Šį susitarimą nedelsdamos pasveikino Jungtinės Tautos.
Pareiškimus pasirašė JT pripažįstamos vienybes vyriausybės, reziduojančios sostinėje Tripolyje, vadovas Fayezas al Sarrajas (Fajezas Saradžas) ir rytiniame Tobruko uostamiestyje posėdžiaujančio parlamento, remiamo maršalo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro), pirmininkas Aguila Salehas (Agila Salehas).
Abi besivaržančios administracijos kariavo beveik nuo pat F. al Sarrajo Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) įkūrimo 2015 metų gruodį.
JT pasiuntinio Libijai pavaduotoja Stephanie Williams (Stefani Viljams) paragino „visas šalis pasinaudoti šia istorine proga ir prisiimti įsipareigojimus Libijos žmonėms“.
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) pasveikino skelbiamą kovos veiksmų nutraukimą.
„Sveikinu Libijos prezidiumo ir Atstovų Rūmų pareiškimus, raginančius pradėti paliaubas ir nutraukti karines operacijas Libijos teritorijoje“, – tviteryje parašė A. F. al Sisi, turėdamas galvoje rytinę ir pietinę šalies dalį kontroliuojančią administracija.
A. F. al Sisi, kurio vyriausybė yra viena pagrindinių rytuose įsikūrusios Kh. Haftaro palaikomos administracijos rėmėjų, pareiškė, kad šis abipusis paliaubų paskelbimas yra „svarbus žingsnis“ , siekiant stabilizuoti padėtį.
Libijoje tvyro chaosas nuo 2011 metų, kai per Vakarų palaikomą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis šalies diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).
Kh. Haftaras 2019 metų balandį pradėjo puolimą prieš Libijos sostinę, siekdamas ją perimti iš NSV, tačiau ji sulaukė Turkijos ir savo regiono sąjungininko Kataro pagalbos.
Po 14 mėnesių trukusių nuožmių susirėmimų Turkijos palaikomos NSV remiančios pajėgos išstūmė Kh. Haftaro pajėgas iš didžiosios dalies Libijos vakarinių teritorijų į ryčiau esantį Sirtą, atverdamos joms galimybę kontroliuoti Libijos naftos telkinius ir jos eksporto terminalus.
Kh. Haftarą taip pat palaiko Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija ir Rusija, nors Jungtinės Tautos nuolat ragina užsienio valstybes nesikišti.
Tripolyje netikėtai pirmadienį apsilankęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) perspėjo, kad nurimus susirėmimams prie Sirto Libiją apgaubė į „apgaulinga ramybė“.
Šis strategiškai svarbus Viduržemio jūros pakrantės miestas – M. Kadhafi gimtinė – yra vartai į Libijos rytinius naftos telkinius ir eksporto terminalus, taip pat svarbią al Džufros oro pajėgų bazę pietuose.
Vakarų valstybės, būgštaujančios, kad NSV pajėgų ataka, siekiant perimti Sirtą, gali išprovokuoti tiesioginius susirėmimus tarp didžiųjų regiono galių Turkijos ir Egipto, ragina atnaujinti pastangas siekti taikos.
Tiesioginę karinę intervenciją grasinęs surengti Egiptas taip pat siekė suvienyti jėgas su kaimyninės valstybės genčių pajėgomis, kad nepastovusis Kh. Haftaras būtų ne vienintelis jo sąjungininkas tose teritorijose.
