G. Attalis sparčiai kopia karjeros laiptais ir dažnai lyginamas su šalies vadovu. Jis taip pat yra pirmasis atvirai homoseksualus Prancūzijos premjeras.

Viena pagrindinių jo laukiančių užduočių – užtikrinti, kad E. Macrono centristinės jėgos įveiktų kraštutinius dešiniuosius, pirmiausia birželio mėnesį įvyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, o vėliau – 2027-aisiais prezidento rinkimuose.

Manoma, kad G. Attalio valdymas taps priešingybe jo 62 metų pirmtakės Elisabeth Borne (Elizabet Born) vadovavimui.

G. Attalis dažnai lyginamas su E. Macronu, kuris, būdamas 39-erių, tapo jauniausiu Prancūzijos prezidentu.

Jis pagerino ankstesnį buvusio ministro pirmininko Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabiuso) nustatytą rekordą. 37-erių L. Fabiusą 1984 metais ministru pirmininku paskyrė tuometinis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as (Fransua Miteranas).

Prancūzijos žiniasklaidoje spėliojama, kad G. Attalis galėtų tapti naujuoju prezidentu 2027 metais, pasibaigus E. Macrono antrajai kadencijai.

„Gabrielis Attalis, naujasis Macronas?“ – rugsėjį rašė prancūzų žurnalas „Le Point“.

Pasitikėjimu savimi ir gera išvaizda garsėjantis G. Attalis įrodė, kad yra vienas ambicingiausių ministrų E. Macrono vyriausybėje.

Jis yra populiarus, jaunas ir E. Macrono sukurtas nuo nulio.

Tačiau, nepaisant palyginti nedidelės patirties politikoje, jis užsitarnavo tvirto ir ryžtingo veikėjo reputaciją.

Praėjusią savaitę bendrovės „Odoxa“ paskelbtos apklausos duomenimis, G. Attalis yra populiariausia vyriausybės figūra. Daugiau nei trečdalis respondentų sakė, kad pritartų jo paskyrimui į premjero postą.

Vienas šaltinis, susijęs su šiuo klausimu, teigė, kad E. Macrono pasirinkimui „įtakos turėjo jaunimas, viešoji nuomonė ir realus ar potencialus gebėjimas vadovauti Europos Sąjungos rinkimų kampanijai“.

„Jis yra populiarus, jaunas ir E. Macrono sukurtas nuo nulio“, – pridūrė vienas ministras, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Greitas kopimas karjeros laiptais

Nuo tada, kai į politiką atėjo būdamas vos dvidešimtkelerių, G. Attalis greitai kilo karjeros laiptais.

2017 metais jis buvo išrinktas į Prancūzijos parlamento žemuosius rūmus, Nacionalinę Asamblėją, o vėliau ėjo vyriausybės atstovo spaudai ir biudžeto ministro pareigas.

Pernai liepą jis tapo švietimo ministru ir užėmė vieną svarbiausių ir politiškai jautriausių postų vyriausybėje.

Po pastaraisiais metais įvykusių kelių garsiai nuskambėjusių moksleivių savižudybių jis prioritetu paskelbė kovą su patyčiomis.

Siekdamas kovoti su šia problema, jis suvienijo jėgas su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitte Macron (Brižit Makron), buvusia mokytoja, kuri labai domisi šiuo klausimu.

Tačiau didžiausią atgarsį sukėlęs G. Attalio žingsnis buvo, kai, nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo darbo Švietimo ministerijoje pradžios, jis uždraudė mokinėms dėvėti abają – laisvą ilgą drabužį, kurį dėvi musulmonės moterys.

„Mokykloje nebebus galima dėvėti abajos, – sakė jis. – Sekuliarizmas reiškia laisvę emancipuotis mokykloje.“

Šis G. Attalio sprendimas sukėlė diskusijas apie Prancūzijos pasaulietines taisykles ir apie tai, ar jomis nediskriminuojama didelė šalies musulmonų mažuma.

Daugelis šį žingsnį taip pat vertino kaip siekį nuraminti konservatorius ir padidinti G. Attalio žinomumą.

Būdamas biudžeto ministru, jis taip pat pasinaudojo savo žiniasklaidos išmanymu gindamas itin prieštaringai vertinamą E. Macrono pensijų reformą.

Kino prodiuserio sūnus G. Attalis užaugo Paryžiuje, mokėsi privačioje mokykloje sostinės centre ir baigė ne mažiau elitinį „Sciences Po“ universitetą.

G. Attalis, kurio tėvas buvo žydas, sakė, kad yra patyręs ir antisemitizmą, ir homofobiją. Viename interviu jis yra sakęs, kad yra „rusų stačiatikis per savo motiną“.

Iš pradžių palaikęs Socialistų partiją, jis perėjo į naująjį E. Macrono centristinį judėjimą, kai šis buvo įkurtas 2016 metais.

Studentiškas darbas virto rimta karjera

Į prekybos tinklą „Iki“ E. Skorupskaitę atvedė studentiškas entuziazmas. „Maniau, kaip ir daugelis studentų padirbėsiu vasaros metu. Buvau pabaigusi pirmą kursą, norėjosi nuveikti šį tą naudingo. Planavau padirbėti kelis mėnesius ir grįžti į mokslus. Darbas iš karto pasirodė įdomus, dingo bet kokie išankstiniai nusistatymai. Vasarai įpusėjus, supratau, kad įmonė į darbuotojus žiūri labai lanksčiai ir suteikia palankiausias sąlygas, todėl nusprendžiau ir toliau darbuotis – tęsiau mokslus, o po studijų, vakarais, bėgdavau į parduotuvę“, – savo pirmuosius darbo žingsnius prisimena mergina.

Dvejus metus E. Skorupskaitė sėkmingai derino mokslus ir darbą, o paskutiniame kurse toje pačioje įmonėje atliko ir savo profesinę praktiką. „Labai nudžiugau, kai po praktikos sulaukiau pasiūlymo užimti vienos iš Vilniaus „Iki“ parduotuvių pamainos viršininkės vietą. Supratau, kad įveikiau pirmąjį etapą ir žengiu kažkur toliau. Greitu metu iš personalo skyriaus gavau dar vieną kvietimą – vesti praktines mokymų sesijas. Į viską žiūrėjau su didele atsakomybe ir atsidavimu: mokymams kruopščiai ruošdavausi, parduotuvėje darydavau ir tai, kas mano jėgoms, ir ne tik. Turbūt aš toks žmogus, man viskas įdomu, norėjau semti žinias atviromis rankomis“, – pasakoja E. Skorupskaitė.

Į sėkmę vedė ir likimas, ir žingeidumas

Nė metų naujose pareigose neišdirbusi mergina pasakoja, jog netrukus ir vėl sulaukė skambučio bei pajuokauja, jog kiekvieną jos mintį lydi sėkmė ar likimas. „Vos tik pajusdavau stagnaciją ar kažkokį troškimą daryti daugiau, mintys materializuodavosi. Tąsyk mane pasiekė dar vienas džiaugsmingas kvietimas imtis naujų pareigų ir štai jau dvejus metus dirbu kaip efektyvumo projekto vadybininkė“, – pilna entuziazmo sako E. Skorupskaitė.

Mergina džiaugiasi, jog dabartinės jos pareigos yra labai dinamiškos. „Drauge su komanda ieškome sprendimų, kaip pagerinti tam tikrus darbo procesus, tobuliname visų parduotuvių veiklas, vedame mokymus. Darbas nėra lengvas, tenka daug bendrauti su žmonėmis ir pristatinėti įvairias naujoves, kurias pradžioje tikrai ne visi sutinka noriai. Pareigos reikalauja labai daug empatijos, noro tobulėti, gilinimosi į įvairias sritis, bet labiausiai man patinka, jog čia nėra jokios monotonijos – kiekvieną dieną vis kas nors naujo“, – kalba E. Skorupskaitė.

Visuomet ieško galimybių augti ir tobulėti

Pasiteiravus, kaip tokius staigius karjeros šuolius vertino merginos kolegos, E. Skorupskaitė prisimena, jog būta visko. „Žinoma, jog pradžioje mano amžius daug kam kėlė nepasitikėjimą, ypač, kai dirbau pamainos viršininkės darbą. Teko žiniomis ir pastangomis įrodinėti, kad aš tikrai galiu. Jei ne ryžtas ir noras siekti daugiau, galbūt ir būčiau palūžusi, tačiau ilgainiui visuose kolektyvuose susibendraudavome kaip šeima ir būdavo sunku išeiti“.

E. Skorupskaitė sako, jog kiekviename karjeros etape stengėsi maksimaliai išnaudoti galimybes ir tobulinti žinias. „Dar dirbdama parduotuvėje priklausiau „Ateities vadovų lyderių klubui“, kuriame buvo lavinami vadovavimo įgūdžiai. Nors buvau pati jauniausia, rodžiau daug iniciatyvos, tad netrukus buvau išrinkta klubo lydere. Šiuo metu priklausau „Iki Bendraminčių“ klubui, ten su kolegomis gvildename įvairias darbo temas. Jei daryčiau tik man pavestas užduotis, turbūt tokiais įvertinimais dabar negalėčiau girtis“.

Dabartinės E. Skorupskaitės pareigos, anot merginos, ją tenkina, tačiau ir čia ji nededanti taško. „Man labai patinka tai, ką darau, norisi tobulėti šioje srityje. Vis tik, kolegų patirtis rodo, jog galimybės augti šioje įmonėje tikrai yra – reikia daug mokytis, domėtis, kelti kvalifikaciją. Neatmetu galimybės ateityje išbandyti save ir kitose pareigose“, – savo sėkmės istoriją viltingai baigia E. Skorupskaitė.