CKT vadovas Karolis Grigalauskas sako, kad 2021-ieji uosto kompanijoms tapo rimto sukrėtimo metais, mat šalia problemų su baltarusiškais kroviniais prisidėjo iššūkiai Kinijoje, COVID-19 situacija ir – lyg to būtų negana – uosto bendrovėms jau 2022 m. planuojami padidinti uosto infrastruktūros ir geležinkelio paslaugų mokesčiai.

„Akivaizdžius srautų mažėjimus dėl Baltarusijos pajustume tuo atveju, jeigu mūsų kaimynai paskelbtų atsakomąsias sankcijas ir uždraustų tranzitinių krovinių vežimą per savo šalį. Neaišku, kaip gali keistis situacija – vertiname ir ruošiamės įvairiems scenarijams. Nepaisant grėsmių, kol kas įmonė 2021 m. užbaigs pasiekus prognozuotą rezultatą“, – teigė K. Grigalauskas.

Klaipėdoje pasirodys nauji keltai

K. Grigalauskas pasakojo, kad jau kitąmet Klaipėdoje pasirodys du nauji keltai, priklausantys DFDS – pagrindiniam Ro-Ro krovinių verslo klientui. Pirmasis turėtų atplaukti po poros mėnesių – vasarį, antrasis – maždaug balandį. Šie keltai plaukios Klaipėdos–Karlshamno arba Klaipėdos–Kylio maršrutais, o kadangi jų triumai bus maždaug 40 proc. ilgesni, keltai galės plukdyti daugiau krovinių.

Karolis Grigalauskas. CKT nuotr.

„Mes patys nuolat didiname terminalo pajėgumus – investuojame į savo teritoriją ir plečiame terminalo infrastruktūrą – pravažiavimo vartų skaičių nuo dabartinių 7 padidinsime iki 10. Įrengėme papildomus fotofiksacijos vartus. Didindami CKT veiklos tvarumą, savo teritorijoje 2022 m. įrengsime maždaug 100 kW saulės jėgainę, kuri sugeneruos 8 proc. viso CKT reikalingo metinio elektros poreikio“, – apie būsimus darbus pasakojo terminalo vadovas.

Palankūs faktoriai: orientacija į Vakarus ir Lietuvos verslai

Jo teigimu, CKT veiklos stabilumą praėjusiu laikotarpiu labiausiai užtikrino du dalykai: verslo partnerių tinklas ir sėkmingai veikiantys Lietuvos vežėjai.

„Mūsų partnerių tinklas išsidėstęs Vakarų ir Šiaurės Europoje, o tai užtikrina paslaugų diversifikaciją ir didina keltų linijų patrauklumą. Ir, žinoma, mūsų sėkmę lemia Lietuvos vežėjų veržlumas ir pasiekimai, jų aukštos kokybės paslaugos. Esame jų kuriamos vertės grandinės dalis, tad, jeigu klientai patenkinti Lietuvos vežėjų paslaugomis ir didina pervežimus, tą pajaučiame ir mes, uosto krovos kompanijos“, – pasakojo CKT vadovas.

Jo teigimu, dabar daugiausia dėmesio tenka skirti ES norui patvirtinti naują Mobilumo paketą. Vienas iš pakete numatytų reikalavimų – reguliariai grąžinti transporto priemonę į registracijos šalį.

Dėl šio 2022 m. vasarį planuojamo įvesti reikalavimo, kuriam smarkiai priešinasi Lietuva ir dar 8 ES šalys, gali keistis CKT gabenamų krovinių pobūdis. Šiuo metu jūrų keliais juda daugiau nelydimo krovinio – vilkikai į uostą atveža ir palieka puspriekabes, kurios toliau keliauja naudodamos reguliarios laivybos linijas, o atvykimo uoste jas pasiima kiti vilkikai. Jeigu įsigaliotų ruošiamas Mobilumo paketas, Baltijos jūra vis dažniau turėtų keltis ne tik puspriekabės, bet ir patys vilkikai.

Klaipėdos laukia nelengvas laikas

Uosto įmonių perspektyvos nėra tokios šviesios. K. Grigalausko teigimu, Klaipėdos uosto ir jame veikiančių bendrovių laukia nelengvas laikas.

„Jau dabar aišku, kad dalies uosto bendrovių apyvarta gali mažėti, ir kol kas nėra aiškių alternatyvų, kuo būtų galima prarastus krovinius pakeisti. Baiminamasi, kad valstybinės institucijos krovinių ir pajamų praradimą bandys kompensuoti mokesčių didinimu, kas neigiamai paveiktų viso uosto ir Lietuvos logistikos grandinės – Transeuropinio IX B koridoriaus patrauklumą. Uosto įmonės privalės taupyti, dėl ko gali mažėti dirbančių žmonių tiek uosto bendrovėse, tiek su jomis susijusiuose versluose, gali būti stabdomos suplanuotos investicijos. Krovinių mažėjimas skatins uoste dirbančias įmones labiau konkuruoti tarpusavyje, negalime pamiršti ir kaimyninių Latvijos uostų noro perimti iš Klaipėdos tranzitinius krovinių srautus. Klaipėdos uostas, jungiantis uosto krovos, logistikos, agentavimo-ekspedijavimo, laivų remonto bei statybos, laivybos kompanijas – gali būti įvardijamas kaip vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. Buvo skaičiuota, kad su uostu susijusiose įmonėse dirba beveik 60 tūkst. žmonių. Krintant krovinių srautams, mažės ne tik dirbančiųjų skaičius, bet ir įmonių pirkimai, investicijos, statybos. Pokyčiai nuvilnys per visas grandis. Tą pajus ir Klaipėdos miesto biudžetas, nes skelbta, kad apie ketvirtis miesto biudžeto surenkama iš su uostu susijusių įmonių“, – teigė K. Grigalauskas.

Uosto bendrovėms 2021 m. buvo kupini nerimo ir nepalankių indikatorių, tačiau juos pakeisiantys 2022-ieji gali būti dar sudėtingesni, jeigu jau šiandien visos suinteresuotos pusės nesiims veiksmų situacijai gerinti. Labai nesinorėtų, kad Lietuvos kaip Baltijos regiono lyderiaujančios tranzitinės valstybės įvaizdis liktų tik kaip nostalgiją keliantis prisiminimas.

Apkrovas mažins geležinkelis

Kaip pripažino CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas, brangstanti darbo jėga ir vis labiau jaučiamas krovininio transporto vairuotojų stygius neabejotinai akina ieškoti naujų pervežimo alternatyvų.

„Ryškiausia pastarojo meto tendencija – orientuotis tiek į dar geresnį logistikos grandinės patogumą, tiek į aplinkos taršos mažinimą. Vienas sprendimo būdų – puspriekabių vežimo geležinkeliu paslaugos, kurias Vakarų Europos uostai teikia jau daugiau nei dešimtį metų“, – sakė K.Grigalauskas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pasitelkė Italijos Triesto uostą, iš kurio kas dieną išvyksta šešių septynių traukinių sąstatai, kiekvienas išveža po 60 puspriekabių.

Karolis Grigalauskas / CKT nuotr.

„Klaipėdos uostas – taip pat ne išimtis. Pilnus priekabų ir vilkikų sąstatus geležinkelio platformomis jau buvo bandoma vežti prieš keliolika metų. Tuomet šis projektas nepasiteisino, tačiau šiandien situacija jau visai kita“, – pasakojo CKT vadovas.

K.Grigalausko teigimu, praėjusių metų spalį atlikti bandomieji vežimai iš CKT parodė, kad intermodalinio pervežimo, krovinių gabenimui pasitelkiant geležinkelį, paslaugos yra aktualios ir perspektyvios.

Peržiūrėjo išvykimo grafikus

Jau artimiausiu metu rinkai bus pasiūlytas susisiekimas su Vilniaus intermodaliniu terminalu, tačiau tolesni planai – gabenti puspriekabes net iki Minsko ar Odesos.

„Tokia uoste teikiama paslauga mažintų sunkiasvorio transporto srautus keliuose, kartu tai užtikrintų didesnį saugumą ir mažesnę aplinkos taršą“, – teigė CKT vadovas.

CKT nuotr.

Pasak pašnekovo, įmonė jau ėmėsi ir kitų konkrečių žingsnių sunkiasvorio transporto srautams terminalo kryptimi reguliuoti, kad miesto gyventojams tektų patirti kuo mažiau nepatogumų.

„Galutinis Baltijos prospektu judančių puspriekabių ir sunkiasvorio transporto vykimo taškas yra Centrinis Klaipėdos terminalas ir krovos kompanija „Bega“. Į terminalą transportas juda pagal keltų judėjimo tvarkaraštį, o kadangi keltai į Vokietiją bei Švediją išvyksta 20 ir 21 val., tam tikromis savaitės dienomis kamšatys gali susidaryti vakariniu metu, – komentavo CKT vadovas K.Grigalauskas. – Kartu su keltų operatoriumi DFDS daugiau nei prieš mėnesį yra pataisyti keltų išvykimo grafikai, ir dabar autotransporto srautai problematišką antradienį yra sumažėję.“

Be to, jau rudenį planuojama sulaukti kompanijos „DFDS Seaways“ operuojamo naujos kartos kelto, kuris pakeis seniau dirbančius laivus ir turės galimybę paimti daugiau krovinių.

CKT nuotr.

Įrengs stovėjimo aikšteles

Pasak vadovo, siekiant dar sklandesnio CKT darbo bei spūsčių Baltijos prospekte problemos sprendimo, parengta visa investicijų į terminalo pajėgumų plėtrą programa.

„Jau dabar kalbamasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais dėl pagreitintų vartų kontrolės ir pralaidumo galimybių užtikrinimo“, – teigė pašnekovas.

Kaip pasakojo CKT generalinis direktorius K.Grigalauskas, sklandesniam didėjančio puspriekabių kiekio patekimui į terminalą užtikrinti iki vasaros ruošiamasi įrengti papildomus fotovartus – tai nelydimo krovinio (puspriekabių) įvažiavimo greitį padidins dvigubai.

„Be to, bus įgyvendinamas projektas vartams praplėsti: sunkiasvoriam transportui įvažiuoti į terminalą atsiras treji papildomi vartai“, – planais dalijosi pašnekovas.

Skaičiuojama, kad tai dvigubai pagerins dabar esamą vartų pravažiavimo greitį visam sunkiasvoriam transportui.

Taip pat CKT nuosavybėje šalia terminalo esančiuose sklypuose numatyta įrengti transporto stovėjimo aikšteles. Rengiamas techninis projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas derinti uostamiesčio savivaldybei.

„Mūsų tikslas – kuo efektyviau į miestą atvykusias autotransporto priemones akumuliuoti terminalo viduje, tada jų mažiau liks stovėti Baltijos prospekte“, – komentavo K.Grigalauskas.

Turkijos srautas Italijoje

Turkijos laivybos kompanijos „U.N Ro Ro“   verslą pernai nusipirkusi Danijos DFDS jos linijose susiduria su įvairiais iššūkiais. Naujais maršrutais tarp Turkijos ir Graikijos, Italijos ir Prancūzijos uostų plaukioja 12 jūrų keltų.

Daugiausia rūpesčių linijose tarp Turkijos ir Europos kelia nelegalių migrantų srautai. Nenuostabu, kad jūrų keltų terminalus Europoje juosia aukštos tvoros su specialia spygliuota viela.

Italijos Triestą keltų laivybos linija jungia su Turkijos Stambulo regiono Pendiku ir Yalova bei rytinės Turkijos Mersino uostų terminalais. Iš viso į Turkiją iš Triesto per savaitę yra net 9 reisai.

Šiuo metu verslo sąlygos ir krovinių gabenimo srautai su Turkija blogėja. Šiemet apie 2,5 proc. sumenko šios šalies bendrasis vidaus produktas, ekonomika lėtėja. Tai skaudžiai atsiliepia ir turkiškų prekių įvežimui į Europą. 

Migracijai padidėjęs dėmesys

Triesto uosto jūrų keltų terminalą juosia specialios aukštos tvoros. Visame terminale įrengtas specialus apšvietimas, tinkle išdėstytos vaizdo kameros.

Triesto operatoriaus kompanijos „Samer Seaports and terminals“ atstovai tikino, kad dėl nuolatinės nelegalios migracijos grėsmės terminale yra palyginti daug apsaugos darbuotojų. Jie nuolat vaikšto po teritoriją ir tikrina puspriekabes, ypač po to, kai jos iškraunamos iš laivų.

Būdavo aptinkamas, kai rastas prapjautas puspriekabių tentas. Taip pat būta atvejų, kai teritorijoje sulaikyti nelegalūs migrantai, jie perduoti Triesto policijai.

Būna ir tokių atvejų, kai nelegalūs migrantai slapta įsigauna į jūrų keltus, o šiems artėjant prie keltų terminalo iššoka iš laivo ir toliau nuo terminalo išplaukia į krantą.

Šie triukai Triesto jūrų policijai žinomi, jos kateriai dažnai sukinėjasi aplink keltus, kai šie atplaukia iš Turkijos.

Klaipėda tokių tvorų nenori

Lyg kalėjimą juosiančias į akis krentančias tvoras Triesto uoste išvydęs Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas teigė, jog mes gyvename palyginti ramiame regione.

„Jei aš tokias tvoras įrengčiau aplink „Centrinį Klaipėdos terminalą“, Klaipėdos miesto gyventojai to nesuprastų“, - svarstė K.Grigalauskas. Klaipėdiečius erzina kai kuriose vietose nuo sovietmečio likusios gelžbetoninės uosto tvoros. Prie naujų uosto terminalų įrengtos patrauklesnės ažūrinės uosto tvoros, už kurių matosi vaizdas, patvirtinantis, kad Klaipėda yra uostamiestis.

Jei aš tokias tvoras įrengčiau aplink „Centrinį Klaipėdos terminalą“, Klaipėdos miesto gyventojai to nesuprastų.

Pastebima, kad ne tik Pietų Europos regionuose, bet kai kur ir vakarinėje dalyje vis labiau atsiranda į kalėjimų apsaugą panašėjančių tvorų. Specialių apsaugos tvorų jau galima išvysti Prancūzijos, Olandijos, Belgijos uostuose, iš kur yra laivybos linijos į Didžiąją Britaniją. Jei bus įgyvendintas „Brexitas“ apsauga tarp Vakarų Europos ir Didžiosios Britanijos dar griežtės.

Anot K.Grigalausko, jau senokai visame pasaulyje yra bendra tendencija stiprinti uostų terminalų apsaugą, tačiau jis nemanantis, kad Klaipėdos uoste bent jau artimiausiu metu galėtų atsirasti kalėjimų zonas primenančios terminalų apsaugos zonos, kaip, pavyzdžiui, Trieste.

Ruošiasi permainoms

Akcinė bendrovė „DFDS Seaways“ po kelių mėnesių vieną savo keltų linijų tarp Lietuvos ir Švedijos ketina perkelti į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Todėl jau dabar svarstoma, kaip užtikrinti, kad šios permainos nesąlygotų automobilių spūsčių ar kitokių panašių problemų miesto gatvėse.

Laukiančias permainas ir pasirengimą joms antradienį aptarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, bendrovės „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas ir bendrovės „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Situacija keisis

„Mes labai rimtai ir atsakingai vertiname situaciją, kuri yra šiuo metu, kai į Centrinį terminalą kol kas atplaukia tik linija iš Kylio. Vasaros pradžioje, kai bus perkelta ir linija, jungianti Klaipėdą su Švedija, situacija truputį natūraliai keisis“, – neabejojo miesto vadovas.

V.Grubliausko teigimu, šiuo metu, kai linijos iš Kylio keltai švartuojasi Centriniame Klaipėdos terminale, situacija nėra dramatiška ir nekelia nesuvaldomų transporto srautų pasiskirstymo, tačiau miesto vadovas neabejojo, kad visos suinteresuotos šalys privalo padaryti viską, jog vėliau netektų ūmios situacijos bandyti spręsti žaibiškai.

Susitikimo metu pasikeista keltų atvykimo ir išvykimo tvarkaraščiais, aptartas ir atvykstančių bei išvykstančių transporto priemonių srautų įsiliejimo į miesto gatves klausimas.

Transporto koridoriaus svarba

Perkėlus „švediškąją“ liniją, transporto srautai neturėtų sutapti su miesto piko valandomis, tačiau akcentuota būtinybė reguliuoti automobilių srautą, išvažiuojantį iš terminalo ir įsiliejantį į miesto transporto srautą.

„Bendru balsu mes konstatavome ir kitą dalyką – tai neišvengiamai dar kartą liudija svarbą vadinamojo 9B transporto koridoriaus“, – akcentavo V.Grubliauskas.

Meras pridūrė, kad minėto transporto koridoriaus, nuo Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankirtos iki pat Jakų, svarba auga kasdien, o Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankirta turi būti įgyvendinama kuo greičiau.

Dramatiškos įtakos neturės

J.Nazarovas taip pat teigė, jog į terminalą planuojama perkelti keltų linija neturės dramatiškos įtakos transporto srautams, mat aplenks piko laiką.

„Vokiškoji“ bendrovės keltų linija šiuo metu jau yra perkelta į Centrinį Klaipėdos terminalą.

J.Nazarovas pabrėžė, kad Baltijos prospektas ilgainiui turėtų būti sutvarkytas taip, kad miestui keltų kuo mažiau problemų.

Skaičiuojama, kad per parą kai abi keltų linijos veiks Centriniame Klaipėdos terminale Baltijos prospektu prariedės apie 600 sunkiojo transporto priemonių. Šiuo metu, kai terminale veikia viena linija – važiuoja apie 380 automobilių.

Svarbus terminalo vaidmuo

Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas tvirtino, kad verslas supranta jam tenkančią atsakomybę prieš miestą ir jo gyventojus, o automobilių srautų valdymas yra būtinas nuo pat terminalo.

„Terminalas turės savo infrastruktūra sugerti srautus, kad jie kuo mažiau laiko praleistų miesto gatvėse ir keltų nepatogumų. Šiek tiek namų darbų privalėsime padaryti, tam bus paskirti atsakingi žmonės ir priimami sprendimai“, – patikino K.Grigalauskas.

Anot K.Grigalausko, pervedus visas keltų linijas, kurios šiuo metu yra iš Klaipėdos, terminalas bus beveik visiškai užpildytas.