas pernai lapkričio pradžioje, jis šiuo metu galioja iki gegužės pabaigos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog trečiadienį pasitarime pristatyti ilgesnio laikotarpio siūlymai, jie bus tvirtinami ketvirtadienį rengiamame Vyriausybės posėdyje.

„Šiandien tiesiog bus tie siūlymai įvardyti ir siūlau iš principo sutarti, kad tie, kas klauso iš išorės, galėtų pagal tai planuoti savo veiklą“, – pasitarime sakė premjerė.

Taip pat nutarime įvedama sąlyga, jog dokumentą dėl persirgimo ar pilno pasiskiepijimo turintiems asmenims gali būti taikomis švelnesnės sąlygos: jie galėtų susiburti iki 10 žmonių grupėmis, lankyti pacientus ligoninėse, vykti į ekskursijas, dalyvauti šventėse.

Vyriausybei siūloma leisti bendrauti dviem šeimoms, leisti veikti teatrams, sporto klubams, veikti kavinėms ir barams, organizuoti renginius.

Vyriausybei taip pat siūloma koreguoti savivaldybių, kuriose taikomi švelnesni reikalavimai, sąrašą.

Galėtų veikti teatrai, sporto klubai, kavinės

Siūloma, kad vėl galėtų atsidaryti profesionaliojo scenos meto įstaigos ir kino teatrai, tačiau salėje turėtų būti ribojamas lankytojų skaičius: tai, kiek žiūrovų galėtų dalyvauti, dar bus tariamasi.

Tokias pačias sąlygas siūloma nustatyti ir atvirose bei uždarose erdvėse vykstantiems renginiams, svarstoma, kad juose galėtų dalyvauti iki 50 žmonių.

Taip pat siūloma vėl leisti veikti sporto klubams, numatant jiems papildomas sąlygas.

Maitinimo įstaigoms, tokioms kaip restoranai, kavinės ir barai, būtų leidžiama veikti 7-21 val., tiekiant maistą vartoti vietoje tik lauke, prie vieno staliuko sėdint ne daugiau kaip dviem žmonėms.

Opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis teigė manantis, kad Vyriausybė neturi jokios strategijos, todėl imasi pavienių veiksmų.

„Galiu tik paantrinti, kad iš tikrųjų nėra jokios strategijos, daroma pripuolamai, tikintis, kad tai duos kokį nors rezultatą“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Deja, tai jau matyti kelis mėnesius, kad taip viskas vyksta. Jokios alternatyvos, naujų strategijų, naujų būdų, atsižvelgiant į situaciją, kokia yra šiandien su sergamumu, skiepais, testavimu“, – pridūrė jis.

Galiu tik paantrinti, kad iš tikrųjų nėra jokios strategijos, daroma pripuolamai, tikintis, kad tai duos kokį nors rezultatą.

Laikinasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybės sprendimas pratęsti visuotinį karantiną šalyje iki balandžio pabaigos liudija, jog valdantieji neturi jokio aiškaus tolesnių veiksmų plano, tik taikyti draudimus, o tai erzina žmones.

„Stebint Vyriausybės veiksmus akivaizdu, kad veikiama be jokio plano. Tiesiog reaguojama į skaičius ir tiek, nenumatoma ir neplanuojama, ką daryti po savaitės, mėnesio, pusės metų. Vien draudimai ir nuolatinis smulkmeniškas jų kaitaliojimas tik erzina karantino išvargintus žmones“, – teigia M. Sinkevičius.

„Visa tai, ką daro Vyriausybė, primena pasaką be galo, kuri tęsiasi ir tęsiasi, nors visiems žmonėms jau atsibodo. Kalėdas ir Naujuosius metus visi sutikome uždaryti. Buvo siūloma visiems iki Velykų pakentėti ir buvo žadami atlaisvinimai. Dabar vėl visi uždaromi dar mėnesiui. Iš viso to norisi pabusti kaip iš blogo sapno“, – pridūrė jis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Politiko teigimu, Vyriausybė turėtų galvoti ne vien apie artimiausių kelių savaičių veiksmus – valdančiuosius jis ragina parengti aiškų planą, kas bus daroma, kai karantinas baigsis.

Bėdų kalnai – socialinių, skurdo, nedarbo, psichologinių – auga. Tik laiko klausimas, kada visas tas problemų burbulas sprogs.

„Mes turime pradėti diskutuoti ir ruošti atsakymus apie tai, kas bus po karantino. Bėdų kalnai – socialinių, skurdo, nedarbo, psichologinių – auga. Tik laiko klausimas, kada visas tas problemų burbulas sprogs. Sveikatos apsaugos ministras yra kalbėjęs apie 130 priemonių paketą pandemijai įveikti, taigi dabar metas pradėti galvoti apie tokio pat dydžio paketą, tik jau ne mistinį, laikotarpiui po karantino“, – sako M. Sinkevičius.

Socialdemokratai ragina suteikti teisę kiekvienai savivaldybei savarankiškai spręsti dėl konkrečių karantino priemonių taikymo, skubiai parengti nacionalinę testavimo strategiją naudojant greituosius antigenų testus, taip pat pagreitinti ir masiškai taikyti antikūnų testavimo programą.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Junka taip pat tvirtina, kad valdžia neturi nuoseklaus ir tvaraus pandemijos valdymo plano, o žmonės pasiekę tokį pandeminį pervargimą, kad gali ignoruoti ribojimų politiką – tokiu atveju, pasak jo, karantinas taptų parodija.

„Darbiečiai“ siūlo atsisakyti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių ir riboti turistinį judėjimą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų įvežimui, spartinti valstybės paramos verslui teikimą. Jie teigia, kad kitos pandemijos valdymo problemos – nenuosekli, neaiški komunikacija dėl testavimo bei vakcinavimo, brangūs testai ir vėluojanti valstybės parama verslui.

Lietuvoje augant sergamumo rodikliams, Vyriausybė penktadienį nusprendė vienuolikai dienų grąžinti draudimą judėti tarp savivaldybių, taip pat numatė privalomo testavimo tvarką kai kuriems darbuotojams.

Karantinas visoje šalyje pratęstas iki balandžio pabaigos.

„Kol kas karantino nutarimas galioja iki kovo 31 d., tačiau nė kiek neabejoju, kad karantiną reikės pratęsti. Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis. Pagal tai, ką dabar matome dalyje Lietuvos, tikrai pagrindo dideliam optimizmui nėra“, – LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Anot ministrės pirmininkės, epidemiologinei situacijai nesikeičiant, ketinama svarstyti apie skirtingus karantino ribojimus priklausomai nuo savivaldybių epidemiologinių rodiklių.

Ingrida Šimonytė/ D.Labučio (ELTOS) nuotr.

„Yra tokių savivaldybių, kuriose padėtis yra žymiai geresnė. Jeigu ji nepablogės, manau, kad tose savivaldybėse Velykos apribojimų požiūriu bus ir laisvesnės, bet kažko žadėti šiandien man būtų tiesiog neatsakinga“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad epidemiologinę situaciją bei karantino ribojimus šalyje gali paveikti planuojamas pradinukų kontaktinio ugdymo atnaujinimas.

„Turint mintyje, kad yra ketinimų kitą savaitę į kontaktinį ugdymą leisti bent jau mažiausius mokinukus – taip jau yra, kad didžioji dalis atliktų tyrimų apie koronavirusą rodo labai aiškią sąsają tarp ugdymo įstaigų atvėrimo ir uždarymo bei viruso dinamikos. Tad turime būti labai budrūs. Viskas labai priklausys nuo to, kaip intensyviai savivaldybės savo ribose sieks atvejų mažinimo ar bent jau nedidėjimo“, – kalbėjo premjerė.

Pagal tai, ką dabar matome dalyje Lietuvos, tikrai pagrindo dideliam optimizmui nėra.

Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Nuo vasario 15 dienos veiklą leista atnaujinti nedidelėms parduotuvėms, teikti grožio paslaugas, vykdyti lauko prekybą.

Šiuo metu karantino režimas galioja iki kovo 31 dienos įskaitytinai.

Įvertinę aktualią žmogaus konstitucinių teisių ribojimo karantino metu problemą, tai siūlančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis ir Lukas Savickas.

„Esant itin aukštam pavojui visuomenės sveikatai ir saugumui, griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, tad natūralu, kad šį sprendimą būtina priimti greitai, dažnu atveju tam neturint laiko šio sprendimo išdiskutuoti su kitomis valdžios šakomis. Tačiau situaciją stabilizavus ir pasireiškus laukiamiems įvesto karantino rezultatams, o darytina pagrįsta prielaida, kad keturių mėnesių laikotarpis yra daugiau nei pakankamas kraštutinių priemonių taikymui, tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų“, – sako projekto autoriai.

Pasak jų, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu.

Tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų.

Įstatymo pataisų autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės nutarimais „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įtvirtinti ribojimai praktiškai atitinka tuos, kurie yra įtvirtinti Nepaprastosios padėties įstatyme (transporto priemonių judėjimo apribojimas, draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas ir pan.).

„Labai svarbi asmens teisių garantija nepaprastosios padėties atveju yra Nepaprastosios padėties įstatymo nuostata, kad ši nepaprastoji padėtis negali būti įvesta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Jam pasibaigus klausimą pakartotinai privalo svarstyti Seimas. Šios asmens teisių garantijos karantino atveju nėra. Taigi nors Vyriausybė paskelbdama karantino režimą veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus bei Vyriausybės nutarimais nustatytomis ribojančiomis priemonėmis siekiama konstituciškai pagrįstų ir teisėtų tikslų, vertinant išdėstytus argumentus, pagrįstai manytina, kad klausimą dėl karantino tęsimo ilgiau kaip keturis mėnesius privalo svarstyti Seimas. Parlamentinė kontrolė itin svarbi, kai sprendimai daro esminį poveikį asmenų teisėms ir laisvėms“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad įvesti karantino ribojimai turėjo itin skaudžių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir gyventojams, todėl valstybės valdžios veiksmų teisėtumas skelbiant/tęsiant karantiną šioje situacijoje yra labai svarbus.

„Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu Seimui deleguota teisė užtikrintų veiksmingesnę karantino metu taikomų apribojimų kontrolę, taip pat suveiktų kaip puiki prevencinė priemonė prieš galimus ateities ieškinius valstybei, kadangi jau dabar susiduriama su fizinių ir juridinių asmenų skundais dėl valstybės institucijų taikytų priemonių, kurios galimai neproporcingai apribojo arba net paneigė tam tikras žmogaus teises“, – sako parlamentarai S. Skvernelis, A. Stončaitis ir L. Savickas.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad teritorijų karantino trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui išlieka poreikis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, teritorijų karantinas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas dar ne daugiau kaip vienam mėnesiui. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina: visoje Lietuvos  teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu; vienos savivaldybės teritorijoje – Vyriausybė bendru savivaldybės administracijos direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro teikimu.

Atsinaujinus nepalankiai epidemiologinei situacijai, Vyriausybė  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu visoje Lietuvos teritorijoje antrą kartą paskelbė karantiną. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 00.00 val.