ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC).

Kita vertus, nacionalinės priežiūros institucijos ir oro bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai kaukėmis dengtų burną ir nosį.

„Nuo kitos savaitės veido kaukės neturės būti privalomos visais atvejais keliaujant lėktuvu, ir tai iš esmės atitinka besikeičiančius nacionalinių valdžios institucijų reikalavimus viešajam transportui“, – sakoma EASA vykdomojo direktoriaus Patricko Ky (Patriko Ki) pareiškime.

„Keleiviams ir įgulos nariams tai bus didelis žingsnis pirmyn, normalizuojant keliones oro transportu“, – nurodoma jame.

Nepaisant naujų rekomendacijų, Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti ES narė ir didžiausia bloko ekonomika, sakė neplanuojanti atšaukti reikalavimo dėvėti kaukes orlaiviuose.

„Reikalavimas dėvėti kaukes lėktuvuose toliau lieka galioti visiems vidaus maršrutams, taip pat reisams iš Vokietijos ir į ją“, – elektroniniu paštu išplatintame pranešime nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Hanno Kautzas (Hanas Kaucas).

„Nėra pasaulio mastu nuoseklaus požiūrio“

EASA pranešė, kad nuo pirmadienio „taisyklės dėl kaukių (dėvėjimo) ir toliau skirsis, priklausomai nuo oro linijų“.

Pranešime sakoma, kad „skrydžiuose į paskirties vietą, kur viešajame transporte vis dar privaloma dėvėti kaukes, turėtų būti toliau skatinamas kaukių dėvėjimas“.

Labiausiai pažeidžiami keleiviai, turintys kitų sveikatos problemų, „galėtų ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, nepaisant galiojančios tvarkos“, priduriama jame.

EASA nurodė, kad keleiviai taip pat yra raginami laikytis saugaus atstumo oro uostuose, tačiau skrydžių operatoriai turėtų laikytis „pragmatiško požiūrio“, kad išvengtų priemonių, „dėl kurių galėtų susidaryti keleivių spūstys kitoje keleivio kelionės vietoje“.

Tuo metu Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) sveikino naujas ES taisykles, bet pripažino, kad padėtis tarptautiniu mastu yra sudėtingesnė.

„Nors kitą savaitę įsigalios Europos protokolas, nėra pasaulio mastu nuoseklaus požiūrio dėl kaukių dėvėjimo orlaiviuose“, – sakė IATA generalinio direktoriaus Willie Walsho (Vilio Volšo) pranešime.

„Oro bendrovės privalo laikytis taisyklių, taikomų jų aptarnaujamiems maršrutams. Orlaivių įgulos žinos, kokias taisykles taikyti, ir kritiškai svarbu, kad keleiviai vykdytų jų nurodymus“, – pridūrė jis.

W. Walshas rašo, kad IATA prašo visų keleivių „gerbti kitų žmonių sprendimą savanoriškai dėvėti kaukes, net jeigu tai neprivalu“.

Prognozuojama, kad šią vasarą Europoje lėktuvais gabenamų keleivių skaičius priartės prie buvusio iki COVID-19 pandemijos, nepaisant brangstančių degalų, karo Ukrainoje ir infliacijos.

„Lankytojams kaukių dėvėjimas bus privalomas“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad pats pacientų lankymas taps laisvesnis, bet „pačią tvarką nustatys įstaigos vadovas“.

„Įstaiga įstaigai nelygi. Vienos įstaigos dar turės covidinių, jautrių imunosupresinių skyrių, kitos įstaigos daugiau teiks planinių paslaugų“, – kalbėjo ministerijos atstovė.

Gydymo įstaigos vadovas taip pat nuspręs ir dėl prievolės kaukę dėvėti darbuotojams.

Vyriausybė kiek anksčiau atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios.

Nebelieka mobiliųjų punktų

A. Bilotienė Motiejūnienė pabrėžė, kad poliklinikose kaukių dėvėjimo tvarką nustatys jų vadovai, o visur kitur šalyje jos taps rekomenduojamos.

Tuo metu lėktuvu keliaujant į kitą šalį kaukes taip pat gali tekti užsidėti, nors oro uostuose jos nebus būtinos.

„Tvarką dėl kaukių gali nustatyti vežėjai“, – sakė ji.

Baigus galioti ekstremaliajai situacijai, taip pat neliks mobiliųjų punktų, koronavirusinės infekcijos diagnostika bus atliekama poliklinikose, naudojant profesionalius greituosius antigeno testus.

„Mobiliųjų punktų nebelieka, turime kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centrą. Ten, kur esame prisirašę prie šeimos gydytojo“, – nurodė viceministrė.

Pasak jos, šiuo metu tyrimus kol kas atlieka tik pavienės poliklinikos.

„Kiekvienas pirminis sveikatos priežiūros centras, poliklinika turės galimybę turėti greituosius antigeno testus, juos išduos Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jų turime pakankamai, tai neturėtų būti problema“,– sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Jei įstaiga neturi galimybių (...), ta įstaiga, kaip ir kitoms paslaugoms, susidarys sutartį su šalia esančiomis įstaigomis“, – pridūrė ji.

Nuo gegužės pradžios prievolės izoliuotis neliks net sergantiems COVID-19, tai bus rekomenduojama, kaip ir kitų peršalimo ligų atvejais.

Be to, karštoji koronaviruso linija 1808 taip pat sumažins savo paslaugų spektrą – neberegistruos koronaviruso tyrimui, skiepui.

„(1808 linijoje – BNS) vis dar turime klausimus susijusius su ukrainiečiais, (...) suteikiama toliau informacija, kur galėtų kreiptis skubios konsultacijos, viskas, kas susiję su covidu kažkuriam laikotarpiui išlieka“, – teigė viceministrė.

Atsisakoma periodinio testavimo mokyklose

A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, pandemijos valdymo tvarka keičiasi ir mokyklose.

„Atsisakoma periodinio testavimo savikontrolės testais. Jei vaikas blogai pasijunta, visos mokyklos turi galimybę testuoti vaiką, klasę“, – sakė ji.

Viceministrė pabrėžė, kad tam taip pat būtina turėti ir tėvų sutikimą.

„Jei nėra tėvų sutikimo, simptominį vaiką mes išleidžiame namo ir tuomet priima sprendimus tėvai“, – kalbėjo SAM atstovė.

Pasak jos, mokykla taip pat galės nuspręsti testuoti ir sąlytį turėjusius vaikus, tačiau tam taip pat reikės tėvų sutikimo.

NVSC nebetirs pavienių atvejų

SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė spaudos konferencijoje teigė, kad kiekvienu koronaviruso atveju „epidemiologinis tyrimas nebus atliekamas“.

„Nebebus apklausiamas kiekvienas atvejis, nebereikės pildyti atvejo anketos“, – sakė ji.

G. Megelinskienės teigimu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) toliau tirs socialinės globos įstaigose kilusius ligos protrūkius, pagal poreikį – ir ligoninėse.

Viceministrė teigimu, šiuos pokyčius leidžia priimti gerėjanti epidemiologinė situacija, aukštas imunizacijos lygis.

„Mes nesakome kad jos (koronaviruso infekcijos – BNS) nebelieka, mes sakome, kad ji yra valdoma“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Kiekvienas apribojimo panaikinimas veikia teigiamai, kiekvienas ribojimo įvedimas – neigiamai. Nebūtinai, kad tiesiogiai, kaip, tarkime, galimybių pasas, kai fiziškai negali ateiti, bet tai yra ženklas. Restoranas kartu yra ir pramoga, tai nesijauti taip, kaip jausdavaisi visados, kai esi su kauke“, – Eltai teigė G. Balnys.

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pažymi, kad prekybos centruose kontaktas tarp klientų ir darbuotojų ir taip yra minimalus, o saugumo užtikrinimo priemonės, kaip patalpų ventiliacija, dezinfekcija ir toliau išliks.

„Manome, kad sprendimas tikrai buvo pribrendęs. Juo labiau kad ir kitos valstybės reikalavimus švelnina. Latvija nuo balandžio 1 d. atsisakė. Tai tikrai jau kurį laiką laukėme šito sprendimo“, – kalbėjo R. Vainienė.

Prekybininkų atstovės svarsto, kad kaukių reikalavimo panaikinimas sumažins ir įtampas, kurių, jos teigimu, vis dar pasitaikydavo.

„Kaukes jau dalindavo nemokamai, bet vis tiek žmonės dar netaisyklingai užsidėdavo. Tai tikrai nusiėmė labai didelė našta aiškinti, prašyti kliento“, – tvirtino ji.

Kiekvienas apribojimo panaikinimas veikia teigiamai, kiekvienas ribojimo įvedimas – neigiamai.

Atkreipia dėmesį, kad rekomendacijos išlieka

Tačiau R. Vainienė akcentavo, kad reikia nepamiršti, jog rekomendacija dėl kaukių dėvėjimo išlieka. Todėl ji siūlo kiekvienam klientui pačiam apsvarstyti ir sąmoningai įvertinti šios priemonės reikalingumą.

„Manome, kad žmonės turėtų nepamiršti, jog visos dėžutės naujų kaukių nereikėtų išmesti į šiukšliadėžę, o naudoti įsivertinus savo asmeninę situaciją. Kiek laiko praleisi parduotuvėje ar kitoje vietoje, kiek imunitetas stiprus. Tokius dalykus reikėtų turėti galvoje“, – pažymi ji.

Nors, pasak viešojo maitinimo įstaigų atstovo, restoranuose liko tik rekomendacinio pobūdžio priemonės, jis taip pat paragino klientus išlikti sąmoningus ir laikytis saugių atstumų.

„Jeigu yra galimybė, laisvų vietų, tai nebūtina sėstis prie gretimo stalo, kur sėdi nepažįstami klientai. Reikia laikytis protingumo. Jeigu leidžia galimybės, tai reikėtų patiems išlaikyti atstumus. Rankų plovimas, tokie įpročiai turėtų likti“, – tikino G. Balnys.

Atsisakyta ir kitų reikalavimų

Tačiau, bendrai vertindamas pirmadienį priimtus pandemijos valdymo pakeitimus, restoranų atstovas tvirtino, kad nuo šiol klientams vėl bus galima teikti visavertį paslaugų kompleksą.

„Panaikintos ne tik kaukės. Tarkime, mes dabar jau galime klientams duoti pledukus. Galima servetėles laikyti ant stalų. Tai sprendžiasi ir patogumo klausimai“, – aiškino G. Balnys.

Vis tik prekybininkų atstovė atkreipia dėmesį, kad ne visi COVID-19 reikalavimai verslui jau yra panaikinti. Pasak jos, viena iš privalomų priemonių – paviršių dezinfekcija išlieka. Tiesa, kartu R. Vainienė priduria, kad dabar įmonėms numatyti lankstesni reikalavimai.

„Iš dalies atsižvelgta į mūsų siūlymą dezinfekuoti pagal poreikį. Ne du kartus į dieną mažiausiai, kaip kad buvo, bet pagal poreikį. Krepšelius, vežimėlių rankenas reikia dažniau dezinfekuoti, o pavyzdžiui, kažkokius šviestuvų jungiklius gal ir rečiau reikėtų dezinfekuoti. Tai dabar padaryta, kad bent vieną kartą per dieną, o visur kitur pagal poreikį“, – aiškino Prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Taip pat ji priduria, kad prekybos vietose reikalavimas dėl dviejų metrų saugaus atstumo laikymosi taip pat tebėra taikomas.

„Tiesą pasakius, mes jau galvojome, kad ir dviejų metrų reikalavimas bus panaikintas. Dėl to, kad pirkėjų srautai tikrai yra sumenkę, jie jau įprato rečiau vaikščioti į parduotuves“, – teigė R. Vainienė.

ELTA primena, kad atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo šio pirmadienio keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka, skelbia SAM. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas, pabrėžia SAM. Sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte kaukių dėvėjimas ir toliau išlieka privalomas.

Visai atsisakyti dar anksti

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo balandžio 4-osios atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, tačiau išlieka būtinybė jas dėvėti sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte.

Taip pat bus trumpinamas ir izoliavimo laikotarpis. COVID-19 sergančiųjų izoliacija nuo šiol truks penkias dienas.

Pasak Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, žmonių sąmoningumas dingti neturėtų.

"Svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog tai yra dėl jų pačių. Ne kažkokiems tikrintojams ar kontrolieriams. Operacijų vadovo sprendimu, kaukes, geriau respiratorius, reikalinga dėvėti ten, kur yra dideli žmonių susibūrimai. Kitur tai išlieka kaip rekomendacija. Svarbu, kad šitai suprastų tie, kurie turi peršalimo ligų požymių. Kad žmonės, būdami tarp kitų, ypač uždarose erdvėse, užsidėtų kaukę. Yra dalis žmonių, kuriuos tos kaukės erzina. Bet kiekvienas atsakingas už savo sveikatą. Nesiūlyčiau kaukių atsisakyti, o tiesiog protingai jas naudoti", – teigė R.Grigaliūnas.

Nesiūlyčiau kaukių atsisakyti, o tiesiog protingai jas naudoti.

Serga ir gripu

Nors kaukių dėvėjimas tapo tik rekomenduojamas, kiti saugumo reikalavimai nepanaikinami.

"Kaukės išlieka ten, kur teikiamos kontaktinės paslaugos. Išlieka ir srautų valdymas, patalpų vėdinimas, rankų higiena, prašymas, kad tie, kurie turi peršalimo ligos požymių, visur nevaikštinėtų. Šie dalykai niekur nedingo", – kalbėjo Klaipėdos departamento vadovas.

Pašnekovas tikino, kad Klaipėdoje sergamumo rodikliai išties mažėja, tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol reikėtų pamiršti reikalavimus.

"Lietuvoje turime iki 3 tūkst. susirgimų. Tai tikrai ne ta situacija, kai galima atsipalaiduoti. Rodiklis mažėja, tai labai gerai, bet jeigu žiūrėtume į statistiką, Lietuva dar neišėjo iš tos juodos spalvos zonos. Dar toli gražu iki to. Mieste sergamumo rodiklis siekia 1,8 tūkst. Kitas svarbus dalykas – užpraėjusią savaitę padidėjo sergamumas gripu. Vieną savaitę buvo užregistruotas 21 atvejis, kitą – 19. Vadinasi, rekomendacijų nesilaikymas gali pridaryti ir kitų bėdų", – mintimis dalijosi R.Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Padėjo vakcinacija

R.Grigaliūno nuomone, didesnių sergamumo protrūkių, laikui bėgant, neturėtų būti.

"Nemažai žmonių jau yra persirgę, yra dalis ir vakcinuotųjų. Persirgusiųjų ir vakcinuotųjų jau galbūt yra ir per milijoną. Jeigu žmogus nebuvo vakcinuotas ir nebuvo susidūręs su virusu, tai tikimybė nemaža, kad gali sirgti sunkia forma. Bet jeigu buvo visiškai vakcinuotas ar paskiepytas ne pagal visą schemą, žmogus vis tiek perserga lengviau. Tačiau po persirgimo išlenda įvairios komplikacijos, į kurias žiūrima lengvabūdiškai. Pliusas tas, kad visur skaičiai mažėja. Kažkiek ir oro sąlygos daro teigiamos įtakos. Žmonės daugiau laiko būna gryname ore, mažiau patalpose", – sakė vadovas.

Vaikai nesilaiko reikalavimų

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės teigimu, ugdymo įstaigose moksleiviai kaukes dėvi ne pagal higienos normas.

"Tinkamas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką, jei kartu taikomos kitos visuomenės sveikatos priemonės – rankų higiena, fizinis atstumas, čiaudėjimo etiketas, tinkamas patalpų vėdinimas  ir kitos. Tačiau tikrai pastebima tendencija, kad mokiniai ne visada dėvi kaukes taisyklingai, dažnai jų laiku nepakeičia, jos laikomos kuprinėse, kišenėse ne itin higieniškai. Klasėse vaikai praleidžia daug laiko, tad esant užkratui, tikimybė susirgti išlieka tiek būnant su kauke, tiek be jos. Kaukės dėvėjimas aktualesnis būtų tose erdvėse, kur mokiniai susitinka su kitų klasių mokiniais", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Sveikatos biuro direktorė teigė, kad vaikų susirgimų skaičiaus mažėjimas ugdymo įstaigose tikrai pastebimas.

"Užpraėjusią savaitę Klaipėdos bendrojo ugdymo įstaigose atlikti 18 469 COVID-19 greitųjų antigenų testai. Gauti 43 teigiami atsakymai, iš kurių 37 buvo patikslinti PGR testais mobiliajame punkte. Iš jų nustatyti 36 teigiami atvejai. Iš viso serga 29 pedagogai, kitų darbuotojų – 3, mokinių – 247. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose 501 ikimokyklinio amžiaus vaikui buvo atlikti testai "čiulpinukais". Teigiamų atvejų nenustatyta. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose serga 8 pedagogai, kitų darbuotojų – 12, vaikų – 47", – skelbė direktorė.

„Nuo ateinančios savaitės turėtų pasikeisti kaukių dėvėjimas, nes turime šalių praktikas – jos yra skirtingos, mes tikriausiai pasirinksime tokią vidutinę, dar šiek tiek su saugumu susijusią, kadangi vis tiek yra atmainos, nėra taip ramu ir Europoje, ir pas mus“, – trečiadienį žurnalistams sakė viceministrė.

„Tačiau esant stabiliai situacijai bus keičiama kaukių dėvėjimo tvarka, konkrečiai – privalomas kaukių dėvėjimas liktų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos, globos ir viešajame transporte, visur kitur kaukių dėvėjimas taps rekomenduojamas“, – pridūrė ji.

Tačiau ji pridūrė, kad visuomenė „kviečiama įsivertinti“, kada reikėtų užsidėti veido kaukę, ypač renginiuose.

„Kadangi, saugant save ir aplinkinius galbūt tam tikruose renginiuose, įvertinus situaciją, reikėtų pasirinkti saugesnį rekomenduojamą variantą – dėvėti kaukes“, – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Lietuvoje šiuo metu galioja reikalavimas parduotuvėse, paslaugų teikimo vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.

Oficialiai įvesti trys pakeitimai, kurie susiję su vakcinacija ir kaukių dėvėjimu:

– Nuo šiol komanda galės pasirinkti, ar reikia dėvėti kaukes ant suolo sėdintiems asmenims.

– Asmenys, kurie pasiskiepijo arba persirgo COVID-19, nebeprivalės testuotis prieš ir po rungtynių.

– Neberibojamas asmenų kiekis suolelio zonoje.

Šie pakitimai galios tiek Eurolygos, tiek Europos taurės turnyruose. Tvarką keisti nuspręsta, kai sumažėjo koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius. Atliktas tyrimas parodė, kad omikron atmainos plitimas pastarosiomis savaitėmis nebebuvo toks gajus.

Reikalavimas bus taikomas kasdienėje aplinkoje, pavyzdžiui, viešajame transporte ar apsipirkinėjant.

Šiam žingsniui Danijos parlamento Epidemijų komiteto dauguma pritarė vėlyvą ketvirtadienio vakarą, gavusi Danijos vyriausybės ir kai kurių komiteto narių prašymą, transliuotojui TV2 sakė keli komiteto nariai.

Vyriausybė nepateikė rekomendacijos, ar mažmeninės prekybos darbuotojai taip pat turėtų dėvėti kaukes.

Naujausiomis taisyklėmis taip pat sutrumpinamas testų galiojimo laikotarpis, TV2 sakė sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke. Neigiami PGR testai galios tik 72 valandas, o greitieji testai – 48 valandas, t. y. abiem atvejais sutrumpės 24 valandomis.

Danai jau kelis mėnesius neprivalo dėvėti kaukių viešose vietose, o paskutiniai šalyje likę apribojimai buvo panaikinti rugsėjo viduryje.

Tačiau prieš dvi savaites vyriausybė vėl įvedė reikalavimą žmonėms naudoti COVID-19 pasą, nes padaugėjo užsikrėtimo atvejų. Pasas leidžia žmonėms įrodyti, kad jie buvo paskiepyti, pasveiko arba jų testas buvo neigiamas, kad galėtų lankytis, pavyzdžiui, koncertuose ar restoranuose.

Kai kuriems toks reikalavimas – naujiena. „Negirdėjau dar“, – tarstelėjo vyras.

„Nuo pirmadienio?“ – nustebusi klausė moteris.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad kaukių dėvėjimo tvarka griežtinama, nes delta atmaina greičiau plinta, o sergamumas nemažėja.

Anot vyriausiosios epidemiologės Loretos Ašoklienės, medicininė kaukė nuo virusų apsaugo geriau nei medžiaginė. „Pagaminta pagal Europos standartus ir yra numatytas jos efektyvumas, ji yra žymiai efektyvesnė nei tos nemedicininės kaukės, kurios, žinoma, šiek tiek sulaiko, sakykime, su iškvepiamu oru lašelius, tačiau vis tik jų efektyvumas yra gerokai mažesnis nei medicininių kaukių“, – teigė specialistė.

Tačiau ne visiems žmonėms reikalavimas dėvėti vien medicinines kaukes ar respiratorius patinka. „Labai kenkia odai ir respiratoriai, ir medicininės (kaukės, – red. past.). Nežinau, kaip kitiems, bet man tikrai. Dermatologas išrašė tepalų už 100 eurų. Ir man tik šita tinka. Aš nesutinku“, – teigė praeivė.

„Teks keisti. Man atrodo, kažkam uždirbti reikia. Va ir viskas. Todėl, kad aš su medžiagine, pareinu po visos dienos, ją išskalbiu ir vėl aš ją dėviu. Aš nemanau, kad tai labai blogai“, – tikino pašnekovė.

„Mėtosi, sakykime, tie mūsų valdžios vyrai. Leidžia kažkurį laiką, ir geriau, ir blogiau. O paskui vėl apkeičia, tai labiausiai glumina. O šiaip pripratome prisitaikyti – reikia, tai reikia“, – teigė kita moteris.

„Tai gerai, jeigu reikės tai ir dėsimės. Dėl savo sveikatos viską reikia“, – žurnalistams sakė praeivė.

„Jeigu specialistai taip liepia, vadinasi, jie žino. Vadinasi, tai yra gerai“, – teigė kita pašnekovė.

Plačiau – vaizdo įraše:

„Šią situaciją matyčiau kaip rudens periodo situaciją. Tai yra ruduo, vėstantys orai. Tik prieš savaitę iš tiesų buvo tas laikas, kai visi šildymus įsijungė, oras tikrai šaltas. Natūralu, kad prasideda įvairios viršutinių kvėpavimo takų, virusinės ligos. Ir, žinoma, COVID-19 virusui labai palanki terpė plisti. Iškart ir matome tokį šoktelėjusį naujų atvejų skaičių. Ir sezoniškumas turi įtakos, ir mūsų žmonių visuotinis atsipalaidavimas. Kodėl visi sako: Skandinavijoje taip ir taip, Skandinavijoje nebereikia dėvėti kaukių, padaryti visi atlaisvinimai. Bet žmonės ten yra drausmingesni. Jei yra rekomendacija dėvėti kaukes, tai jie rekomendacijų klauso. O pas mus, kaip tikrai žinome, rekomendacija dėvėti kaukę yra lygi nedėvėti. Tas viruso plitimas aktyvesnis“, – teigė pašnekovė.

Pas mus, kaip tikrai žinome, rekomendacija dėvėti kaukę yra lygi nedėvėti.

„Vakcinacijos skaičiai paskutiniu metu nebedidėja. Tiek žmonių, kurie laisvanoriškai ar truputėlį su paskatinimu pasiskiepijo, tai, ko gero, ir yra tas procentas, kai labai sudėtinga bus pasiekti dar didesnius skaičius“, – kalbėjo I. Šimonytės patarėja.

Pasak Ž. Gudlevičienės, didesnius skiepijimo skaičius pasiekti vis dar galima, tačiau čia reikalingas individualus darbas. „Nors ir 10 proc. paskiepijimas bus ir ilgesnis, ir sudėtingesnis procesas. Reikia individualaus darbo. Jau čia tikrai nebe masinė vakcinacija. Jeigu žmonės nenori skiepytis, atsisako ir rekomendacijų nesilaiko, yra sugrąžinta ta prievolė vidaus aplinkoje: dėvėti visiems kaukes, o jeigu esame lauke ir negalime užtikrinti dviejų metrų atstumo tarp žmonių, irgi tuomet reikės dėvėti kaukes“, – teigė Ž. Gudlevičienė.

Ar šios priemonės pakaks sustabdyti, o gal net „perlaužti“ į teigiamą pusę kylančią COVID-19 bangą? Ar pakaks kaukių dėvėjimo uždarose patalpose ir raginimo dirbti nuotoliniu būdu? „Sakyčiau, kad tai bus laikina priemonė, kuri padėtų suplokštinti kreivę. Ir kad kuo mažiau būtų užsikrėtimų, hospitalizuojamų žmonių, ir aišku kuo mažiau mirčių. Bet žinoma, viena ir kita priemonė turi tam tikrą jos veikimo laiką. Kol viena priemonė veikia, turime galvoti, kas toliau“, – teigė premjerės patarėja.

Dalies žmonių nuomone, priimti sprendimai mažai kuo skiriasi nuo karantino režimo: nuotolinis darbas, kaukės. „Absoliučiai nesutikčiau. Vis dėlto nuotolinis darbas nėra privalomas, bet yra rekomenduojamas. Čia mūsų visuomenės požiūris. Šiandien girdėjau nuomonę, kodėl virusas plinta vienoje ar kitoje įmonėje? Atėjo žmogus, jam pamatuota temperatūra, jos nebuvo, bet jam skaudėjo galvą, čiaudėjo, kosėjo, visą dieną prasėdėjo ofise. Sugrįžus namo jam pakilo temperatūra, pasidarė PGR testą ir jis buvo teigiamas. Man iškart kilo klausimas: kodėl žmogus čiaudėdamas ir kosėdamas ėjo į darbą? Mes tiesiog esame įpratę, kad kaip nors aš nueisiu, prabūsiu, arbatėlių darbe pagersiu, bet ofise sėdėjo ir kiti žmonės, ir jie taip pat užsikrėtė. Dar kartą pažiūrėkime į save. Mes labai garsiai kalbame – pajutę nors minimaliausius simptomus – peršti gerklę, lyg prasidėjo čiaudulys – išeikime į tą nuotolinį darbą. Bent dviem ar trim dienom. Suvaldykime tą viruso plitimą savo organizme. Ir tik tikrai būdami sveiki sugrįžkime į kontaktinį į darbą“, – teigė ministrės pirmininkės patarėja.

Pajutę nors minimaliausius simptomus – peršti gerklę, lyg prasidėjo čiaudulys – išeikime į tą nuotolinį darbą.

Visuomenėje vyksta ir dar viena diskusija: ar reikia galimybių paso? „Taip, vyksta diskusija ir visą laiką iš Vyriausybės buvo komunikuojama, kad tai yra laikina priemonė. Ir turbūt bus galvojama, ar ji jau savo tam tikrą funkciją atliko. Taip, vakcinacija buvo labai paspartėjusi, bet vėl matome dabar štilį tokį, nurimusią vakcinacijos bangą. Tai reikia žiūrėti ir spręsti, ar tikrai dabar šią priemonę toliau reikalinga tęsti. Ar jau ne“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Tačiau jeigu COVID-19 banga neslūgs ir kaukių dėvėjimas neduos kreivės suplokštėjimo efekto, kokie žingsniai būtų planuojami toliau?

„Labai nesinori tos situacijos. Bet tuomet, žinoma, bus galbūt galvojama ir apie kitas priemones. Vėlgi, nenoriu sakyti. Karantino tikrai niekas nenori ir niekas jo jau nebesilaikytų, galbūt taip galėtume sakyti. Tačiau galbūt būtų privalomas nuotolinis darbas, tam tikras funkcijas atliekantiems asmenims. Kad kuo mažiau kontaktų būtų“, – teigė Ž. Gudlevičienė.

Reaguodamas į pastaruosius valdžios sprendimus, kuriuose pabrėžiama, kad nuo penktadienio, spalio 1-osios, veido kaukių, respiratorių ar kitų apsaugos priemonių, dėvėjimas uždarose erdvėse bus privalomas, nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su galimybių pasu, ar be jo, asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ S. Čaplinskas išsakė savo poziciją.

„Iki tol komunikacija nedėvėti kaukių turintiems galimybių pasus, manau, buvo suteikianti nepagrįstų lūkesčių visuomenei. Ypač uždarose erdvėse, nes užsikrėsti ir platinti virusą gali ir paskiepyti asmenys bei turintys imunitetą, t. y. turintys galimybių pasus“, – akcentavo profesorius.

Pasak jo, įvedus privalomą kaukių dėvėjimą visur uždarose patalpose, galimybių paso reikalavimas – ypač didžiuosiuose prekybos centruose, nebetenka prasmės. Todėl ten esą jo reiktų atsisakyti.

„Galimybių pasų neturinčios visuomenės dalies nukreipimas į mažus prekybos centrus yra klaida, kuri gali reikšmingai prisidėti prie tolesnio viruso platinimo, nes mažesnėse erdvėse yra didesnė tikimybė didesnei viruso koncentracijai susikaupti ir jiems plisti dar didesniais mastais. Iki šiol joks ekspertas ar valdininkas nepateikė viešai argumentų ar kriterijų, kodėl tik galimybių pasus turinti visuomenės dalis nukreipiama būtent į didelius prekybos centrus ir dar jiems leista nedėvėti veido kaukės. Manau, kad tų argumentų nėra ir nebuvo, o ši nuostata dėl didelių prekybos centrų, grečiausiai, paimta iš „palubinsko“. Be jokios logikos“, – kritikos negailėjo ekspertas.

Profesoriaus teigimu, atrodytų, kad vadovaujantis minėtomis nuostatomis, norėta padaryti blogiau sudarant palankesnes sąlygas dalintis virusais žmonėms grūdantis mažesnėse maisto parduotuvėse.

„Jeigu būtų atvirkščiai, t. y. žmonės nukreipiami į didelius prekybos centrus, su tinkama ventiliacija, dideliais oro tūriais, tai dar galima būtų kalbėti apie kažkokią logiką. Tačiau dabar taip nėra. Tai labai pavojingas veiksnys – sutelkti žmones į mažesnes erdves, galintis reikšmingai prisidėti prie infekcijos plitimo visuomenėje“, – rašė S. Čaplinskas.