Anot ministerijos, šią savaitę Danijos parlamentas priėmė sprendimą į Lietuvą atsiųsti keturis papildomus F-16 naikintuvus ir Baltijos jūroje dislokuoti karinę fregatą „HDMS Peter Willemoe“ su 160 karių įgula.
Danijos Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai nuo sausio pabaigos sustiprins iš Šiaulių vykdomą NATO Baltijos oro policijos misiją. Fregata budės NATO laivų junginio sudėtyje.
Sprendimas stiprinti NATO pajėgumus Baltijos šalyse buvo priimtas atsižvelgiant į padidėjusią įtampą prie Ukrainos sienų ir siekiant sustiprinti rytinių NATO sąjungininkių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – saugumą bei atgrasyti potencialias grėsmes.
Nuo pernai lapkričio pabaigos NATO oro policijos misijai vadovauja Lenkijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
Mes kartu su NATO esame pasirengę konstruktyviam dialogui su Rusija, kad galėtume rasti galimus diplomatinius sprendimus.
Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) sako, kad šis sprendimas „siunčia stiprų signalą, kad Danija prisiima bendrą atsakomybę už kolektyvinį Aljanso saugumą“.
„Mes kartu su NATO esame pasirengę konstruktyviam dialogui su Rusija, kad galėtume rasti galimus diplomatinius sprendimus, tačiau turime imtis atsargumo priemonių: dialogas turi vykti kartu su nuolatine Aljanso saugumo apsauga“, – Danijos gynybos ministerijos pranešime cituojamas J. Kofodas.
Gynybos ministerija nurodo, kad keturi naikintuvai su 70 karių Lietuvoje misiją turėtų atlikti maždaug tris mėnesius. Panašiam laikotarpiui dislokuojama ir fregata.
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
