Įkvepianti aplinka

„Baigėme vieną sudėtingiausių etapų įmonės istorijoje – nestabdydami gamybos senus sovietmečio statinius pakeitėme išskirtinės architektūros miestą puošiančiu moderniu, darbuotojams patogiu pastatu“, – vedžiodamas po cechus, kuriuose virė darbas, kalbėjo „Kauno baldų“ vadovas Tomas Mauricas.

28 tūkst. kv. m plote išsitenka gamybos, laisvalaikio ir kitos erdvės. Minkštuosius baldus gaminančios bendrovės darbuotojų poreikiams – valgykla-kavinė, atskira virtuvėlė su valgomuoju, vaikų žaidimų kambarys, persirengimo patalpos su dušais ir t. t.

Iškilo: naujasis gamyklos pastatas – išskirtinės architektūros, jaukaus interjero ir patogus darbuotojams. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Atvira ekspozicijų erdvė su baru, balkonais ir vaizdu į čia pat tekantį Nemuną tarnauja ir kaip produkcijos pristatymo klientams, ir kaip darbuotojų susirinkimo, poilsio erdvė. Netrukus bus įrengta ir sporto salė.

Antrame aukšte įsikūrė siuvykla, sukirpimo cechas, administracija. Pirmame aukšte – naujų modelių vystymo, kiti gamybos cechai, sandėliavimo, buitinės patalpos.

Naujos patalpos, jaukios erdvės, modernus interjeras, atnaujinta įranga ir visų kitų galimybių kompleksas bendrovės kolektyvui įkvėpė naujų jėgų, suteikė didžiulę pasitikėjimo savimi ir įmone, pozityvumo dozę.

Baigėme vieną sudėtingiausių etapų įmonės istorijoje.

Modernios ventiliacijos, šildymo, apšvietimo sistemos ir kt. tarnauja ne tik didesniam darbuotojų saugumui, komfortui. Pavyzdžiui, naujasis LED apšvietimas leidžia sunaudoti net iki 40 proc. mažiau elektros, palyginti, kiek jos prireikdavo anksčiau. Kitais metais ant pastato stogo dar planuojama įrengti saulės elektrinę.

Vieną griovė, kitą statė

Darbuotojai ant stalų kloja audinių ritinius, ekrane gali stebėti sukirpimo planą ir jį modifikuoti pagal poreikį. Robotas sukerpa audinio detales, jos kraunamos į vežimėlius ir keliauja į siuvyklą, o iš jos – toliau. Didelė dalis procesų – automatizuoti.

Gamybos pajėgumai, sulėtėję dėl kilusio gaisro, statybų nepatogumų, jau įsibėgėja ir netrukus turėtų pasiekti buvusį lygį. Gamybą vis dar vykdant senuose pastatuose, lygiagrečiai buvo imtasi griauti senus pastatus ir statyti naująjį. „Teko daugybę kartų keisti vidinę logistiką, perorganizuoti procesus“, – pasakojo T. Mauricas.

Investicijos: „Kauno baldų“ direktorius T. Mauricas apžvelgė didžiulius įgyvendintus pokyčius. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Visa tai leido išlaikyti visas darbo vietas ir neprarasti klientų. Tiesa, po gaisro mėnesiui didelę dalį darbuotojų teko išleisti į prastovas, tačiau tai – jau praeity.

Naujoje gamykloje jau baigiami sustyguoti visi procesai. Dar laukiama atvykstant naujų įrenginių (staklių, gamybos linijų). Vieni buvo papildomai užsakyti procesams modernizuoti, o kitų naujų prireikė, nes nemažai įrangos sudegė arba buvo sulieta per gaisrą, įsiplieskusį liepą. Planuojama, kad visa įranga bus sumontuota ir gamyba pasieks maksimalią apimtį kitų metų viduryje.

8 tūkst. baldų per mėnesį

„Kauno baldų“ kolektyvas – atjaunėjęs, bet čia dirba labai įvairaus amžiaus žmonių. Nemažai jų „Kauno balduose“ dirba dešimt metų ir daugiau. Kas mėnesį tokie lojalūs darbuotojai pagerbiami ir pasveikinami. Komandą čia traukia draugiška atmosfera, tai, kad bendrovė – stabili, žinoma, užsitarnavusi gerą vardą ir turi įtaką rinkoje, puoselėja tradicijas. Prie to dabar prisideda naujosios patalpos ir visi jų pranašumai. Dėl optimalios procesų organizacijos baldo gamybos kelias, skaičiuojant metrais, sutrumpėjo perpus, o pagaminimo laikas sumažėjo ketvirtadaliu. Dirbti naujoje gamykloje šiuo metu kviečiami staliai, siuvėjai ir baldų apmušėjai. Šių specialistų rinkoje nuolat trūksta.

„Kauno balduose“ 370 darbuotojų per mėnesį pagamina apie 8 tūkst. minkštųjų baldų.

Galimybės plėtrai

Sąlygos naujojoje gamykloje, palyginti su senosiomis patalpomis, skiriasi šviesmečiais. Sovietiniai pastatai buvo morališkai pasenę ir vizualine, ir funkcine prasme. Be to, nebuvo galimybių plėtrai.

Naująsias patalpas būtų buvę daug patogiau statyti tuščiame sklype. Tačiau įvertinus, kad apie 70 proc. „Kauno baldų“ darbuotojų – iš Šančių ir aplinkinių rajonų, kad net ir suorganizavus nemokamą pavėžėjimą, pasiekti darbo vietą darbuotojams kiltų daug nepatogumų, nuspręsta naują pastatą statyti toje pačioje vietoje.

Moderni gamykla per du etapus iškilo per pusantrų metų. Galimybių plėtrai jame, atsižvelgiant į vadovų užmojus, užteks mažiausiai penkeriems metams. Prireikus būtų galima svarstyti apie priestato statybą.

Komanda: „Kauno baldų“ kolektyve – 370 darbuotojų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Skaičiuojama, kad, baigus projektą ir pasiekus planuotą gamybos mastą, gamybos efektyvumas turėtų padidėti 25 proc. Tikimasi, kad per porą metų pardavimai išaugs pusantro karto, tad dairomasi naujų rinkų. Dabartinės eksporto kryptys – Skandinavija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija.

Planuojama, kad per kelerius metus naujoji „Kauno baldų“ gamykla leis pardavimus padidinti iki maždaug 70 mln. eurų. Pernai visų metų bendrovės pardavimai siekė 27,6 mln. eurų ir buvo trečdaliu didesni nei 2020 m.

Sąlygos naujojoje gamykloje, palyginti su senosiomis patalpomis, skiriasi šviesmečiais.

„Baigėme vieną sudėtingiausių etapų įmonės istorijoje – nestabdant gamybos senus sovietmečio statinius pakeitė išskirtinės architektūros miestą gražinantis modernus pastatas. Šiuo metu maksimalias pajėgas skiriame galutiniam jo įrengimui ir naujos įrangos montavimui, maksimaliai našiam įrangos, procesų suderinimui. Skaičiuojame, kad baigus projektą ir pasiekus planuotą gamybos mastą, gamybos efektyvumas turėtų padidėti 25 procentais. Tai leis per porą metų pardavimus išauginti pusantro karto, todėl dabar intensyviai dairomės naujų rinkų, į kurias galėtume eksportuoti savo produkciją“, – sakė „Kauno baldų“ vadovas Tomas Mauricas.

Tomas Mauricas.SBA nuotr.

Daugiau nei dvigubai už Kauno S.Dariaus ir S.Girėno futbolo stadioną Kaune plotu didesnio pastato statybų generalinis rangovas buvo tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.

„Projekto kompleksiškumas, rinkos iššūkiai ir trumpi darbų terminai mūsų komandai tikrai neleido nuobodžiauti ir suteikė galimybę pademonstruoti visus savo gebėjimus statybų aikštelėje. Statybų procesus teko valdyti taip, kad nebūtų pertraukta užsakovo gamybinė veikla, o darbai vyktų sklandžiai, nepaisant trikdžių tiekimo grandinėse. Tačiau sklandus bendradarbiavimas su užsakovu šiuos iššūkius padėjo įveikti ir darbus baigti laiku pagal sutartą grafiką“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas

Naujasis „Kauno baldų“ pastatas yra A++ energetinės klasės, jame sumontuota taupi LED apšvietimo sistema, gamybinėse, biuro ir buitinėse patalpose palaikomas komfortiškas mikroklimatas.

SBA nuotr.

„Dar nebaigėme montuoti visos įrangos, bet jau dabar jaučiame teigiamą impulsą gamybos efektyvumui. Paties baldo gamybos kelias skaičiuojant metrais naujajame pastate sutrumpėjęs perpus. Laikas, per kurį jis pagaminamas, taip pat sumažėjęs ketvirtadaliu. Teigiamas pokytis matomas ir sąskaitose už energiją. Pavyzdžiui, šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, elektros suvartota 43 proc. mažiau. Kitais metais ant pastato stogo dar planuojame įrengti saulės jėgainę“, – sakė „Kauno baldų“ gamybos vadovas Aleksandras Zenkovas.

Anot jo, labiausiai modernia gamykla džiaugiasi darbuotojai. Palyginti su buvusiais keturių aukštų nefunkcionaliais pastatais, čia – aiškus ir gerokai sutrumpėjęs kelias iki darbo vietos, modernios persirengimo patalpos, valgykloje – vietoje ruošiamas kokybiškas maistas, per langus atsiveria vaizdas į medžiais apaugusią Nemuno pakrantę.

Didžiausią dalį – beveik du trečdalius naujojo pastato ploto sudaro gamybinės patalpos (18 000 kv.m.), sandėliavimui skirta 4 000 kv.m., gaminių ekspozicija įrengta beveik 1 400 kv.m. patalpose, biurui skirta 1 200 kv. m. ploto.

Planuojama, kad per kelerius metus naujoji „Kauno baldų“ gamykla leis pardavimus padidinti iki maždaug 70 mln. eurų. Pernai visų metų bendrovės pardavimai siekė 27,6 mln. eurų ir buvo trečdaliu didesni nei 2020 metais.

„Ugniagesiai budėjo per naktį, dabar pasikeis pamainos ir toliau budės, užtikrinama, kad gaisras neatsinaujintų“, – BNS penktadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Miroslavas Gerasimovičius.

18.47 val., ketvirtadienį, buvo paskelbta gaisro likvidacija, tačiau per naktį gamyklos teritorijoje budėjo dvi ugniagesių autocisternos.

Kaip skelbė BNS, Kaune laikinai dėl vasaros atostogų nedirbančiose „Kauno baldų“ patalpose ketvirtadienį po pietų kilo didelis gaisras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gaisras įsiplieskė pirmajame aukšte esančiame dideliame atliekų konteineryje.

Ugnį malšino didelės ugniagesių pajėgos, apie galimą užterštumą trumposiomis žinutėmis perspėti pusantro kilometro spinduliu nuo įvykio vietos gyvenantys Šančių gyventojai.

Gamyba nevyko, dauguma darbuotojų atostogauja, todėl įrengimai perkeliami į naujas patalpas.

Jiems buvo rekomenduojama neiti į lauką, užsandarinti langus ir duris.

„Gamyba nevyko, dauguma darbuotojų atostogauja, todėl įrengimai perkeliami į naujas patalpas“, – BNS sakė SBA grupės atstovas Petras Lingė.

„Kauno baldai“ priklauso SBA grupei.

Pasak jo, ketvirtadienį dūmų detektoriai įmonėje užfiksavo dūmus.

Pranešimas apie gaisrą Drobės gatvėje buvo gautas 14.10 valandą.

Pranešėjas teigė, kad keturių aukštų pastate pro langus matė dūmus ir atvirą liepsną.

Departamento teigimu, pavojus buvo kilęs ir šalia, Ringuvos gatvėje, esančiai bendrovei „Margūnai“, joje sandėliuojamos pavojingos cheminės medžiagos. Tačiau tiesioginio pavojaus išvengta.

Dirbs gaisrų tyrėjai

Didelio gaisro nualintoje „Kauno baldų“ teritorijoje penktadienį dirbs gaisrų tyrėjai.

T. Biliūno/BNS nuotr.

„Gaisravietės apžiūra jau buvo pradėta vakar, dabar įvykio vietoje dirbs Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertų kvalifikaciją turintys mūsų darbuotojai. Per tyrimą bus nustatyta gaisro kilo priežastis – nuo ko kilo, kurioje vietoje, kaip plito“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Per didelį gaisrą ketvirtadienį „Kauno balduose“ apdegė ir buvo sugadinta produkcija, aprūko ir apdegė patalpos.

Per tyrimą bus nustatyta gaisro kilo priežastis – nuo ko kilo, kurioje vietoje, kaip plito.

Kaip skelbia Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, išdegė baldų gamybos įmonės pastato antrame aukšte buvusi produkcija bei gamybinės patalpos, taip pat išdegė trečiame aukšte buvusi produkcija, aprūko ir apdegė pastato ketvirto aukšto langai bei patalpos, apgadinta apie 2000 kvadratinių metrų plote buvusi produkcija.

Ugniagesiams pavyko išsaugoti 3000 kvadratinių metrų gamybinių patalpų ir sandėliuojamą produkciją.

Gaisrui gesinti vanduo buvo tiekiamas iš keturių hidrantų. Buvo sudaryti penki darbo barai, per gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą dėl gaisro išsiųstas pranešimas Kauno miesto gyventojams. Į įvykio vietą buvo atvykusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento mobili pajėgų valdymo grupė.

Kol didelės Kauno ugniagesių pajėgos gesino didelį gaisrą įmonėje, Kauno miesto ugniagesių komandose budėjo Jonavos ir Prienų ugniagesiai.

„Metai buvo nelengvi, tačiau susitelkus komandai pavyko įveikti žaliavų, logistikos, pandemijos ir kitus iššūkius. Kylant gamybos savikainai toliau efektyvinome veiklą, tačiau beprecedentis kainų šokas veikia pelningumą, kadangi produkcija klientams brangsta su tam tikru atsilikimu. Mūsų šių metų pardavimus lėmė per pandeminius 2020-uosius padarytas įdirbis – mezgėme strategines partnerystes su naujais klientais, tobulinome gamybą, kūrėme naujus modelius ir viso to įdirbio vaisius skynėmės praeitais metais. Šiemet mes ir toliau intensyviai plečiame savo asortimentą ir neabejoju, kad įgyvendinę planus atsirieksime dar didesnę rinkos dalį Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose. Kartu tikimės augančio pelningumo“, – sako „Kauno baldų“ vadovas Tomas Mauricas.

T. Mauricas taip pat priduria, kad praeitų metų rodikliai yra lyginami su gana nuosaikiais – pandemijos ir karantino sukaustytais – 2020-aisiais. Nepaisant to, metinius pardavimus gerino sėkmingas paskutinis praėjusių metų ketvirtis, per kurį „Kauno baldų“ pardavimai ūgtelėjo 35 proc. (iki 7,1 mln. eurų), palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais (5,2 mln. eurų).

Siekiant išlikti konkurencingiems tokioje sudėtingoje aplinkoje turime eiti koja kojoj su inovacijomis.

Pagrindinės „Kauno baldų“ rinkos – Vokietija, Skandinavijos, Beniliukso šalys. Jau kelerius metus įmonė sėkmingai bendradarbiauja su Vokietija – čia nuolatos plečia klientų ratą, kuria ir adaptuoja rinkos specifiką atitinkantį asortimentą. 2021-aisiais stiprūs žingsniai buvo padėti Suomijoje ir Danijoje – pradėtos partnerystės su svarbiais klientais. T. Maurico teigimu, Skandinavija yra jau pažįstama rinka, kuriai prekių asortimentas išdirbtas iki detalių, tad čia svarbiausia neužleisti ir dar labiau tvirtinti savo pozicijas.

Nauja gamykla 

Minkštųjų baldų gamybos segmente iššūkiai šiais metais nesikeis: tiek 2021, tiek ir naujausiais metais sudėtingiausias iššūkis bus kainos. Kai kur jau galime matyti atsigavimo, stabilumo ženklus, tačiau dar metų pabaigoje kai kurių žaliavų kainos vėl augo. Tačiau tik čia iššūkiai nesibaigia – brango ir tebebrangsta energija, didėjo darbo užmokestis, išlaidos logistikai. Viso to neįmanoma ir nenorime amortizuoti vien pirkėjo sąskaita. Būtent todėl svarbu ieškoti kitų būdų, padėsiančių stabilizuoti situaciją ir vienas tokių – gamybos efektyvinimas“, – sako T. Mauricas.

Tomas Mauricas/„Kauno baldų“ nuotr.

„Kauno baldai“ 2021 metais žengė į aktyvios plėtros etapą – pastatų konversijos projektas jau gerokai pasistūmėjęs į priekį. Šiuo metu vietoje senųjų patalpų Žemuosiuose Šančiuose, Kaune, kyla naujasis gamybinis pastatas, į kurį investicijos sieks daugiau nei 20 mln. eurų. Numatoma, kad nauja gamykla visu pajėgumu pradės veikti 2023 metais.

„Vis dėlto šiandieninė situacija tik dar labiau išryškino šios plėtros svarbą. Siekiant išlikti konkurencingiems tokioje sudėtingoje aplinkoje – tiek ekonominėje, tiek ir geopolitinėje – turime eiti koja kojoj su inovacijomis. Naujoje gamykloje bus ne tik įdiegtos efektyvesnės gamybos technologijos, bet čia galėsime plėsti gamybinius pajėgumus, o taip pat naudotis naujos infrastruktūros teikiamais privalumais. Pastatas bus energetiškai efektyvesnis, patogesnis darbuotojams, tvaresnis“, – pasakoja T. Mauricas.

Vadovo teigimu, 2022 m. be naujosios gamyklos projekto, įmonės komanda daug dėmesio skirs unikalumui, kuris padėtų įsitvirtinti naujose rinkose. Tam ieškoma sprendimų, kurie atitiktų kiekvienos rinkos poreikius – nuo patvaresnių, natūralesnių medžiagų balduose iki papildomų ar naujų funkcijų.

„Laikas atsipalaiduoti tikrai dar neatėjo ir situacija globalioje rinkoje išlieka įtempta tiek dėl žaliavų kainų, tiek dėl trūkinėjančių logistikos grandinių. Sutelktos komandos dėka randame alternatyvių sprendimų ir su šiais iššūkiais susidorojame. Optimizmą dėl pradėjusių stabilizuotis žaliavų kainų, panaikintų karantino apribojimų ir atsigaunančios prekybos slopina šalyse stringanti vakcinacija bei kylanti ketvirtoji pandemijos banga, tačiau pasitikime savo komanda ir tikime, kad jeigu prireiks dar vieno karantino, jis jau nebebus toks griežtas ir didelės įtakos gamybos apimtims nepadarys,“ – sako SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Anot jo, šiais metais augimą rodantys skaičiai išsipūtė, nes pernai antrąjį ketvirtį pardavimai buvo ženkliai kritę, kadangi dėl karantino ir stojusios prekybos įmonės buvo priverstos skelbti kelių savaičių prastovas.

Tęsiame suplanuotas didžiules investicijas į du projektus: „Kauno baldų“ pastatų konversiją ir naujos, labiausiai robotizuotos regione gamyklos „Inno Line“ statybas šalia Klaipėdos, SBA industrinių inovacijų slėnyje.

„SBA Home“ įmonių grupei priklausančios penkios baldų gamybos bendrovės pardavimus vidutiniškai padidino 24 procentais. „Klaipėdos baldai“ per 2021 m. pirmąjį pusmetį produkcijos pardavė už daugiau kaip 39 mln. eurų – penktadaliu daugiau nei pernai. „Visagino linija“ pardavimus didino 12 proc. iki beveik 36 mln. eurų. Šilutės rajone veikianti „Germanika“ baldų pagamino ir pardavė už 27,6 mln. eurų – tai beveik 40 proc. daugiau nei pandeminių 2020 m. pirmąjį pusmetį. „Šilutės baldai“ produkcijos pardavimus padidino trečdaliu – iki 21,4 mln. eurų. „Mebelain“ augo 43 proc. – iki 19,5 mln. eurų. „SBA Home“ nepriklausanti minkštųjų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ pardavimus padidino pusantro karto iki 13,7 mln. eurų.

„Nepaisant šių tamsių debesų horizonte tęsiame suplanuotas didžiules investicijas į du projektus: „Kauno baldų“ pastatų konversiją ir naujos, labiausiai robotizuotos regione gamyklos „Inno Line“ statybas šalia Klaipėdos, SBA industrinių inovacijų slėnyje. Jie gerokai išplės SBA baldų sektoriaus gamybos pajėgumus ir leis padidinti mūsų konkurencingumą globaliu mastu,“ – tvirtina E. Valentinavičius.

SBA baldų gamybos sektoriui, be „Kauno baldų“, priklauso „SBA Home“, valdanti baldų gamybos įmones „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Germanika“, „Visagino linija“, „Mebelain“ ir baldų ruošinių gamykla „Laminn“. Taip pat logistikos centrą “Innovo logistika”. Be baldų gamybos, SBA grupė veikia NT ir tekstilės sektoriuose. Grupės įmonėse iš viso dirba apie 5000 žmonių.

Tvirtins pozicijas užsienio rinkose

„Norėdami užimti didesnę rinkos dalį pagrindinėse mūsų eksporto šalyse turime nuolat investuoti bei didinti veiklos efektyvumą. Esamos patalpos tapo per ankštos mūsų ambicingiems tikslams ir tarptautinei plėtrai. Pradėjusi veikti nauja gamykla leis per penkerius metus gamybą padidinti daugiau nei du kartus ir pasiekti mažiausiai 70 mln. Eur pardavimus“, – sako „Kauno baldų“ direktorius Tomas Mauricas.

Pasak jo, tinkamiausios vietos naujai gamyklai statyti ieškota pusantrų metų mieste ir rajone, tačiau kruopščiai išanalizavus galimybes ir įvertinus alternatyvas apsispręsta plėstis esamoje teritorijoje. Sprendimą nulėmė keletas svarių argumentų: patogus susisiekimas darbuotojams, turimas pakankamas plotas plėtrai, paprastesnis ir greitesnis gamybos perkėlimas.

Pradėjusi veikti nauja gamykla leis per penkerius metus gamybą padidinti daugiau nei du kartus ir pasiekti mažiausiai 70 mln. Eur pardavimus.

Pastaruosius kelerius metus, išskyrus pandeminius, „Kauno baldai“ pardavimus augino beveik po 20 proc. kasmet, tačiau nuolat mezgami kontaktai užsienio rinkose, pačios įmonės kurtos kolekcijos, geras vardas tarp klientų ir kokybė toliau augina Kauno įmonės gaminių paklausą tiek senesnėse Skandinavijos, Beniliukso šalių rinkose, tiek naujoje ir perspektyvioje Vokietijos rinkoje. Moderni gamykla padės ne tik patenkinti šia paklausą, bet ir žengti į kitas Vakarų Europos rinkas.

Moderni gamykla inovatyviame pastate

Naująjį „Kauno baldų“ pastatą projektavo Gedimino Jurevičiaus architektūros studijos architektai Gediminas Jurevičius ir Tomas Vaičiulis.

„Dinamišką, plastiškų formų pastato architektūrą padiktavo pačios „Kauno baldų“ bendrovės sparti plėtra ir ambicinga vizija. Fasado elementų visuma sudaro inovatyvios kompanijos, judesio, veržlios krypties įspūdį. Industrinių pastatų išvaizda retai būna išsiskirianti, tačiau šiuo atveju buvo malonu dirbti su užsakovu, kuriam svarbūs ne tik kvadratiniai metrai gamybai, bet ir architektūrinė raiška bei naudojamos aplinką tausojančios technologijos,“ – sako architektas Tomas Vaičiulis.

„Kauno baldų“ nuotr.

Anot jo, numatyta galimybė ant pastato stogo įrengti saulės jėgainę, „oras-oras“ šildymo sistemą, išmanųjį LED apšvietimą. Įmonė, kaip ir visa SBA grupė, perka ir naudoja tik žaliąją elektrą iš atsinaujinančių išteklių. Didžioji naujojo pastato dalis bus skirta gamybinėms patalpoms, sandėliams, tačiau numatyta ir produkcijos ekspozicijų salė su didžiuliu stoglangiu, per kurį pateks natūrali šviesa, biuras administracijai.

Pasak T.Maurico, iki 2025 m. darbuotojų skaičius bendrovėje išaugs ketvirtadaliu, iki beveik 500. Šiuo metu naujos gamyklos projektas pateiktas svarstyti atsakingoms miesto institucijoms. Planuojama, kad statybos prasidės atlikus visas reikalingas procedūras ir suderinimus, antroje šių metų pusėje. Numatoma, kad pastatas bus baigtas ir gamykla pilnus pajėgumus pasieks 2023 metais.

„Kauno baldai“ eksportuoja 100 proc. produkcijos. Įmonėje šiuo metu dirba arti 400 darbuotojų. Pardavimai 2020 m. siekė 20,1 mln. eurų. Bendrovė priklauso SBA grupei. Be šios įmonės, SBA baldų sektoriui priklauso „SBA Home“ („SBA baldų kompanija“), valdanti „Klaipėdos baldus“, „Germaniką“, „Šilutės baldus“, „Visagino liniją“ ir „Mebelain“ Baltarusijoje. Pernai viso SBA baldų sektoriaus pardavimai siekė 303,6 mln. Be baldų gamybos, SBA veikia tekstilės bei nekilnojamojo turto sektoriuose. Grupės įmonėse dirba per 5000 žmonių. Produkcija eksportuojama į daugiau kaip 50 valstybių.

Gyvena legaliai

Petronėlė Gražina Dziminavičienė kaip ir visi Lietuvos pensininkai kiekvieno mėnesio 10 dieną gauna senatvės pensiją. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančios senolės dukra Genovaitė H. (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja apstulbusi, kai atsidariusi elektroniniame banke mamos sąskaitą pamatė, kad ji areštuota, o teismo sprendimą vykdžiusi antstolė iš pensininkės sąskaitos nurašė apie 400 eurų.

"Viena – tai yra didesnė suma nei mamos pensija. Antra – antstolė paaiškino vykdanti teismo sprendimą, bet apie jį mes nieko nežinojome", – stebėjosi jau 20 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Genovaitė H.

Patikslinti 2012 m. birželį buvusių aplinkybių apie P.G.Dziminavičienės iškeldinimą negali, nes byla sunaikinta.

Pasirodo, bendrovė "Kauno energija" kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš Genovaitės H. mamos P.G.Dziminavičienės už 2011 m. lapkričio 1 d.–2012 m. birželio 28 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Tačiau Genovaitė H. tvirtina, kad ji dar 2011 m. spalį išsivežė mamą į Angliją.

Kauno apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad 1939 m. gimusios P.G.Dziminavičienės nei gyvenamoji vieta, nei darbo vieta nežinomos.

"Kaip gali būti nežinoma mamos gyvenamoji vieta, kai ji deklaruota pas mane Anglijoje. "Sodra", bankas jai siunčia laiškus adresu Anglijoje. 2015 m. mamai keitėme pasą per Lietuvos ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienais metais mama turi prisistatyti ambasadoje, kad dar gyva ir jai reikalinga senatvės pensija. Ji Anglijoje gauna ir medicinines paslaugas, gydytojai jai išrašo receptus vaistams. Nėra taip, kad mama čia, Anglijoje, gyvena slapta, o pensiją jai moka Lietuva", – aiškino senolės dukra Genovaitė H.

Ir iš tiesų Genovaitė H. parodė "Sodros" siųsto laiško į Angliją nuotrauką, tačiau Registrų centre tebėra įrašas, kad P.G.Dziminavičienė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę be konkretaus adreso.

Antstolė Neringa Basevičienė patikino, kad šiuo metu senolės sąskaitos areštas panaikintas, o laisvai disponuojama suma, kuria gali naudotis pensininkė, sudaro jos pensiją. Ši, maždaug 300 eurų, suma nebus liečiama, tačiau jei sąskaitoje bus daugiau lėšų, jos gali būti nuskaičiuotos.

Terminas nepradelstas

Bet apie viską nuo pradžių. Į Kauno apylinkės teismą dėl beveik 700 eurų skolos išieškojimo iš P.G.Dziminavičienės už 2011 m. lapkričio–2012 m. birželio mėnesius "Kauno energija" kreipėsi šiemet, praėjus beveik devyneriems metams nuo skolos susidarymo.

"Kauno energijos" atstovas Ūdrys Staselka paaiškino, kad Civilinis kodeksas skoloms prisiteisti numato dešimties metų terminą. "Procesinių dokumentų parengimas teismams ir kitoms institucijoms dažnai gerokai užtrunka, tačiau Civilinio kodekso numatytas terminas nebuvo pradelstas", – kodėl devynerius metus delsė susirūpinti tariamu skolininku aiškino Ū.Staselka.

Ieškinys buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Šių metų rugsėjo 23 d. surašytame sprendime už akių Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Lukauskaitė nurodo, kad P.G.Dziminavičienei ieškinio ir teismo pranešimas, kuriame nurodoma galimybė per keturiolika dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, buvo įteikti rugsėjo 2 d. viešo paskelbimo būdu teismai.lt svetainėje.

"Šioje byloje neįteikus atsakovei procesinių dokumentų ieškovės nurodytos atsakovės gyvenamosios vietos adresu, teismas savo iniciatyva kreipėsi į Gyventojų registrą, užklausdamas apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Iš gyventojų registro 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta informacija, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų registro informacijoje atsakovės adresas Jungtinėje Karalystėje nebuvo nurodytas, teismas, vadovaudamasis LR CPK 130 straipsniu, procesinius dokumentus įteikė atsakovei viešo paskelbimo būdu", – atsakyme "Kauno dienai" nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė.

Teismas nerenka įrodymų

Na, galime tik pafantazuoti, kaip 81-ų senolė kasdien naršo Lietuvos teismų svetainėje, galbūt jai kokia žinutė palikta viešo paskelbimo būdu. Tad visai nenuostabu, kad nei G.P.Dziminavičienė, nei jos dukra nežinojo apie teismo procesą ir niekaip negalėjo apginti savo pozicijos.

"Informuoju, kad civilinėse bylose pagal ieškovės AB "Kauno energija" ieškinius dėl skolų priteisimo, teismas neturi pareigos būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Visus reikšmingus bylai įrodymus teikia ieškovė AB "Kauno energija", – pozicijos laikėsi teismo atstovė.

Taip, už akių priimtame sprendime nurodyta, kad teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Kaip įrodymas vertinta 1995 m. sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, Registrų centro duomenys apie gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą ir antstolio iškeldinimo protokolas.

"Antstolio iškeldinimo protokole užfiksuota, kad 2012 m. birželio 28 d. antstolis vykdė atsakovės P.G.Dziminavičienės iškeldinimo iš buto, kurio duomenys neskelbtini Kaune, veiksmus", – vienu iš pateiktų įrodymų rėmėsi teismas.

Teismas grindžia, kad šiemet rugsėjį sprendimu P.G.Dziminavičienės priteista skola "Kauno energijai" už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki faktinio jos iškeldinimo, 2012 m. birželio 28 d., pagal antstolio iškeldinimo protokolą.

Šokiruojantis iškeldinimas

Šioje vietoje būtina sugrįžti į 2011 m. Tų metų gegužę į "Kauno dieną" kreipėsi vieno Vievio gatvės daugiabučio gyventojai, prašydami pagalbos, nes antstolis į gatvę nori išmesti ligotą senolę.

Tai buvo P.G.Dziminavičienė. Tuomet 73-ejų moteris gydėsi po patirto insulto. Įvertinęs situaciją, antstolis atidėjo iškeldinimą mėnesiui. Tačiau paaiškėjo liūdna ir paini buto, kuriame gyveno senolė, situacija. Kaip rodė antstolio turimi dokumentai, minimas butas buvo parduotas iš varžytinių. Jį įsigijusi moteris ir kreipėsi į teismą dėl senolės iškeldinimo.

Nors 2011 m. spalio 28 d. senjorė išvažiavo iš Lietuvos, antstolis oficialiuose dokumentuose užfiksavo, kad moteris iškeldinta tik 2012 m. birželio 28 d. (Evaldo Butkevičiaus nuotr.)

Vievio gatvės daugiabutyje P.G.Dziminavičienė gyveno nuo 1990 m. Butas nuosavybės teise priklausė bendrovei "Kauno baldai". P.G.Dziminavičienė dirbo šioje bendrovėje ir bute gyveno pagal teisėtai išduotą gyvenamosios patalpos orderį.

Apie 2000-uosius "Kauno baldų" atstovai pareikalavo, kad moteris išsikraustytų.

P.G.Dziminavičienė nesutiko. Ginčą sprendęs Kauno miesto apylinkės teismas atmetė "Kauno baldų" ieškinį iškeldinti buvusią darbuotoją. Moteris liko gyventi trijų kambarių bute.

Atrodo, kad po teismo sprendimo prasidėjo įdomioji šio buto istorijos dalis. Susirinkusieji aiškino, kad "Kauno baldai" butą pardavė. Jį nusipirkusi moteris prasiskolino bankui. Kadangi skolininkė buvo įkeitusi šį butą, bankas jį pardavė iš varžytinių.

2010 m. gegužę butą įsigijo nauja savininkė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Apie tai, kad iš varžytinių parduodamame bute gyvena 73 metų moteris, neužsimenama, o naujoji savininkė tąsyk tikino butą pirkusi jo nežiūrėdama ir apie senolę esą nieko nežinojo.

Atsiskaitė ir išskrido

Apie tai, kad "Kauno baldai" pardavė butą, jame gyvenanti P.G.Dziminavičienė sužinojo tik tada, kai kreipėsi į savivaldybę dėl jo privatizavimo. Keistoje situacijoje atsidūrusi moteris raminosi tuo, kad yra net dviejų teismų sprendimai, kuriais remdamasi ji buvo įsitikinusi teisėtai gyvenanti bute.

2011 m. įvyko lūžis – senolės sveikata pašlijo, antstolio vizitas dėl iškeldinimo įnešė sumaišties, o mamos į Lietuvą grįžusi aplankyti dukra rado ją nusilpusią ir apimtą gilios depresijos.

"Supratau, kad negaliu jos vienos palikti, ir nutarėme, kad ji apsigyvens pas mane Anglijoje. Dar bandėme aiškintis dėl to buto su advokatės pagalba, bet mums nesisekė. Juolab kad aš Anglijoje gyvenu nuo 2000-ųjų, tad pernelyg komplikuota viskas buvo", – pasakoja Genovaitė H.

Pasak dukters, rengiantis su mama išvykti, ji pasirūpino, kad visi mokesčiai už tą laikotarpį, kai mama gyveno minėtame Vievio gatvės daugiabutyje, būtų sumokėti. "Tame name už šildymą buvo pateikiama bendra sąskaita visam namui ir padalydavo kiekvienam butui atskirai. Namo pirmininkas pateikė sąskaitą ir mes jam pranešėme, kad išvykstame. Nebeprisimenu, ar dar kažkam sakėme apie išvykimą", – beveik dešimtmečio senumo įvykius stengėsi atkurti Genovaitė H.

Tačiau ji tiksliai pamena, kad 2011 m. spalio 28 d. su mama paliko Lietuvą. "Nei dėl elektros, nei dėl šalto vandens jokių skolos sąskaitų negauname. Tai patvirtina, kad už viską išvažiuodamos atsiskaitėme. Ir ką galėjo iškeldinti 2012 m. birželio 28 d., jei mamos jau nuo 2011 m. spalio 28 d. nebuvo nei tame bute, nei Lietuvoje", – klausimus liejo Genovaitė H.

Įvykių seka

Asmens duomenų apsaugos įstatymas riboja galimybę tiksliai išanalizuoti šią keistą situaciją. Tačiau atkuriant logišką įvykių seką, vis dėlto panašu, kad P.D.Dziminavičienė nuo 2011 m. spalio 28 d. negyveno bute, už kurio šildymą susidariusi skola jai buvo primesta.

2010 m. balandį butas Vievio gatvės daugiabutyje buvo parduotas iš varžytinių. Po mėnesio registruota naujoji buto savininkė. Po metų, 2011-ųjų gegužę vyko pirmasis P.G.Dziminavičienės iškeldinimas, kurį antstolis atidėjo mėnesiui.

Nuo jos išvykimo 2011 m. spalį iki paskutinio antstolio protokolo apie iškeldinimą 2012 m. birželį ir susidarė skola už šildymą. Bendrovė "Kauno vandenys" neatskleidė, kas, kaip mokėjo už to buto sunaudotą vandenį, tačiau patvirtino, kad 2011 m. lapkričio – 2012 m. birželio laikotarpiu butui, kurį paliko P.G.Dziminavičienė, buvo skaičiuojamas tik abonentinis mokestis. Tai reiškia, kad šaltu vandeniu bute nebuvo naudojamasi.

Tikėtina, kad identiška situacija ir su elektros tiekėju. Nors nuo 2011 m. kelis kartus keitėsi elektrą tiekiančios įmonės pavadinimas. Tačiau patikslinti situacijos ESO negalėjo dėl asmens duomenų apsaugos.

Kadangi šildymas Vievio gatvės daugiabučiui tiekiamas centralizuotai, jokio skirtumo, ar bute kas nors gyvena, ar ne – jis vis tiek šildomas.

Iškeldinimo bylos neliko

Atskirai verta paminėti iškeldinimo protokolo niuansus. Iškeldinimą vykdęs ir protokolą surašęs antstolis Valdas Zubinas paaiškino, kad iškeldinimo byloms numatytas trejų metų saugojimo terminas, todėl patikslinti 2012 m. birželį buvusių aplinkybių apie P.G.Dziminavičienės iškeldinimą negali, nes byla sunaikinta.

Kaip gali būti nežinoma mamos gyvenamoji vieta, kai ji deklaruota pas mane Anglijoje. "Sodra", bankas jai siunčia laiškus adresu Anglijoje.

Antstolis V.Zubinas neatmetė tikimybės, kad fiziškai P.G.Dziminavičienės bute Vievio gatvės daugiabutyje galėjo ir nebūti, o tik likę senolės daiktai, baldai, kurių ji neišsivežė į Jungtinę Karalystę. Kai antstolis surašo jau anksčiau pradėto iškeldinimo baigiamąjį protokolą, vis tiek yra rašoma, kad vyko P.G.Dziminavičienės iškeldinimas, net jei fiziškai jos pačios nekeldino.

Ir dar viena detalė. Antstolis patikslino, kad iškeldinimo protokolą ir bylą, pasibaigus trejų metų saugojimo laikui, jis sunaikina, tačiau protokolą gali turėti tik tas asmuo, kuris kreipėsi dėl P.G.Dziminavičienės iškeldinimo. O tai, savaime suprantama, 2010 m. gegužę butą įsigijusi moteris.

Tikėtina, kad buto savininkė "Kauno energijai" ir galėjo pateikti šį 2012 m. birželio 28 d. iškeldinimo protokolą, kurį "Kauno energija" pateikė Kauno apylinkės teismui.

Komunalines paslaugas teikiančios įmonės patvirtino, kad 2012 m. dėl paslaugų teikimo buvo pasirašytos sutartys su kitu asmeniu ir tik tada baigė galioti apie 1900–1995 m. P.G.Dziminavičienės pasirašytos sutartys.

Peršasi logiška išvada, kad vis dėlto buto savininko pareiga užtikrinti, kad su paslaugų teikėjais būtų atsiskaityta laiku. Paslaugų teikėjų, teismų pareiga įsitikinti, kad jų sprendimai skirti teisingai pasirinktam asmeniui. Šiuo atveju labiau panašu, kad po devynerių metų "Kauno energijai" susizgribus dėl skolininko, buto savininkei, tikėtina, buvo patogu pakišti 2012 m. P.G.Dziminavičienės iškeldinimo protokolą, taip pačiai išvengiant pareigos sumokėti už jos butui tiektą šilumą.

„Susitelkę vejamės prarastą laiką. Po karantino pagrindinėse eksporto rinkose Skandinavijoje, Beniliukso šalyse ir Vokietijoje vėl atsidarius parduotuvėms mūsų baldų paklausa išaugo, todėl užsakymai iš mūsų partnerių taip pat padidėjo. Sėkmingai tvirtiname pozicijas palyginti naujoje mūsų eksporto rinkoje – Vokietijoje. Spartus pardavimų augimas čia kompensavo dėl koronaviruso sumažėjusią palyginti su pernai mūsų produkcijos paklausą kitose rinkose“, – sako SBA bendrovės „Kauno baldai“ vadovas Tomas Mauricas.

Anot jo, po karantino prekyba baldais Europos rinkose atsigavo netikėtai greitai, tačiau matydami sparčiai didėjantį sergamumą koronavirusu pardavėjai nėra tikri dėl ateities.

„Dalyvaudami po karantino įvykusiose tarptautinėse baldų mugėse pastebėjome mūsų klientų norą didinti užsakymus, kad, jeigu būtų įvesti nauji apribojimai, jie turėtų sukaupę prekių atsargų sandėliuose. Vykdydami šiuos užsakymus jau kuris laikas dirbame maksimaliu pajėgumu. Tačiau mūsų planus gali pakoreguoti kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, porolono, tiekimo trikdžiai ir žaliavų kainų kilimas. Vis dėlto, jei įsisiūbuojanti pandemija Europoje vėl nesukaustys prekybos ir neuždarys parduotuvių, o medžiagų tiekimas netrūkinės, šiuos metus „Kauno baldai“ baigs su panašiais pardavimais, kaip pernai. Tikimės, netgi šiek tiek geresniais“, – teigia T. Mauricas.

Pastaraisiais metais „Kauno baldai“ augo dviženkliais skaičiais. Viena pagrindinių to priežasčių – prieš kelerius metus priimtas strateginis sprendimas patiems kurti daugiau baldų kolekcijų. Šiuo metu pačių kauniečių kurti baldai sudaro apie 75 proc. parduodamos produkcijos. Tokį santykį planuojama išlaikyti ir ateityje.

„Kauno baldų“ pardavimai 2019 metais sudarė 20,5 mln. eurų. 100 proc. produkcijos įmonė eksportuoja į Vakarų Europą.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba apie 5000 žmonių. SBA baldų gamybos sektoriui be „Kauno baldų“ priklauso „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“. Šiemet numatoma baigti SBA Technologijų ir inovacijų parke jau kylančią baldų komponentų gamyklą „Laminn“.

SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA valdo NT inovacijų bendrovę „Urban Inventors“, plėtojančią verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovę „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro. Pernai SBA grupė įsigijo robotikos ir automatikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“.Taip pat įsteigė „SBA Modular“, kurios taikinyje – modulinių daugiaaukščių tvarių pastatų gamyba.

„Antrąjį metų ketvirtį mažmeninė prekyba stojo didžiojoje dalyje „Kauno baldų“ eksporto rinkų, išskyrus Švediją ir Nyderlandus, kuriose parduotuvės nebuvo uždarytos. Dabar vejamės prarastą laiką. Šiuo metu prekyba baldais iki pandemijos buvusį lygį jau pasiekė Vokietijoje, Beniliukso, Skandinavijos šalyse ir mūsų gamybos linijos dirba pilna jėga. Nors rinkose tvyro antrosios koronaviruso bangos nuojauta, esame susitelkę, kad tikėtiną pandemijos paūmėjimą, kiek nuo mūsų priklauso, įveiktume kuo sklandžiau“, – sako SBA bendrovės „Kauno baldai“ vadovas Tomas Mauricas.

Anot jo, per patį karantino įkarštį II-ąjį šių metų ketvirtį „Kauno baldai“ fiksavo 3,8 mln. Eur pardavimus. Tai 30 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai įmonė produkcijos pardavė už 5,4 mln. Eur. Įmonės rezultatams taip pat įtakos turėjo balandį dėl karantino kelioms savaitėms sustabdyta gamyba. Net ir ženkliai kritus pardavimams „Kauno baldai“ išlaiko tą patį darbuotojų skaičių. Kaip ir metų pradžioje, šiuo metu įmonėje dirba 350 žmonių.

„Nepaisant sunkių metų, esame apsisprendę maksimaliai išlaikyti darbo vietas. Turime subūrę kompetentingą ir motyvuotą komandą, kuri yra ir bus esminis tolesnio augimo pagrindas. Pandemijai atsitraukus – būsime pasirengę naujam šuoliui“, – teigia T. Mauricas.

Tomas Mauricas

Koronavirusas pakoregavo ir „Kauno baldų“ klientų ratą – potencialūs nauji pirkėjai sprendimus dėl užsakymų nukėlė rudeniui, su kai kuriais užsakovais buvo peržiūrėti perkamos produkcijos kiekiai, o su keletu teko atsisveikinti. Todėl šiuo metu „Kauno baldai“ siekia pasinaudoti situacija ieškant naujų klientų, nes koronavirusas paskatino Europos baldų mažmenininkus peržiūrėti tiekimo grandines ir ieškoti naujų gamintojų arčiau namų. Jei rudenį dėl koronaviruso Europoje nebus įvesti apribojimai, įmonė ketina naujų kontaktų vėl ieškoti tarptautinėse baldų parodose.

Pastaraisiais metais „Kauno baldai“ augo dviženkliais skaičiais. Viena pagrindinių to priežasčių – prieš kelerius metus priimtas strateginis sprendimas patiems kurti baldų kolekcijas. Šiuo metu pačių kauniečių kurti baldai sudaro apie 75 proc. parduodamos produkcijos. Taip pat pardavimus sparčiai augina nauja Vokietijos rinka.

„Kauno baldų“ pardavimai 2019 m. sudarė 20,5 mln. Eur. 100 proc. produkcijos įmonė eksportuoja į Vakarų Europą.