Duodama interviu Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Pasaulio dydžio Lietuva“ kuratoriams Karolina teigė, jog paauglystėje dėl savo tarptautiškumo patirdavo patyčių, o užsienietiškos pavardės gėdijosi. Šiuo metu Karolina neabejoja, jog daugialypė tapatybė prisidėjo prie jos šiandieninių karjeros aukštumų. K. Meschino kilmės istorija – puikus pavyzdys, kad Lietuva išties yra pasaulio dydžio.

– Papasakokite savo itališkosios šeimos istoriją.

Mano senelis buvo nuotykių ieškanti siela, todėl pasirinko kitą kryptį – 1955 metais su močiute išvyko į Australiją.

– Mano artimieji visada buvo atviri pasauliui, todėl visa mano šeima jaučiamės pasaulio vaikais, nors visa itališka mano tėčio giminės pusė daugiau nei 500 metų gyveno Itri miestelyje tarp Romos ir Neapolio. Ten augo mano senelis su močiute, jie ten įsimylėjo, ten gimė mano tėčio brolis. Po karo Italijoje buvo ganėtinai prasta situacija, daugelis važiuodavo į Argentiną ieškoti laimės. Mano senelis buvo nuotykių ieškanti siela, todėl pasirinko kitą kryptį – 1955 metais su močiute išvyko į Australiją.

– Parodai esate paskolinusi nuotrauką iš savo šeimos archyvo. Ką joje matome?

– Tai yra mano senelio nuotrauka, daryta pačioje pirmoje jo atidarytoje itališkų produktų parduotuvėje Niukaslo mieste. Per 13 Australijoje pragyventų metų jis spėjo atidaryti ir itališko maisto šeimos restoraną, jame augo mano tėtis. Deja, Italijoje likę mano proseneliai pradėjo sunkiai sirgti, todėl seneliai su vaikais nusprendė grįžti atgal į Italiją.

K. Meschino senelis savo parduotuvėje Australijoje. K. Meschino asmeninio archyvo nuotr. 

– O kaip Jūsų tėtis atsidūrė Lietuvoje?

– Sulaukęs pilnametystės, jis norėjo grįžti į Australiją, daug klaidžiojo, keliavo, ieškojo savęs, bet galų gale vėl grįžo į Italiją. 1991 metais jis buvo išsiųstas į Lietuvą su ypatinga Vatikano misija – pasirodo, Vatikano radijas norėjo nusipirkti Radiocentrą. Vėliau jis pradėjo į Lietuvą vežti vynus, „Raffaello“ saldainius, pirmasis į Lietuvą atvežė „Ferrero Rocher“. Atvykęs į Lietuvą trečią kartą, susipažino su mano mama, įsimylėjo ir pasiliko čia iki dabar.

– Kaip jam sekėsi? Ar buvo sunku pritapti?

– Visai ne, aš labai juo didžiuojuosi, nes bent jau tuomet daug emigrantų nesistengdavo įsilieti į vietinę bendruomenę, bet mano tėčiui viskas buvo labai įdomu, jis išmoko lietuvių kalbą, laisvai ja kalba.

– O kaip dėl giminės iš mamos pusės, čia taip pat yra istorija?

Šeimoje viskas yra labai miksuota, mes su broliu kalbame keturiomis su puse kalbų.

– Mano mamos protėviai buvo sentikiai, todėl caro Petro I laikais nuo persekiojimo pabėgo į Zarasus ir šimtus metų ten gyveno. Mano senelis buvo ukrainietis, močiutė rusė. Mama gimė jau Vilniuje, į kurį iš Zarasų atvyko ieškoti laimės seneliai. Čia gimiau ir aš su broliu. Mudu juokiamės, jog mūsų kraujas – mišrainė. Šeimoje viskas yra labai miksuota, mes su broliu kalbame keturiomis su puse kalbų.

K. Meschino šeima, XXI a. 2 deš. Tėtis Salvatore Antonio, Karolina, mama Asta ir brolis Antonio John. K. Meschino asmeninio archyvo nuotr. 

– Tai plačios, bet kartu ir gilios šaknys. Kuo jūs pati labiau jaučiatės?

Paauglystėje kompleksavau dėl užsienietiškos pavardės, visiems sakydavau, kad esu Meskinytė.

– Čia yra viso mano gyvenimo nesusipratimas: aš visur jaučiuosi užsieniete. Italijoje visąlaik esu traktuojama kaip lietuvė, – nes kalbu vadovėline kalba, nors ir užaugau su tėčiu kalbėdama itališkai. Kai bendrauju su jaunimu, manęs vis klausia „Iš kokio tu regiono?“, – nes kalbu lyg ir gerai, bet visai nesuprantu šnekamosios kalbos. O Lietuvoje aš visada buvau traktuojama kaip italė, labiau įdegusi nei visi. Dėl to buvau ir pravardžiuojama. Paauglystėje kompleksavau dėl užsienietiškos pavardės, visiems sakydavau, kad esu Meskinytė.

–Tokios patirtys gali kaip reikiant prislėgti. Kas padėjo ištverti?

 Mano mama yra Ala Naumenko, bet savo vardą pasikeitė į Astos.

– Pokalbiai su tėvais leido pasijausti geriau, nes nesu viena tokia, – jie lygiai taip pat jautėsi. Mano mama yra Ala Naumenko, bet savo vardą pasikeitė į Astos. Nepaisant to, rusų bendruomenėse į ją visada žiūrėdavo kaip į lietuvę. O lietuviai ją vadindavo „Pugačiova“ arba kaip nors kitaip, kas būtų susiję su jos rusiškomis šaknimis. Lygiai taip pat ir tėtis: Australijoje jis visąlaik būdavo arba Makaronas, arba Spagetis, o Italijoje – Kengūra. Mes kažkokie nepritapėliai, todėl ir aš vis dar esu paieškose to, kas iš tikrųjų viduje jaučiuosi. Pirmą orą įkvėpiau Lietuvoje, joje augau, – tai mano širdis yra čia; bet ir Italija man yra namai, ten irgi yra mano šeima: mano močiutė turi aštuonias seses ir vieną brolį, mūsų giminė yra didžiulė.

– Ar jaučiate, jog tokios daugialypės tapatybės turėjimas užgrūdino?

– Manau, kad tikrai prie to prisidėjo. Paauglystėje dėl to išgyvenau, bet kažkuriuo metu įvyko lūžis, ir šiuo metu tą matau kaip didžiulį privalumą. Esu dėkinga savo tėvams, kad jie man atvėrė akis į visą pasaulį, visąlaik norėjo mane supažindinti su kuo daugiau skirtingų šalių, kultūrų, skatino domėtis šaknimis, šeimos istorija. Tai formavo mano pasaulėžiūrą ir požiūrį į gyvenimą.

– O kaip prasidėjo „influencerės“ karjera? Palaikote artimą ryšį ir su savo sekėjais, – taigi jie taip pat yra savotiška Jūsų šeima?

– Prasidėjo, kai trejus metus gyvenau Italijoje ir studijavau madingo įvaizdžio kūrimą. Pirmą kartą buvau taip toli nuo šeimos, jaučiausi vieniša. Bet atsirado socialiniai tinklai, ir aš pamačiau, kad esu ne viena – ten yra daug žmonių, kurių veidų aš nematau, bet jie su manim kontaktuoja. Ypač įdomi visiems pasirodė mano kasdienybė: kai atsirado „Instagram story“ funkcija, pradėjau filmuoti, ką aš veikiu, kaip rengiuosi egzaminams, kaip liūdžiu, kaip džiaugiuosi, ką valgau. Vis daugiau žmonių pradėjo mane sekti, todėl studijoms einant į pabaigą, gavau daug darbo pasiūlymų iš Lietuvos. Pasiūlymų turėjau ir Italijoje, bet mane traukė atgal, nes esu įpratusi daug laiko leisti su savo šeima. Nusprendžiau grįžti ir pabandyti. Taip įsisukau į darbus, kad nesupratau, kas vyksta, neturėjau laiko atsikvėpti. Ir taip vis tebėra iki šiol.

Karolina Meschino.  K. Meschino asmeninio archyvo nuotr. 

– Kalbame apie daug skirtingų tradicijų: kaip pavyksta jas suderinti? O gal nesistengiate to daryti?

– Tradicijos pas mus labiausiai jaučiasi per maistą ir laiką kartu. Dar paauglystėje ir vaikystėje esu atkreipusi dėmesį, kad mano draugų šeimose to nebuvo. Pas mus vakarienė visada yra kartu su šeima. Tu tiesiog negali nebūti, negali vėluoti, nesvarbu kas būtų. Sekmadieniai taip pat yra šeimos diena, ją leidžiame kartu. Mama yra gimusi sentikių šeimoje, šių tradicijų mažiausiai turime. O visa kita yra mišrainė – mes tiesiog imam viską, ką tik duoda mūsų šaknys. Tai miksas, bet jaučiuosi ypatinga. Džiaugiuosi, kad likimas taip suvedė mano tėvus, jog gimiau būtent Lietuvoje.

Pokalbis su K. Meschino yra svarbiausios šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ dalis. Tai pirmoji visa apimanti paroda, skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, kartu pristatant asmenines migracijos istorijas. Paroda, kurią globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus veikia Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje, ją aktualizuoja renginių ciklas, ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams.

Pagėgiškis D.M. ir vilnietis V. M. nuteisti už neteisėtus prisijungimus prie nuomonės formuotojos paskyros, įmonių informacinių sistemų ir už tai, kad gautus neviešus duomenis išplatino kitame socialine tinkle „Discord“.

D. M. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Jis taip pat turės atlyginti žalą bendrovėms. V. M. paskirta 4 tūkst. eurų bauda.

Bylos duomenimis, D. M. internete surado neviešus garsios nuomonės formuotojos socialinio tinklo paskyros duomenis, kuriais pasidalino su V. M.

2020 metų birželio 20 dieną vaikinai įsilaužė į nukentėjusiosios socialinio tinklo „Snapchat“ paskyrą ir stebėjo jos paskyros turinį. Stebėjimo metu jie padarė kelias ekrano nuotraukas, kurios vėliau buvo išplatintos socialinio tinklo „Discord“ serveryje „Pletkai“, neapsibrėžtam vartotojų skaičiui.

Nuo D. M. nukentėjo ir dar dvi įmonės. Pagėgiškis 2020 metų balandžio 5 dieną įsilaužė į bendrovės „GF bankas“ informacinę sistemą ir įgijo prieigą prie neviešų įmonės duomenų. 2021 metų vasario 25 dieną – į bendrovės „Bartus Pro“,  o duomenis paskleidė „Discord“ kanale.

Kaltinamieji savo kaltę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino visiškai. V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. M. yra pažįstami tik virtualiai. Iš jo gavo žinutę su prisijungimo duomenimis. Nepatikėjo, kad jie tikri, bet pabandė prisijungti ir pavyko.

Jis teigė prisijungęs stebėjo nuomonės formuotojos paskyrą ir padarė ekrano nuotraukų, kuriomis vėliau pasidalino „Discord“ kanale. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tačiau suprato, kad elgėsi negerai, nemanė, kad dėl to gali kilti baudžiamoji atsakomybė.

D. M. teisme paaiškino, kad nuomonės formuotojos prisijungimo duomenis rado internete, tačiau nemokėjo naudotis socialiniu tinklu „Snapchat“, todėl paprašė V. M., kad šis patikrintų ar duomenys tikri. Vėliau ir pats buvo prisijungęs su gautais duomenimis per savo kompiuterį.

Vaikinas taip pat paaiškino, kad įsilauždamas į bendrovių sistemas, juridinių asmenų internetiniuose puslapiuose ieškojo spragų sistemose. Esą pasitaikydavo, kad įmonė pasiūlydavo darbą už tai, kad randamos spragos, tačiau jis padarė išvadas ir daugiau tokių nusikaltimų nebedarys.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė, kad V. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, baudžiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirbantis bei prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi.

Skiriant bausmę D. M., atsižvelgta, kad jis padarė tris nesunkius ir tris apysunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis naujas nusikalstamas veikas padarė jau būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus padarytus praeityje, tai yra, būdamas recidyvistas. Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

D. M. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, vaikinas turės atlyginti bendrovei „Bartus Pro“ beveik 4900 eurų siekiančią turtinę ir 2000 eurų neturtinę žalas, beveik 3,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti kaltinamųjų nusikaltimų padarymo priemones –  du mobiliuosius telefonus ir tris nešiojamus kompiuterius.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

„Buvo labai sunku išleisti savo vaikus į pirmą klasę, mat tai simbolizuoja naują gyvenimo etapą, kitokią aplinką, naujus draugus, pažintį su mokytojais ir pačia mokykla, o pastarąją rinkomės labai sunkiai ir ilgai. Vyras norėjo, kad tai būtų tarptautinė mokykla, kurioje pamokos vyktų anglų kalba. Tuo metu dar nežinojome, ar tikrai liksime gyventi Lietuvoje, o kitoje šalyje atžaloms būtų paprasčiau integruotis. Aš pritariau vyrui, tačiau man buvo labai svarbu, kad vaikai mokykloje mokytųsi ir lietuvių kalbos. Lietuvoje tokios valstybinės mokyklos tuo metu nebuvo, todėl nusprendėme, kad vaikai žinių įgaus lietuviškoje, tačiau privačioje mokykloje. Vis dėlto, kada Karolina buvo devintoje klasėje, ją ėmė kankinti nerimas dėl ateities, lydėjo pasimetimo jausmas. Supratome, kad reikia ieškoti kitokios edukacinės struktūros, kuri padėtų atsiskleisti dukrai kaip asmenybei, todėl ėmėme dairytis kitos mokyklos“, – pamena A. Meschino.

Mokyklos pasirinkimą lėmė keli aspektai

Žinoma moteris pasakoja, jog vyras ilgus metus nenustojo kalbėti apie tai, kad vaikai turi įgyti tarptautinį išsilavinimą, o pirmu pasirinkimu tapusioje mokykloje trūko ne tik to, bet ir asmeninį tobulėjimą skatinančių elementų.

Anot A. Meschino, esminė vertybė, nulėmusi tolesnį mokymosi įstaigos pasirinkimą, buvo mokyklos vadovybės bei mokytojų požiūris. Žinomai moteriai buvo svarbu, kad į vaiką būtų žvelgiama, kaip į individą, kuriam reikia padėti atsiskleisti ir realizuoti save ten, kur jis yra geriausias.

„Per pirmąjį Karolinos pokalbį su direktoriumi likome nustebinti jo mąstymo ir išsikeltų tikslų – ne tik padėti mokiniams išlaikyti egzaminus, bet ir atsiskleisti, vystyti asmenybę bei turimą potencialą. Pamenu, kad tąkart direktorius pasakė, jog žmogus bus laimingas tada, kai dirbs mėgstamą darbą ar kurs tai, kas suteikia jam džiaugsmo ir užtikrina savirealizaciją. Tada tapo akivaizdu, kad mokymasis čia ne tik padės pasirinkti tinkamą studijų kryptį, bet ir atskleis vaiko galimybes“, – prisipažįsta A. Meschino.

Vaikai mokytojų turi ne bijoti, o juos gerbti

„Pamenu, kai susipažinau su dukters klasės draugais, man įstrigo jų tiesus žvilgsnis, pokalbiai tarpusavyje bei su mokytojais. Visa tai netgi privertė sutrikti, nes nebuvau pratusi matyti tokių laisvų, savimi pasitikinčių, pagarbių jaunuolių, o tai anksčiau man atrodė tarsi fenomenas. Jaunų žmonių laisvumas mane itin sužavėjo, nes mūsų vaikai iki tol su suaugusiais jausdavosi nepatogiai, vengdavo bendrauti, nemegzdavo tiesioginio kontakto ar dialogo“, – priduria A. Meschino.

Dviejų vaikų mama atskleidžia, kad, jos manymu, įtaką tokiam guviam ir nesuvaržytam bendravimui  padarė mokytojai, kurie vaikus nuolat skatino būti aktyviais, išsakyti, ginti ir vertinti savo nuomonę. Anot jos, pasirinktoje mokykloje mokytojai tarsi tapo atžalų draugais – mokiniai jiems jautė pagarbą, o ne baimę, labai vertino jų atsidavimą ir galimybę bet kada kreiptis pagalbos.

„Vaikai su mokytojais valgydavo prie bendro stalo, net ir po pamokų bendraudavo įvairiomis temomis, diskutuodavo apie gyvenimą, dalindavosi savo laisvalaikio pramogomis. Labai džiaugėmės, kad patys mokytojai skatino kūrybinį bei analitinį mąstymą, vykdė daug komandinių ir savarankiškų darbų, įtraukė vaikus į socialinius projektus, kas prisidėjo prie tinkamų vertybių formavimo“, – kalba žinoma moteris.

A. Meschino džiaugiasi, kad vienam šios mokyklos mokytojui tenka vos penki mokiniai, tad galima rūpintis kiekvienu vaiku individualiai, laiku pastebėti jo talentus ir padėti įvairiomis situacijomis. Mokykla turėjo savo chemijos laboratoriją, kompiuterių klases, kūrybinę dailės studiją, buvo suteikiamas mokyklos transportas, visavertis maitinimas. Negana to, buvo skiriama daug dėmesio sportui, užklasinėms veikloms, džiugino gausus būrelių pasirinkimas.

„Kėlimasis ryte ir keliavimas į mokymosi įstaigą vaikams siejosi ne su kančia, o su žingeidumu, tobulėjimu ir įdomiais užsiėmimais, todėl manau, kad tai buvo geriausias mūsų sprendimas. Juk tai padėjo išauginti išskirtines asmenybes, siekiančias ne tik karjeros aukštumų, bet ir turinčias plačią pasaulėžiūrą, tolerantiškas, vertinančias kiekvieną galimybę. Džiaugiuosi, kad tėveliai, kurių vaikai turi galimybę mokytis tokioje aplinkoje nuo mažens, galės būti užtikrinti jų savirealizacija bei tinkamu vertybių formavimu“, – sako A. Meschino.

Tačiau psichologinių spėliojimų kupinoje laidoje muzikiniai detektyvai ne tik bando perprasti kitus, bet ir daug atvirauja apie save. Pavyzdžiui, Inga prisipažino, kad nemėgsta pokerio ir socialinių tinklų.

Viename iš žaidimo „Aš matau tavo balsą“ etapų, kuris vadinasi „Nulaužtas telefonas“, tikrinamas pasirinkto dalyvio telefonas ir bandoma atspėti, ar asmeninis turinys, kuriuo dalyvis pasidalijo (pavyzdžiui, nuotraukos ir patiktukai socialiniuose tinkluose) yra tikri, ar surežisuoti. Laidos vedėjui Rokui Bernatoniui pasmalsavus, kiek iš tikrųjų scenos žmogus – pavyzdžiui, Inga Valinskienė – gali surinkti patiktukų po savo įrašais, Inga prisipažino, kad jų ji tiesiog nerenka. „Nelabai naudojuosi socialiniais tinklais ir pati juose beveik nededu savo nuotraukų, dažniausiai jas įkelia kiti. Ko gero, esu kita karta, nesuspėjau su savo metais“, – atviravo Inga, o komplimentų jai negailėjo Karolina Meschino. „Ingai nereikia jos fanų „Facebooke“ – kiek žmonių ją myli, Inga tiesiog pamato arenose“, – pastebėjo Karolina.

Pradžioje drąsiai spėliojusi, kuris dalyvis yra geras dainininkas, o kuris blogas, jau netrukus I.Valinskienė prisipažino, kad tai padaryti, visgi, tikrai sunku. „Šitas žaidimas taip susuka galvą, kad mane net siutina! Bet pasakiau sau: jeigu nepastebėsiu, kad viena ar kita mergina tikrai gali dainuoti, esu visiškai žiopla“, – emocijų neslėpė scenos profesionalė. Karštose diskusijose ji taip pat prisipažino, kad tiki, jog pradėti dainuoti gali kiekvienas – tereikia daugiau ar mažiau darbo siekiant išmokti valdyti balsą, kurį turi visi. „Na ir, žinoma, yra dalykų, kurių neišmoksi – jie yra arba duoti arba ne. Tai yra scenos pojūtis, išraiška, kūno kalba“, – vardijo Inga.

„Aš matau tavo balsą“ – sekmadieniais 19.30 val. per LNK.

Kodėl prieš miegą nejungti „TikToko“

Žaidimo „Aš matau tavo balsą“ balsą tikslas – atskirti, kuris pagal fonogramą dainuojantis atlikėjas yra geras, o kuris blogas dainininkas. Kad būtų įdomiau bei sunkiau, dalyviai pristato ir savo tikras ar netikras profesijas arba hobius, pavyzdžiui – hobį kurti įrašus programėlėje „TikTok“. „Aš žinau šitą „tiktokerį“, vakar prieš miegą žiūrėjau jo klipukus!” – prisipažins muzikinė laidos detektyvė Karolina Meschino, tačiau už tai gaus barti nuo Džildos. „Prieš miegą lovoje reikia su vyru kalbėtis, o ne kitus internete žiūrėti“, – Karolinai patarimų negailės šmaikštus Inetos Stasiulytės kuriamas personažas, o Karolina pasiteisins, kad dalyvio kurtus įrašus pamatė... atsitiktinai.

Ireną Starošaitę pavadino... sena beždžione

Bandant demaskuoti, kuris laidos dalyvis iš tikrųjų nemoka dainuoti, daugiausiai naudingų patarimų duos Žilvinas Žvagulis. „Reikia žiūrėti, kaip juda pilvas – ar dirbama su kvėpavimu, ar nedirbama“, – pastebės Žilvinas, o jam pritars Irena. „Reikia klausyti Žilvino, jis – senas vilkas, žino ką sako. Bet ne... jis gi ne vilkas, jis senas liūtas, pagal dainą!“ – pasitaisys Irena, o tada linksmą akmenį užridens Džilda. „Jeigu jis senas liūtas, tai tu sena beždžionė! Bet žinai, kodėl? Tik todėl, kad liūtas įsimylėjęs beždžionę!“ – pasitaisyti spės Džilda taip priversdama Ireną ir Žilviną meiliai susižvalgyti. Deja, patiems Vaigauskams laidoje seksis blogiau nei Žvaguliams: kils konfliktas dėl Oresto žvilgčiojimo į dailias laidos dalyves. „Atstok nuo mano vyro ir važiuok iš kur atvažiavus!“ – vienai iš laidos dalyvių rėš ponia Dž. Vaigauskienė.

Pinigus geriausia skirti moterims

Paklausus Dž. Vaigauskienės, kurgi ji pati dėtų pagrindinį laidos prizą – 10 000 Eur, Džilda neabejodama atsakys, kad investuotų į save. „Mes viską į save investuojame. Puikiai matosi, kiek vyras į mane investavo. Tik į naudą viskas. Todėl eurus investuočiau į save“, – pabrėš gyvenimo išmintimi spinduliuojanti Džilda. Na, o pagrindinis laidos dalyvis Ernestas laimėtus pinigus skirtų... braškių ūkio steigimui.

Ar jam ir šešiems muzikiniams detektyvams – Žvaguliams, Vaigauskams, Karolinai Meschinai ir Monikai Liu pavyks tai padaryti, bus galima pamatyti jau per Velykas, šį sekmadienį, 19.30 val., per LNK, laidoje „Aš matau tavo balsą“.

F. Meschino ir kūdikio besilaukiančios G. Lėpaitės vestuvių ceremonijoje Vilniuje dalyvavo ir draugai, ir šeimos nariai, tarp jų ir – Federico pusseserė, nuomonės formuotoja Karolina Meschino, praneša portalas zmones.lt.

K. Meschino ir poros bičiulis Filippo tapo vestuvių liudininkais. 

F. Meschino ir G. Lėpaitė susipažino prieš septynerius metus.

Ji įspūdžiais pasidalijo instagrame.

„Šiek tiek negalime patikėti, kaip mums taip pasisekė. Jei taip nebūtume minutėmis sudėliojusios įvykių sekos, tai tikrai nebūtume patekusios. Norėjome trumpam su kolektyvu prastumti laiką iki vakarienės ir kur nors pasišildyti, dėl to nusprendėme važiuoti į muziejų. Tas muziejus, į kurį norėjome, buvo uždarytas, dėl to lėkėm į kitą. Spėjome apsižiūrėti ir kažkuriuo metu per garsiakalbius paskelbė, kad turi užsidaryti ir prašo išeiti, o išeinant, aišku, mes nepraleidome pro akis, kad statomos fotosienelės „Sekso ir miesto“ premjerai. Dar pagalvojome kaip faina, tikriausiai artimiausiu metu bus renginys su visas aktoriais! Sėdom į taksi, per kamščius visą laiką prakalbėjome, kokia svajonė būtų aktorius pamatyti gyvai! Pradėjau gūglinti, koks čia įvykis, o jis, pasirodo, šiandien. Aišku, internete lokacijos niekur nebuvo parašyta (bet mes jau ją žinojome), buvo skelbiama tik tiesioginės transliacijos pradžia. Tai, aišku, apsukom taksi, per kamščius važiavom atgal, – pasakojo K. Meschino. – Jei minute vėliau būtume atvažiavusios, nieko nebūtume radusios, nes visą priekinį įėjimą užtvėrė juodomis širmomis, o mes, užmezgusios pokalbį su paparacais, pro garažus nusekėm iš paskos laukti prie galinio įėjimo, kur vyko visas veiksmas ir buvo tik spaudos atstovai. Prisijuokėm, susibendravome su visas, gerai pašalom kažkiek ten valandų, bet buvome vienos iš gal dešimties ištikimiausių gerbėjų, kurie irgi turėjo galimybę pamatyti jas iš arti!!!  Aaaaaa!“

„HBO Max“ seriale „And Just Like That“ pasirodys mėgstamos veikėjos Carrie Bradshaw, Miranda Hobbs ir Charlotte York. Į brandesnį amžių įžengusios draugės ir toliau ieškos atsakymų į meilės, draugystės ir kitus klausimus.

Socialinių tinklų žvaigždė, verslininkė neslepia, kad vos sulaukusi pasiūlymo ilgai nedvejojo. Jau praėjusiais metais ji ne kartą girdėjo klausimą – gal tai tu slepiesi po kažkuria kauke?

„Dominyko seneliai yra šitos laidos gerbėjai. Todėl kai man paskambino, pagalvojau, kad vien dėl Vidos ir Vinco privalau sudalyvauti. Patikėkit, jiems buvo didžiausias džiaugsmas, kai sekmadienį nuėmė Ledų kaukę ir išvydo mane“, – sakė K. Meschino.

Nors daugeliui dalyvių labai svarbu, po kokia kauke slėpti savo tikrąją asmenybę, Karolina sako, kad jai tai nerūpėjo. „Aš visada labai teigiamai nustebdavau matydama, kokios gražios ir įspūdingos kaukės. Todėl žinojau, kad ir mano kaukė bus nepakartojama. Aš iš tikrųjų Dominykui sakiau, kad šiame šou jaučiausi kaip iš kokio „Black Mirror“ serialo epizodo. Žinau, kad keistai skamba, bet jausmas būti po ta kauke yra labai keistas. Niekada taip nesijaučiau. Aš stoviu, girdžiu savo kvėpavimą, siaubingai jaudinuosi, ten po kauke su savim kalbėjau ir tyliai juokiausi, nes žinojau, kad manęs niekas negirdi. Buvo labai įdomu stovėti ir klausyti komisijos komentarų bei reakcijų. Nepamirškim ir to, kad po kauke sunku kvėpuoti, yra oro trūkumas, labai suvaržyti judesiai ir negali pilnai atsiskleisti scenoje, parodyti savo kūno kalbos. Buvo tikrai iššūkis, bet niekada nepamiršiu šios patirties. Buvo labai smagu. Atsiminsiu šį nuotykį visą gyvenimą“, – džiaugėsi žinoma moteris.

Vis dėlto Karolina prisipažįsta, kad buvo neramu ir vieną sekundę buvo sudvejojusi, ar tikrai verta dalyvauti: „Su visais komisijos nariais esu pažįstama. Bet didžiausią nerimą man kėlė Monika Liu ir Indrė, nes su jomis esame labai geros draugės ir aš labai išgyvenau, kad nuo pirmų dainos žodžių jos mane pažins. Tikrai nesitikėjau, kad jos nepažins manęs. Kai pradėjo suktis anonsas aš sulaukiau žinučių iš draugų su klausimais – ar tikrai nedalyvauju „Kaukėse“? Sako: sėdžiu namie ir girdžiu tavo balsą!“

Šiandien K. Meschino džiaugiasi, kad tiek jos sekėjų armija, tiek draugai ir pažįstami šią avantiūrą priėmė labai teigiamai. O visiems likusiems dalyviams finale linki tiek fizinės, tiek psichologinės ištvermės, nes stovėti ant scenos su įspūdingomis kaukėmis nėra lengva.

Jau ateinantį sekmadienį, 19.30 val., per LNK paaiškės, kurios iš keturių kaukių – Ąžuolas, Avinas, Mėnulis ar Superherojus – pateks į finalą.