Palyginti su 1979 metais, pasaulyje karščio bangos juda 20 proc. lėčiau, o tai reiškia, kad daugiau žmonių ilgesnį laiką turi kęsti itin aukštas temperatūras. Be to, karščio bangos dabar yra 67 proc. dažnesnės, apima didesnes teritorijas, o jų temperatūros yra didesnės nei prieš keturis dešimtmečius, rodo penktadienį mokslo žurnale „Science Advances“ paskelbtas tyrimas.

Ankstesni tyrimai jau parodė, kad karščio bangos intensyvėja, bet naujasis tyrimas yra išsamesnis, jame daug dėmesio skiriama ne tik temperatūroms ir veikiamiems rajonams, bet ir tam, kiek trunka karščio bangos ir kaip jos slenka per žemynus, sakė straipsnio autoriai, klimatologai Wei Zhangas (Vei Džangas) iš Jutos valstijos universiteto ir Gabrielis Lau iš Prinstono universiteto.

Nuo 1979 iki 1983 metų pasaulinės karščio bangos trukdavo vidutiniškai aštuonias dienas, bet 2016–2020 metais – iki 12 dienų, parodė tyrimas.

Šiuo požiūriu ypač veikiama Eurazija. Labiausiai karščio bangos sulėtėjo Afrikoje, o Šiaurės Amerikoje ir Australijoje labiausiai padidėjo bendras dydis, siejamas su temperatūra ir paveikiamais plotais.

„Šis straipsnis pasiunčia aiškų perspėjimą, kad dėl klimato kaitos karščio bangos tampa dar pavojingesnės daugiau nei vienu aspektu“, – sakė tyrime nedalyvavęs Lawrence'o (Lorenso) Berklio nacionalinės laboratorijos (LBNL) klimatologas Michaelas Wehneris (Maiklas Veneris).

Tyrimo autoriai padėtį lygina su orkaite – kuo ilgiau trunka karštis, tuo labiau kažkas kepa – tik pabrėžia, kad šiuo atveju veikiami žmonės.

„Karščio bangos slenka lėčiau ir taip lėčiau, jog iš esmės tai reiškia, kad [...] kokia nors karščio banga užsibūna, kad karščio bangos regione gali trukti ilgiau, – sakė W. Zhangas. – Neigiamas poveikis žmonių visuomenei būtų didžiulis ir su metais didėjantis.“

Komanda kompiuteriniais modeliais pademonstravo, kad šiuos pasikeitimus nulėmė pasaulio šiltėjimą lemianti tarša dėl iškastinio kuro deginimo. Klimato kaitos poveikis buvo aptiktas sumodeliavus pasaulį be taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Straipsnyje taip pat aprašomi orų modelių, lemiančių karščio bangas, pasikeitimai. Atmosferos bangos, verčiančios judėti meteorologines sistemas, pavyzdžiui atmosferos sraujymės, silpnėja ir nebe taip greit verčia slinkti karščio bangas, sakė W. Zhangas.

Nesame saugumo oazė

Graikija, Ispanija, o neseniai ir atostogų rojumi vadinami Havajai nukentėjo nuo milžiniškų gaisrų. Jie nusinešė dešimtis gyvybių, o šalių ekonomikoms pridarė žalos už milijonus eurų. Evakuojami turistai, siaučiančios audros ir virstantys medžiai šiemet, atrodo, taps vyraujančiu prisiminimu apie šią vasarą.

Nors Lietuvoje su tokio masto gamtos stichijų šėlsmu kol kas nesusiduriame, neseniai kai kuriuos šalies regionus nusiaubusi stichinė audra priminė, kad nesame visiškai saugūs. Iš dangaus krintantys ledo gabalai suvarpė namų stogus, apgadino automobilius, sunaikino derlių, o dalis savivaldybių buvo priverstos paskelbti ir ekstremalią situaciją. Kituose šalies regionuose staiga iškritusio kritulių kiekio neatlaikė lietaus nuotekų sistemos, dėl to buvo užlieti pastatai ar apsemti automobiliai.

Praėjusios savaitės varginantys karščiai, kai termometrų stulpeliai perkopė 30 °C žymą, skatina vis daugiau resursų skirti jų įtakai sušvelninti. Vis daugiau gyventojų ryžtasi įsidiegti oro kondicionierius, kurie ilgainiui gali tapti daugiausia elektros naudojančiu prietaisu namuose. Kai kuriose ES šalyse sąskaitos už būsto vėsinimą vasarą jau viršija sąskaitas žiemos metu už šildymo energiją.

Pasaulio lyderiams nesėkmingai kovojant su klimato kaitos stabdymu, mums ir visiems pasaulio gyventojams teks vis plačiau praverti savo pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais.

Kiek žalos patyrėme?

Gamtos stichijos ekonomiką paveikia keliais skirtingais būdais. Pirmiausia, tai yra tiesioginė žala pastatams, miestų infrastruktūrai, laukuose auginamiems maistiniams augalams. Europos aplinkos agentūros skaičiavimai rodo, kad per 1980–2020 m. ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai pridarė nuostolių daugiau nei už 1 mlrd. eurų. Vadinasi, vienam šalies gyventojui tenkančių nuostolių suma per minėtą laikotarpį siekė apie 400 eurų. Tiesa, ES žalos vidurkis buvo kur kas didesnis – beveik 900 eurų vienam gyventojui.

Vis dėlto stichinės nelaimės ekonomikai turi ir netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, dėl karščio kritusį darbuotojų produktyvumą ar ribojamas darbo valandas lauke. Neįprastos oro sąlygos taip pat gali lemti pasikeitusius vartojimo įpročius, t. y. skatinti daugiau laiko leisti patalpų viduje ir mažiau naudotis įvairiomis lauke teikiamomis paslaugomis. Galiausiai, vis daugiau lėšų tenka skirti būstui ir infrastruktūrai pritaikyti prie intensyvaus karščio ar kritulių kiekio.

Kadangi Lietuva yra gana atvira ekonomika, čia greitai galime pajusti įvairių pasaulinių pokyčių. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų sumažėjęs kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. Dėl karščių poveikio elektros tinklams sustabdyta pramonė Kinijoje ar kitoje šalyje gali virsti Lietuvos verslui svarbių tiekimo grandinių sutrikimais.

Norėdami įvertinti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių kainą ekonomikai, tiesioginę jų žalą, anot kai kurių mokslinių tyrimų, turėtume padidinti nuo dviejų iki dešimties kartų. Atsižvelgus į tai ir panaudojus dviejų kartų daugiklį, per pastaruosius keturis dešimtmečius sukaupti gamtos stichijų nuostoliai Lietuvoje prilygsta maždaug 7 proc. šalies BVP.

200 mln. eurų per metus

Stichinių gamtos reiškinių sukeliami nuostoliai pasaulio ekonomikai kasmet didėja, o neigiamas jų poveikis ateityje gali dar labiau apriboti ekonomikos augimą. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių žala iki 2040 m., įskaitant ir netiesioginius nuostolius, Lietuvoje beveik padvigubės ir pasieks maždaug 200 mln. eurų per metus. Vadinasi, vienam gyventojui tenkančių gamtos stichijų nuostolių suma sudarys apie 70 eurų per metus.

Kai kuriuos ekstremalių oro reiškinių padarinius galima sušvelninti aktyviai prisitaikant – diegiant techninius sprendimus ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga. Nepaisant to, tai reikalauja papildomų išlaidų. Pasaulio lyderiams nesėkmingai kovojant su klimato kaitos stabdymu, mums ir visiems pasaulio gyventojams teks vis plačiau praverti savo pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais.

Pyktis neretai apsuka kaip gyvatė ir tampa sudėtinga jį sukontroliuoti. Kodėl?

„Ko žmogus negali kontroliuoti, tai jam sukelia nesaugumo jausmą. Tas pats karštis yra tai, kas žmogui nepavaldu, ko jis negali kontroliuoti. Tai, kas grėsminga, neaišku kuo baigsis, sukelia atitinkamą reakciją. Nesaugumo jausmas dažnai pasireiškia agresija, baime, nerimu“, – teigė psichologas Marius  Daugelavičius.

O pyktis kyla vis labiau, kaip ir oro temperatūra Žemėje. Klimato krizė didina smurto protrūkius ir  tokių atvejų tik daugėja.

„Tyrimo autoriai ėmė tris Pietų Azijos valstybes: Indiją, Pakistaną ir Nepalą. Tyrė, kaip  karštėjanti aplinkos temperatūra veikia smurto prieš moteris rodiklius. Ne apskritai smurtavimo atvejus gatvėje, o smurtavimą artimoje aplinkoje: šeimoje ir pan. Šis tyrimas truko aštuonerius metus. Ir per visą tą laiką buvo fiksuota daugiau kaip 190 tūkst. moterų informacija, kada ir kokį smurtą jos patyrė (fizinį, psichologinį ar seksualinį). Susumavus daugelio metų trukusio tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad vienu laipsniu padidėjusi metinė oro temperatūra maždaug 4,5 proc. padidina smurto prieš moteris artimoje aplinkoje rodiklius“, – pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Madride atliktas tyrimas buvo panašus, bet tuo pačiu ir kitoks. Ten mokslininkų komanda fokusavosi būtent į karščio bangas ir kaip jos paveikia smurto rodiklius.

„Užfiksuoti trys pagrindiniai aspektai. Vienas – intymaus partnerio įvykdytų žmogžudysčių skaičius. Antras – skambučių į policiją dėl smurtavim artimoje aplinkoje skaičius. Trečias – skambučių į moterų pagalbos liniją skaičius. Mokslininkai nagrinėjo šiuos tris aspektus, kaip keičiisi rodikliai per karščio bangas. Paaiškėjo, kad po pirmos užklupusio karščio dienos padaugėja  pranešimų į policiją. Po trijų dienų padidėja moterų žmogžudysčių rizika. O praėjus penkioms dienoms nuo karščio bangos pradžios, – skambučių į moterų pagalbos linijas“, – komentavo M.  Kolinytė.

Pagal tarptautinius skaičiavimus, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad maždaug viena iš trijų moterų jau yra patyrusi arba dar patirs smurtą.

 

Šylanti planeta prognozuoja, kad ateityje šią problemą spręsti bus tik dar sunkiau.

„Pagal tarptautinius skaičiavimus, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad maždaug viena iš trijų moterų jau yra patyrusi arba dar patirs smurtą. Skaičiai nemaži ir, panašu, jie tik didės“, – teigė M. Kolinytė.

„Kai jau sukyla pyktis, agresija, tokiu momentu sunku kažką daryti, nepadės nei kvėpavimo pratimai ar kiti metodai, kurie neleidžia tam pykčiui sukilti. Kaip sakau, stogą reikia taisyti, ne kai lietus lyja, o tada, kada dar saulė šviečia. Mąstymo pokyčiai vyksta tada, kai nėra didelio spaudimo. Kai aštrumas atlėgęs, tuomet žmogus jau gali mąstyti ir vertinti savo veiksmus“, – teigė M. Daugelavičius.

„Pyktis man asmeniškai nesusijęs su sezoniškumu, stengiuosi susivaldyti“, – teigė kalbintas gatvėje praeivis.

„Aš nesu linkęs į agresiją, tai nutinka labai retai, tad neturiu kažkokių patarimų“, – sakė vyras. 

„Kai sukyla agresija, ar apima pyktis, atsisėdu ant lovos ir stengiuosi 10 minučių pakvėpuoti, nespręsti problemų ir nesiaiškinti santykių. Jei sunku pačiam suvaldyti agresiją, aišku, labai praverstų psichologo konsultacijos“, – atviravo kitas pašnekovas.

Tvyrantys karščiai ne tik verčia laiką leisti patalpose, kad sumažėtų sveikatai kylantis pavojus, bet ir lemia miškų gaisrus, lydo asfaltą, prastina oro kokybę ar trikdo paslaugų teikimą. Tokios ne pirmą vasarą kylančios karščio bangos kelia klausimų, kaip mūsų atostogos atrodys ateityje. Kaip visa tai paveiks tarptautinį ir vietos turizmo sektorių?

Turbūt ne vienas Lietuvos gyventojas, šiuo metu atostogas leidžiantis pietinėse Europos šalyse prie Viduržemio jūros, turi mažiau galimybių jomis pasimėgauti ir dar susiduria su sveikatai kylančiomis rizikomis. Atrodo, dėl intensyvėjančių ir ilgiau trunkančių karščių, kuriuos lemia klimato kaita, vis rečiau atostogų planus vasarą susiesime su pietinėmis šalimis. Tad vasarą leisti Lietuvoje gali atrodyti vis patraukliau ne tik mums, bet ir svečiams iš užsienio.

Įtaka kelionėms

Dėl tvyrančių karščių Jungtinės Karalystės institucijos neseniai išplatino raginimą gyventojams susilaikyti nuo turistinių kelionių į Pietų Europos šalis. Kad būtų išvengta nelaimių dėl perkaitimo, kai kurios Pietų šalys pačios ėmėsi riboti lankymąsi turistų pamėgtose vietose. Pavyzdžiui, Graikija apribojo Atėnuose esančio Akropolio lankymą ir dėl siaučiančių miškų gaisrų evakuojami gyventojai ir turistai iš įvairių Ispanijos ir Graikijos regionų.

Nors turistų srautas piką dažniausiai pasiekia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Europos kelionių komisijos (EKK) duomenimis, dėl išaugusių karščio bangų rizikos gyventojai vis dažniau į Pietų Europos šalis renkasi keliauti pavasario arba rudens mėnesiais.

Tie gyventojai, kurie dėl vaikų atostogų turi mažiau galimybių keliauti pavasarį ar rudenį, vis dažniau pasirenka keliauti į Vidurio ar Šiaurės Europos šalis, pavyzdžiui, Čekiją, Daniją, Norvegiją ar Islandiją. Taip pat populiarėja kalnų vietovės, kuriose vyrauja žemesnė temperatūra.

Karščio bangos prisideda ir prie didesnių paslaugų kainų. Pavyzdžiui, Ispanijoje vasaros laikotarpiu elektros suvartojimas yra kur kas didesnis nei žiemos mėnesiais. Bene visą parą veikiantys kondicionieriai, išaugęs vandens suvartojimas lemia didesnes energijos sąnaudas ir mokesčius už jas. Be to, kai kuriuose regionuose dėl karščių jaučiamas vandens trūkumas, o jo suvartojimas apribojamas, tai gali kelti papildomų sunkumų paslaugų sektoriui.

Temperatūros rekordai

Prasidėjus liepai vidutinė Žemės temperatūra pasiekė naują visų laikų rekordą, kuris dar tą pačią savaitę buvo viršytas tris kartus. Anksčiau rekordai buvo viršijami vidutiniškai kas 3–15 metų.

„World Weather Attribution“ klimato modeliuotojai skaičiuoja, kad didėjant anglies dioksido emisijai, karščio bangų atsiradimo tikimybė padidėja 100 kartų. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad karščio bangos, kai temperatūra sieks daugiau nei + 45 °C, taps įprastu reiškiniu šalia Viduržemio jūros įsikūrusiose šalyse. Tikėtina, kad šio amžiaus pabaigoje temperatūra šiose šalyse vis dažniau perkops ir + 50 °C ribą.

Vis dėlto pripažįstama, kad tiksliai prognozuoti klimato kaitos padarinius yra itin sudėtinga. Pasiekus vadinamąjį lūžio tašką, klimato pokyčių įtaka gali būti sunkiai nuspėjama. Tačiau, nors ir negalima tiksliai įvardyti ekstremalių gamtos reiškinių dažnumo ir intensyvumo, tikėtina, kad karščio bangos suintensyvės, bus dažnesnės ir plėsis apimdamos vis daugiau šalių.

Poveikis ir galimybės

Lietuva dėl savo klimato tampa vis patrauklesne lokacija turizmui vasaros metu. Klimato kaitai veikiant pasaulio ekonomiką ir turizmo sektorių, Lietuvai yra proga susigrąžinti iki pandemijos buvusį turistų skaičių.

Remiantis EKK duomenimis, Lietuvoje per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2019 m., sulaukta apie 30 proc. mažiau turistų. Pagal šį rodiklį atrodome prasčiausiai Europoje, o žemiau yra tik kaimynė Latvija. Prie turistų skaičiaus kritimo prisidėjo ne tik pandemija, bet ir Rusijos karas Ukrainoje, ir geopolitinė įtampa, sumažėję turistų srautai iš Rusijos ir Baltarusijos, pastaruosius kelerius metus sparčiai augusios paslaugų kainos.

Karščių alinamai Pietų Europai vasarą tampant vis mažiau patrauklia vieta atostogoms, Lietuvai tai yra galimybė parodyti lietuviškos vasaros pranašumus. Atrodo, kad, kol pasaulio lyderiai ne itin veiksmingai kovoja su klimato kaita, vis daugiau žvilgsnių atostogoms vasarą ir ateityje kryps tolyn nuo seniai pamėgtų kurortų.

Gaisrai Graikijoje taip pat sutrikdė kelių eismą ir susisiekimą traukiniais.

Viduržemio jūros regione tęsiantis karščio bangoms, Graikijoje siaučiantys gaisrai pareikalavo penkių žmonių, įskaitant du ugniagesių pilotus, gyvybių. Savaitgalį dėl gaisrų Rodo saloje buvo vykdoma didžiulė turistų evakuacija.

Ankstyvą ketvirtadienį gesinti gaisro Kifisijoje, esančioje prie šiaurinio Atėnų pakraščio, atskubėjo vandeniu pripildyti sraigtasparniai ir antžeminė įgula. Ugnis buvo greit numalšinta.

Netoli centrinio Voloso miesto miškai degė dviem frontais, kelioms valandoms buvo uždaryta judriausio Graikijos greitkelio atkarpa, vėlavo pro šį rajoną važiavę traukiniai.

Dešimtą dieną iš eilės ugniagesiai kovoja su ugnimi Rodo saloje. Apie gaisro židinius pranešta ir iš Eubojos (Evijos) salos.

Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) duomenimis, liepos mėnesį Graikijoje gaisrų metu buvo išmestas didžiulis anglies dvideginio kiekis – daugiau nei 1 metrinė megatona. Tai dvigubai daugiau nei ankstesnis rekordas. Tokie duomenys pradėti kaupti prieš 20 metų.

„Pastebėtas intensyvumas ir apskaičiuota tarša rodo, koks neįprastas buvo liepą kilusių gaisrų mastas, palyginti su pastarųjų 20 metų duomenimis“, – teigė „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).

Dešimtys milijonų žmonių Šiaurės pusrutulyje nukentėjo nuo karščio, o liepos mėnuo visame pasaulyje bus karščiausias nuo tada, kai pradėti fiksuoti tokie duomenys. Ekspertai įspėja, kad jei nebus sumažintas planetą šildančių išmetamų teršalų kiekis, bus tik dar blogiau.

Šį mėnesį Pietų Europą, kai kurias Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kinijos dalis užklupo dideli karščiai, o temperatūra viršijo 45 laipsnius Celsijaus.

Naujoje ataskaitoje mokslininkai iš Instituto „World Weather Attribution“ (WWA) nustatė, kad karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų buvusios beveik neįmanomos, jei ne klimato kaita.

Jie nustatė, kad aukštas temperatūras Kinijoje 50 kartų labiau tikėtinas padarė klimato kaita.

„Klimato kaitos vaidmuo yra visiškai pribloškiantis“, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Granthamų (Grantamų) klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto klimatologė Friederike Otto (Fryderikė Oto).

Karščiai alino didelę Jungtinių Valstijų pietvakarių ir pietų dalį, įskaitant Finiksą Arizonoje, kuriame tris savaites iš eilės fiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, viršijanti 43 laipsnių Celsijaus.

Dėl gaisrų žemyninėje Graikijos dalyje ir salose dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti, o ministras pirmininkas pareiškė, kad jo šalis „kariauja“ su miškų gaisrais.

Pekine valdžia paragino vyresnio amžiaus žmones likti patalpose, o vaikus – trumpiau žaisti lauke, kad sumažėtų karščio ir pažemio ozono taršos poveikis.

Bus daugiau ekstremalių karščių

Mokslininkai jau nustatė, kad dėl klimato kaitos, turint galvoje, kad vidutinė pasaulio temperatūra buvo maždaug 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu, karščio bangos tapo intensyvesnės, ilgesnės ir dažnesnės.

Siekdami nustatyti, kiek liepos mėnesio karščio bangos Šiaurės pusrutulyje nukrypo nuo to, ko būtų buvę galima tikėtis be atšilimo, F. Otto ir jos kolegos iš WWA naudojo orų duomenis ir kompiuterinių modelių simuliacijas, kad palygintų dabartinį ir praeities klimatą.

Tyrėjai teigė, kad daugiausia dėmesio skyrė laikotarpiams, kai karštis kiekviename regione buvo pavojingiausias.

Kol deginsime iškastinį kurą, tokių kraštutinumų bus vis daugiau ir daugiau.

Pasak F. Otto, anksčiau praktiškai būtų neįmanoma, kad tokios didelės karščio bangos vyktų vienu metu, ir pridūrė, jog žmonės nebeturėtų stebėtis vis naujais temperatūros rekordais.

„Kol deginsime iškastinį kurą, tokių kraštutinumų bus vis daugiau ir daugiau“, – teigė ji.

Tyrėjai nustatė, kad dabar tokių didelių karščio bangų Šiaurės Amerikoje galima tikėtis maždaug kas 15 metų, Pietų Europoje – kas 10 metų, o Kinijoje – kas penkerius metus.

Jos taps dar dažnesnės ir kartosis kas dvejus–penkerius metus, jei vidutinė pasaulio temperatūra padidės 2 laipsniais Celsijaus. Tai įvyks maždaug po 30 metų, jei šalys neįvykdys Paryžiaus susitarime numatytų įsipareigojimų ir sparčiai nesumažins išmetamųjų teršalų kiekio.

Tyrime taip pat nustatyta, kad šios karščio bangos buvo ekstremalesnės, nei būtų buvusios be klimato kaitos.

Praėjusią savaitę vyriausiasis NASA klimatologas Gavinas Schmidtas (Geivinas Šmitas) žurnalistams sakė, kad 2023 metų liepa bus ne tik pats karščiausias mėnuo nuo stebėjimų pradžios, bet ir karščiausias per „šimtus, jei ne tūkstančius metų“.

Ekspertai teigė, kad didėjantis karštis negali būti siejamas tik su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“, kuris turėtų sustiprėti tik vėliau šiais metais.

Kaip ir kitų klimato kaitos padarinių atveju, didžiausias pavojus kyla labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad ekstremalūs karščiai kelia vis didesnį spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms ir skaudžiausiai paliečia tuos, kurie mažiausiai pajėgūs susidoroti su jų pasekmėmis: vyresnio amžiaus žmones, kūdikius ir vaikus.

Pasak PSO, karštis dažnai komplikuoja jau egzistuojančias ligas ir yra ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir astma.

„Šie reiškiniai ir toliau intensyvės, todėl pasaulis turi ruoštis intensyvesnėms karščio bangoms“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos vyresnysis patarėjas ekstremalių karščių klausimais Johnas Nairnas (Džonas Nernas).

Jo komentarai pasirodė Europai susiduriant su naujomis aukštomis temperatūromis, nesilpnėjančioms karščio bangomis ir miškų gaisrais, kurie privertė evakuoti 1 200 vaikų netoli vieno Graikijos pajūrio kurorto.

Sveikatos priežiūros įstaigos nuo Šiaurės Amerikos iki Europos ir Azijos paskelbė pavojaus signalą ir paragino žmones gerti daug vandens bei slėptis nuo kaitrios saulės, taip primindamos apie pasaulinio atšilimo poveikį.

Karščio bangos yra vienas iš mirtiniausių gamtos pavojų. Kasmet šimtai tūkstančių žmonių miršta dėl su karščiu susijusių priežasčių, kurių galima išvengti, sakė J. Nairnas.

Karštis kelia vis didesnį pavojų sveikatai dėl sparčiai augančios urbanizacijos, dažnėjančių ekstremalių temperatūrų ir demografinių pokyčių šalyse, kuriose stebimas visuomenės senėjimas.

Anot J. Nairno, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Šiaurės pusrutulyje užsitęsusių ir vienu metu vykstančių karščio bangų skaičius išaugo šešis kartus.

„Ši tendencija nerodo jokių mažėjimo požymių“, – sakė jis.

„Taigi, bijau, kad mūsų laukia nemažai išbandymų, kurie turės gana rimtą poveikį žmonių sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams“, – pridūrė jis.

Praėjusį savaitgalį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad įspėjimai ir rekomendacijos dėl ekstremalaus karščio buvo išsiųsti daugiau kaip 100 mln. amerikiečių.

Europa – sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas – ruošiasi tam, kad dabartinės karščio bangos piką pasieks Italijos Sicilijos ir Sardinijos salas, kur, kaip prognozuoja Europos kosmoso agentūra, temperatūra sieks 48 laipsnius Celsijaus.

JT meteorologijos agentūros duomenimis, šiuo metu žemyninės Europos temperatūros rekordas – 48,8 laipsnio Celsijaus. Jis užfiksuotas 2021 metais Sicilijoje.

Joje priduriama, kad Europa turėtų pasiruošti iškęsti daugiau mirtinų karščio bangų, kurias lemia klimato kaita.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ir Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) ataskaitoje pateikiamos tokios pasekmės kaip pasėlius alinanti sausra, rekordinė jūros paviršiaus temperatūra ir precedento neturintis ledynų tirpimas.

Praėjusių metų vasara žemyne, kuris nuo devintojo XX amžiaus dešimtmečio šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, buvo šilčiausia per visą istoriją, o tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė šilčiausi per visą istoriją buvo 2022 metai.

Nuo XIX amžiaus vidurio pasaulis vidutiniškai atšilo beveik 1,2 laipsnio Celsijaus, o tai sukėlė pražūtingą ekstremalių oro sąlygų virtinę, įskaitant intensyvesnes karščio bangas, didesnes sausras kai kuriose vietovėse ir audras, kurios dėl kylančių jūrų tapo dar stipresnės.

Labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi žmonės ir skurdžiausios pasaulio šalys, kurios mažai prisidėjo prie iškastinio kuro emisijų, skatinančių temperatūros kilimą.

Tačiau poveikis darosi vis stipresnis visame pasaulyje, o šiaurės pusrutulio regionuose ir aplink ašigalius atšilimas vyksta ypač sparčiai.

Europoje aukšta temperatūra „paaštrino dideles ir plačiai paplitusias sausras, paskatino smarkius miškų gaisrus, dėl kurių susidarė antras pagal dydį išdegęs plotas, ir sukėlė tūkstančius su karščiu susijusių mirčių“, sakė PMO generalinis sekretorius Petteris Taalas (Pėteris Talas).

Ataskaitoje „Europos klimato būklė 2022 metais“ teigiama, kad per 30 metų – nuo 1991-ųjų iki 2021-ųjų – temperatūra visame žemyne pakilo 1,5 laipsnio Celsijaus.

Ataskaitoje sakoma, kad pernai dėl didelių karščių žuvo daugiau kaip 16 000 žmonių, o potvyniai ir audros atnešė didžiąją dalį 2 mlrd. dolerių (1,82 mln. eurų) nuostolių, patirtų dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų.

„Deja, to negalima laikyti vienkartiniu reiškiniu ar klimato keistenybe, – ataskaitoje teigė C3S direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas). – Dabartinis mūsų supratimas apie klimato sistemą ir jos raidą rodo, kad tokie reiškiniai yra dalis tendencijos, dėl kurios ekstremalus karštis regione bus dažnesnis ir intensyvesnis.“

Viltys dėl atsinaujinančios energijos

Ataskaitoje teigiama, kad dėl kylančios temperatūros nukentėjo šalių ekonomikos ir ekosistemos.

Alpėse 2022 metais buvo užfiksuotas naujas rekordinis ledynų sumažėjimas per vienerius metus, kurį lėmė labai mažas žiemos sniego kiekis, karšta vasara ir vėjo atneštos Sacharos dulkės.

Panaši situacija buvo ir vandenynuose: vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante buvo karščiausia per visą istoriją, o Viduržemio jūros rytuose, Baltijos ir Juodojoje jūrose bei pietinėje Arkties dalyje atšilimas daugiau nei tris kartus viršijo pasaulinį vidurkį.

Jūros karščio bangos, kurios gali išstumti ar net pražudyti gyvūnų rūšis, taip pat truko iki penkių mėnesių keliuose regionuose, įskaitant vakarinę Viduržemio jūros dalį, Lamanšo sąsiaurį ir pietinę Arkties dalį.

Didžiojoje žemyno dalyje iškrito mažiau kritulių nei įprastai, todėl nukentėjo žemės ūkio produkcija ir vandens atsargos, taip pat susidarė sąlygos gaisrams kilti.

Šiais metais buvo užfiksuotas antras didžiausias išdegęs plotas regione – dideli gaisrai nusiaubė dalį Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Čekijos.

Ispanijos vandens atsargos iki liepos mėnesio sumažėjo iki mažiau nei iki pusės, o 2022 metai Pirėnų pusiasalyje buvo ketvirti sausesni nei vidutiniai metai iš eilės.

Kai kuriose Prancūzijos dalyse ūkininkai negalėjo drėkinti laukų, o Vokietijoje dėl sausros nukentėjo javų ir vynuogių derlius.

Sausra taip pat paveikė energijos gamybą – sumažėjo hidroelektrinių ir kai kurių atominių elektrinių, kurių aušinimui naudojamas vanduo, gamyba.

Tačiau ataskaitoje pažymima, kad vėjo ir saulės energija 2022 metais sugeneravo 22,3 proc. Europos Sąjungos elektros ir pirmą kartą aplenkė iškastinį kurą (20 proc.).

„Saulės ir vėjo energija paprastai papildo viena kitą ištisus metus: saulės spinduliuotė didesnė vėlyvą pavasarį ir vasarą, o vėjo intensyvumas paprastai didesnis žiemą“, – sakoma ataskaitoje.

Nors per pastaruosius 30 metų Europoje nepastebėta didelių vėjo ar lietaus tendencijų, ataskaitoje nurodoma, kad pastebimas ryškus saulės spinduliuotės padidėjimas – 2022 metais saulės spinduliuotė buvo didžiausia nuo 1983 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys.

„Stebina karščio bangos prasiveržimas. Tai gana toli – Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, Airijoje, kur įprastai kur kas vėsiau tokiu laikotarpiu“, – pastebėjo klimatologas Donatas Valiukas.

„Pastaruoju metu šios karščio bangos vis dažnesnės. Britanijoje prieš trejus metus irgi buvo ekstremaliai aukšta temperatūra ir užfiksuotas rekordas. Dabar rekordas dar naujas“, – akcentavo klimatologas Arūnas Bukantis.

Britaniją siaubia tiek gaisrų, kiek ši sala matė tik per Antrojo pasaulinio karo metu vykusį bombardavimą. Visi temperatūrų rekordai ir viską niokojantys gaisrai, pasak klimatologų, žmogaus veiklos padarinys.

„Klimato kaita skatina tokių reiškinių dažnėjimą. Tai galėdavo būti anksčiau, ir būdavo anksčiau. Bet tai, kas vyko kartą per keliasdešimt metų, ir kartą per dešimtmetį ar dar dažniau – didelis skirtumas. Tai dažnėjimas ir stiprėjimas“, – įžvalgomis pasidalijo D.Valiukas.

Tokie ekstremalūs reiškiniai kenkia ne tik žmonių sveikatai, bet ir sukelia rimtesnių problemų – vienur orai derlių džiovina, kitur – skandina.

„Atmosferoje per pastaruosius 50 metų padaugėjo 7 proc. vandens garų. Tai esminis pokytis. Susidaro vandeningesni debesys, iškrinta gausesni krituliai, susidaro potvynių, poplūdžių“, – pastebėjo A.Bukantis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau geologai atkreipia dėmesį, kad planetos klimatas keičiasi nuolat. Būna atšalimo, būna atšilimo laikotarpių. Dabar mes gyvename tarp ledynmečių, kai klimatas šyla. Pvz., prieš 100 tūkst. metų, pasak geologo Jono Satkūno, Lietuvoje vidutinė temperatūra buvo net trimis keturiais laipsniais aukštesnė.

„Prieš 120 tūkst. metų prasidėjo šiltesnis negu dabar laikotarpis. Trūko maždaug apie 10–13 tūkst. metų. Tuo metu Lietuvoje tyvuliavo daug šiltų ežerų, augo labai tankios plačialapių medžių girios, ąžuolai. Lietuvoje netgi natūraliai augo vynuogės“, – pasakojo geologas J.Satkūnas.

Mokslininkai įsitikinę, kad tuomet žmonės į Europą dar net nebuvo įžengę.

„Turime įrodymų, pavyzdžių: datuotą tarpledynmečio ąžuolo fragmentą, ežerų nuosėdose randame gėlavandenių moliuskų kiautų. Tikrai yra įrodymų, kad tai buvo šiltas ir gražus laikotarpis“, – sakė J.Satkūnas.

Tačiau klimatologai atkerta, kad anksčiau klimatas keisdavosi taip lėtai, kad to niekas per savo gyvenimą nebūtų pastebėjęs. Klimatas atšaldavo ar atšildavo kur kas lėčiau, nei tai vyksta žmonijai įžengus į pramoninį amžių.

Klimato kaitos žmogus neturėtų pastebėti, nes vienas kitas laipsnis įvyksta per tūkstančius metų.

„Klimato kaitos žmogus neturėtų pastebėti, nes vienas kitas laipsnis įvyksta per tūkstančius metų. Dabar – mažiau nei per 100 metų yra didžiuliai pokyčiai ir tai tikrai žmogaus veiklos padarinys“, – tvirtino D.Valiukas.

Geologas neneigia, kad žmonės prisideda prie šiltnamio efekto, tačiau, anot jo, klimatas dar keitėsi prieš pramoninį amžių.

„Gerai žinomas Viduramžių šiltasis periodas, mažasis ledynmetis XVI–XVII a. Akivaizdūs klimato pokyčiai, kai žmogus dar tikrai neturėjo jokios įtakos“, – dėstė J.Satkūnas.

Pasak J.Satkūno, pagal tai ne už kalnų – naujasis ledynmetis.

„Šiltame laikotarpyje gyvename 12 tūkst. metų, taigi, vadovautis periodizacijos principu, – jau būtų laikas naujam ledynmečiui“, – teigė J.Satkūnas.

Tačiau klimatologai svarsto, kad kito ledynmečio gali ir nebūti.

„Jeigu taip elgsimės, jis neateis tikrai, nes nebus jam iš kur ateiti, neliks net Arkties ledo skydo“, – apie žmonių veiklos paveiktus ledynus sakė D.Valiukas.

„Mums reikėtų turbūt išgyventi ateinančius kelerius, keliasdešimt metų, tai maždaug dviejų trijų kartų laikotarpis, kuris yra socialiai ir ekonomiškai labai aktualus“, – akcentavo A.Bukantis.

Visi mokslininkai sutaria, kad klimatas galėtų netikėtai atvėsti atsitikus nelaimėms – ugnikalnių išsiveržimams, didelio meteorito smūgiui į Žemę.

Rekordinės oro temperatūros, kurias, pasak mokslininkų, lemia klimato kaita, antradienį prognozuojamos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Pietvakarių Europą apėmusiems ir daug gaisrų jau sukėlusiems dusinantiems karščiams slenkant į šiaurę.

„Dėl didelio išdžiūvimo ir ekstremalaus karščio didėja gamtinių gaisrų rizika“, – sakoma Europos Sąjungos programos „Copernicus“ stebėjimo tarnybos pareiškime.

Organizacijos nepaprastųjų situacijų valdymo tarnyba įspėjo, kad didelei Vakarų Europos daliai gresia „itin didelis“ gaisrų pavojus.

Karščio banga taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją, nurodė „Copernicus“.

Ne taip kaip aukštai atmosferoje esantis apsauginis ozono sluoksnis, pažemio ozonas yra svarbi iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), miestų smogo komponentas, kenkiantis žmonių sveikatai ir slopinantis augalų fotosintezę.

„Labai didelės taršos ozonu potencialus poveikis žmonių sveikatai gali būti žymus kalbant ir apie kvėpavimo takų, ir apie širdies bei kraujagyslių ligas“, – sakė atmosferos stebėjimo tarnybos „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).

Pažemio ozonas susidaro žmogaus veiklos nulemtiems teršalams reaguojant Saulės šviesoje, ir „Copernicus“ nurodo, kad šių teršalų kiekio mažinimas yra „lemiamas“ dalykas.

Mokslininkai jau aptiko „itin didelę taršą pažemio ozonu“ Europos vakaruose ir pietuose, ypač virš Pirėnų pusiasalio ir kai kurių Šiaurės Italijos dalių.

Pažemio ozono koncentracija paprastai būna didžiausia vidurdienį. Maksimali dienos koncentracija sveikatai kenksmingus lygius pasiekia Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje, sakoma pranešime.

Mokslininkai dabar įspėja, kad nors padėtis Pirėnų pusiasalyje tikriausiai gerės, labai didelės pažemio ozono koncentracijos kylant oro temperatūrai fiksuojamos šiaurinėse ir vakarinėse žemyno dalyse.

Ozono koncentracija šiuose regionuose piką turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis; vėliau prognozuojamas mažėjimas.

„Copernicus“ neprognozuoja atokvėpio nuo miškų gaisrų, siaučiančių kai kuriose Pietų Europos dalyse.

Milijonas mirčių

Prancūzijos pietvakariuose du didžiuliai gaisrai toliau kuria apokaliptines scenas, nors kovoti su jais atsiųsta didelė visos šalies ugniagesių pajėgų dalis.

Dėl gamtinių gaisrų Ispanijoje liepos mėnesį iš viso į atmosferą pateko daugiausiai anglies dvideginio, palyginti su birželio ir liepos periodais nuo 2003 metų, nurodo „Copernicus“.

M. Parringtonas sakė, kad dėl didelio pažemio ozono kiekio gali skaudėti gerklę, prasidėti kosulys, galvos skausmas, padidėti astmos priepuolių rizika.

Pasaulio vyriausybių Klimato ir švaraus oro koalicija apskaičiavo, kad tarša ozonu nulemia maždaug milijoną papildomų mirties atvejų per metus.

Ozonas taip pat kelia rimtą susirūpinimą žemės ūkio regionams ir dėl maisto saugumo.

Sausio mėnesį mokslininkai apskaičiavo, kad nuolatinė didelė tarša ozonu Azijoje Kinijai, Japonijai ir Pietų Korėjai dėl prarastos ryžių, kviečių ir kukurūzų derliaus dalies atsieina po maždaug 63 mlrd. dolerių (62,2 mlrd. eurų) per metus.