„Kai šiame zoologijos sode lankiausi prieš dešimt metų, vaizdas buvo toks pat kaip ir dabar. Neturiu nieko prieš įstaigos darbuotojus – jie mandagūs ir savo darbą atlieka gerai – gyvūnais pasirūpinta, bet jiems trūksta vietos – voljerai tikrai per maži. Gyvūnai uždaryti, atrodytų, kankinimo sąlygomis. Nesakau, jog zoologijos sodą reikia uždaryti, bet mieste tokiai įstaigai – ne vieta“, – portalui kauno.diena.lt akcentavo įstaigos teritorijoje vaikštinėjusi Kornelija.

Pašnekovė pridūrė, kad visi zoologijos sodai svečiose šalyse, kuriuose jai teko lankytis, įrengti tokiose vietose, kur gyvūnams suteikiama daugybė erdvės.

„Vos tik užėjau į zoologijos sodą Kaune, išvydau stumbrus, vaikščiojančius purvyne. Toje pat „tešloje“ stovėjo ir kupranugariai. Liūtai, tigrai ir kiti laukiniai gyvūnai apgyvendinti maždaug 50-60-ties kvadratinių metrų voljeruose. O priartėjusi prie voljerų, kuriuose uždaryti trys snieginiai leopardai, kone apsiverkiau – vaizdas išties graudus. Voljerai tikrai per ankšti tokiems gyvūnams kaip šie, kurie mėgsta aukštį bei didelę erdvę, kur galėtų judėti nevaržomi. Neseniai išgirdau istoriją apie vilko ir šuns mišrūnę Luną. Sužinojau, kad jos šeimininkei keliamas reikalavimas gyvūnui suteikti 800 kvadratinių metrų voljerą. O kodėl Kauno zoologijos sodo fauna kenčia tokiuose mažuose voljeruose?“ – stebėjosi moteris.

Lietuvos zoologijos sodo Plėščiųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės teigimu, sąlygos, suteiktos snieginiams leopardams, yra normalios – voljerai – renovuoti.

„Remiantis Lietuvos nustatytomis normomis, voljeras turėtų užimti 30 kvadratinių metrų. ES reikalaujama, kad voljeras būtų 50 kvadratinių metrų ploto. Pas mus jų plotas – 54 kvadratiniai metrai, o aukštis – virš šešių metrų, padaryta lentynų, nes snieginiai leopardai – kalnų gyventojai, todėl jie mėgsta gulėti aukštai, viršutinėse lentynose“ – detalizavo Lietuvos zoologijos sodo atstovė.

Kadangi ruošiamės kitais metais prasidėsiančiai zoologijos sodo renovacijai, visi trys snieginiai leopardai išvyks į kitus zoologijos sodus Europoje.

Paklausta, ar toks plotas minėtos rūšies plėšriesiems žinduoliams yra pakankamas, A. Grebliauskienė neslėpė – jei būtų įrengiami nauji voljerai, būtų stengiamasi, jog jų plotas būtų didesnis. Tačiau dabar, kaip jau minėta, voljerai atitinka ne tik šalies, bet ir ES reikalavimus.

„Kadangi ruošiamės kitais metais prasidėsiančiai zoologijos sodo renovacijai, visi trys snieginiai leopardai išvyks į kitus zoologijos sodus Europoje. Šios rūšies, kol vyks renovacija, atsisakome. Tai yra programiniai – reti gyvūnai, todėl, kur juos iškraustyti, sprendžia koordinatoriai Europoje remdamiesi šių plėšriųjų žinduolių genetika. Aišku, labai gaila. Tai – gražūs, reti gyvūnai, bet neturime lėšų, kad įrengtumėme jiems tokius voljerus, kokius norėtumėme – didelius, erdvesnius. Dėl renovacijos išvešime ir daugelį kitų gyvūnų – pamažu ieškome jiems naujų namų“, – atviravo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja.

Jos teigimu, trys leopardai į Lietuvos zoologijos sodą prieš kelerius metus atkeliavo iš skirtingų šalių – Maskvos, Suomijos bei Prancūzijos.

„Nežinau, kokią nuomonę galėjo susidaryti zoologijos sodo lankytojai, bet snieginiai leopardai čia jaučiasi gerai. Sugalvojame jiems užimtumo veiklų – slepiame, kabiname maistą. Rengiame įvairius pristatymus parodydami žmonėms, kaip gražiai šie gyvūnai moka išsiimti iš dėžių, pavyzdžiui, ten paslėptą mėsą, ar vartytis specialiai jiems paruoštame šiene, kad paįvairintumėme gyvenimo sąlygas. Žinoma, tai ne miškas ir ne safari parkas, bet stengiamės“, – teigė A. Grebliauskienė

„Apuolės gatvės 43 ir 45 numeriais pažymėti namai yra toliau nuo gatvės ir į juos patenkama siauru neilgu neasfaltuotu įvažiavimu. Iki praeitų metų vasaros pradžios šio įvažiavimo būklė buvo patenkinama net ir po stipresnio lietaus. Tačiau kai birželio mėnesį vietoje elektros oro linijų buvo pakloti kabeliai, situacija kardinaliai pasikeitė. Kasant tranšėją į paviršių buvo iškelta daug molio. Nors paskui ant viršaus darbininkai užbėrė šiek tiek dolomitinės skaldos, bet jau rudenį į viršų iškilo molis, o skalda tiesiog prasmego. Lietingu oru čia praeiti beveik neįmanoma. Nuo važinėjimo automobiliais susidarė tokios gilios provėžos, kad iškilusi vidurinė dalis ėmė laužyti mašinų dugnus. O kai šių metų pradžioje po šalčių kuriam laikui žemė atsileido, tai iš įvažiavimo dangos liko tik skysta molinga košė“, – kasdienį gyvenimą kartinantį skaudulį apibūdina į redakciją kreipusis moteris.

Laima ir Vytautas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Neužsuka svečiai

L. Giedraitienė pasakoja, kad kietu gruntu ir skalda šį keliuką grindė jau dabar anapilin iškeliavęs jos tėtis.

„Mūsų gatvė tvarkyta ne kaip daugumos Kauno gyventojų už savivaldybės pinigus, o už gyventojų asmeninius“, – priduria pašnekovė.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Kaunietė neslepia, kad iškart atlikus darbus ESO darbininkai paviršių kiek aplygino, tačiau neilgam. Tik palijus viskas pasidarė tikri spąstai ne tik patiems gyventojams, bet ir prašaliečiams.

„Žinote, pas mus net svečiai nenori ateiti, nes reikia bristi per molį. Iki parduotuvės tik su botais galiu nueiti. Tikrai nemažai keblumų patiriame. Kodėl atsakinga įmonė nesutvarko visko, kaip privalo?“ – retorinius klausimus žeria Laima.

Mūsų gatvė tvarkyta ne kaip daugumos Kauno gyventojų už savivaldybės pinigus, o už gyventojų asmeninius.

Domisi ir savivaldybė

Ne tik ji, bet ir kaimynas Vytautas raštu kreipėsi ne tik į ESO atstovus, bet ir į Kauno savivaldybę bei Šilainių seniūniją.

„Į ESO kreipiausi ne kartą. Iš jų gavau atsakymus, kad mano prašymas užregistruotas, bus svarstomas posėdžių metu. Esą ieškos kaltų ir lieps keliuką perdaryti. Tik klausimas, kiek metų teks laukti, kol pasibaigs visi jų posėdžiai. Su nerimu laukiame pavasario atlydžio, dažnesnio lietaus. Keliuko padėtis taps dar tragiškesnė“, – teigia kaunietė ir sako, kad yra gavusi atsakymą iš savivaldybės atstovų. Miesto tvarkymo skyriaus specialistės Gintarės Jakutės atsiųstame laiške teigiama, jog 2019 m. nenumatytas minimo keliuko tvarkymas.

Portalui kauno.diena.lt Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patikslino, kad savivaldybė savo ruožtu šia situacija taip pat domisi, nors asfaltavimo darbai kol kas ir neplanuojami.

„Jei paaiškės, kad dėl dabartinės keliuko būklės kalti ESO darbuotojai, prašysime rangovų – bendrovės „EnergoLT“ – viską sutvarkyti“, – dar trečiadienį žadėjo savivaldybės atstovas.

Tačiau, pasak Laimos, ne grandiozinių darbų šios vietos gyventojai tikisi – tik norima susigrąžinti jau buvusią keliuko būklę. Moteris teigia, kad gaila ir išleistų asmeninių pinigų, o daugiau leisti tikrai nesinori.

Tvarkys dar kartą

Šių metų kovo 7 dieną kaunietė gavo ESO atstovo, Elektros tinklo eksploatavimo skyriaus inžinieriaus Gražvydo Ružinsko atsakymą.

„Atsiprašome dėl pavėluoto atsakymo pateikimo, situacija šiuo metu yra nagrinėjama ir bendraujama su rangovais, atlikusiais darbus. Apie priimta sprendimą informuosime asmeniškai“, – rašome atsiųstame laiške. Tačiau ir po savaitės Laima jokio konkretaus atsakymo daugiau nesulaukė.

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su ESO atstovu, raštu bendravusiu su L. Giedraitienė, jis patvirtino, kad apie šią situaciją tikrai žinoma.

„Buvo bendrauta su rangovais, jiems liepta atstatyti keliuko būklę jau praėjusiais metais. Kaip žinome, jie tuo metu gerbūvį atstatė – buvo užkasti grioviai ir kita. Tačiau dabar klientas vėl į mus kreipėsi ir suprantame, kad situacija atsinaujino. Savo ruožtu vėl pateikėme užklausą rangovui, aiškinsimės, ar tinkamai buvo atliktas pirminis keliuko būklės atstatymas. Visa kliento informacija tikrai perduota atsakingiems asmenims. Tačiau kol kas grįžtamojo ryšio negavau, situaciją aiškinamės“, – trečiadienį teigė ESO atstovas.

Ketvirtadienio popietę portalą pasiekė žinia, kad ESO nuvyko pas Laimą ir sutarė, jog keliukas bus sutvarkytas. Šią informaciją patvirtino ir Kauno savivaldybės atstovai, ir pati kaunietė.

Konfliktas dėl skolos

"Kauno dienai" S.Mickutė guodėsi, kad "Kauno energija" nesilaiko teismo sprendimo ir toliau skaičiuoja skolą, nors ji jau seniai apmokėta. Moteris tikino, kad vasario pradžioje įsigaliojo teismo sprengimas, nurodantis, kad kaunietė nėra skolinga, tačiau sąskaitą ji vis tiek gavo su įrašyta skola.

Moteris tikino, kad visa istorija prasidėjo dar 2009 m. Ji kreipėsi Kontrolės ir audito tarnybą, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu, anot S.Mickutės, buvo nustatyta, kad skola neturi būti skaičiuojama.

"2011 m. vyko teismas už 2008 m. buvusią 208 litų skolą. Tačiau ją buvau sumokėjusi, todėl skundas teisme buvo atmestas, bet "Kauno energija" toliau man skaičiavo skolą. Ne kartą rašiau prašymus, kad būtų perskaičiuotos sąskaitos už šildymą. Rašiau jiems ir 2014 m., ir 2016 m., tačiau jie nekreipė į mane dėmesio ir toliau skaičiavo man skolą", – dėstė S.Mickutė.

Moteris tikino, kad šilumos tiekėjas dar kartą ją padavė į teismą. 2015 m. Kauno apylinkės teisme teisėjas tenkino "Kauno energijos" skundą ir pripažino, kad S.Mickutė iš tiesų skolinga, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas. Vėliau konstatuota, kad skolos kaunietės sąskaitoje neturi būti. Tuomet ginčai persikėlė į Kauno apygardos teismą, bet šis paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir išteisino kaunietę. Kaip teigė S.Mickutė, paskutinė teismo nutartis įsigaliojo šių metų vasario 4 d., tačiau vasarį pateiktoje sąskaitoje, vis tiek buvo įrašyta skola, kuri dabar jau siekė 1,5 tūkst. eurų.

Aš tiek skaičiavau ir vargau, tiek dokumentų pateikiau, kad sumokėta. Mane jau iki depresijos privedė, nebežinau, ką daryti.

"Jie tą pačią dieną gavo teismo nutartį, tačiau sąskaitoje už sausį, kurią gavau jau vasario pabaigoje, vis tiek nurodyta, kad esu skolinga. Jie nieko neperskaičiavo, nepaiso teismo sprendimo. Man atrodo, kad jie taip elgiasi, nes nori iš manęs butą atimti. Aš tiek skaičiavau ir vargau, tiek dokumentų pateikiau, kad sumokėta. Mane jau iki depresijos privedė, nebežinau, ką daryti", – tramdydama ašaras "Kauno dienos" redakcijoje kalbėjo S.Mickutė.

Negauna kompensacijos

Kaunietė tikino, kad dėl to, jog "Kauno energija" sąskaitose nurodė skolą, nebuvo skaičiuojama kompensacija už šildymą. S.Mickutės teigimu, dėl mažų pajamų jai priklausė gauti kompensaciją, bet sąskaitoje vis tiek buvo nurodyta visa, o ne sumažinta suma už šildymą.

"Dėl to, kad jie neskaičiavo kompensacijos, nors ji man priklausė, man skola dar padidėjo, priskaičiavo ir delspinigių. Man keista, kaip savivaldybė leidžia akcinei bendrovei pačiai skaičiuoti kompensacijas. Miesto savivaldybė skiria kompensaciją, bet "Kauno energija" skaičiuoja valstybės pinigus, kam kiek priklauso. "Kauno energija" man aiškino, kad kompensacija nepriklauso, nes neva esu skolinga", – sakė kaunietė.

S.Mickutė aiškino, kad miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus specialistai moteriai buvo parodę formulę, pagal kurią apskaičiuojama priklausanti kompensacija. Kaunietė tikino, kad ja vadovavosi ir apmokėdama sąskaitas. S.Mickutė rodė "Kauno energijos" atsiųstą sąskaitą, kurioje nurodyta, jog už Raudondvario plente esančio buto šildymą reikia mokėti virš 70 eurų, tačiau kaunietė mokėjo kiek daugiau nei 20 eurų, mat tokia suma turėtų būti pritaikius kompensaciją.

Vykdys teismo nutartį

"Kauno energijos" atstovai aiškino, kad kaunietei sąskaita su skolomis buvo atsiųsta dėl to, kad teismo sprendimas buvo gautas vėliau, nei suformuota sąskaita. Įsigilinus į teismo nutartį, planuojama kaunietei perskaičiuoti mokesčius už šildymą.

"Sąskaita su nurodyta skola p. S.Mickutei buvo pateikta už 2019 m. sausio mėnesį, kai dar nebuvo gauta Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis. Gavusi nutartį, bendrovė atliko korekcijas ir į sąskaitą už 2019 m. vasario mėnesį skola nebus įtraukta. Teismo nutartis skundžiama nebus", – "Kauno dienai" aiškino "Kauno energijos" atstovai.

Atsakyme aiškinta, kad, gavus teismo nutartį, kompensavimo galimybė už praėjusį laikotarpį taip pat bus peržiūrėta.