Renginio metu karo komendantai buvo supažindinti su Lietuvos kariuomenės strategine komunikacija, hibridinio karo pagrindais, informacinių grėsmių šalies saugumui analize ir karo komendantų veiklos ypatumais, susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.

„Karo komendantai mums yra labai reikalingi siekiant įgyvendinti šalies ginkluotos gynybos planus ir šalyje arba jos dalyje įvedus karo padėtį nedelsiant perimti situacijos kontrolę į ginkluotųjų pajėgų rankas. Jie turi būti pasirengę, esant poreikiui, perimti savivaldybės administracijos funkcijų vykdymą ir gynybos tikslams sutelkti reikiamus resursus“, – sakė gen. ltn. J. V. Žukas.

Pasak kariuomenės vado, esamas teisinis reguliavimas neapibrėžia karo komendantų statuso ir funkcijų taikos metu. Todėl bus dedamos pastangos, kad paskirti karo komendantai jau taikos metu savivaldybėse būtų traktuojami labai rimtai, kad galėtų gauti reikiamą informaciją, turėtų darbui skirtas vietas ir galėtų nuosekliai ruoštis vykdyti karo atveju numatytas funkcijas.

Po susitikimo su kariuomenės vadu karo komendantai sudalyvavo Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos surengtuose praktiniuose mokymuose, kurių metu jie turėjo parengti ir pristatyti savo sumanymus, kaip, jų nuomone, reikėtų pasirengti, kad laiku ir profesionaliai sureaguoti į galimas grėsmes saugumui dar prieš karo padėties šalyje paskelbimą.

„Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos ar pasaulio šalys negali būti tikros, jog situacija artimiausiu metu nesikeis, dėl to savo šalies saugumu, visų pirma, mes pasirūpinti turime patys. Jei šiandien teisingai atliksime namų darbus, ateityje situaciją suvaldyti bus daug paprasčiau. Dėl to mums reikalingas glaudus bendradarbiavimas, komunikavimas, įvairūs mokymai ir dialogas tarp visų valstybės institucijų, įskaitant ir karo komendantus“, – mokymų metu sakė Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos viršininkas plk. Vytautas Reklaitis.

Karo komendantų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje atkurtas prieš keletą metų kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko iniciatyva, siekiant užtikrinti sklandesnę sąveiką tarp karių ir civilių karo padėties metu. Už šio pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje atsakingas Gynybos štabas, komendantų etatus administruoja Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Planuojama į pareigas paskirti 60 karo komendantų – tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Šiuo metu užpildyta jau virš 40 pareigybių, tačiau kandidatų paieška, skyrimas į pareigas ir parengimas vis dar tęsiasi.

Karo komendantais kviečiami tapti atsargos karininkai, turintys kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto karinį laipsnį. Priėmus į pareigas jiems sudaromos galimybės atnaujinti individualius kario įgūdžius bei profesines žinias. Taikos metu karo komendantai periodiškai kviečiami į kariuomenės rengiamus seminarus ir karines pratybas, orientuotas į pasirengimą ginkluotai šalies gynybai.

Vyriausybė jau yra pritarusi Krašto apsaugos ministerijos teiktiems Karo padėties konstitucinio įstatymo pakeitimams, kuriais detalizuojamas karo komendanto statusas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai. Šiemet jie bus teikiami svarstyti LR Seimui. Tikimasi, kad jie įsigalios nuo 2020 metų.

Minėtuose įstatymo pakeitimuose numatoma, kad karo komendanto institucija užtikrins sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės, o savivaldybės administracijos direktorius teiks neginkluotą pagalbą kariuomenei ir užtikrins visuomenės saugumą. Karo komendantai pagrinde bus tarpininkai tarp kariuomenės ir savivaldybės administracijos. Jų veiklą, atliekant vietos savivaldos institucijų funkcijas, kontroliuos šalies ginkluotųjų pajėgų (Lietuvos kariuomenės) vadas.

Nuo pernai atnaujinant karo komendantų pareigybę, Lietuvoje jų bus paskirta 60 – kiekvienoje savivaldybėje. Didžioji dalis pareigybių jau užpildyta, tačiau potencialių kandidatų dar tebeieškoma.

Taikos sąlygomis karo komendantai yra tarpininkai tarp kariuomenės ir savivaldybės vadovų, o karinių konfliktų metu jiems turėtų paklusti visa civilinė valdžia ir gyventojai.

„Pareigūnas privalės žinoti: kaip paskirstyti savo miestų ir rajonų resursus, kaip panaudoti infrastruktūrą gynybos ir krizinių situacijų sprendimo reikmėms, užtikrinti valstybės gynybą ir vykdyti rezistenciją, – tai bus jo pareigos ir užduotys. Komendantas bus ne tik tarpininkas, bet, esant poreikiui, ir rezistentas, partizaninio judėjimo vadas“, – sakė komendantų projekto kuratorius, Gynybos štabo majoras Vaidas Žiogas.

„Visą karo komendantų veiklą nuolat kontroliuos juos į pareigas paskyręs Ginkluotųjų pajėgų vadas. Savivaldybės administracijos direktorius karo atveju komendantą aprūpins patalpomis, o kariuomenė suteiks ginkluotę, amuniciją ir specialiąsias ryšio priemones“, – pridūrė jis.

Į komendanto pareigas skiriami asmenys turi būti karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais.

Pavyzdžiui, Vilkaviškyje karo komendantu pernai tapo vietos seniūnas, atsargos kapitonas Remigijus Kurauskas.

Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis eiti karo komendanto pareigas, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias.

Jiems numatyti kariniai karo komendanto bei rezistencijos kursai, pastarąjį veda Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį teisės kursą.

Karo padėties metu, pagal galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu civiliams įprastas teises.

Kariuomenė žada, kad 2020 metais intensyviau rengs mokymus su komendantais.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje karo komendantai veikė 1990 – 1993 metais.