Tokie 38-erių S. Koizumi pasisakymai praėjus dienai po to, kai jis tapo trečiu jauniausiu ministru Japonijos istorijoje, gali sukelti konfliktą tarp jo ir už branduolinės energetikos plėtrą pasisakančio premjero Shinzo Abes, rašo britų laikraštis „The Guardian“.

„Norėčiau ištirti, kaip mes galėtume juos demontuoti, o ne išlaikyti. Mes pasmerkti, jei leisime įvykti dar vienai branduolinei katastrofai“, – sakė S. Koizumi.

Japonijos vyriausybės tikisi, kad branduolinė energetika 2030 m. patenkins 20-22 proc. šalies energijos poreikio. Aktyvistai savo ruožtu kritikuoja Vyriausybę ir teigia, kad atominės elektrinės (AE) visada kels grėsmę Japonijai, nes šalis yra seismiškai aktyvioje zonoje, kuriai dažnai smogia stiprūs žemės drebėjimai ir cunamiai.

Pats premjeras Sh. Abe ragino atkurti atominių jėgainių veiklą šalyje. Pasak jo, būtent branduolinė energetika padės Japonijai sumažinti anglies dioksido (CO2) taršą.

Visi 54 Japonijos branduoliniai reaktoriai buvo išjungti po to, kai didžiulis cunamis 2011 m. kovą sukėlė katastrofą Fukušimos Daiči AE.

Branduolinėse jėgainėse iki Fukušimos katastrofos buvo pagaminama apie 30 proc. Japonijos elektros energijos. Šiuo metu tik 9 iš 54 reaktorių veikla yra atnaujinta.

Jaunajam aplinkos ministrui S. Koizumi kilo dar vienas nelengvas iššūkis – ką daryti su daugiau nei milijonu tonų radioaktyviomis dalelėmis užteršto vandens, kuris yra kaupiamas Fukušimos AE.

Antradienį Japonijos vyriausybėje pasigirdo siūlymų užterštą vandenį praskiesti ir tiesiog išpilti į Ramųjį vandenyną. Tokie pasiūlymai įsiutino žvejų bendruomenę ir kaimyninę Pietų Korėją.