-
Mamai Eglei prokurorai leido grįžti į namus ir matytis su vaikais 66
Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė pranešė apie pasikeitusias kardomosios priemonės sąlygas, taikytas vaikų mamai.
„Ketvirtojo skyriaus prokurorai organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl galimai panaudoto smurto prieš mažametį vaiką Panemunės šile. Iš pradžių mamai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nesiekti bendrauti su vaikais. Išnagrinėtas prašymas ir pasikeitė aplinkybės, todėl panaikintas draudimas bendrauti su vaiku, paliktas tik mamos pasižadėjimas neišvykti iš jos gyvenamosios vietos“, – pranešė D.Brudnienė.
Ji patikino, kad mama Eglė apie sprendimą bus informuota artimiausiu metu ir galės grįžti į namus, kur jau iš laikinų globėjų sugrįžę jos vaikai.
Anot D.Brudnienės, ikiteisminis tyrimas bus vykdomas toliau. Dar būtina patikslinti aplinkybes, ar smurtas prieš vaikus nebuvo naudotas anksčiau, tad tik įvertinus visus surinktus duomenis, bus priimtas galutinis sprendimas.
Vyriausioji prokurorė pranešė, kad mažametė mergaitė tyrimo metu buvo apklausta, o specialistų išvadose pažymėta, kad dvejų metų berniukui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kitų ikiteisminio tyrimo duomenų ji neatskleidė.
„Kauno diena“ skelbė, jog ketvirtadienį apie pietus du mažamečiai vaikai buvo grąžinti tėvui. Dvejų berniukas ir trejų mergaitė beveik mėnesį praleido vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir pas laikinuosius globėjus. Iš šeimos buvo paimti dėl to, jog buvo nuspręsta, kad vaikams toje aplinkoje nėra saugu.
-
Mažamečius parsivežęs tėtis: atrodo, kad kažkoks antspaudas ant mūsų vaikų uždėtas 39
Atimtų vaikų istorijoje dėliojami taškai. Ketvirtadienį abu vaikai grąžinti tėvui Gintarui. Prokuratūra taip pat pranešė, kad mama jau gali matytis su vaikais ir kartu gyventi.
Vaikai tėvui perduoti vaikų gerovės centre „Pastogė“. Vaikai išsiilgę tėčio jį apkabino ir paėmė už rankų. Vaikai į namus sugrįžo peršalę.
„Vaikai išbalę, karštos galvytės, sloguoja, matyt, peršalo. Jau pranešėme šeimos gydytojai, ji apžiūrės vaikus. Kai pasiėmiau vaikus, mergaitė apsikabino, berniukas dar žaidė. Keistas jausmas, sunkoka. Atrodo, kad kažkoks antspaudas ant mūsų vaikų uždėtas. Vaikai ir sušukuoti kitaip, nei mes darydavome. Kai grįžome į namus, jie visur vaikštinėja, apžiūrinėja. Prašė, kad neišeičiau, tad visą laiką būnu su jais“, – telefonu kalbėjo tėtis Gintaras, o fone jau girdėjosi krykštaujantys vaikai.
„Reikės laiko kol vaikai vėl pripras. Būdavo, kad vaikai glėbiasčiuodavosi, jų emocijos per kraštus liedavosi, o dabar jie tokie ramesni“, – pasakojo mama Eglė.
Šiandien prokurorai surengė spaudos konferenciją, kurios metu pranešė, jog mamai panaikinta kardomoji priemonė, draudžianti matyti sūnų. Todėl Eglė gali grįžti į namus.
Trečiadienį vyko posėdis, kuriame buvo sprendžiamas vaikų grąžinimo kauniečių tėvams klausimas. Posėdis tęsėsi tris valandas. Galiausiai rastas kompromisas, jog vaikai grąžinami tėvui, mamai bus grąžinti tuomet, kai bus panaikinta kardomoji priemonė, draudžianti matytis su sūnumi. Taip pat tėvai turės lankyti pozityvios tėvystės kursus, bendrauti su socialiniais darbuotojais ir psichologais.
Kai pasiėmiau vaikus, mergaitė apsikabino, berniukas dar žaidė. Keistas jausmas, sunkoka. Atrodo, kad kažkoks antspaudas ant mūsų vaikų uždėtas.
Posėdžio metu buvo iškviesti ir du policijos pareigūnai tam, kad prie kabineto, kuriame buvo sprendžiamas vaikų likimas, būtų užtikrinta viešoji tvarka, nes išvadų laukė ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir miestiečiai, kuriems rūpi paimtų vaikų istorija.
Po posėdžio vaiko teisių apsaugos specialistai nepratarė nei žodžio ir dangstydamiesi veidus po gobtuvais, išskubėjo iš Kauno socialinių paslaugų centro pastato. Susirinkę žmonės juos palydėjo skanduodami „Gėda“.
Kritiką liejo ir politikai, ir gyventojai
Tuo pat metu, kai vyko posėdis, Nemuno gatvėje, prie Kauno miesto socialinių paslaugų centro prasidėjo ir piketas, į kurį susirinko apie 50 žmonių. Juo buvo siekiama atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbą bei priimtus įstatymus.
Į piketą susirinkę Seimo nariai liejo kritiką: „Vakar buvo pasakyta, kad tėtis atitinka visus reikalavimus, kad jam būtų grąžinti vaikai. Atrodo, kad jie tiesiog tyčiojasi iš tėvų ir visuomenės.“
Susirinkę dalyviai itin nepatenkinti ir vaikų reforma ir pačia valdžia, kad tokie įstatymai priimami. Pasak jų, tai nesaugo šeimų, o siekia jas išdraskyti. „Tokiais būdais negalima atimti vaikų, turėtų būti asmeninė valdininkų atsakomybė. Akivaizdžiai perlenkta lazda ir situacijos negalima lyginti su tragiška Kėdainių istorija“, – teigė plakatus laikantys susirinkusieji.
„Aš pati keturis vaikus užauginau, nei karto nepliaukštelėjau, nes mano toks charakteris, tačiau čia reikėjo pirmiausia paklausti, kokios pagalbos reikia, ką kaimynai galvoja, o ne iš karto suimti kaip didžiausius nusikaltėlius“, – kalbėjo viena piketo dalyvė.
Susirinkusieji rankose laikė plakatus su užrašais: „Stop policinei valstybei“, „Vaikus į šeimą“ ir pan.
Atėmė vaikus
Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.
Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai prabilo tik po kelių dienų. Surengtoje spaudos konferencijoje jie tikino, kad vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl to, jog mama pliaukštelėjo, o dėl to, kad vaikams tuo metu šeimoje nebuvo saugu.
-
Po vaikų paėmimo skandalo Kauno Vaiko teisių tarnybos vadovė nušalinta nuo pareigų 35
Institucinis šmeižtas – Taip Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos komentarą žiniasklaidai, neva mama, dėl kurios netinkamo elgesio parke su mažamečiu sūnumi buvo iškviesti pareigūnai, buvo neblaivi, antradienį įvardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė visuomenei neteisingai pateiktus duomenis prilygino grubiai klaidai. „Šiuo atveju ne naujokai pasakė (apie mamos girtumą, kurio nebuvo. – ELTA). Tai neleistinas veiksmas, reikalauja atsiprašymo žmonių, kurie, galima sakyti, buvo apšmeižti“, – sakė viceministrė.
VVTAĮT vadovė A. Jakavonienė atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mama buvo neblaivi, informacija apie tai nebuvo pateikta kitoms institucijoms ir niekada nebuvo vertinta.
„Šitie žodžiai išimtinai išsakyti žiniasklaidai ir dėl to labai atsiprašome šeimos už tą institucinį šmeižtą, kuris neatitinka tikrovės ir dėl ko šeima galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Pati asmeniškai kalbėjausi su Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vadove, kuri patikino, kad asmeniškai atsiprašė šeimos, tačiau tai nepaneigia fakto, kuris įvyko, todėl ir spręstas klausimas dėl šios asmens tinkamumo eiti vadovaujamas pareigas“, – sakė A. Jakavonienė.
Paklausta, ar tarnybų elgesyje neįžvelgia institucinio smurto prieš kauniečių šeimą, V. Augienė Eltai sakė, kad specialistų elgesys paimant vaikus bus detaliai išnagrinėtas ir įvardytas. Tai svarbu ne tik visuomenei, bet ir pačiai tarnybai, kuri tik nuo liepos dirba pagal naują tvarką, tad neturi daug patirties.
Viceministrė pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos pertvarkos tikslas – ne paimti vaikus iš tėvų, o užkardyti smurtą. „Ir aš, ir ministras ne kartą yra pabrėžęs ir dabar galiu pakartoti, kad šeima – geriausia vieta augti vaikui“, – akcentavo viceministrė.
Kalbėdama apie institucinį smurtą, kurį jaučiasi patyrusi vaikų netekusi šeima, V. Augienė sakė, kad tokiais atvejais pasitarnaus apeliacijų dėl netinkamų tarnybų veiksmų galimybė.
„Tėvai galės apeliuoti dėl, jų nuomone, nehumaniško, neetiško tarnybų darbo, įgaliojimų viršijimo. Situacijų nagrinėjimas ir specialistams leis peržiūrėti kiekvieną dviprasmiškesnę, subtilesnę situaciją ir tada mums formuoti praktikas, nes specialistams dar reikia įgyti patirties“, – sakė V. Augienė.
VVTAĮT vadovė A. Jakavonienė priminė, kad vaiko tėvai ar teisėti atstovai turi teisę kreiptis į VVTAĮT vadovą dėl grėsmės vaikui nustatymo pagrįstumo nesutikdami ar manydami, kad jis buvo nustatytas nepagrįstai. Taip pat gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos šeimai plano, jeigu su juo nesutinka ir mano, kad jis yra netinkamas, neveiksmingas, neatitinka realių šeimos poreikių.
Rugsėjo 29 dieną prasidėjusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė paviešino socialiniuose tinkluose, primena ELTA.
-
Dramos Kaune atomazga: atimti vaikai grįžta pas tėtį 125
„Labai džiaugiuosi šiandienos sprendimu, nes du mažamečiai vaikai grįš pas tėtį į savo namus. Kartu noriu tikėtis, kad atvejo vadybininkas ir jo suburta komanda bei kiti Kauno miesto savivaldybės ekspertai suteiks visą reikiamą pagalbą vaikams ir tėčiui su mama. Prašau tėčio ir mamos priimti šią pagalbą, jei ne dėl savęs, tai bent dėl vaikų“, – pranešime spaudai teigia L. Kukuraitis.
Jis sako nuoširdžiai tikintis, kad pora myli vaikus bei ragino „suremti pečius“ vaiko teisių apsaugos specialistus, tėvus, savivaldybių darbuotojus ir visuomenę.
Įdomu tai, kad kai ministras jau skelbė šią žinią, Kaune vykęs posėdis vis dar nebuvo pasibaigęs. Jis prasidėjo 14 val. ir truko daugiau nei tris valandas
Su vaikais matysis ir mama?
Po posėdžio šeimai teisiniais klausimais padedantis advokatas Saulius Dambrauskas suteikė daugiau vilties. Anot jo, formaliai vaikai rytoj atiduodami tėvui, tačiau jis tikisi, kad jau rytoj vakare vaikus galės matyti ir mama. Ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, tad mamai vis dar taikomi ribojimai. Advokatas pažymėjo, kad pasiekti susitarimai dėl socialinių paslaugų abiems tėvams.
„Dar šiandien pateiksime teismui prašymą dėl mamos kardomosios priemonės pakeitimo, nes vaikams nebėra pavojaus. Tikimės, kad į prašymą bus atsižvelgta ir mama galės rytoj vakare grįžti į namus ir matytis su abiem vaikais“, – po posėdžio sakė advokatas.
Anot teisininkų, posėdis truko ilgiau nei tris valandas, nes visą laiką komisijoje vyko diskusijos ir tik pabaigoje įvyko lūžis. Nei vienas posėdžio dalyvis neprieštaravo, kad vaikai būtų grąžinti tėvui.
Mažamečių tėvas sakė, kad kol kas mama turės gyventi atskirai, bet tikisi, kad artimiausiu metu ji galės grįžti namo.
„Sutikome su visomis sąlygomis, turėsime lankyti kursus, pas mus lankysis socialiniai darbuotojai, psichologai. Dėl vaikų darželio komisija nurodė, kad turime spręsti patys“ – kalbėjo ilgo svarstymo išvarginti vaikus praradę tėvai.
Kritiką liejo ir politikai, ir gyventojai
Tuo pat metu, kai vyko posėdis, Nemuno gatvėje, prie Kauno miesto socialinių paslaugų centro prasidėjo ir piketas, į kurį susirinko apie 50 žmonių. Juo buvo siekiama atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbą bei priimtus įstatymus.
Į piketą susirinkę Seimo nariai liejo kritiką: „Vakar buvo pasakyta, kad tėtis atitinka visus reikalavimus, kad jam būtų grąžinti vaikai. Atrodo, kad jie tiesiog tyčiojasi iš tėvų ir visuomenės.“
Susirinkę dalyviai itin nepatenkinti ir vaikų reforma ir pačia valdžia, kad tokie įstatymai priimami. Pasak jų, tai nesaugo šeimų, o siekia jas išdraskyti.
„Tokiais būdais negalima atimti vaikų, turėtų būti asmeninė valdininkų atsakomybė. Akivaizdžiai perlenkta lazda ir situacijos negalima lyginti su tragiška Kėdainių istorija“, – teigė plakatus laikantys susirinkusieji.
„Aš pati keturis vaikus užauginau, nei karto nepliaukštelėjau, nes mano toks charakteris, tačiau čia reikėjo pirmiausia paklausti, kokios pagalbos reikia, ką kaimynai galvoja, o ne iš karto suimti kaip didžiausius nusikaltėlius“, – kalbėjo viena piketo dalyvė.
Susirinkusieji rankose laikė plakatus su užrašais: „Stop policinei valstybei“, „Vaikus į šeimą“ ir pan.
„Melagiai vaikų teisių atstovai, nes aš iš pradžių nežinojau, kad vaikus paėmė. Sužinojau tik iš spaudos, o jie sakė, kad aš atsisakiau juos globoti. Susitvarkiau pažymas dėl sveikatos, pranešiau vaikų teisėms, kad esu pasiruošusi, bet po to man pasakė, kad globoti vaikų negaliu, nes Eglė pas mane registruota. Melavo ir tai, kad vaikus mušė, pas juos nėra jokių mušimo įrankių“, – susirinkusiems sakė paimtų mažamečių močiutė Laimutė Venclovaitienė.
„Koks įstatymas leidžia atskirti 20 metų kartu gyvenusius žmones? Reikia pamatyti, kaip jie vaikus auklėjo. Vaikai visada lauke žaisdavo, visi kaimynai tai matė. Tikrai būtų matę ir tai, jei kažkas būtų buvę negerai“, – kalbėjo L. Venclovaitienė.
Atsiliepė dar viena liudininkė
Pikete dalyvavo ir kaunietė Laimutė Šostauskienė, kuri matė, kaip A.Juozapavičiaus prospekte vaiko teisių specialistai iš tėvo bandė atimti vaikus. Anot moters, patys vaiko teisių atstovai plėšė vaiką ir padarė daugiau žalos nei motinos pliaukštelėjimas.
„Važiavome pro šalį ir pamatėme sujudimą, pribėgau ir pamačiau, kad vyras laiko baltapūkį vaiką, jis net įsikniaubęs į tėtį buvo ir klykia. Pasakiau, kad reikia vaikų teises kviesti, tai šalia stovėję vyrai patikino, kad jie yra iš ten. Tas vyras parodė savo darbo kortelę ir tiesiog griebė tą vaiką iš tėvo, tiesiog lupo iš rankų, berniukas dar labiau pradėjo rėkti. O moteris, paaiškėjo, kad ji taip pat iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, suėmė tėvą už rankų ir pradėjo mane varyti, sakydama, kad čia ne mano reikalas. Labai gaila, kad nespėjau nufilmuoti. Niekaip negaliu to vaizdo pamiršti, viskas tiesiog stovi akyse“, – pasakojo vieną iš epizodų savo akimis mačiusi moteris.
Tai jau ne pirmas liudininkas, matęs šį įvykį. Portalas jau rašė, ką apie įvykius A. Juozapavičiaus prospekte pasakojo kaunietis Dainoras Lukas. Anot jo, nieko baisesnio gyvenime neteko matyti.
Atėmė vaikus
Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.
Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai prabilo tik po kelių dienų. Surengtoje spaudos konferencijoje jie tikino, kad vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl to, jog mama pliaukštelėjo, o dėl to, kad vaikams tuo metu šeimoje nebuvo saugu.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.
Šiemet, nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.
66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.
-
Paimtų vaikų istorijos tęsinys: specialistams rūpi popieriai, bet ne žmonės? 49
Sudėtinga patekti
Antradienį kauniečių šeima Eglė ir Gintaras, iš kurių praėjusį mėnesį buvo paimti vaikai, iš jiems padedančios teisininkės išgirdo, kad sužibo viltis atgauti dvejų metų berniuką ir trejų mergaitę. Buvo susitarta dėl pokalbio su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo (VVTAĮ) Kauno skyriaus vadove, tačiau pasikalbėti pavyko tik po skambučio į ministeriją.
Šios visos situacijos eigoje pastebėjau, kad stengiamasi viską spręsti popieriuje, o ne bendrauti su gyvais žmonėmis. Tokia praktika tikrai yra ydinga.
Visą Lietuvą sujaudinusi vaikų paėmimo istorija prikaustė dėmesį, kas bus toliau, kada vaikai grįš pas savo tėvus. Vakar pasklido žinia, kad vaikai jau grąžinami, tačiau šeimą ginanti advokatė Rūta Visočnik patikslino, kad tėvai per greitai apsidžiaugė, mat posėdis dėl vaikų grąžinimo vyks tik šiandien. Visgi, antradienį norėta apsitarti, kaip sklandžiai pasiruošti šiandienos posėdžiui, todėl po pietų tėtis, teisininkė ir du Seimo nariai nuvyko į VVTAĮT Kauno skyrių, bet pasirodė, kad žmonėms patekti pas vadovus nėra taip paprasta.
Už durų tėčiui Gintarui teko pralaukti apie valandą. Laikinoji skyriaus vedėja Daiva Porutienė iš pradžių nenorėjo priimti, iš kabineto durų kartais išlįsdavo referentės ir patikindavo, kad jos nieko nežino, o vadovė yra darbo vietoje, tačiau negali priimti. Durys atsivėrė tik po to, kai vienas Seimo narys paskambino socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui. Pokalbis truko apie valandą. Anot šeimai teisiniais klausimais padedančios R.Visočnik, toks laukimas parodo nenorą bendrauti su žmonėmis ir atsitvėrimą.
Gintaras/Vilmanto Raupelio nuotr.
„Pastaruoju metu tai dažnai viešo administravimo įstaigose pasitaikantis elgesio modelis, kuomet į priekį išstumiamas ryšių specialistas, kuris, žinoma, tuo metu nieko pasakyti negali, nes dažniausiai jis nežino reikalo esmės, tad pradžioje turėjome praeiti šį barjerą. Po to laukėme, kol vadovės darbo metu galėsime patekti į kabinetą pasikalbėti. Vertinčiau tai kaip neigiamą praktiką, nes mes atėjome darbo metu labai skubiu ir rezonansiniu klausimu, todėl manau, kad turėjo priimti iš karto. Suprantu, kad gal tam tikrą nepasitenkinimą sukėlė žiniasklaidos atstovai, bet jie netrukdė susitikimui ir laukė koridoriuje, todėl nebuvo priežasčių mūsų nepriimti. Tai rodo, kad VVTAĮT, ar bent jau Kauno skyrius, yra atsitvėrę nuo gyvų žmonių. Šios visos situacijos eigoje pastebėjau, kad stengiamasi viską spręsti popieriuje, o ne bendrauti su gyvais žmonėmis. Tokia praktika tikrai yra ydinga“, – apie antradienio susitikimą kalbėjo R.Visočnik.
Aptarė detales
Teisininkė sakė, kad kai buvo įleisti pasikalbėti su VVTAĮT laikinąja Kauno skyriaus vedėja, didžioji dalis pokalbio vyko apie tai, kodėl įvyko nesusišnekėjimas tarp tėvų ir institucijų bei kodėl tai lėmė vaikų paėmimą. Tačiau aptarta ir detalės, kurios tikimasi padės trečiadienio posėdyje, kuomet bus svarstoma, ar grąžinti tėvui vaikus. Kol kas nėra svarstoma, ar mamai Eglei bus grąžinti vaikai, nes vis dar vyksta ikiteisminis procesas dėl smurto, todėl mamai su sūnumi matytis draudžiama, tačiau dukrą ji matyti galės.
Eglė/Vilmanto Raupelio nuotr.
„Manau, kad gavome 20 proc. to, ko tikėjomės. Kalbėjomės, ką privalome padaryti, kad vaikai būtų grąžinti bent jau tėčiui. Mes norėjome sužinoti, kaip vertinti Kauno miesto socialinių paslaugų centro paruoštą pagalbos planą, kuriame surašyta, kaip pagelbėti šeimai. Šiame biurokratiškame dokumente yra nustatyti įpareigojimai tėvams“, – apie pokalbio temą dėstė teisininkė.
Ji nurodė, kad plane yra įrašyta, jog vaikai po grąžinimo turi būti leidžiami į darželį. Anot R.Visočnik, iš vaiko teisių specialistų suprato, kad šis punktas plane yra daugiau rekomendacija, o ne reikalavimas.
„Apsidžiaugėme, kad tai tik rekomenduojama, nes tėvai tikrai po šio įvykio nenori vaikų leisti į darželį, o nori su jais pabūti namuose. Tarnyba turėjo priekaištų, jog Gintaras dirba pagal verslo liudijimą, o ne pagal darbo sutartį, todėl taip pat klausėme, ar būtina įsidarbini. Šiuo klausimu aiškaus atsakymo negavome, tik galime spėti, kad tai taip pat yra tik rekomendacija. Kitą laiką praleidome kalbėdami apie nesusišnekėjimą“, – sakė šeimai padedanti teisininkė.
Ji informavo, kad teismas priėmė pateiktą skundą dėl nutarties, kuria leista paimti vaikus. Skundas pateiktas praleidus terminą, nes tėvai dėl streso ne iš karto sureagavo. Tačiau teismas atnaujino praleistą terminą ir priėmė skundą. Anot R.Visočnik, teismas paprašė, kad VVTAĮT Kauno skyrius pateiktų atsiliepimą į skundą.
„Jei teismas manys, kad mūsų skundas yra pagrįstas, gali būti visai panaikintas nutarimas dėl vaikų paėmimo iš tėvų. Todėl dabar laukiame VVTAĮT atsiliepimo, kuris, tikimės, bus objektyvus ir išsamus“, – vilties dar įžiebė teisininkė.
Atėmė vaikus
Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.
Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.
VVTAĮT specialistai prabilo tik po kelių dienų. Surengtoje spaudos konferencijoje jie tikino, kad vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl to, jog mama pliaukštelėjo, o dėl to, kad vaikams tuo metu šeimoje nebuvo saugu.
-
Po kauniečių atvejo Stano pasidalijo savo istorija: nebijai, kad kaimynai praneš? 20
„Šį rytą mano vaikas pareiškė, kad neis į mokyklą, paskelbė karą mamai, katei ir man, ir prigulė koridoriaus viduryje. Žmogiškai aiškinom apie pareigas, pasakėm, kad puikiai jį suprantam ir t.t. Bet jis nesikėlė užprotestavęs ir suabejojęs švietimo sistemos privalumais, grasino susidorojimu, žodžiu, visi, kas turi vieną ir daugiau vaikų, supranta. Po ilgų įkalbinėjimų aš jį patikinau, kad išnešiu laukan basą, jei nesiaus batų ir toliau voliosis. Pažadą savo įvykdžiau ir mano atžala, supratusi, kad lauke jau ruduo, pradėjo rengtis, susitaikiusi su likimu. Ir šio posto nebūtų, jei ne mano žmonos žodžiai – „O tu nebijai, kad kaimynai pamatys ir praneš? Kaune atėmė vaikus iš šeimos vien už pliaukštelėjimą per ranką“. Aš skaičiau iš vakaro tą straipsnį ir man kilo įvairių minčių. Tai, ką visuomenė dabar girdi, niekaip nesusiję su vaiko teisių apsauga ir rūpesčiu. Atimti iš šeimos tokius mažuliukus ir susodinti juos į vaikų namus ar perduoti globėjams be rimtos priežasties yra neapsakomas žiaurumas. Tačiau panašios istorijos visada turi dvi puses. Labai gaila, kad antrosios pusės dalyviai, Kauno socialinės tarnybos, nepateikia rišlaus paaiškinimo. Socialiniai darbuotai visoje Lietuvoje atlieka itin svarbią misiją. Net neabejoju, kad devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto jų veiksmai yra pagrįsti ir reikalingi. Todėl labai raginu Kauno miesto tarnybas pripažinti savo klaidą, jei tai tas vienas atvejis iš šimto, arba paaiškinti situaciją visuomenei ir nediskredituoti visoje Lietuvoje su panašiomis problemomis kovojančių darbuotojų. O svarbiausia – nepaversti Lietuvos baimės valstybe, kur žmona savo vyrui sakys – „O tu nebijai, kad kaimynai pamatys ir praneš““, – savo istorija pasidalijo Stano.
Portalas primena, kad visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istoriją, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trijų metų mergaitės ir dviejų berniuko. Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti.
Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę.
Šiandien dėl neeilinio įvykio vyko spaudos konferencija, kurioje vaikų teisių specialistai pripažino klaidas ir atsiprašė šeimos.
-
Naujausia žinia iš tragediją išgyvenančių kauniečių: vaikus gali grąžinti tik tėvui? 100
„Taip, mus pasiekė tokia žinia. Kad atgausime vaikus, mums pranešė advokatė“, – „Kauno dienai“ sakė Gintaras.
„Ryte mes gavome tokią informaciją, kad turėtumėme atgauti. Tačiau dar nežinau, kaip viskas vyks, tik minėjo, kad vyras turės dar važiuoti į vaikų teisių apsaugos tarnybą, kažką pasirašyti, bet dar laukiame daugiau informacijos, kaip viskas turės būti sutvarkyta. Manau, kad mums atgauti vaikus padėjo viešumas. Kiek žinau, istorija susidomėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis“, – kalbėjo mama Eglė.
Ji kol kas negalėjo patvirtinti, ar galės matyti vaikus, ar dvejų metų berniukas ir trijų metų mergaitė bus grąžinti tik jos vyrui. Kol kas šeima neturi informacijos ir apie tai, kaip dabar jaučiasi jų vaikai bei kur vyks susitikimas su tėčiu.
Eglė/Vilmanto Raupelio nuotr.
Gali grąžinti tik tėvui
Eglei ir Gintarui teisiniais klausimais padėjusi Rūta Visočnik „Kauno dienai“ sakė, kad buvo dedamos didelės pastangos, kad mažieji kauniečiai kuo greičiau sugrįžtų į namus. Tačiau ji tikino, kad galutinio sprendimo, kada bus grąžinami vaikai, dar nėra. Be to, su vaiko teisių specialistais pirmiausia tartasi, jog vaikai būtų grąžinami bent jau tėvui, dėl mamos galimybės matytis su vaikais paaiškės vėliau.
„Visi šnekėjome, kad nėra priežasčių bent jau tėvui negrąžinti vaikų. Kol kas nežinau ir kur vaikai bus. Buvo svarstoma, ar jiems leisti būti su tėvu namuose, ar pas močiutę“, – sakė šeimą teisiniais klausimais konsultuojanti advokatė.
R.Visočnik pranešė, kad antradienį kartu su tėvu ir keliais Seimo nariais eis į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Kauno skyrių. Tuomet bus aiškinamasi dėl visų vaikų grąžinimo detalių.
„Tėvai šiek tiek per anksti apsidžiaugė. Jie priėmė norimą dalyką kaip jau esamą. Dabar prasideda pokalbis su VVTAĮT. Antradienį kartu su tėčiu keliausime ir kalbėsimės ne tik apie patį grąžinimą, sukonkretinti, kada tai galėtų įvykti, bet ir apie situaciją po grąžinimo“, – sakė teisininkė.
Ji tikino, kad susitikime su vaikų teisių specialistais turėtų paaiškėti ir kaip bus vykdomas sudarytas planas. Siūloma grąžintus vaikus iš karto leisti į darželį, nors tėvai norėtų su jais pabūti namuose.
„Apsitarsime, ką daryti su grąžintais vaikais, nes pagal vaikų teisių specialistų sudarytą planą, vaikai turėtų būti iš karto leidžiami į darželį, tačiau, mūsų nuomone, tai vaikus tik dar labiau traumuotų, nes vaikai dar niekada nėjo į darželį. Manome, kad kaip tik šeimai reikia leisti ramiai pabūti. Jei mamai neleis toliau matytis, tai norime, kad bent jau tėtis su jais pabūtų. Šis klausimas kol kas neišspręstas, nes Valstybė toliau nori kontroliuoti šeimos gyvenimą“, – sakė teisininkė.
Specialistų paaiškinimai kelia abejonių
Antradienį VVTAĮT surengė spaudos konferenciją, kurios tarnybos vadovė Alina Jakavonienė sakė, jog vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl pliaukštelėjimo, o dėl tuo metu buvusio pavojaus vaikams, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos specialistais. Tačiau kauniečius ginantys teisininkai kritiškai vertino tokius pasakymus.
„Dėl paėmimo priežasčių galiu komentuoti tik tiek, kiek mačiau teismo nutartyje. Teismas yra nurodęs tik tą atvejį, kuris buvo Panemunės šile. Taip pat yra pacituota trejų metų mergaitės žodžiai, kad broliukas buvo mušamas rykštele, tačiau nėra jokių duomenų, kaip vyko vaiko apklausa. Šiandien kaip tik teiksiu prašymą, kad paaiškintų, kokiomis aplinkybėmis buvo apklausta mergaitė, koks klausimas jai buvo užduotas, ar yra pokalbio įrašas, nes kaip vaiko pakalusi, tokį atsakymą ir gali gauti. Dabar net neparašyta, kas ką su ta rykštele darė, todėl yra tik paviršutiniškai parašyta. Teismo nutartyje nėra jokių kitų duomenų dėl kažkokių kitų smurto naudojimo atvejų“, – į vaiko teisių specialistų išsakytą komentarą sureagavo kauniečių šeimą ginanti R.Visočnik.
VVTAĮT savo pranešime pasakė, jog mama Eglė atsisako bendradarbiauti, todėl šiuo metu nėra svarstoma vaikus grąžinti abiems tėvams. Pagal specialistus, vaikai turėtų būti grąžinti tik tėvui. Anot A. Jakavonienės, vaikų motinai uždrausta lankytis namuose, bendrauti su sūnumi, nes dėl jo galbūt patirto smurto atliekamas ikiteisminis tyrimas. Su dukra moteriai bendrauti neuždrausta. Kauniečių teisininkė tikino, kad abu tėvai pasiryžę atgauti vaikus, tačiau mama dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visose tarnybos paskirtose programose.
„Atsisakymas bendradarbiauti yra vienas iš kertinių momentų, kai, mano nuomone, buvo perdėtai sureaguota ir taikytos poveikio priemonės. Būtent tai, kad tėtis atsisakė bendradarbiauti, nenorėjo laikyti vaiko medicininės apžiūros metu bei norėjo pats grįžti į namus, o ne tarnybiniu pareigūnų automobiliu, todėl iš jo vaikai buvo paimti, nors iš jo jokių smurto įtarimų nėra. Taip atrodo, kad tarnybos susipainiojo savo funkcijose ir tiksluose, nes jei už tai, kad tėvas nebendradarbiauja yra numatyta atsakomybė, tai ją ir reikėjo taikyti, tačiau kodėl reikėjo nubausti vaikus už tai, kad tėtis juos gynė?
Dėl mamos aš dar paklausiu, kuo jie remiasi, kad ji neva atsisako bendradarbiauti, bet galiu numatyti tai, jog mama šiuo metu dėl sveikatos neina į kursus, kur pasakoja, kaip šeimos turi teisingai gyventi. Šiuo atveju šeimai reikia ne beprasmiškų kursų, o realios pagalbos, kurios VVTAĮT nesiūlo, nors tėvai yra akivaizdžiai emociškai sužlugdyti. Dabar iš šalie ateina pagalba ir žmonės prisideda tuo, kuo gali, o iš tarnybos pusės yra tik spaudimas ir formalių, priverstinių dalykų primetimas“, – vaiko teisių apsaugos tarnybą kritikavo R.Visočnik.
Atėmė vaikus
Kaip jau rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istoriją, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko. Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas.
Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę.
„Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos.
Gintaras/Vilmanto Raupelio nuotr.