Vokietijos neįtikino Turkijos paskelbtas neva teisinis pagrindas įsiveržti į kurdų apgyvendintus regionus Sirijos šiaurės rytuose, teigė H. Maasas, praneša „Deutsche Welle“.

„Atsižvelgiant į tai, ką mes žinome, ir tai, ką pati Turkija vadina teisiniu pagrindu, mes negalime su tuo sutikti. Nemanome, kad, pagal tarptautinę teisę, puolimas prieš kurdų pajėgas ar kurdų kovotojus yra teisėtas“, – televizijai ZDF sakė H. Maasas.

Panašiai kalbėjo ir kiti aukšti Vokietijos pareigūnai, įskaitant gynybos ministrę Annegret Kramp-Karrenbauer.

Pasak jos, Turkija „pažeidžia po Antrojo pasaulinio karo sudarytą tvarką“, pagal kurią konfliktai turi būti sprendžiami diplomatiškai, o ne karine jėga.

Ankara tvirtino, kad Sirijos kurdų Liaudies savigynos būriai (YPG) yra susiję su Turkijos laikoma teroristine Kurdistano darbininkų partija (PKK), o Turkija esą ginasi nuo „teroristų“ šalia savo sienų.

Nuo Turkijos karinės operacijos pradžios spalio 9 d. mažiausiai 160 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, dar keli šimtai žuvo. Žmogaus teisių organizacijos įspėjo, kad Turkijos ir jos sąjungininkų Sirijoje kariai galėjo vykdyti karo nusikaltimus, įskaitant civilių žudynes ir masines egzekucijas.

H. Maasas taip pat pabrėžė, kad Vokietija atidžiai stebi Turkijos veiksmus po trapių paliaubų, kurias suderėti padėjo Jungtinės Valstijos, ir kurios, regis, padėjo bent trumpam sustabdyti kovas.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad galime imtis kitų priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas“, – sakė jis.

„Forschungsgruppe Wahlen“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 91 proc. vokiečių nepritaria ginkluotės eksportui į Turkiją, o 65 proc. palaikytų sankcijas šiai šaliai dėl pradėtos karinės operacijos Sirijoje.

H. Maasas taip pat pažymėjo, kad Berlynas sieks užtikrinti taiką, o ne tik trumpalaikes paliaubas.

„Darysime viską, kad šios paliaubos truktų ilgiau nei penkias dienas, o invazija būtų nutraukta“, – sakė jis.

Ministro teigimu, ES lyderiai nepritaria Ankaros ketinimams perkelti 2 mln. sirų pabėgėlių į taip vadinamą „saugumo zoną“ Šiaurės rytų Sirijoje. H. Maasas patikino, kad šis Turkijos planas turi būti aptartas su ES, nes būtent Briuselis moka milijardus eurų Turkijai, kad ši priimtų 3,6 mln. nuo Sirijos pilietinio karo pabėgusių žmonių.

„Mes nesutinkame su tuo, kad Sirijos pilietinio karo pabėgėliai prieš savo valią būtų perkelti iš Turkijos į saugumo zoną Sirijoje. Mes nemokėsime pinigų už tai, kas, mūsų nuomone, yra neteisėta“, – tvirtino H. Maasas.

Kruopščiai parinkdamas žodžius, H. Maasas pavadino Turkijos operaciją „invazija“, nepaisant Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano grasinimų taip jos nevadinti.

Ketvirtadienį R. T. Erdoganas išsiliejo ant H. Maaso asmeniškai, pavadindamas jį „politiniu diletantu“. Sekmadienį vakare duotame interviu H. Maasas, regis, nebuvo sukrėstas tokių Turkijos lyderio žodžių.

„Tiesa sakant, tegu ponas Erdoganas šaudosi žodžiais, o ne raketomis“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

„Stabdome šią operaciją, o ne nutraukiame ją“, – žurnalistams Ankaroje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Nutrauksime operaciją tik tada, kai [kurdų kovotojai] visiškai paliks regioną“, – pridūrė jis.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) po derybų su Turkijos vadovu pranešė, kad Ankara sutiko „sustabdyti karines operacijas 120 valandų“, kad kurdai galėtų atsitraukti iš šiaurės Sirijos.

Pasak jo, JAV ir Turkija „abipusiai įsipareigojo taikiai išspręsti [situaciją] ir [užtikrinti] ateitį saugumo zonai“.

„Ei, ES, atsibuskite. Kartoju: jei mėginsite šmeižti mūsų operaciją vadindami ją invazija, mūsų užduotis bus paprasta – atversime duris ir pasiųsime pas jus 3,6 mln. migrantų“, – sakė R. T. Erdoganas, sakydamas kalbą šalies parlamente.   

Ankara trečiadienį pradėjo didelio masto operaciją Sirijos šiaurės rytuose, kurios taikinys yra kurdų kovotojai, susiję su Turkijos teritorijoje veikiančiais kurdų sukilėliais.

R. T. Erdoganas pranešė, kad per operaciją jau nukauti 109 „teroristai“.

„Turime žinią tiems, kas buvo priversti prisijungti prie YPG [Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinių]: jei išvyksite dabar... būsite sutikti išskėstomis rankomis“, – kalbėjo prezidentas. 

Turkijoje gyvena daugiausiai pasaulyje – per 3,6 mln. – pabėgėlių iš Sirijos, palikusių šalį per aštuonerius metus trunkantį konfliktą.

ES 2016 metais sudarė susitarimą su Turkija, kuriuo siekta pažaboti į Bendriją atvykstančių migrantų srautus. Šis susitarimas padėjo drastiškai sumažinti pabėgėlių skaičių. Mainais ES pažadėjo Ankarai 6 mlrd. eurų ir bevizes keliones Turkijos piliečiams. 

Briuselis dažnai sulaukdavo Turkijos kritikos, kad delsiama pervesti numatytas lėšas ir nesiimama papildomų priemonių padėti spręsti pabėgėlių problemą. 

„Niekada nebuvote nuoširdūs“, – sakė R. T. Erdoganas, kreipdamasis į ES.

„Dabar jie sako, kad neperves mums trijų milijonų dolerių. Ar esate ištesėję nors vieną mums duotą pažadą? Ne“, – kalbėjo prezidentas. 

Vienas Ankaros operacijos tikslų yra sukurti „saugumo zoną“, į kurią būtų galima repatrijuoti mažiausiai milijoną pabėgėlių sirų.