„Kariniai poligonai yra labai svarbūs biologinės įvairovės apsaugai, buveinių apsaugai ir nors yra paplitusi nuomonė, beje, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jog kariniai poligonai yra visiškos destrukcijos paveiktos teritorijos, užterštos naftos produktais ir kitais teršalais, kur nėra vietos gyvybei. Bet iš tiesų tokios visiškai suardytos ir užterštos teritorijos kariniuose poligonuose užima labai nedidelį plotelį“, – teigia botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė, mums lankantis buvusiame Rūdninkų poligone.

Kariniai poligonai – retų rūšių oazės

Pasak mokslų daktarės, pats karinis poligonas nėra vienalytis. Tai didžiulė teritorija, kur yra tam tikras zonavimas, naudojama skirtinga technika. „Yra labai intensyviai naudojamų treniruočių plotų ir yra plotai, kurie atlieka tam tikro buferio vaidmenį. Jie arba visai nenaudojami jokiai veiklai arba ta veikla yra labai epizodiška ir neintensyvi. Šie plotai – būtini žmonių saugumui – tampa priebėga toms rūšims, kurioms antropogeninė veikla yra žalinga. Ten taip pat nevykdoma jokia miškininkystės veikla, todėl gali vešėti rūšys ir buveinės, kurioms reikalingas rezervatinis režimas. Tokios buveinės yra, pavyzdžiui, Vakarų taiga, kerpiniai pušynai“, – vardija dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Gamtosaugos ekspertė, dirbdama Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, kasmet važinėja po Lietuvą, tikrindama retų saugomų rūšių ir buveinių būklę. Todėl ji yra dažna veikiančių ir apleistų karinių poligonų lankytoja ir vieną po kito vardina juose klestinčių augalų pavyzdžius.

„Pavyzdžiui, Pabradės poligone, užėję į mažo Mažalotės upelio slėnį, paėję pusvalandį tuo slėniu galime aptikti keliolika labai retų saugomų rūšių. Tarp jų ir plačialapės klumpaitės populiaciją, o ta rūšis yra labai reta visoje Europoje. Tuo metu Rokų poligone, kuriame teko daug dirbti, Jiesios slėnio miškų šlaituose galima aptikti labai retos rūšies, palaipinės viksvos populiaciją – didžiausią visoje Lietuvoje. Dauguma populiacijų kitur yra sunykusios, o Rokų kariniame poligone, būtent dėl miškininkystės veiklos apribojimų, ta populiacija yra išlikusi ir klesti“, – pasakoja botanikė D. Matulevičiūtė.

Kai kurių rūšių išlikimui būtina ardanti karinė veikla

Pasak botanikės, kai kurioms rūšims naudinga ir aktyvi karinė veikla atvirose teritorijose. Dėl to kariniuose poligonuose per dešimtmečius buvo išsaugota daugybė kitur nykstančių rūšių.

„Kalbant apie destruktyvios veiklos pozityvius pavyzdžius, kad ir tą patį Rokų poligoną, ten sprogmenų naikinimo aikštelėje veši lietuviška orchidėja šalmuotoji gegužraibė. Būtent sprogdinimai palaiko nesusivėrusią žolinę dangą, tuo būdu pašalindami šalmuotosios gegužraibės konkurentus, kurie būtų jai pražūtingi, jeigu ta veikla būtų sustabdyta“, – aiškina ekspertė ir prideda – Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti ir daugiau, praktiškai beveik visuose kariniuose poligonuose, kur yra smėlis, galima aptikti tokias rūšis kaip vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas arba tamsialapis skiautalūpis.“

Ne išimtis ir Rūdninkų poligonas. Vaikščiodamos po jo teritoriją su gamtosaugos eksperte priėjome buvusias bombų mėtymo aikšteles, kur vešėjo reti augalai. „Šioje vietoje esu buvusi prieš trejus metus, 2019-ųjų metų gegužės mėnesį, ir čia, aplink šitą duobę, buvau aptikusi ir smiltyninį gvazdiką, kuris yra Lietuvos saugomų rūšių sąraše, ir vėjalandę šilagėlę, kuri yra ne tik Lietuvos saugomų rūšių sąraše, bet ir visoje Europoje saugoma rūšis. Čia buvo susiformavusi šių retų augalų buveinė. Būtent ant atviro smėlio, kuris duobės pakraščiuose susikaupė po bombos sprogimo. Aš įsivaizdavau, kad galbūt ir šiais metais dar rasiu čia šių augalų, bet matau, kad sąlygos jau iš esmės pasikeitusios – suvešėjo drebulės, viržiai, augavietė pasikeitė ir aš tų retų augalų neberandu. Taigi matome, kas atsitinka, kai dingsta tas ardantysis veiksnys, kuris reikalingas šitų rūšių išgyvenimui“ , – dėsto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertė D. Matulevičiūtė.

M. Vyšniauskienės nuotr.

Karinė veikla – anksčiau gamtoje vykusių natūralių procesų pakaitalas

Kyla klausimas, kas šimtmečiais palaikydavo šių rūšių egzistavimą, kai karinių poligonų veikla nebuvo vykdoma.

„Natūraliomis sąlygomis tai yra natūralūs gaisrai, vėjo ar vandens erozija. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl gaisrų prevencijos priemonių gaisrai miškuose ir jų apylinkėse yra retesni, o įsižiebę – greitai užgesinami, tad šitas veiksnys, palaikydavęs rūšių egzistenciją, taip pat nyksta, – aiškina ekspertė. – Kaimo apylinkėse šitų rūšių ir nesusivėrusių smiltpievių buveinių egzistenciją palaikė ganymas, gyvuliai ne tik pareguliuodavo ekspansyvių augalų kiekį, bet pratrypdami taip pat suformuodavo atviro smėlio lopinėlius, kur galėjo sudygti šitų saugomų rūšių sėklos. Deja, smulkiųjų gyvulių augintojų skaičius mažėja su išeinančia iš gyvenimo vyresniąja karta ir smiltpievės bei didelę vertę biologinės įvairovės atžvilgiu turinčių viržynų buveinių plotai mažėja. Mes tiesiog prarandame tas populiacijas. Poligono atkūrimas yra, ko gero, pats geriausias, veiksmingiausias būdas išsaugoti arba atkurti tas gamtines vertybes, kurios čia šiuo metu dėl apleidimo degraduoja.“

Kariuomenei keliami aukšti gamtosauginiai reikalavimai

„Kalbant ne vien apie gamtos apsaugą, bet ir aplinkos apsaugą, kariniuose poligonuose, kaip ir visuose kituose kariniuose vienetuose, mums yra keliami aplinkos apsaugos reikalavimai“, – teigia majoras Nerijus Rocevičius ir patikina, kad sprendimas skubos tvarka atkurti Rūdninkų poligoną nereiškia, jog į gamtosaugą bus numojama ranka ar negalios įprasti standartai. „Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kur galioja vieni griežčiausių reikalavimų gamtos apsaugai, mums keliami reikalavimai infrastruktūrai, atliekų tvarkymui, aplinkos monitoringui bei aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei. Čia mes, kaip kariuomenė ir krašto apsaugos sistema, neturim jokių išimčių.“

Krašto apsaugos ministerijoje dirbantis N. Rocevičius aiškina, kokiu principu planuojamos ir vykdomos karinės pratybos. „Į pratybų planus yra įtraukiamos atskiros aplinkos apsaugos reikalavimų dalys, kurias privaloma įgyvendinti. Taip pat tose dalyse yra numatomos saugomos zonos, „no go areas“ (netrikdomos zonos – red. past.), kur niekas negali patekti ir trikdyti tos aplinkos. Reiškia, kad karinės pratybos vyksta aplink tas teritorijas. Prieš pratybas kariai yra instruktuojami apie teritorijas, į kurias negalima patekti, visiems kariams išduodami žemėlapiai su nurodytomis zonomis. Taip pat numatomi atliekų surinkimo, šalinimo ir pratybų teritorijų sutvarkymo pagrindiniai principai, kuriais mes turime vadovautis. Visada paliekame teritorijas tokias pačias, kokias randame“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos specialistas, atsakingas už Rūdninkų poligono atkūrimą.

M. Vyšniauskienės nuotr.

Pasak jo, sprendžiamos ir taršos naftos produktais problemos. „Kadangi visos karinės pratybos vykdomos su karine technika, dar vienas iš svarbių momentų yra netyčinių naftos išsiliejimų padarinių šalinimas. Mažesnį nei 200 litrų išsiliejimą šaliname savo pajėgomis, o, jeigu išsilieja daugiau nei 200 litrų – atvyksta firmos, su kuriomis sudarytos daugiametės sutartys, ir pašalina tuos padarinius. Taigi apibendrindamas noriu užtvirtinti, kad pagrindiniai Lietuvos kariuomenės, kaip NATO narės, aplinkos apsaugos principai yra, visų pirma, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimas ir antra – taršos prevencija“, – teigia majoras N. Rocevičius.

Kariniai poligonai – „Natura 2000“ ekologinio tinklo dalis

Dėl savo svarbos gamtinėms buveinėms, kariniai poligonai Europoje įtraukiami į tarptautinį saugomų teritorijų tinklą.

„Yra mokslinių publikacijų iš Jungtinių Amerikos valstijų karinių poligonų tyrimų, kad kariniuose poligonuose saugomų rūšių koncentracija yra beveik tris kartus didesnė nei kitose valstybinės nuosavybės formos plotuose. Šiuos tyrimus atlieka kelių universitetų mokslininkai, bendradarbiaudami su karinių poligonų darbuotojais“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Pasak botanikės, Europoje taip pat gausu labai gražių bendradarbiavimo pavyzdžių tiek Vokietijoje, tiek kitose šalyse. „Kadangi, panašiai kaip ir Jungtinėse Amerikos valstijose, Europos šalyse kariniuose poligonuose biologinė įvairovė yra didesnė negu kitose vietovėse, kariniai poligonai įtraukiami į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą. Sakysim, Danijos atveju, pusė poligonų yra įtraukti į „Natura 2000“ ekologinį tinklą, Belgijoje – net 70 procentų, Nyderlanduose – beveik 45 procentai. Ten kariuomenė yra įsipareigojusi atlikti tam tikrą veiklą, kuri yra palanki gamtinių vertybių apsaugai, taip pat šiame darbe galima panaudoti ir intelektualinius kariuomenės resursus.“