Visuomenės samprata apie vaikų auklėjimą

Remiantis oficialia statistika, 2021 m. Lietuvoje užfiksuoti 707 asmenys, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių atskirti vaikai. Net 735 vaikai dėl grėsmės jų saugumui buvo atskirti nuo tėvų. Kiek dar smurto artimoje aplinkoje faktų lieka šešėlyje dėl pačių asmenų negebėjimo identifikuoti smurto. 2021 m. pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 29 proc. respondentų skausmo sukėlimo vaikui nelaiko smurtu. 53 proc. apklaustųjų ausies užsukimą vaikui už nepaklusnumą, pavyzdžiui, laiku nesutvarkytą kambarį, vertina kaip smurtą, o ką galvoja likę 47 proc.? Vertinant vaiko saugumą, didžiausias dėmesys skiriamas fiziniam smurtui, o psichologinis smurtas paliekamas antrame plane, kadangi yra sunkiau įrodomas. Kokį poveikį vaikui daro šeimoje matomas smurtas tarp tėvų, buvimas nuolatinėje stresinėje būsenoje, kai vaikas nežino į ką bet kurią minutę bus nukreipta smurtautojo agresija?

Smurto šeimoje poveikis vaikams

Smurto šeimoje objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys ir vaikai. Šeimoje patirta prievarta turi sunkias, kartais ir nepataisomas pasekmes vaiko asmenybei.

Analizuojant vaikų, gyvenančių smurtinėje aplinkoje, elgesį, įvardinamos vaiko raidą žalojančios grėsmės:

• paslapties apie smurtą šeimoje saugojimas skatina beviltiškumo, negebėjimo paprašyti pagalbos ar padėti kitam jausmą;

• vaikas perima savo šeimos modelį, pats tampa agresyvus;

• paklusdamas smurtautojui, išgyvena chaotiškumo jausmą;

• patiria traumuojantį izoliacijos pojūtį – neturi teisės į namus kviesti draugų, užmegzti artimų santykių su bendraamžiais, kad neišpasakotų apie smurtą šeimoje.

Išgyventa trauminė patirtis ateityje gali peraugti į negebėjimą kontroliuoti savo emocijų.

Suaugusiojo amžiuje galinčios pasireikšti pasekmės:

    • nuolatinis savęs nuvertinimas;

    • didelis nerimastingumas;

    • polinkis į depresiją;

    • negebėjimas gyventi šeimoje;

    • nuolatinė partnerių kaita;

    • aukos sindromo pasireiškimas.

Pagalba vaikams, išgyvenantiems smurtą artimoje aplinkoje

Neretai moterys, patiriančios smurtą šeimoje, bando tai nuslėpti, ieškodamos smurtautojo elgesį pateisinančių priežasčių. Tai gali būti fizinis ir emocinis nuovargis darbe, įtampa dėl sunkios finansinės padėties, kitų šeimos narių provokuojantis elgesys (pavyzdžiui, triukšmaujantys ir nepaklusnūs vaikai, laiku neatlikti buities darbai). Teisinasi prieš save ir kitus, kad kenčia smurtą, nes nenori ardyti šeimos dėl vaikų. Visgi vaikai, augdami smurtinėje aplinkoje, perima iškreiptą šeimos vaizdą, kyla didelė grėsmė, kad suaugę pasirinks vieno iš tėvų elgesio modelį ir kurdami šeimas patys taps smurtautojais arba aukomis – smurto ratas suksis toliau.

Suprasdamos frazės „tėvų nepasirinksi“ kontekstą, smurtiniuose santykiuose gyvenančios moterys gali padėti sau ir savo vaikams.

Taigi nuo ko pradėti?

• Nemeluoti sau ir pripažinti, kad nėra aplinkybių, pateisinančių smurtą;

• Ieškoti pagalbos – kreiptis į teisėsaugą, o jeigu jaučiate, kad nedrįstate to padaryti, kreipkitės į krizių centrą. Svarbu žengti pirmą žingsnį;

• Įvertinkite, ar bandymas išlaikyti įvaizdį šeimos, kurioje viskas yra gerai, vertas kainos, kurią už tai moka žalojami vaikai. Ar ne per didelė kaina už apgaulingą iliuziją?

Pirmas žingsnis visada pats sunkiausias. Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau bei savo vaikams,  kreipkitės į Kauno apskrities moterų krizių centrą. Specialistai teikia psichologinę, teisinę, socialinio pedagogo pagalbą suaugusiems ir vaikams, išgyvenantiems įvairias krizes, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.

Pasak Kauno apskrities moterų krizių centro vadovės Nauros Daukšienės, vaikystėje patirti išgyvenimai nulemia suaugusio žmogaus elgesį ir moralės ribas. Teikiant pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, ir nagrinėjant vaikystės patirtis, dažniausiai išaiškėja, kad smurtautojas pats augo šeimoje, kurioje tėvas buvo agresorius. Vaikas patirdavo fizines bausmes arba būdavo tėvo smurtavimo prieš mamą ir kitus šeimos narius liudininku.

Mes, suaugusieji, esame atsakingi už vaiko, kaip asmenybės, raidą. Galime dešimtis kartų per dieną vaikui aiškinti, kad patyčios ir smurtas yra nepateisinamas blogis, tačiau, jei šeimoje vyrauja neapykanta ir smurtu grįsti santykiai, vaikas tampa dviprasmybės įkaitu, supranta, kad deklaruojamos tiesos neatitinka artimiausių žmonių kasdienybės. Iškyla dilema, kaip elgtis – prisitaikyti prie esamos situacijos, priešintis jai ar ieškoti alternatyvų, bandant save apsaugoti nuo artimų žmonių nekontroliuojamo pykčio padarinių.

Kriziu centro psichologė Rūta Bruzgienė atkreipė dėmesį, kad smurtinėje aplinkoje augantys vaikai auga nesuprasdami savo emocijų, o besikaupiančios nuoskaudos ir beviltiškumo jausmas gali prasiveržti gyvenimo norma tapusia agresija, nukreipta tiek į aplinkinius, tiek ir į save. Šie vaikai išsiskiria dirglumu, jautriau reaguoja į įvairias grėsmes ir nesėkmes. Nepilnamečius smurto liudininkus patiriami išgyvenimai gali itin prislėgti ar net susargdinti. Ankstyvoje vaikystėje dar neišugdytos gynybinės jėgos įtampai atremti.Atsparumas stresui ankstyvoje vaikystėje neištreniruotas, todėl reakcija į stresą gali prasiveržti brendimo sutrikimais, somatinių simptomų atsiradimu.

Prisiimdami atsakomybę sau, mažieji bando paveikti smurtautojo ar mamos elgesį. Supratę, kad to padaryti negali, stengiasi emociškai atsiriboti nuo agresyvios aplinkos. Ypač tai pastebima brendimo laikotarpiu, – vieni paaugliai įsilieja į sporto ar meno kolektyvų gyvenimą, kitus – augina gatvė. Pasineriama į destruktyvias grupes, kuriose veikia tie patys jėgos ir viršenybės principai. Tokios subkultūros suformuoja pasaulėžiūrą, kad santykiai negali būtu lygiaverčiai, vieni dominuoja prieš kitus, agresija – norma, o kalbėjimas apie emocijas – silpnybė. Ar galima sugrąžinti vaiko pasitikėjimą ir atstatyti padarytą emocinę žalą? Gijimą po tokios psichologinės traumos lemia ne vienas veiksnys: pasikeitusi situacija, artimųjų gebėjimas užtikrinti saugumo jausmą, reikalingas specialistas, padėsiantis suvokti, kad smurtas nėra norma ar tai, su kuo vaikas privalo taikstytis. Tenka perdėlioti vertybinius prioritetus, leidžiančius vaikui jaustis saugiam ir mylimam.

Moterų krizių centro vadovė N. Daukšienė pridūrė, kad suaugusiesiems dažnai tenka priminti žinomą tiesą, jog vaikai, skirtingai nei mes, suaugusieji, pasirinkti negali. Tėvai pykstasi, vėl taikosi, moteris tikisi, kad įvyks stebuklas ir smurtautojas pasikeis, atsiranda kitos priežastys, trukdančios nutraukti smurtinius santykius, – ekonominė priklausomybė, gyvenamosios vietos išsiskyrus klausimas, psichologinė priklausomybė nuo smurtautojo ir begalė kitų. Vaikas, gyvenantis šiuose neapykantos spąstuose, yra bejėgis ir priklausomas nuo tėvų. Todėl turime jausti ypatingą atsakomybę ir supratimą, kad smurtas šeimoje yra ne dviejų žmonių, bet visos šeimos problema. Norint padėti vaikui, patyrusiam psichologinę traumą, sukeltą smurto artimoje aplinkoje, būtina kvalifikuota specialistų pagalba.

„Kauno apskrities moterų krizių centre teikiame pagalbą ir paslaugas vaikams, patyrusiems šios rūšies smurtą ar tapusiems smurto liudininkais, ir jų šeimos nariams. Teikiamos psichologo, socialinio pedagogo paslaugos vaikams ir suaugusiesiems, teisininko konsultacijos. Kreipiuosi į suaugusiuosius, patiriančius artimo žmogaus smurtą, – surinkti reikiamą telefono numerį ir pasikonsultuoti su specialistu yra pirmas žingsnis, galintis pakeisti jūsų gyvenimą ir vaikų ateitį, konsultacijos ir paslaugos yra nemokamos, svarbu ryžtis. Kartu problemas spręsti visada yra lengviau“, – sakė N. Daukšienė.

Šiuo metu, kai visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos apie pačią šeimos sampratą, svarbu suvokti, kad ir kokį šeimos modelį mes pripažinsime, tai bus visuomenės dalis. Šeima kaip institucija turi jai būdingas problemas, krizes. Krizė šeimą ištinka tada, kai įprastai pasirenkami problemų sprendimo būdai tampa neefektyvus. Dažniausiai tai susiję su įtampą keliančiomis aplinkybėmis: liga, neištikimybė, skirtingas požiūris į sutuoktinių įsipareigojimus, vaiko gimimas, finansinės problemos, tai atvejai, kurie tampa šeimyninių nesutarimų priežastimi.

Tačiau dauguma priežasčių tėra tik lakmuso popierėlis, parodantis partnerių santykių  klaidas. Krizė šeimoje niekada neprasideda staiga ir netikėtai. Tai pasekmė sutuoktinių lūkesčių, kokia bus jų šeima, neatitikimo. Ne kartą esame girdėję sakant, kad šeima – tai diplomatijos ir kompromisų menas. Kai ši taisyklė šeimoje pamirštama, susiformuoja nuoskaudos ir konfliktai, kurie tampa nuolatiniu negatyvių emocijų srautu, nušluojančiu visą dviejų žmonių santykių darnumą. Šeima kaip dviejų žmonių sąjunga atsiranda iš požiūrių bendrumo: į vertybes, individualias kito žmogaus savybes, savęs suvokimą.

Bet bėgantys metai keičia netik žmonių išvaizdą. Brandi 30-metė moteris gali labai skirtis nuo tos naivios 20-tės mergaičiukės, kurią jūs vedėte prieš 10 metų. Su nugyventais metais žmonės didina savo bagažą. Mūsų išgyvenimai, patirtys, išsimokslinimas, pasirinkta profesija yra priežastys, skatinančios daryti išvadas. Priklausomai nuo padarytų išvadų keičiasi ir mūsų vertybės. Kažkurios netenka savo prasmės, atsiranda naujos, formuojasi nauji siekiai.

Dėl šių pasikeitimų  gali atsirasti nesusikalbėjimai šeimoje. Net skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą šeimoje gali išprovokuoti krizę. Sakykim, vienas iš sutuoktinių mano, kad iš anksto būtina galvoti apie vaikų studijas ir tam kaupti lėšas. Jo supratimu, abu tėvai turi rūpintis šeimos finansiniu stabilumu. Norint gerinti finansinę padėtį, reikia tobulintis ir ieškoti savo karjeros galimybių. Kito sutuoktinio nuomone, egzistuoja bankai, kuriuose reikiamu metu vaikų studijoms bus galima paimti kreditą. Šeimos gerbuviu privalo rūpintis tas, kuriam geriau tai sekasi, antrasis turi rūpintis buitimi, vaikų auklėjimu. Akivaizdu, kad ši situacija neieškant kompromisų taps krizės priežastimi. Vienas iš sutuoktinių pasijus išnaudojamas dėl primestos finansinės atsakomybės, pasijus šeimos bankomatu, privalančiu išduoti pinigus. Vėliau šis suvokimas gali peraugti į visišką šeimos biudžeto kontrolę. Antrasis pasijus neįvertintas dėl kasdienybėje atliekamų buities darbų, ignoruojamas sprendimų priėmime, ilgainiui pasijus esantis sutuoktinio šešėlyje.

Atsiras interesų skirtumai – noras tobulėti, siekti naujų tikslų verčia gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, keistis nuomonėmis. Buities darbai neturint kitų tikslų žmogų uždaro mažame namų pasaulyje, konkurencijos nebuvimas žmogų daro pasyvų, interesų ratas mažėja. Nuoskaudos kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė didėja, viduje paslėpdama meilę ir pagarbą, kuria dar taip neseniai jautėme savo mylimam žmogui. Akivaizdu, kad užsitęsus krizei partneriai jau nesugeba patys išspręsti užsisenėjusių problemų. Kai sustreikuoja mūsų širdis, einame pas kardiologą, prakiurusį dantį plombuojame pas odontologą. Tai kodėl atsiradus kiaurymei santykiuose su mylimu žmogumi nedrįstame kreiptis pagalbos į specialistus, gėdinamės, manydami, kad nedera šiukšlių nešti iš namų? Tačiau nesprendžiamos problemos savaime neišnyksta, tik gilėja, kol vieną dieną išgirstame arba patys ištariame frazę „ aš tavęs jau nemyliu ir nenoriu būti su tavimi“.

Kaune pagalbą krizės ištiktoms šeimoms teikia Kauno apskrities moterų krizių centras (KAMKC). Tai pavyzdys, kaip iš noro padėti kitiems ir nedidelės idėjos gimsta organizacija. jau 16 metų padedanti šeimoms, patiriančioms tarpusavio bendravimo sunkumus, ir moterims, patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje.

KAMKC yra nevyriausybinė organizacija, per savo gyvavimo metus įvykdžiusi apie 120  socialinių projektų, per daugiametę praktiką specialistai pagalbą suteikė daugiau nei 5000 asmenų. Šiame centre visos paslaugos teikiamos nemokamai.

Šiuo metu centras teikia kompleksinę pagalbą, kurią sudaro psichologo, teisininko, šeimos konsultanto, socialinio darbuotojo konsultacijos, tarpininkauja klientams bendraujant su kitomis institucijomis. KAMKC centro veikla neapsiriboja vien tik pagalba sutuoktiniams, organizacijoje dirba socialinė pedagogė. Specialistė padeda spręsti bendravimo sunkumus, iškylančius tarp tėvų ir vaikų. Konsultuoja vaikus, patiriančius emocinius išgyvenimus dėl šeimoje esančios krizės.

Nuo 2011 m. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, KAMKC dirba kaip specializuotos pagalbos centras.

Moterys, prieš kurias smurtauja šeimos nariai, patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus, nežinodamos, kaip elgtis su smurtautoju. Iš vienos pusės tai smurtautojas, bet tai ir aukai artimas žmogus, su kuriuo sieja emocinis ryšys, vaikai, bendra buitis. Šeimoje smurto aukomis neretai tampa visi šeimos nariai. Tokiu atveju centro specialistai teikia kompleksinę pagalbą.

Smurtautojas už savo poelgius atsako įstatymo numatyta tvarka. Tačiau norint keisti smurtinį elgesį, žmogui būtina psichologo pagalba. Smurtautojui suteikiama informacija apie Kauno apskrities vyrų krizių centrą, kuriame pagalba teikiama vyrams.