„Nusprendžiau paskelbti Katalonijos parlamento rinkimus gegužės 12 dieną“, – per trumpąją spaudos konferenciją pareiškė už regiono nepriklausomybę pasisakantis P. Aragonesas ir apkaltino opozicijos įstatymų leidėjus neatsakingumu.

Per balsavimą 400 europarlamentarų palaikė siūlymą panaikinti C. Puigdemont'o neliečiamybę, 248 tam nepritarė, o dar 45 susilaikė.

Panašiai balsai pasiskirstė ir balsuojant dėl buvusio Katalonijos sveikatos apsaugos ministro Toni Comino (Tonio Komino) bei buvusios regiono švietimo ministrės Claros Ponsati (Klaros Ponsati) – 404 balsais prieš 247, nurodė parlamentas.

Dabar Belgijos ir Škotijos nacionalinės tarnybos galės svarstyti Ispanijos Aukščiausiojo Teismo prašymus šiuos veikėjus išduoti, bet kol kas jie toliau gali eiti europarlamentarų pareigas.

C. Puigdemont'as ir keletas jo bendražygių 2017 metų spalį pabėgo į Belgiją, vengdami arešto, kai surengė referendumą dėl šiaurės rytinio Katalonijos regiono nepriklausomybės, kurį Ispanijos vyriausybė laiko neteisėtu.

2019 metais C. Puigdemont'as, T. Cominas ir C. Ponsati buvo išrinkti į Europos Parlamentą, todėl jiems buvo taikoma teisinė neliečiamybė.

C. Puigdemont'o teisininkai planuoja apskųsti teisinės neliečiamybės panaikinimą Liuksemburge įsikūrusiam Europos Teisingumo Teismui.

EP Teisės reikalų komitetas praeitą mėnesį penkiolika balsų prieš aštuonis, dviem nariams susilaikius, nubalsavo, kad katalonų veikėjų neliečiamybė būtų panaikinta.

Ispanija C. Puigdemont'ą, T. Cominą ir C. Ponsati kaltina kurstymu maištauti prieš vyriausybę. Be to, C. Puigdemont'as ir T. Cominas kaltinami lėšų grobstymu.

Advokatai savo argumentuoja, kad ieškiniai prieš jų klientus yra grindžiami procedūrų pažeidimais ir neturint pakankamų įrodymų. Anot jų, šis teisinis persekiojimas yra politiškai motyvuotas.

Madridas sveikina sprendimą panaikinti neliečiamybę

Ispanų užsienio reikalų ministrė antradienį pasveikino Europos Parlamento sprendimą panaikinti trijų ieškomų katalonų europarlamentarų teisinę neliečiamybę, pabrėždama, kad Katalonijos nepriklausomybės klausimas turi būti išspręstas pačioje Ispanijoje.

Šis EP sprendimas yra susijęs su buvusiu šio regiono prezidentu C. Puigdemont'u ir dar dviem Madrido ieškomais asmenimis, prisidėjusiems prie nesėkmingų pastangų 2017 metais paskelbti nepriklausomybę.

„Priėmęs šį sprendimą, (EP) siunčia trigubą signalą, visų pirma: EP narys negali naudotis savo statusu, kaip būdu apsisaugoti nuo pasirodymo teisme dėl galimų nacionalinės teisės pažeidimų. Antroji žinia yra susijusi su teisės viršenybe ir pagarba Ispanijos teisingumo sistemai“, – žurnalistams sakė ispanų diplomatijos vadovė Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

„Trečioji žinia – kad Katalonijos problema turi būti išspręsta Ispanijoje, o ne Europos lygiu“, – pridūrė ji ir pabrėžė, jog Madridas yra ištiesęs ranką regiono politinėms jėgoms, siekdamas „rasti (nepriklausomybės siekio krizės) sprendinį dialogu ir derybomis“.

2017 metų pabaigoje C. Puigdemont'as pabėgo iš Ispanijos į Belgiją, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo po nesėkmingo bandymo tų metų spalį atsiskirti nuo Ispanijos. Tuomet šalyje įsiplieskė rimčiausia politinė krizė per kelis pastaruosius dešimtmečius, o Madridas iškėlė C. Puigdemont'ui bylą dėl kurstymo maištauti.

Kiti du ieškomi asmenys yra buvę Katalonijos sveikatos ir švietimo ministrai C. Ponsati ir T. Comin, kuriems taip pat yra pareikšti kaltinimai dėl kurstymo maištauti, nes jie padėjo organizuoti spalį įvykusį uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės.

T. Cominas irgi gyvena Belgijoje, o C. Ponsati dirba Škotijoje.

Toks sprendimas buvo priimtas Ispanijos teismui gruodį nuteisus jį už nepaklusnumą, nes jis per rinkimų kampaniją neliepė nuimti separatistų simbolių nuo viešųjų pastatų, ir uždraudė jam 18 mėnesių eiti viešąsias pareigas.

Q. Torra pareiškė apskųsiantis nutartį, įsigaliosiančią tik tuo atveju, jeigu ją patvirtins šalies Aukščiausiasis Teismas, kuris tikriausiai nagrinės bylą ne vieną mėnesį.

Jei sprendimas bus patvirtintas, Katalonijoje gali kilti nauja politinė krizė, galinti nuvesti iki pirmalaikių rinkimų šiame turtingame šiaurės rytų regione.

„Politiškai motyvuotas teismas negali atstatydinti manęs iš pareigų. Tai gali padaryti tik Katalonijos parlamentas“, – teisėjų verdiktą komentavo Q. Torra.

Kovą Ispanijoje rinkimų komisija liepė katalonų prezidentui pašalinti separatistų simbolius, kad būtų laikomasi institucinio neutralumo principo prieš balandžio mėnesį vykusius parlamento rinkimus.

Komisija ypač nepritarė plakatui su užrašu „Laisvė politiniams kaliniams ir tremtiniams“ ir pavaizduotu geltonu kaspinu, iškabintam prie Katalonijos regioninės vyriausybės būstinės. Tokiu būdu buvo reiškiama parama devyniems sulaikytiems Katalonijos separatistų lyderiams, spalį pasiųstiems už grotų daugeliui metų už nesėkmingą mėginimą 2017 metais paskelbti regiono nepriklausomybę.

Tas teismo sprendimas išprovokavo Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose virtinę piktų protestų, kuriuos dažnai temdė smurtas.

Katalonijos vyriausybė nepaisė dviejų terminų nuimti plakatą, bet galiausiai nusileido, kai įsikišti jau ruošėsi policija.

Katalonijos Aukštasis Teisingumo Teismas nutarė, kad Q. Torra „ryžtingai, nuolat ir atkakliai priešinosi“ rinkimų komisijos nurodymams, kurie „buvo diktuojami įstatymų nustatyta tvarka“.

Prokurorai prašo teismo metams ir aštuoniems mėnesiams uždrausti Quimui Torrai (Kimui Torai) dirbti valstybės tarnyboje. Dėl to jis negalėtų likti Katalonijos prezidento poste.

Q. Torros teismas prasideda Ispanijos Aukščiausiajam Teismui spalio 14 dieną devyniems katalonų separatistų lyderiams paskyrus ilgas įkalinimo bausmes dėl nesėkmingo 2017 metų bandymo paskelbti regiono nepriklausomybę. Nuosprendžiai išprovokavo piktų protestų bangą, per kurią ne kartą prasiveržė smurtas.

Kovo mėnesį Ispanijos rinkimų pareigūnai nurodė Q. Torrai nuimti separatistinius simbolius nuo valstybinių pastatų, kad būtų gerbiamas institucijų neutralumas prieš parlamento rinkimus balandį.

Pareigūnams ypač nepatiko transparantas prie Katalonijos regioninės vyriausybės būstinės „Laisvė politiniams kaliniams ir tremtiniams“, simbolizuojantis paramą praėjusį mėnesį nuteistiems katalonų separatistų lyderiams.

Katalonijos vyriausybė ignoravo du transparanto nukabinimo terminus, bet galiausiai nusileido prieš pat suplanuotą policijos įsikišimą.

Katalonijos parlamente ir vyriausybėje dominuoja separatistų partijos, bet pats regionas lieka labai susiskaldęs nepriklausomybės klausimu, o pastarojo meto krizė susiskaldymą tik padidino.

Katalonijos aukščiausiojo tribunolo pareiškime sakoma, kad teismas pradeda procesą prieš Q. Torrą dėl reikalavimų nevykdymo, tačiau teismo data nenurodoma.

Šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono prokurorai ragina 20 mėnesių nušalinti Q. Torrą nuo valstybės tarnybos. Tokiu atveju jis negalėtų toliau eiti regiono prezidento pareigų.

Kovo mėnesį Ispanijos rinkimų komisijos pareigūnai nurodė Q. Torrai nuimti separatistinius simbolius nuo visų valstybinių pastatų, kad būtų išsaugotas institucijų neutralumas prieš parlamento rinkimus. 

Šis reikalavimas buvo paskelbtas dėl plakato prie Katalonijos regiono vyriausybės būstinės, su užrašu „Laisvę politiniams kaliniams ir tremtiniams“, ir geltono kaspino, simbolizuojančio paramą suimties Katalonijos separatistų lyderiams.

Jie bus teisiami už vadovavimą nepavykusiam 2017 metų bandymui atsiskirti nuo Ispanijos.

Katalonijos vyriausybė dukart ignoravo terminą plakatui nuimti, bet pagaliau jį nukabino, įsikišti pasiruošus policijai.

C. Puigdemont'as „buvo areštuotas 11 val. 19 min, Šlėzvigo-Holšteino greitkelių policijos pajėgų“, sakė naujienų agentūrai AFP vokiečių policijos atstovas, dar pridūręs, kad remtasi išduotu europiniu arešto orderiu.

„Jis dabar yra policijos areštinėje“, – sakė atstovas.

C. Puigdemont'as suimtas praėjus vos dviem dienoms po to, kai Ispanijos teismas pažadėjo už „maištą“ teisti 13 Katalonijos lyderių, įskaitant ir C. Puigdemont'ą ir jo nominuotą įpėdinį Jordi Turullį (Žordį Turulį). Jeigu jie bus pripažinti kaltais, jiems grės kalėjimas iki 30 metų.

Penktadienį išduodamas tarptautinį arešto orderį C. Puigdemont'ui teisėjas Pablo Llarena (Pablas Ljarena) apkaltino nuverstąjį katalonų lyderį pernai spalį organizavus nepriklausomybės referendumą, nepaisant Madrido draudimo ir „didelės smurtingų incidentų grėsmės“.

C. Puigdemont'as ir keturi jo pavaduotojai pabėgo į Belgiją po to, kai spalį Katalonija paskelbė nepriklausomybę, dėl kurios Ispanija buvo įstumta į krizę.

Vėliau Ispanijos centrinė valdžia įvedė tiesioginį regiono valdymą. Nors per gruodį surengtus regioninius rinkimus už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos laimėjo daugumą, joms iki šiol nepavyko suformuoti vyriausybės, nes dauguma lyderių yra arba užsienyje, arba kalėjime.

Pats C. Puigdemont'as, būdamas Belgijoje, kovo pradžioje pareiškė atsisakantis ketinimo vėl tapti regiono prezidentu, nors pats dalyvavo gruodžio mėnesio rinkimuose.

Pakeliui į Belgiją

C. Puigdemont'as ketvirtadienį lankėsi Suomijoje, tačiau išvyko iš šalies, kad vietos policija jo nesuimtų. Vėliau jo C. Puigdemont'o partijos atstovė Anna Grabalosa patvirtino arešto Vokietijoje faktą ir pranešė: „Tai įvyko, kai jis kirto Danijos ir Vokietijos sieną. Su juo buvo elgiamasi deramai ir jo advokatai yra vietoje. Tai yra viskas, ką galiu pasakyti“.

C. Puigdemont'o advokatas Jaume Alonso Cuevillasas (Žaumė Alonsas Kueviljasas) tviteryje pranešė, kad C. Puigdemont'as buvo Vokietijos policijos suimtas, kai grįžo į Belgiją. „Jis vyko į Belgija, kad atsiduotų, kaip visada, Belgijos teismų valiai“, – sakė advokatas.

Tuo tarpu po Ispanijos teismo praėjusią savaitę priimto sprendimo teisti grupę separatistų Katalonijos parlamentas buvo įstumtas į dar sudėtingesnę padėtį, nes pagrindinis kandidatas į prezidento postą J. Turullis taip pat buvo suimtas. Taigi parlamentas jau trečią kartą negali nominuoti naujo prezidento.

Jeigu naujas prezidentas nebus išrinktas iki gegužės 22 d., Katalonijoje teks rengti naujus rinkimus.

Barselonoje – protestai

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Barselonoje protestavo prieš buvusio Katalonijos prezidento Carleso Puigdemonto (Karleso Pudžemono) sulaikymą Vokietijoje.

Protestuotojai susirinko La Ramblo bulvare, vėliau jie kartu ėjo prie Europos Komisijos biurų, skanduodami tokius šūkius, kaip „Puigdemontą į prezidentus“ ar „Laisvę politiniams kaliniams“.

Vokietijos policija anksčiau sekmadienį sulaikė iš Belgijos automobiliu atvykusį C. Puigdemontą pagal Ispanijos išduotą tarptautinį arešto orderį.

Ispanų Aukščiausiasis Teismas penktadienį paskelbė, kad C. Puigdemontas ir dar 12 katalonų bus teisiami dėl maišto, jiems pernai nesėkmingai bandžius atskirti Kataloniją nuo Ispanijos.

Jeigu būtų nuteisti, minėtiems katalonams grėstų iki 30 metų kalėjimo.

„Tai, ką jie daro pastarosiomis dienomis, yra visiškai neproporcinga, už nepriklausomybės norą su mumis elgiamasi kaip su nusikaltėliais“, – sakė proteste Barselonoje dalyvavusi 60-metė mokytoja Rosa Vela.

C. Puigdemontas iš Ispanijos į Belgiją pabėgo pernai spalio pabaigoje, kai Katalonijos parlamentas paskelbė vieno turtingiausių šalies regionų nepriklausomybę.

Stos prieš teismą Vokietijoje

Iš Katalonijos pabėgęs šio Ispanijos regiono prezidentas Carlesas Puigdemontas (Karlesas Pudžemonas) pirmadienį stos prieš teismą Vokietijoje, praėjus dienai po to, kai buvo čia sulaikytas.

„Vienintelis šio pasirodymo tikslas bus patvirtinti sulaikyto asmens tapatybę. Regioninis Šlėzvigo-Holšteino tribunolas Šlėzvige turės patvirtinti, kad sulaikytasis iš tikrųjų yra ponas Puigdemontas“, – nurodė teismo atstovai.

Išvengė arešto Suomijoje

Buvęs Katalonijos prezidentas Carles Puigdemont'as (Karlas Puidždemonas) išvengė Suomijos policijos mėginimų jį sulaikyti pagal Europos arešto orderį ir išvyko iš šalies, tai šeštadienį patvirtino jo advokatas.

Belgijoje savo noru tremtyje gyvenantis C. Puigdemont'as ketvirtadienį buvo atvykęs į Suomiją susitikti su šios šalies parlamentarais.

Katalonijoje įtampa vis stiprėja, atsiskirti nuo Ispanijos norinčiųjų partijos atsisakė planų siūlyti naują kandidatą į prezidento postą po paskutinio kandidato arešto.

„Aš patvirtinu, kad prezidento Puigdemont'o nebėra Suomijoje“, – pranešė tviteryje jo advokatas Jaume Alonso Cuevillasas (Žaumė Alonsas Kueviljasas), bet nenurodė, kur buvęs katalonų lyderis yra.

Vienas C. Puidemont'ą priėmusių suomių parlamentaras, Mikko Karna (Mikas Karna), šeštadienį taip pat tviteryje parašė gavęs informacijos, kad „Charlesas Puigdemont'as vakar nežinoma (transporto) priemone išvykęs į Belgiją“.

„Puigdemont'as patvirtino šiandien man, kad Belgijoje jis bendradarbiaus su valdžia“, – dar pridūrė M. Karna, anksčiau sakęs žiniasklaidai, kad su juo nebendravęs nuo penktadienio.

C. Puigdemont'o ieško Ispanija, kaltinanti jį „sukilimu“ ir „agitacija prieš valdžią“.

Katalonijos parlamento pirmininkas Roger Torrentas (Rožė Torentas) šeštadienį atšaukė balsavimą, kuriuo regiono prezidentu turėjo būti išrinktas kalinamas separatistų lyderis. Balsavimo dėl Jordi Turullo (Žordi Turulo), buvusio regiono ministro, kandidatūros nebus, paskelbė jis.

J. Turullas yra tarp penkių separatistų lyderių, kurie penktadienį buvo sulaikyti Ispanijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, nagrinėjančio bylą dėl nesėkmingo Katalonijos bandymo atsiskirti nuo Ispanijos, sprendimu.

Separatistų dauguma Katalonijos parlamente turėjo šansą išrinkti J. Turullą ketvirtadienį, bet jų bloko kraštutinis kairysis sparnas susilaikydamas šią galimybę sužlugdė.

„Nekelsiu savo kandidatūros į regiono prezidentus“, – pareiškė C. Puigdemont'as vaizdo įraše, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Belgijoje darytame vaizdo įraše buvęs Katalonijos lyderis matomas stovintis Katalonijos ir Europos Sąjungos vėliavų fone.

55 metų C. Puigdemont'as paragino „kiek įmanoma greičiau“ pasirinkti naują kandidatą iš Katalonijos separatistų bloko. Separatistai laimėjo pernai gruodį vykusius rinkimus šiame regione, kurio visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.

Naujo kandidato iškėlimas galėtų atverti kelią Katalonijoje pagaliau suformuoti normaliai funkcionuojančią vyriausybę ir susigrąžinti autonomiją. Madridas perėmė šio turtingo regiono kontrolę po to, kai Katalonijos parlamentas spalį pamėgino paskelbti nepriklausomybę.

Madridas sveikino C. Puigdemont'o žingsnį, o vienas šaltinis Ispanijos vyriausybėje sakė, jog dabar reikia, kad Katalonijoje kiek įmanoma greičiau būtų paskirtas naujas vadovas.

Įkalintas lyderis?

C. Puigdemont'as žadėjo toliau stengtis atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į katalonų nepriklausomybės siekį. Separatistai kaltina Madridą, kad dėl bandymo atsiskirti šis ėmėsi represinių priemonių regione. Buvęs vadovas sakė, kad jis kartu su savo advokatais dėl to ketina kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR).

C. Puigdemont'as taip pat išreiškė savo palaikymą už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios įtakingos pilietinės organizacijos „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC) vadovui Jordi Sanchezui (Žordžiui Sankesui) ir sakė, jog norėtų matyti jį regiono prezidento poste.

Tokia galimybė šiuo metu atrodo sunkiai įgyvendinama, turint galvoje, kad J. Sanchezas jau ilgiau nei keturis mėnesius yra už grotų ir jam yra pareikšti įtarimai dėl raginimo maištauti. ANC vadovas yra vienas iš keturių separatistų, atsidūrusių už grotų dėl regiono bandymo atsiskirti nuo Ispanijos.

J. Sanchezas kaltinamas pernai rugsėjį organizavęs didžiulio masto protestą, kai Ispanijos policija prie spalio 1 dieną numatytą ir Madrido uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės surengė reidą į Katalonijos administracijos ekonominių reikalų biurą.

Katalonijos valdžios teigimu, smurto aptemdytame referendume dalyvavo apie 43 proc. regiono gyventojų, iš kurių 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Madridas šio plebiscito nepripažino.

Spalio 27 dieną Katalonijos įstatymų leidėjai paskelbė regiono nepriklausomybę. Reaguodama į šį žingsnį, Ispanijos vyriausybė atėmė iš regiono autonomiją, atleido separatistų vyriausybę ir paleido parlamentą, o gruodžio 21 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

C. Puigdemont'as netrukus po nepriklausomybės paskelbimo išvyko į Belgiją. jam buvo pareikšti kaltinimai maišto kurstymu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų švaistymu.

Visgi net būdamas užsienyje jis gruodį vykusiuose rinkimuose atvedė į pergalę separatistų bloką, išsaugojusį absoliučią daugumą parlamente.

„Nepasiduosime“

Po regioninių rinkimų C. Puigdemont'as buvo įvardytas kaip vienintelis separatistų kandidatas į prezidentus. Jis pats tvirtino, jog pažangių technologijų pagalba galėtų vadovauti Katalonijai ir būdamas užsienyje.

Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs centrinės vyriausybės pateiktą skundą, nusprendė, kad C. Puigdemont'as turi būti parlamente Barselonoje, kad įstatymų leidėjai galėtų jį paskirti regiono vadovu.

Dėl šios kliūties Katalonijos parlamento pirmininkas, taip pat priklausantis separatistų blokui, sausį atidėjo svarbų balsavimą dėl C. Puigdemomt'o perrinkimo regiono prezidentu.

Nuo tada separatistų partijos intensyviai derasi, kaip reikėtų elgtis toliau.

Pasigirdo siūlymų, kad C. Puigdemont'as galėtų atlikti „simbolinį“ vaidmenį būdamas Belgijoje, o paskirtas naujas prezidentas vadovautų Katalonijai iš Barselonos.

Ketvirtadienį separatistų kontroliuojamas Katalonijos parlamentas pritarė dokumentui, ginančiam C. Puigdemont'ą kaip „legitimų“ kandidatą į regiono vadovo postą. Visgi daugelis šį žingsnį traktuoja kaip bandymą paskatinti C. Puigdemont'ą neprarandant autoriteto atsisakyti savo ketinimų vadovauti regionui.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše C. Puigdemont'as sakė, jog atsisako siekio vėl vadovauti Katalonijai, kad regione galėtų būti suformuota vyriausybė ir jis greičiau atsikratytų tiesioginio Madrido valdymo.

„Mes nenusileidime, nepasiduosime“, – kalbėjo jis.

„Žinau, kad mūsų laukia ilgas ir sunkus kelias“, – pridūrė C. Puigdemont'as.

Ispanijos prokurorai penktadienį iškėlė bylą Katalonijos prezidentui Arturui Masui, kuris organizavo simbolinį referendumą dėl regiono nepriklausomybės, nepaklusdamas teismo draudimui.

A.Masas, jo pavaduotoja Joana Ortega (Žoana Ortega) ir Katalonijos švietimo ministrė Irene Rigau (Irenė Rigau) bus patraukti atsakomybėn dėl pilietinio nepaklusnumo, įgaliojimų viršijimo, pareigų nevykdymo ir viešųjų lėšų grobstymo, sakoma prokuratūros pranešime.

Prokurorai dar trečiadienį nurodė, kad imsis teisinių veiksmų prieš šiuos tris pareigūnus, bet neįvardijo, kokie nusikaltimai jiems inkriminuojami.

Jeigu A.Maso kaltė dėl pilietinio nepaklusnumo arba įgaliojimų viršijimo būtų pripažinta, iš jo gali būti keleriems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Už viešųjų lėšų pasisavinimą gresia laisvės atėmimas 3–6 metams.

A.Masas sakė, kad prokurorų pastangos iškelti jam bylą dėl referendumo, kuriam vadovavo nepriklausomybės aktyvistų organizacijos, yra „labai nuviliančios“.

„Liūdna matyti, kad tuo metu, kai Katalonijos žmonės nori išreikšti savo nuomonę ..., valstybės reakcija sklinda iš teismų ir prokurorų“, – jis pareiškė per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Katalonijos vyriausybė paskelbė, kad 2,3 mln. žmonių dalyvavo lapkričio 9-ąją surengtame balsavime, kurį A.Masas organizavo, kai centrinė vyriausybė teisiškai blokavo jo planus surengti oficialų neprivalomąjį referendumą tuo klausimu.

Apie 1,86 mln. dalyvių (apie 80 proc.) balsavo už nepriklausomybę.

Teisę pareikšti savo valią turėjo iš viso 5,4 mln. rinkėjų nuo 16 metų amžiaus.

A.Masas gyrė įvykusį plebiscitą kaip „visišką sėkmę“, bet Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) tvirtino, kad tai buvo „didelė nesėkmė“, kadangi „du trečdaliai katalonų nekreipė jokio dėmesio“.

Reikalavimai pertvarkyti Kataloniją į nepriklausomą valstybę sustiprėjo pastaraisiais metais; juos skatino ekonomikos krizės.

Katalonai skundžiasi, kad regiono gaunamos investicijos neproporcingos jų sumokamiems mokesčiams. Jie taip pat kaltina centrinę Madrido vyriausybę kišimusi į regiono kalbos ir švietimo politiką.