Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė gyvens antrame didžiausiame Sankt Peterburgo mieste.

Į šį miestą supančią Leningrado sritį Rusijos kariniu lėktuvu buvo atskraidinti eksministrės poniai.

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo. Kitais metais 58-erių politikė paliko vyriausybę.

Savo šalyje itin prieštaringai vertinama K. Kneissl 2020-ųjų rugsėjį persikėlė į Prancūziją.

Ji tvirtina, kad buvo priversta išvykti ir laikinai apsigyveno kaimelyje Libane.

Rugpjūtį nepriklausomas portalas „Meduza“ skelbė, kad K. Kneissl apsigyveno netoli Maskvos esančioje Riazanės srityje Petrušovo kaime ir kad dėl to ji tapo Rusijos propagandos heroje.

Praėjusią savaitę K. Kneissl poniai į Leningrado sritį buvo atskraidinti kariniu lėktuvu iš Rusijos Chmeimimo oro pajėgų bazės Sirijoje, teigiama Rusijos tyrimų svetainės „The Insider“ pranešime.

„Man buvo neįmanoma važiuoti sunkvežimiu per Siriją karo sąlygomis“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino K. Kneissl.

„Dėl sankcijų nėra nei skrydžių, nei DHL [siuntų gabenimo paslaugos]“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė K. Kneissl, nusistebėjusi, kad jos persikėlimas tapo politiniu klausimu.

Birželį K. Kneissl atidarė GORKI centrą – analitinį centrą prie Sankt Peterburgo universiteto. Ji jam ir vadovaus.

Anot jos, šis analitinis centras buvo įkurtas siekiant „padėti formuoti Rusijos Federacijos politiką“, daugiausia dėmesio skiriant Artimiesiems ir Vidurio Rytams.

2021-aisiais K. Kneissl tapo Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių valdybos nare.

2022 metų gegužę, keli mėnesiai po Maskvos pradėto plataus masto karo Ukrainoje, ji pasitraukė iš šių pareigų, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pagrasino sankcijomis europiečiams, tebesantiems didžiųjų Rusijos bendrovių valdybose.

K. Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime.

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo. Kitais metais 57 metų politikė paliko vyriausybę, o pernai birželį tapo „Rosneft“ direktorių tarybos nare.

Penktadienį bendrovė pranešė, jog iš direktorių tarybos traukiasi penkerius metus joje dirbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis).

Pranešimas pasirodė po to, kai Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų.

Penktadienį K. Kneissl naujienų agentūrai AFP sakė, jog ketina išbūti taryboje visą vienerių metų kadenciją, tačiau kovą ji esą perspėjo „Rosneft“, kad nesieks kitos kadencijos direktorių taryboje.

Remiantis K. Kneissl svetaine internete, ji yra davusi keletą interviu Kremliaus finansuojamam leidiniui RT, anksčiau vadintam „Russia Today“; Kremliaus kritikai jį vadina propagandos kanalu. Du paskutiniai interviu buvo paskelbti kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Rosneft“ savo pareiškime dėkojo K. Kneissl už jos darbą esant „sudėtingai“ tarptautinei situacijai ir pareiškė, kad ateityje tikisi tęsti bendradarbiavimą su ja kaip eksperte.

Karin Kneissl ir Vladimiras Putinas. / Scanpix nuotr.

Rusijos valdžios kontroliuojamai didžiausiai šalyje naftos pramonės grupei vadovauja vienas ištikimiausių V. Putino sąjungininkų Igoris Sečinas.

Pastaraisiais metais Austrija ne kartą pabrėžė savo artimus santykius su Rusija.

Po to, kai 2018 metais virtinė Europos Sąjungos valstybių išsiuntė Rusijos diplomatus, atsakydamos į buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje, Austrija pareiškė neseksianti jų pavyzdžių, pabrėždama savo neutralumą.

50 proc. ir vieną „Rosneft“ akciją valdo valstybės įmonė „Rosneftegaz“, 19,75 proc. – Didžiosios Britanijos BP, 18,93 proc. – Kataro fondas „QH Oil Investments

Alga solidi, bet ne rekordas

Buvęs Prancūzijos premjeras François Fillonas negali skųstis gyvenimu. Birželio viduryje konservatorius buvo paskirtas į Rusijos naftos milžinės "Zarubežneft" stebėtojų tarybą. Šiuo metu pristatomas kaip konsultacinės kompanijos "Apteras" prezidentas (beje, dirbančios su Rusijoje interesų turinčiu Prancūzijos verslu), jis atstovaus Rusijos Federacijai kompanijoje, įkurtoje 1967 m. vykdant naftos projektus socialistinio bloko valstybėse kurios 100 proc. akcijų šiandien priklauso Rusijos valstybei.

"Zarubežneft" valdybos nario alga per metus – nuo 55 iki 115 tūkst. eurų. Nėra ką lyginti su buvusio Vokietijos kanclerio, taip forsavusio dujotiekio "Nord Stream" projektą, gaunamu atlygiu už "Gazprom" kontroliuojamos "Nord Stream AG" akcininkų komiteto pirmininko darbą – 250 tūkst. eurų per metus, ir puse milijono, kurį jis gauna už naftos bendrovės "Rosneft" stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

K.Kneissl karjera

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė K.Kneissl, kuri į 2018 m. vykusias vestuves pasikvietė tuomet dėl Krymo okupacijos visuotinėje izoliacijoje atsidūrusį V.Putiną, sušoko su juo trankų šokį ir net pritūpė, birželį pradėjo dirbti "Rosneft" stebėtojų taryboje. Uždirbdama kiek daugiau nei 420 tūkst. eurų per metus, ji turėtų be vargo išspręsti finansines problemas, apie kurias pati yra viešai prasitarusi.

Tai, kad buvęs premjeras priėmė šį darbą kaip savaime suprantamą dalyką, rodo tam tikrų Prancūzijos politinių jėgų artumą Maskvai.

K.Kneissl, beje, dažna Kremliaus propagandos ruporo – televizijos RT viešnia, kritikuodama Austrijos vyriausybės sprendimus per pandemiją, aiškino, kad dėl karantino ji neturėjo pajamų, tačiau dėl anksčiau gautos 13 tūkst. eurų ministrės algos negavo ir savarankiškai dirbantiesiems priklausančios išmokos. Dėl esą netinkamų sprendimų ji neturėjo darbo ir, atšaukus viešas paskaitas, negavo jokių pajamų.

Vienintelė pagalba – iš autorių teisių asociacijos "Literar Mechana" fondo. "Aš rašau tris knygas, todėl parašiau fondui laišką ir iškart gavau 1 000 eurų. Tai labai padeda, galiu padengti būsto išlaidas 600 eurų, draudimą, pirkti maisto. Palyginti su valstybe, ši pagalba yra ori", – pernai balandį skundėsi K.Kneissl.

Simboliškas grobis

Pranešimai apie tai, kad Rusijos energetikos milžinų glėbyje atsidūrė ir F.Fillonas, neliko nepastebėti Prancūzijoje, tačiau sulaukė toli gražu ne tokios audringos reakcijos, kokios galima būtų laukti tikint aukštas pareigas užimančių politikų lojalumu savo valstybei.

Simbolis: V.Putinas K.Kneissl vestuvėse, kur nuotaka sušoko garsujį šokį su garbės svečiu. / Scanpix nuotr.

Juolab žinant, kad 2017-aisiais senas politikos vilkas, valdęs tai vieną, tai kitą ministro portrelį, F.Fillonas vos netapo Prancūzijos prezidentu.

Rinkimų maratone aiškiai pirmavęs buvęs Nicolia Sarkozy bendražygis tąkart suklupo paaiškėjus, kad su fiktyvia sutartimi parlamente buvo įdarbinta jo sutuoktinė. Tokios aukšto rango draugystės pernakt neatsiranda –  birželio pradžioje Sankt Peterburgo ekonomikos forume pats F.Fillonas Vladimirą Putiną vadino "ilgamečiu draugu". Galima tik retoriškai klausti, kokią įtaką ta draugystė būtų dariusi Prancūzijos pozicijai Rusijos atžvilgiu, jei Emmanuelio Macrono kabinetą būtų užėmęs F.Fillonas.

"F.Fillonas nėra pavienis atvejis, net jei jis yra ypač garsi figūra ir labai simboliškas Kremliaus grobis", – pastebi politologas, Paryžiaus tarptautinių santykių instituto IFRI kibernetinio saugumo specialistas Julienas Nocetti.

Tai, kad buvęs premjeras priėmė šį darbą kaip savaime suprantamą dalyką, rodo tam tikrų Prancūzijos politinių jėgų artumą Maskvai ir kad Vakarų europiečiai neturi aiškaus atsakymo į klausimą, kaip geriausia elgtis Rusijos atžvilgiu.

Abejotinos vertybės

Neseniai ES viršūnių susitikime nuskambėjęs skandalingas Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pasiūlymas siekti aukščiausio lygio derybų su V.Putinu ES partnerių buvo kategoriškai atmestas. Tačiau toli gražu ne pavieniai atvejai, kai aukštas pareigas ėję Europos politikai, vos baigę kadenciją, įsilieja į Rusijos valstybinius koncernus, leidžia daryti prielaidą, kad aukščiausiuose Europos politiniuose sluoksniuose yra nemažai Kremliaus įtakos agentų.

Pirmiausia sulaužyti NATO sanglaudą; tada sutrikdyti ES veiklą, tuomet sudrumsti Vakarų visuomenių sluoksnius, paralyžiuojant politinio elito galimybes priimti sprendimus.

Viena tokių vadinama ir Marine Le Pen, buvusio Nacionalinio fronto, dabar – Nacionalinio sambūrio lyderė, turinti nemažai šansų laimėti kitamet vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

Jei ilgamečio Prancūzijos dešiniųjų radikalų lyderio Jeano-Marie Le Peno dukrai pavyktų įgyvendinti tėvo, o ir savo svajonę, vienu iš kandidatų į užsienio reikalų ministrus veikiausiai būtų Thierry Mariani, neselpiantis savo simpatijų nei V.Putinui, nei Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui, kurį per pastaruosius trejus metus yra ne kartą aplankęs. Paklaustas apie šį draugišką elgesį su diktatoriais ir jo meilę Rusijai, T.Mariani aiškina, kad Maskva anaiptol nėra priešas: "Mes neturime būti JAV šunyčiai."

Maskvos planas

Kaip interviu laikraščiui "Welt am Sonntag" pastebėjo J.Nocetti, Kremliaus įtaka Prancūzijoje anaiptol neslapta, veikiau atvira ir akivaizdi: "Kai Rusija žvelgia į Vakarus, ji taip dėlioja prioritetus: pirmiausia sulaužyti NATO sanglaudą; tada sutrikdyti ES veiklą, tuomet sudrumsti Vakarų visuomenių tiek viršutinius, tiek žemesnius sluoksnius, paralyžiuojant politinio elito galimybes priimti sprendimus ir kartu sukeliant gyventojų sąmyšį." Galų gale taip sunaikinamas pasitikėjimas demokratija. "Jų tikslas yra dezorientacija", – apie Kremliaus užmačias sako J.Nocetti.

Moksliniam tyrimų centrui "Observatoire des radicalités politiques" atstovaujantis dešiniojo ekstremizmo ekspertas Jeanas-Yvesas Camusas taip pat daro prielaidą, kad F.Fillonas, žvelgiant iš Kremliaus pozicijų, būtų buvęs puikus prezidentas.

"Tačiau V.Putinas nekvailas ir jis statė ne už vieną arklį", – Vokietijos laikraštis citavo J.-Y.Camusą. Juolab kad dėl minėto neteisėto įdarbinimo nuteistam F.Fillonui yra uždrausta dešimt metų kandidatuoti į išrenkamas pareigas.

Nupirkta ištikimybė?

Antrasis Kremliaus palaikomas politinių lenktynių trasos dalyvis – ta pati M.Le Pen, kurią su Rusija sieja ne tik vertybės, bet ir labai materialūs dalykai. Vieša paslaptis, kad 2014 m. jos partija gavo 9 mln. eurų kreditą iš "First Czech Russian Bank", tuo metu vieno iš nedaugelio Rusijos bankų, turėjusių ES licenciją. Nors dabar jau likviduotas bankas anuomet ir nepriklausė Rusijos valstybei, atliko daug Rusijos valdžios elitui svarbių užduočių.

Srovės: 2017-ieji, pats po Krymo aneksijos prasidėjusios V.Putino tarptautinės izoliacijos įkarštis. M.Le Pen – viena nedaugelio Vakarų politikų lankosi Kremliuje. / Scanpix nuotr.

Bankrutavus bankui, skolininkų įsipareigojimai buvo perduoti bendrovei "Aviazapčast". Tad dabar M.Le Peno partija skolinga kompanijai, kuri bendradarbiauja su Sirijos vyriausybinėmis oro pajėgomis ir yra JAV sankcijų sąraše. Paradoksas, kad M.Le Pen, aktyviai pasisakanti prieš pabėgėlius, yra vienoje valtyje su B.al-Assadu, dėl kurio veiksmų prieš savo šalies piliečius į Senąjį žemyną ir plūstelėjo šimtai tūkstančių sirų pabėgėlių.

Gaudys trolius

2017 m. gegužės pabaigoje, praėjus kelioms dienoms po pergalės prezidento rinkimuose, Versalio rūmuose E.Macronas priėmė V.Putiną. Bendroje spaudos konferencijoje E.Macronas supeikė Rusijos žiniasklaidą, kad rinkimų kampanijos metu ji paskleidė gandus apie tariamą E.Macrono homoseksualumą ir taip norėjo padaryti įtaką rinkimų baigčiai. Neatsitiktinai balsavimo dienos išvakarėse paskelbta, kad buvo įsilaužta į E.Macrono štabo darbuotojų e.paštą – įsilaužėlių pėdsakai vedė į Rusiją.

Ekspertai neabejoja, kad kitais metais ir vėl bus bandoma paveikti Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus. Apie tai neseniai viešai kalbėjo ir pats E.Macronas, o birželį Prancūzijoje paskelbta apie agentūros, kurios tikslas – kova su dezinformacija, įkūrimą. Naujoji institucija, be kita ko, turėtų demaskuoti trolius, keliančius dirbtines diskusijas socialiniuose tinkluose ir taip falsifikuojančius šalies politines aktualijas.

Kiti kandidatai, tarp jų – RF vicepremjeras Aleksandras Novakas, RF prezidento padėjėjas Maksimas Oreškinas ir „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, perrinkti naujai kadencijai.

Naujos sudėties „Rosneft“ direktorių tarybą sudaro 11 žmonių. Tarp jos narių – ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.

Austrijos užsienio reikalų ministrės K. Kneissl ir finansininko Wolfgango Meilingerio vestuvės buvo surengtos 2018 metų rugpjūčio 18 d. Štirijoje. Į jas buvo pakviesta apie 100 svečių, tarp jų - Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Renginio dalyvių saugumą užtikrino elitinis Austrijos specialusis dalinys "Cobra".

Kremliaus šeimininkas per vestuves pašokdino jaunąją, kuri vėliau pavadino V. Putiną geru šokėju ir pareiškė norą dar kartą pašokti su juo.

K. Kneissl, kuri prieš keturis mėnesius dėl dvišalius santykius apkartinusio šnipinėjimo skandalo atšaukė kelionę į Maskvą, antradienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Remiame ES principus, bet bandome išlaikyti stiprius ryšius su Rusija“, – po susitikimo žurnalistams sakė K. Kneissl.

Viena ir Maskva „tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius“, pridūrė ji.

S. Lavrovas sakė, kad Austrija yra „svarbi partnerė“ Rusijai, ir gyrė austrų verslininkus už tai, kad jie „nesitraukia iš Rusijos rinkos, nepaisydami (ES) sankcijų“.

Tačiau K. Kneissl paragino Maskvą paleisti 24 ukrainiečių jūreivius, nuo lapkričio incidento Kerčės sąsiauryje laikomus Rusijoje. Jūreiviai prie Krymo krantų buvo sulaikyti drauge su jų laivais, nors dėl to protestuoja ir Kijevas, ir Vakarai.

Lapkričio mėnesį K. Kneissl atšaukė kelionę į Maskvą, Austrijai paskelbus apie demaskuotą austrų pulkininką, įtariamą nuo 10-ojo dešimtmečio šnipinėjus Rusijos naudai.

Rusija šiuos kaltinimus pasmerkė kaip nepagrįstus, o antradienį S. Lavrovas kritikavo Austriją „staiga nusprendus viešai apkaltinti Rusijos Federaciją“ dėl šio įtariamo šnipinėjimo.

Interviu, kurį pirmadienį paskelbė Rusijos laikraštis „Kommersant“, K. Kneissl sakė, kad palaiko gerus asmeninius santykius su S. Lavrovu, nes drauge parūko per pertraukėles.

Tačiau Vakaruose bangas kelia jos santykiai su Rusijos prezidentu.

V. Putino pasirodymas svečio teisėmis 2018 metais įvykusiose K. Kneissl vestuvėse ir ministrės šokis su Rusijos lyderiu iškėlė klausimų dėl jos neutralumo.

Atrodė, kad po šokio K. Kneissl nusilenkė priešais Rusijos lyderį, taip sukeldama dar didesnį furorą.

Kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Europos žvalgybos tarnybos atsiribojo nuo Vienos.

K. Kneissl užsienio reikalų ministre paskyrė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), kuri į valdžią koalicinėje vyriausybėje atėjo 2017 metų pabaigoje.

FPOe nuo 2016-ųjų turi pasirašiusi „bendradarbiavimo paktą“ su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“.

Austrija oficialiai yra neutrali ir nepriklauso NATO. Pernai ji, atsiribodama nuo virtinės kitų ES šalių, neišsiuntė Rusijos diplomatų dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje, dėl kurio daugelis bloko valstybių kaltina Maskvą.

Politika – kita kalba. Vadovaujant dešiniajai koalicinei vyriausybei, atėjusiai į valdžią gruodį, Austrija kurstė austras tiek namie, tiek užsienyje. Ji sukėlė įtūžį Italijai, dalydama pasus vokiškai kalbantiems Pietų Tirolio gyventojams, ir tokiu būdu atgaivino seniai palaidotą nesantaiką dėl buvusių Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijos etninės ir kalbinės tapatybės.

Ji supykdė Izraelį ir pamaldžius žydus, nustačiusi, kad ES viršūnių susitikimo pradžios data sutaptų su Jom Kipuro švente. Vienas regioninės valdžios politikas iš kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos, 6-ame dešimtmetyje įkurtos buvusių SS karininkų ir dabar priklausančios dviejų partijų valdančiajai koalicijai, neseniai netgi pasiūlė, kad košerinė mėsa būtų prieinama tik „registruotiems žydams“.

Nemalonūs praeities prisiminimai – ne vien simboliniai – yra pakankamai blogas dalykas. Tačiau Austrijos kaip likusios Europos dalies diplomatinės ir saugumo partijos patikimumas atrodo vis menkesnis.

Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl – aktyviai pasisakanti nepartinė konservatyvių pažiūrų veikėja – rugpjūčio viduryje pakvietė Vladimirą Putiną į savo vestuves (Rusijos lyderis į šį neva privatų renginį atvyko su kazokų choru), todėl kilo nuogąstavimų dėl Austrijos solidarumo su Ukraina.

Tuo metu tarptautinė žiniasklaida pavėluotai susizgribo dėl šnipų skandalo, įtraukusio pagrindinę Austrijos saugumo ir kontržvalgybos tarnybą – BVT (Bundesamt für Verfassungsschutz und Terrorismusbekämpfung). Vasario 28-ąją policija surengė reidus BVT būstinėje ir aukšto rango darbuotojų namuose. Buvo paimta kompiuterių diskų. Pareigūnams buvo liepta atskleisti slaptažodžius ir mobiliųjų telefonų kodus.

Dar labiau sukrečia, kad operaciją surengė policijos dalinys, paprastai tiriantis kišenvagių ir kitokių gatvės nusikaltėlių bylas. Jis visiškai neišmano žvalgybos arba saugumo reikalų. Tačiau jis pavaldus vienam Laisvės partijos savivaldos politikui.

Laisvės partijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis sako, kad BVT peržengė savo įgaliojimus. Tačiau kaltinimai atrodo keisti. Vienas iš numanomų nusižengimų – operaciją, per kurią agentai slapta gavo 30 Šiaurės Korėjos pasų blankų iš vienos spaustuvės Austrijoje ir trijų perdavė Pietų Korėjos valdžiai.

Daugeliui atrodytų, kad Vakarų šalies šnipų tarnyba turėtų užsiimti būtent tokiais dalykais. Ir priešingai – viešai aptarinėti tokius dalykus yra sukrečiantis protokolo pažeidimas, keliantis pavojų operacijoms, nukreiptoms prieš piktadarišką valstybę.

Šį klausimą parlamentas imsis tirti rugsėjį. Nekalčiausias paaiškinimas – kad Laisvės partija, ilgą laiką buvusi politikos autsaiderė, siekia palikti savo pėdsaką valstybės institucijose ir nori atsikratyti Peterio Gridlingo, pagarbą užsitarnavusio buvusio Europolo kovos su terorizmu vadovo, dabar vadovaujančio BVT.

Tamsesnė teorija sieja BVT vaidmenį stebint ryšius tarp Rusijos šnipų ir Austrijos kraštutinių dešiniųjų – įskaitant studentų brolijas (Burschenschaften), kurios ilgą laiką buvo itin nemalonaus Austrijos istorinio palikimo saugyklos ir, neatsitiktinai, palaiko glaudžius saitus su Laisvės partija.

BVT šaltiniai ir šio neskaidraus pasaulio tyrimo metodai tikriausiai labai domintų Austrijos ultradešiniąją stovyklą ir jos šeimininkus Rusijoje. Dalį informacijos tarnyba gauna iš užsienio partnerių agentūrų, turinčių daug didesnių elektroninių ir žmogiškųjų pajėgumų žvalgybos duomenims rinkti. Nuogąstavimai, kad šioms paslaptims iškilo pavojus būti atskleistoms, lėmė Vakarų žvalgybos partnerių ryšių su Austrija pablogėjimą.

Austrų politikai atrodo nesureikšminantys šių dalykų ir atmeta juos kaip sąmokslo teorijas. Juos į valdžią iškėlė prieš migrantus ir isteblišmentą nusistačiusi euroskeptiška banga, panašiai kaip ir kitas panašias partijas kitose šalyse. Ši banga dar gali toli pasklisti. Kam nerimauti dėl senų taisyklių, jeigu galima parašyti naujas?

Vienos patrauklumas giriamas ne veltui. Tačiau besirūpinantieji Europos saugumu užuodžia ore tvyrantį gaižų ir sprangų kvapą.

Strategine prasme Rusijos prezidento susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel, į kurį skubėdamas jis ir padarė vingį iki Štirijos, buvo gerokai svarbesnis. Tačiau "privataus darbinio" vizito Austrijoje reiškmė dėl to nesumenko.

Diplomatinę klaustrofobiją keliančioje izoliacijoje gyvenančiam V.Putinui seniai reikėjo naujų motyvų vaizdų galerijai. Kad ir koks populiarus būtum, sunku Rusijos rinkėjams aiškinti, kad vis dar esi supervalstybės supervaldovas, jei nuotraukose šypsaisi tik greta premjero Dmitrijaus Medvedevo, stačiatikių cerkvės patriarcho ir trečiojo ešelono valstybių lyderių. Ar gali būti iškalbingesnė politinė svorio iliustracija, nei prieš išdidų Kremliaus šeimininką nuolankiai priklaupusi Austrijos diplomatijos vadovė nekaltu nuotakos drabužiu?

Tokią pat politinio mačizmo žinią šis vizitas skleidžia ir į Vakarus nuo Štirijos. Puikiai surežisuoto V.Putino monospektaklio tikslinė auditorija – sankcijų Kremliui svarba ir bloko vienybe įtikėję sąjungininkai abipus Atlanto.

Kai užtrenkiami paradiniai vartai, atsiveria privačių rezidencijų durys, Vašingtonui ir Londonui sako Maskva. Girdi, vakar asmenine V.Putino partnere buvo Silvio Berlusconi Italija, šiandien – Austrija bet kurio aukštas pareigas užimančio jos atstovo vaidmenyje. Kas rytoj? Pamatysim. Kas žino, gal spalį vyksiančiose eilinėse buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vestuvėse asmeninis draugas Vladimiras bus daugiau nei nuotaką šokdinantis garbės svečias.

„Kaip Europos Sąjungai pirmininkaujančios Austrijos vyriausybė ketina įgyvendinti savo pačios užmojus statyti tiltus (tarp ES ir Rusijos) ir būti sąžininga tarpininke, jeigu Austrijos užsienio reikalų ministrė ir kancleris itin akivaizdžiai palaiko vieną pusę?“ – klausė opozicinės Socialdemokratų partijos (SPOe) parlamentaras Andreas Schiederis (Andrėjas Šyderis).

Kita socialdemokratų įstatymų leidėja, Evelyn Regner (Evelin Rėgner), sakė, kad sprendimas pakviesti V. Putiną sukūrė „gėdingą“ Austrijos įvaizdį ES partnerių akivaizdoje. Ji pridūrė, kad šis žingsnis yra „Europos masto provokacija“.

Žalieji savo ruožtu reikalavo K. Kneissl atsistatydinimo ir pabrėžė, kad „Vladimiras Putinas yra agresyviausias ES priešas užsienio politikos reikaluose“.

53 metų K. Kneissl, į URM vadovo postą pasiūlyta griežtai dešiniosios Laisvės partijos (FPOe), šeštadienį ištekės už verslininko Wolfgango Meilingerio (Volfgango Meilingerio) per ceremoniją viename vynuogynų apsuptame kaime netoli pietrytinio Graco miesto.

V. Putinas patvirtino atvyksiantis į vestuves, o šeštadienio pavakare iškeliausiantis į Vokietiją, kur netoli Berlyno susitiks derybų su kanclere Angela Merkel.

K. Kneissl biuras V. Putino dalyvavimą iš pradžių vadino „privačiu renginiu“, bet vėliau įvardijo jį „darbo vizitu“.

Renginio apsaugą užtikrins keli šimtai policijos pareigūnų.

Ceremonijoje taip pat turėtų dalyvauti Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) iš centro dešiniosios Liaudies partijos (OeVP) ir FPOe vicekancleris Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė).

2016 metais FPOe pasirašė „bendradarbiavimo susitarimą“ su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“.

Kvietimas V. Putinui supykdė Kijevą: Ukraina pareiškė, kad nebeleis Austrijai atlikti kokio nors vaidmens įgyvendinant Minsko susitarimus, kuriais siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.

Austrijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad V. Putino vizitas „nieko nepakeis Austrijos užsienio politikos atžvilgiu“.

Pakvietimas Kremliaus lyderiui buvo kritikuojamas netgi paties S. Kurzo partijoje. OeVP parlamentaras Othmaras Karasas (Otmaras Karasas) pareiškė: „Negaliu suvokti, kokia logika ir tikslas padaryti tokį asmeninį renginį politiniu ir tuo pačiu atverti jį netinkamam panaudojimui.“

Daugelis kaltina Rusiją siekiant susilpninti ir supriešinti ES, ypač palaikant ryšius su populistinėmis partijomis keliose Europos šalyse.

S. Kurzo OeVP ir FPOe nuo gruodžio dirba koalicijoje, o per rinkimų kampaniją abi partijos pasisakė prieš imigraciją.

„Taip, (jis) užvažiuos (į vestuves) pakeliui į Berlyną“, – nurodė prezidento atstovas.

Savo ruožtu V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas irgi sakė, kad Rusijos lyderis planuoja prieš Berlyne vyksiančias derybas su Angela Merkel apsilankyti Austrijoje.

Jis nurodė, kad per V. Putino vizitą Vienoje birželį Austrijos diplomatijos vadovė „pakvietė prezidentą“ į savo vestuves rugpjūčio 18-ąją, o kadangi tą dieną jis vyksta į Berlyną, Rusijos vadovas nuvyks pasveikinti K. Kneissl.

„Užsuksime ir pasveikinsime“, – teigė J. Ušakovas.

Kiek anksčiau austrų žiniasklaida skelbė, kad šeštadienį V. Putinas gali apsilankyti Austrijoje, kur vyks K. Kneissl ir Wolfgango Meilingerio (Volfgango Mailingerio) sutuoktuvės.

Laikraščio „Kronen Zeitung“ teigimu, ceremonija vyks pietinėje Štirijos žemėje.

K. Kneissl, populistinės Austrijos laisvės partijos (FPOe) atstovė, ne kartą yra pasisakiusi už Austrijos ir Rusijos santykių stiprinimą.

Rugpjūčio 18-ąją V. Putinas taip pat vyks į Berlyną, kur rengiamos jo derybos su A. Merkel.

Jiedu žada aptarti per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ vystymą, Sirijos konfliktą, situaciją Rytų Ukrainoje ir kitus abiem šalims svarbius klausimus.