Ukrainos pajėgos naudojasi pirmųjų dviejų savaičių kontrpuolimo patirtimi, kad patobulintų taktiką, kaip pulti gilią ir gerai parengtą Rusijos gynybą. Ukrainos daliniai palaipsniui, bet stabiliai daro taktinę pažangą svarbiose teritorijose, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.

Luhansko srityje Rusijos pajėgos pačios deda daug pastangų, kad pradėtų puolimą Serebriankos miške netoli Kreminos.

Anot britų žvalgybos, tai tikriausiai atspindi tolesnius Rusijos vadovybės įsakymus pereiti į puolimą, kai tik įmanoma, o Rusija pasiekė nedidelių laimėjimų, tačiau Ukrainos pajėgos neleido jai prasiveržti.

Pareiškime, kurį pasirašė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), Heiko Maasas (Heikas Masas) ir Luigi di Maio (Luidžis di Majas), „visos Libijos ir tarptautinės [konflikto] šalys raginamos veiksmingai ir nedelsiant sustabdyti visas karines operacijas“. 

Ministrai taip pat akcentavo būtinybę „konstruktyviai vesti derybas formatu 5+5“, turėdami galvoje bendrą karinę komisiją, padėjusią susitarti dėl paliaubų, kurios anksčiau šį mėnesį buvo paskelbtos Kaire. 

Tuo metu tarptautinės pastangos turi apimti „visų užsienio pajėgų, samdinių ir karinės įrangos, atgabentos pažeidžiant Jungtinių Tautų ginklų embargą, išvedimą iš visų Libijos regionų“, rašoma bendrame pareiškime.   

Libijos rytinę bei pietinę dalį kontroliuojančių pajėgų vado maršalo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) palaikomos paliaubos turėjo įsigalioti pirmadienį.

Tačiau pajėgos, lojalios Jungtinių Tautų remiamai Libijos nacionalinės santarvės vyriausybei (NSV), paskelbė sieksiančios užimti Sirtą – nužudyto ilgamečio šalies diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) gimtąjį miestą. Pastaruoju metu jos iškovojo virtinę pergalių prieš Kh. Haftaro Libijos nacionalinę armiją (LNA).

Bendrame pareiškime visos Libijoje kovojančios šalys raginamos „konstruktyviai įsitraukti į JT vadovaujamą Libijos vidaus dialogą, kad būtų atvertas kelias pasiekti visapusišką politinį susitarimą pagal Berlyne sutartus kriterijus“.   

Sausio 19 dieną pagrindinės Libijos konflikte dalyvaujančios valstybės Berlyne sutarė gerbti ginklų embargą ir nebesikišti į Libijos vidaus reikalus.

Naftos turtinga Šiaurės Afrikos valstybė chaoso gniaužtuose yra nuo 2011 metų, kai per kelių didžiųjų Vakarų valstybių remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius M. Kadhafi.

Kh. Haftaro pajėgos praeitų metų balandį pradėjo puolimą, siekdamos užimti sostinę Tripolį, kur įsikūrusi NSV.

Kh. Haftaro pajėgas remia Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Rusija.

Šis skaičius yra gerokai mažesnis nei skelbia nevyriausybinės organizacijos. 

Gynybos departamento skaičiavimais, 2019 metais per JAV karines operacijas Irake, Sirijoje, Afganistane ir Somalyje žuvo maždaug 132 civiliai ir dar 91 buvo sužeistas, rašoma Pentagono metinėje ataskaitoje Kongresui.   

Ataskaitoje priduriama, kad Gynybos departamentas „nenustatė civilių žūties atvejų per JAV karines operacijas Jemene ir Libijoje“ praėjusiais metais. 

Pentagonas nurodo, kad Afganistane pernai per amerikiečių karines operacijas žuvo 108 ir buvo sužeisti 75 civiliai.

Irake ir Sirijoje Pentagonas prisiima atsakomybę už 22 civilių žūtį ir 13 gyventojų sužalojimą.  

Pasak kariškių, Somalyje per JAV karines operacijas žuvo tik du civiliai ir dar trys buvo sužeisti. 

Nevyriausybinės organizacijos reguliariai skelbia duomenis, rodančius, kad per JAV smūgius konfliktų zonose žūsta gerokai daugiau civilių.   

Nevyriausybinė organizacija „Airwars“, kaupianti duomenis apie civilius, žuvusius per aviacijos smūgius visame pasaulyje, nurodo, kad praėjusiais metais vien Sirijoje dėl JAV palaikomos koalicijos veiksmų žuvo nuo 465 iki 1 113 civilių.   

„Gynybos departamento šių metų ataskaita žymi tam tikrą pažangą kalbant apie JAV karinių operacijų skaidrumą“, – sakė tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ JAV padalinio atstovė Daphne Eviatar (Dafnė Eviatar). 

„Vis dėlto ataskaitos turinys rodo, kad Pentagonas toliau fiksuoja mažesnį civilių aukų skaičių nei yra iš tiesų“, – sakė ji.    

Kritikos ataskaitai nepagailėjo ir Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU). Organizacijos direktorė Hina Shamsi (Hina Šamsi) sakė, kad prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija nurodo mažesnį per JAV karines operacijas užsienyje žuvusių ar nukentėjusių civilių skaičių.      

„Palyginus su patikimos nepriklausomos žiniasklaidos duomenimis ir žmogaus teisių gynimo organizacijų tyrimais, akivaizdu, kad Pentagono tyrimai vis dar apgailėtinai neadekvatūs“, – sakė H. Shamsi.

Du amerikiečių kariuomenės atstovai leidiniui sakė, kad Gynybos departamentas nusprendė atnaujinti šias operacijas, siekdamas suintensyvinti kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“. 

Bendros karinės operacijos buvo sustabdytos sausio 5-ąją, dvi dienos po to, kai per JAV drono smūgį Bagdade žuvo Irano Revoliucinės gvardijos elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis) ir ir irakiečių sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas). 

Tą pačią dieną Irako parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama išsiųsti iš šalies užsienio pajėgas, įskaitant maždaug 5 200 amerikiečių karių, nuo 2014 metų padedančių vietos kariams kovoti su džihadistais. 

Kol kas neaišku, ar Irako vyriausybė pritarė bendrų karinių operacijų atnaujinimui, rašo „The New York Times“.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su Pentagono atstovais, šie sakė negalintys pateikti informacijos apie operacijų atnaujinimą. 

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pirmadienį pareiškė, kad Irako lyderiai privačiai jam sakė, jog pritaria amerikiečių kontingento buvimui šalyje, nors viešai ragina išvesti užsienio pajėgas.

„Jie nesakys to viešai. Tačiau privačiuose pokalbiuose visi jie džiaugiasi faktu, kad Amerikos kontingentas tebėra šalyje ir vykdo kovos su terorizmu kampaniją“, – sakė M. Pompeo per forumą Stanfordo universitete.  

„Ar palaikyčiau karinius veiksmus prieš Iraną, jei bučiau premjeras? Atsakymas yra neigiamas“, – sakė jis per debatus su savo varžovu, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Jeremy Huntu (Džeremiu Hantu).

Karinių operacijų prieš Iraną galimybė Vakarų šalyse tapo itin aktualia tema, nuolat aštrėjant įtampai tarp Teherano ir Londono svarbaus sąjungininko Vašingtono.

Jei vyriausybė ten pažeis paliaubas, atsakas bus ryžtingas ir deramas, pareiškė JAV valstybės departamentas. Rusija esą turi pasinaudoti savo įtaka B. al Assadui. Per sirų karių ir jų sąjungininkų surengtą ataką sukilėlių teritorijoje, pasak stebėtojų, penktadienį žuvo mažiausiai šeši žmonės.

B. al-Assadas neseniai viename interviu sakė, kad siekia politinio sprendimo teritorijoms Sirijos pietvakariuose. Tačiau jei tai žlugtų, jis esą panaudotų karinę jėgą. Prezidentas ne kartą skelbė, kad atsikovos kiekvieną prarastą Sirijos žemės centimetrą. Po septynerių pilietinio karo metų, padedant Rusijai ir proiranietiškiems kovotojams, tai jam beveik pavyko.

Sirijos pietvakariai ribojasi su Jordanija ir Izraelio okupuotomis Golano aukštumomis. Tai viena paskutiniųjų teritorijų, kurias dar kontroliuoja sukilėliai.

Deeskalacijos susitarimas, pasiektas tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Jordanijai, nuslopino mūšius šioje šalies dalyje. Deros regionas, kuris, Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro duomenimis, penktadienį buvo apšaudytas, yra šioje zonoje. Šešių žuvusiųjų skaičius būtų didžiausias per ataką, surengta po susitarimo įsigaliojimo 2017 metais.

Rugpjūčio 22 d. minima prieš 20 metų pradėta pirmoji Lietuvos karių tarptautinė taikos palaikymo misija, žyminti Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose pradžią.

„Prieš dvidešimt metų su pirmąja taikos palaikymo misija išvykę Lietuvos kariai leido Lietuvai pademonstruoti ryžtą ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už tarptautinį saugumą. Būtent karių dalyvavimas operacijose padėjo tik ką sovietinio jungo atsikračiusiai jaunai valstybei tapti visaverte tarptautinės bendruomenės, vienijamos vakarietiškos demokratijos vertybių, nare“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Todėl ir dabar, kai pasikeitusi geopolitinė ir saugumo situacija reikalauja dėmesį sutelkti valstybės gynybai, Lietuva tęsia dalyvavimą tarptautinėse operacijoje, nes šiuo neramiu metu sąjungininkų tarpusavio įsipareigojimai ir solidarumas yra ypač svarbūs“, – sakė ministras J. Olekas.

Pasak J. Oleko, dalyvavimas tarptautinėse misijose taip pat buvo labai svarbus modernizuojant Lietuvos kariuomenę, nes jose Lietuvos kariai galėjo perimti patirtį iš užsienio kariuomenių ir įgijo sąveikos su sąjungininkais patirties realiose operacijose.

1994 metų rugpjūčio 22 d. tarnauti Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijoje Kroatijoje išvyko pirmasis Lietuvos taikos palaikymo būrys LITPLA-1, vadovaujamas kapitono Artūro Chrapko. Lietuvos kariai šioje operacijoje dalyvavo Danijos Karalystės bataliono sudėtyje.

Per dvidešimt metų išsiplėtė operacijų, kuriuose dalyvavo Lietuva, pobūdis ir geografiją: kariai dalyvavo Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Sąjungos, NATO, taip pat tarptautinių koalicijų vadovaujamose operacijose „karščiausiuose“ pasaulio taškuose: Balkanų regione (Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove, Kroatijoje), Pietų Kaukaze (Gruzijoje), Azijoje (Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje), Afrikoje (Centrinėje Afrikos Respublikoje, Malyje, Indijos vandenyne). Iš viso per dvidešimt metų dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties įgijo daugiau nei 6 tūkst. karių, dauguma jų operacijose dalyvavo po kelis kartus.

Praėjusiais metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva. Goro provincijos atkūrimo grupei baigus savo veiklą, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. sutr. ISAF) operacijoje Afganistane tarnybą tęsia apie 80 karių.

Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane transformuojantis į naują misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“), Lietuva šiai misijai planuoja skirti Specialiųjų operacijų karius ir štabo karininkus.

Dar vienas karys Afganistane tęsia dalyvavimą Jungtinių Tautų paramos misijoje (angl. sutr. UNAMA).

Lietuvos kariai taip pat dalyvauja dar keliose NATO ir ES misijose kituose pasaulio regionuose: ES vadovaujamoje mokymo misijoje Malyje tarnaujantys Lietuvos kariniai instruktoriai padeda apmokyti Malio karines pajėgas. NATO taikos rėmimo operacijoje Kosove Lietuvos karininkas koordinuoja NATO karių ir krovinių transportavimą. Turkijoje, kur nuo 2013 metų NATO dislokavo papildomas oro gynybos priemones, penki Lietuvos kariai padeda užtikrinti oro gynybos vieneto ryšį su NATO vadavietėmis. Lietuvai prisidedant prie NATO antipiratinės operacijos „Vandenyno skydas“ (angl. „Ocean Shield“), vienas Lietuvos karininkas tarnauja Danijos kariniame štabe, vykdančiame vadavietės funkcijas.

Šiuo metu tarptautinėse operacijose iš viso dalyvauja apie 100 Lietuvos karių.

Per 20 metų Lietuva tarptautinėse operacijose neteko dviejų karių: vyresniojo leitenanto Normundo Valterio, 1996 metai žuvusio Bosnijoje ir Hercegovinoje, ir seržanto Arūno Jarmalavičiaus, žuvusio Afganistane Goro provincijoje.

Minėdama Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose dvidešimtmetį, Krašto apsaugos ministerija rengia naują leidinį „Taikos sargyboje. Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014“.