Kai prireikia pagalbos

Vieno iš KMP Centro padalinio kabinetų duris praveria jaunas gydytojas. „Užeikite“, – pakviečia.

„Kol kas neturiu labai daug pacientų. Laisvu laiku stengiuosi geriau susipažinti su E. sveikatos sistema, kurią lietuviškai pildau padedamas „Google“ vertėjo ir medicinos slaugytojos, – prisipažįsta šeimos gydytojas Oleksandras Voloshynas. – Ligos čia tos pačios kaip ir Ukrainoje.“

Lietuvių kalbos besimokantis vyras neabejoja: laikui bėgant automatinio vertėjo ir poliklinikos personalo pagalbos reikės vis mažiau.

Su juo bendraujame rusiškai, tačiau, atėjus pacientui, gydytojas prabyla ukrainietiškai. Prie jo kabineto KMP Centro padalinyje sutiktas 40-metis vyras iš Mykolajivo, nepanoręs atskleisti savo vardo, džiaugėsi, kad gali kreiptis į savą gydytoją.

„Man išsėtinė sklerozė, periodiškai turiu lankytis pas gydytojus. Savo ligos išrašą turiu tik ukrainiečių kalba. Labai gerai, kad čia, Kaune, galiu kreiptis į ukrainietį gydytoją – kas kitas pagal tokį mano ligos išrašą galėtų parašyti siuntimą pas reikiamus gydytojus“, – pasakojo vyras.

Jis teigė Lietuvoje gyvenantis jau kurį laiką – atvykęs dirbti statybose prasidėjus karui. Čia ir pasilikęs.

Eilės pas gydytoją laukė ir jauna moteris iš Kyjivo. „Aš su sūnumi ir mama atvažiavau į Lietuvą kovą. Prieš trejus metus buvau operuota dėl krūties vėžio, tebevartoju paskirtus vaistus. Iki šiol man užteko iš Ukrainos atsivežtų vaistų atsargų. Tačiau jos jau eina į pabaigą, dėl to kreipiausi į šį šeimos gydytoją. Jis viską suprato iš pusės žodžio. Gydytojas negali tų vaistų išrašyti, bet parašė siuntimus pas endokrinologą, ginekologą, pas kurį taip pat turiu nuolat lankytis. Poliklinikoje man išaiškino, kad dėl susijusio su onkologine liga gydymo ir vaistų išrašymo turiu kreiptis į Onkologijos ligoninę. Kitą savaitę važiuosiu ten“, – pasakojo moteris.

O. Voloshyno teigimu, daugelis Kaune į jį besikreipiančių tėvynainių yra kamuojami dėl užsitęsusio streso paūmėjusių lėtinių ligų.

„Tomis ligomis jie susirgo dar Ukrainoje ir ten gydėsi. Aš arba pats skiriu gydymą, išrašau vaistų, arba išrašau siuntimus pas gydytojus specialistus“, – pasakojo pašnekovas.

Gydytojo žodžiais, jo tipinis pacientas čia, Lietuvoje, nėra mamos su mažais vaikais. „Visokių žmonių ateina. Ir jaunų, ir senų, ir vyrų, ir moterų. Yra ir tokių, kurie prašo padėti susidoroti su užsitęsusiu stresu, nerimu. Juk žinote – mūsų šalyje vyksta karas“, – nedaugiažodžiavo O. Voloshynas.

Ryšys: O. Voloshyno konsultacijų atvykstantys ukrainiečiai džiaugiasi galimybe kreiptis į savą gydytoją / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Leidimą dirbti gydytoju Lietuvoje jis gavo ne iš karto. Atvykęs balandžio pabaigoje, netrukus, kaip pats sako, pradėjo stažuotis KMP. „Stebėjau, žiūrėjau, kaip dirba kiti“, – užsiminė šeimos gydytojas. Ukrainoje gydytojai įgyja kitokį išsilavinimą nei ES, todėl kiekvienu atveju licencijas gydytojams išduodanti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba sprendžia, ar Ukrainoje įgyto išsilavinimo ir gydytojo darbo praktikos pakanka tam, kad būtų galima išduoti ES galiojančią licenciją.

Pasak O. Voloshyno, gauti licenciją Lietuvoje nebuvo sudėtinga – jis turėjo dokumentus, įrodančius įgytą medicininį išsilavinimą ir darbo praktiką.

Įsiliejo į kolektyvą

Ukrainos piliečiai patirs mažesnį stresą, atėję pas savo šalies gydytoją. Juk kas geriau nei jis gali suprasti savo tėvynainius.

KMP Centro padalinio vadovė Rasa Abariuvienė džiaugėsi į poliklinikos kolektyvą įsiliejusiu šeimos gydytoju iš Ukrainos.

„Gydytojui pradėti dirbti kitoje valstybėje yra didžiulis stresas – juk sveikatos priežiūros sistemos, reikalavimai skiriasi. Tačiau Oleksandras labai sąžiningai, su dideliu susidomėjimu stažavosi pas mūsų šeimos gydytojus, stebėjo jų darbą ir iš jų mokėsi. Matyti, kad jis – geras gydytojas, randantis bendrą kalbą su pacientais, – neabejojo KMP Centro padalinio vadovė. – Ukrainos piliečiai patirs mažesnį stresą, eidami pas savo šalies gydytoją. Juk kas geriau nei jis gali suprasti savo tėvynainius. Apskritai, apsistojus svetimoje šalyje išgirsti žodį savo kalba yra labai svarbu.“

Pabėgėliams iš Ukrainos artima ir paties gydytojo istorija. Jis – iš Rytų Ukrainos, Luhansko apskrities, Starobelsko miestelio. „Dabar Starobelskas, kaip ir Luhansko apskritis, okupuoti. Man neramu – ten liko mano tėvai. Daugelis jaunesnių stengiasi iš ten pabėgti, pažįstami kreipiasi į mane, klausia, kaip mums tai pavyko. Per fronto liniją, per Ukrainą nepravažiuosi – nemažai bandžiusių tai padaryti žuvo. Dabar iš ten galima pabėgti tik per Rusiją. Mes patys važiavome per Voronežą, Maskvą, Estiją ir Latviją. Pasirinkome Lietuvą, nes mūsų pažįstami iš Starobelsko, jie išvažiavo anksčiau, jau buvo apsistoję Vilniuje. Savaitę pagyvenome pas juos, o paskui atvykome į Kauną, kur man pasiūlė darbą“, – pasakojo gydytojas.

Į Lietuvą jis atvyko su šeima – gydytoja pulmonologe žmona ir dvylikamete dukra.

„Norėtųsi grįžti į Ukrainą – namo į Starobelską. Tačiau atrodo, kad viskas užsitęs. Gal po metų, gal po dvejų galėsime sugrįžti, – tyliai atsiduso pašnekovas. – Kol kas gydysiu žmones čia.“

Yra patogioje vietoje

KMP Centro padalinys yra strategiškai patogioje vietoje – netoli nuo pabėgėlių registracijos centro, įsikūrusio Vytauto pr. Skaičiuojama, kad į šį poliklinikos padalinį per savaitę kreipiasi apie 60–90 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Žmonės ateina ne vien šeimos gydytojo paslaugų, bet ir gydytojų specialistų konsultacijų, tyrimų.

R. Abariuvienė pabrėžė, kad poliklinikoje laukiami ne tik nuolat Lietuvoje gyvenantys ir prie šios sveikatos priežiūros įstaigos prisirašę ukrainiečiai – ir migrantai.

R. Abaruvienė / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Priimame privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustus ukrainiečius, t. y. čia dirbančius asmenis ir jų nepilnamečius vaikus, taip pat nelydimus nepilnamečius ir nedraustus, bet registruotus Migracijos departamento sistemoje MIGRIS. Jiems paslaugas teikiame remdamiesi vidaus reikalų ministro įsakymu“, – sakė padalinio vadovė.

Neturintiems PSD ir sistemoje MIGRIS neregistruotiems ukrainiečiams poliklinikoje teikiamos būtinosios paslaugos, kitais atvejais paslaugos teikiamos už jas sumokėjus asmeninėmis ar privataus draudimo lėšomis.

Atvykdami į polikliniką, karo pabėgėliai iš Ukrainos turi turėti asmens dokumentus ir (arba) MIGRIS kortelę.

Asmenys, norintys prisirašyti prie KMP, turi būti apdrausti PSD ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Kruvinas incidentas

Pirminis policijos išlaptintas pranešimas apie išpuolį skambėjo grėsmingai: "Sausio 29-ąją, apie 14 val., Kauno Centro poliklinikos šeimos gydytojos kabinete 33 metų moteris pagrasino įdurti švirkštu 27 ir 43 metų slaugytojoms bei 65 metų pacientei. O 57 metų šeimos gydytojai sudavė per veidą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą."

Pasak ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo atlikusių teisėsaugininkų, išpuolio metu šeimos gydytojai buvo pataikyta į nosį, todėl ši apsipylė kraujais.

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša "Kauno dienai" tada pasakojo, kad incidentą sukėlusi moteris jų Centro filiale lankosi dažnai. Tąkart ji atsinešė skysčio talpyklą, ant kurio buvo parašyta, kad tai fiziologinis tirpalas, naudojamas skiesti vaistams, ir švirkštų. Ir paprašė slaugytojos suleisti jai vaistus.

Pasak P.Kibišos, fiziologinio tirpalo talpykla jau buvo atidaryta, todėl slaugytoja nerizikavo naudoti jo ir atsisakė įvykdyti tokį pacientės prašymą dėl jos pačios saugumo.

Natūralu, kad į polikliniką ateinantys sergantys, blogai besijaučiantys žmonės yra jautresni. Pasitaiko visokių atvejų. Tiesa, tokių dramatiškų, mano žiniomis, dar nėra buvę.

Grandininė reakcija

Pasipriešinus pacientės norui, ši išsipakavo atsineštus švirkštus, nuo vieno nuėmė adatos antgalį ir ėmė grasinti aplinkiniams, o gydytojai trenkė per veidą.

Po išpuolio jo autorei buvo iškviesta apsauga, apie incidentą pranešta policijai.

Įtariamoji viešosios tvarkos pažeidimu dėl galimo sveikatos sutrikimo greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Kauno klinikas, iš kurių tą pačią dieną po apžiūros išleista į namus.

"Natūralu, kad į polikliniką ateinantys sergantys, blogai besijaučiantys žmonės yra jautresni. Pasitaiko visokių atvejų. Tiesa, tokių dramatiškų, mano žiniomis, dar nėra buvę. Paprastai medikams patiems pavykdavo išspręsti konfliktines situacijas įsiklausant, įsigilinant į paciento poreikius", – tuomet reziumavo P.Kibiša.

Prireikė psichiatrų

Teisėsaugininkai konstatavo, kad dėl sukelto incidento kalta pati pacientė. Ji prisipažino neišgėrusi tądien vartojamų raminamųjų vaistų, todėl ir nesusitvardžiusi, kai šeimos gydytoja atsisakė vykdyti jos užgaidą, primenančią savigydą.

Medikei paprieštaravus pacientės norui, kad jos atsineštas skystis gali sukelti liūdnų padarinių, viešnia nesusivaldė: trenkė gydytojai į veidą ir, laikydama rankoje švirkštą, kitų kabinete buvusių moterų akivaizdoje ėmė svaidytis tokiais grasinimais, kaip pasmaugsiu arba pamatysite, kas jums bus!

Po šio incidento įtariamajai viešosios tvarkos pažeidimu buvo skirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Šią atlikę specialistai konstatavo, kad ji supranta savo veiksmus ir gali už juos atsakyti.

Daugiau paslysti negalės

Po tokio psichiatrų verdikto gelbėjimo šiaudu įtariamajai tapo tai, kad lig šiol ji niekuo panašiu nebuvo įtarta. O asmenis, kurie nusikalto pirmą kartą, galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Juolab kad įtariamoji visiškai pripažino savo kaltę, o jos smurtą patyrusi šeimos gydytoja nepareiškė šiai savo pacientei jokio ieškinio. Ji net atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus, kad šie įvertintų patirtą sužalojimą.

Laiduotoju už įtariamąją tapo kartu su ja gyvenantis nepriekaištingos reputacijos brolis. Be to, jam leista laiduoti už nusikaltimu įtariamą seserį be jokio užstato.

Jeigu pastaroji per metus vėl padarytų tyčinį nusikaltimą, jau būtų teisiama ir už naują, ir už ankstesnį. Jeigu tai būtų neatsargus nusikaltimas – pavyzdžiui, eismo įvykis, ar atnaujinti ir pagal brolio laidavimą nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo Kauno poliklinikos Centro filiale jau spręstų teismas.

Tiksliau ir mažiau diskomforto

"Pavasarį ir rudenį paūmėja virškinimo sistemos ligos", – sakė poliklinikos gydytoja gastroenterologė Yuliya Viskachkenė.

Tai lemia bioritmų išsiderinimas, hormonų pusiausvyros persitvarkymas, bendras organizmo nusilpimas dėl saulės, vitaminų ir mineralų trūkumo. Po žiemos žmones kamuoja didesnis nei įprastai nuovargis, sudirgimas. O virškinimo traktas labai neigiamai reaguoja į stresą.

Ligoniams padeda aukštos kvalifikacijos gydytojai, taip pat vis modernėjanti aparatūra.

Y. Viskachkenė ir kiti poliklinikos gastroenterologai dirba su naujos kartos gastroskopais ir kolonoskopais, kurie monitoriuje parodo aiškesnį virškinimo trakto vaizdą, gydytojas gali gauti informacijos pagal daugiau parametrų. Svarbu ir tai, kad tyrimo metu pacientui sukeliama kur kas mažiau diskomforto.

"Yra labai didelis spektras tyrimų, kuriuos galime atlikti vietoje, čia pat poliklinikoje. Jeigu prireikia, telefonu pasikonsultuojame su kolegomis iš aukštesnio lygio įstaigų", – pasakojo gydytoja gastroenterologė.

Diagnozė nustatoma tiksliau ir greitai, tad pacientas gali daug greičiau sulaukti reikiamo gydymo. Belieka laikytis nurodyto mitybos, darbo ir poilsio režimo, gydymosi plano.

Yra labai didelis spektras tyrimų, kuriuos galime atlikti vietoje, čia pat poliklinikoje.

Komandinis darbas

Y. Viskachkenė atkreipė dėmesį, kad ateina nemažai pacientų, kuriems gydyti reikalingos kelių sričių gydytojų pastangos.

"Nemažai pacientų serga gretutinėmis ligomis, tad jų gydymas yra kelių sričių specialistų komandinis darbas", – sakė medikė.

Jai labai įsiminė nesenas atvejis, kai atvykęs pacientas niekuo nesiskundė. Vyras tiesiog atėjo išsitirti profilaktiškai, pasinaudodamas Valstybinės ligonių kasos finansuojama prevencijos programa. Pagal ją gyventojai, sulaukę 50 metų, kas dvejus metus kviečiami išsitirti dėl kolonorektalinio, tai yra, storosios žarnos vėžio.

"Atlikus išmatų tyrimą ir radus tam tikrų pakitimų, gastroenterologai atlieka žarnyno tyrimą. Minėtam vyrui visai netikėtai nustatėme kraujo ligą. Žarnyne radau polipą. Jo biopsijos rezultatai parodė, kad pacientas serga limfoma. Šiuo atveju ligos labai ankstyva stadija pasireiškė žarnyne", – pasakojo Y. Viskachkenė.

Kuo anksčiau aptinkama liga, tuo lengviau ją išgydyti, žmogus gali greičiau vėl visavertiškai gyventi.

Vertinamas gydymo efektyvumas

Apie gyvybiškai svarbią profilaktinių patikrinimų naudą iš savo praktikos gali daug papasakoti ir Centro poliklinikos urologas Jurijus Syrkaševas, turintis 30 metų gydymo patirtį.

"Net ir šiandien planinės patikros buvo atėję keli vyrai, kuriems laiku buvo aptiktas ir išgydytas prostatos vėžys", – išgelbėta pacientų gyvybe ir geresne jų gyvenimo kokybe džiaugėsi gydytojas.

Daug vyrų, kuriuos į profilaktinius tyrimus atlydi žmonos ar kurie ateina vieni, įsitikinę, kad yra visiškai sveiki, o atlikus tyrimus paaiškėja, kad reikia skubiai gydytis.

"Ypač daug tokių atvejų buvo tada, kai ši profilaktinė vėžio patikros programa tik prasidėjo. Dažniausiai nustatome gerybinį prostatos išvešėjimą – hiperplaziją. Į ją nekreipti dėmesio taip pat negalima", – akcentavo J. Syrkaševas.

Mes savo pacientams ir jų artimiesiems labai palengviname slaugą. Visą reikalingą pragulų priežiūrą atliekame jų namuose.

Prostatos vėžys labai sėkmingai pasiduoda gydymui. Prieš 20 metų, anot gydytojo, daugiausia būdavo diagnozuojama akmenligė ir panašios urologinės bėdos, kai pacientus pas medikus atvydavo skausmas.

Neskauda, vadinasi, esu sveikas. Tad J. Syrkaševas ir jo kolegos nelinkę pasikliauti vien tik paciento subjektyviu savijautos vertinimu. Kiekvieno paciento būklė įvertinama atliekant įvairius tyrimus, pavyzdžiui, ultragarso, urofloumetrijos, kuris padeda tiksliai išmatuoti šlapimo srovės stiprumą.

Toks tyrimas atliekamas prieš pradedant gydymą, jeigu jis reikalingas, ir po tam tikro gydymo laikotarpio objektyviai įvertinamas gydymo veiksmingumas.

J. Syrkaševas efektyviai padeda ir tiems, kuriems reikia karpų, augliukų, apyvarpės pavadėlio, apipjaustymų operacijų. Pastarųjų dažniausiai prireikia ne dėl religinių įsitikinimų, o dėl įvairių indikacijų, pavyzdžiui, sukeltų diabeto.

Imasi skubių operacijų

Centro poliklinikoje skubi medicinos pagalba teikiama ir atliekamos skubios operacijos visiems, nepaisant, prie kurios įstaigos jie prisirašę.

"Dažniausios patologijos, kurių gydymo negalima atidėlioti, ir dėl kurių skubiai į mus kreipiasi ligoniai, – infekciniai ir pūlingi susirgimai", – pasakojo Centro poliklinikos chirurgas Zigmantas Čekavičius. Jis kauniečius gydo jau tris dešimtmečius.

Supūliavus pirštui ar kur nors kitur atsiradus pūliniui ir jam vis didėjant, daugelis žmonių žino, kad nebūtina belstis į ligoninę. Z. Čekavičius dažnai gelbsti išsivysčius pūlingam prakaito liaukų uždegimui, lokaliam mastitui, supūliavus trauminei hematomai, atsiradus medikamentiniam abscesui, kuris, kaip teigė gydytojas, dažnokai pasitaiko po naklofeno injekcijų.

Z. Čekavičius pasakojo neretai sulaukiąs ir jaunų žmonių su supūliavusiomis pilonidinėmis cistomis. Tai odos struktūrų (plaukų, riebalinių bei prakaito liaukų, epidermio) vešėjimas poodyje, pūlingas uodegikaulio-kryžkaulio srities uždegimas, kai formuojasi fistulė.

Pernai per metus iš viso buvo atlikta 280 ambulatorinių chirurginių operacijų. Dažniausios procedūros – intrasąnarinės injekcijos, esant artrozei reikalingos skausmui sumažinti, pagerinti galūnės funkciją. Jų atlikta 507.

Procedūros namuose

Centro poliklinikos chirurgai sudėtingas pacientų pragulas gydo jų namuose.

"Tai dažniausiai būna labai sunkūs ligoniai, kuriems nuo ilgo gulėjimo, kitų patologijų dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies ir audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose pažeidžiami odos, poodiniai ir gilesni audiniai. Jiems apmirus, atsiranda pragulos, atsiveria žaizdos, jos šlapiuoja, sunkiai gyja. Jas reikia išvalyti, praplauti. Naudojami slaugą palengvinantys hidrokoloidiniai tvarsčiai", – pasakojo Z. Čekavičius.

Kitų poliklinikų tokios būklės pacientai greitosios pagalbos automobiliu vežami į ligonines, kur po operacijų tą pačią dieną vėl išleidžiami namo.

"Mes savo pacientams ir jų artimiesiems labai palengviname slaugą. Visą reikalingą pragulų priežiūrą atliekame jų namuose, tad išvengiama kelionės į ligoninę ir atgal, kuri yra labai varginanti", – kalbėjo chirurgas, operuojantis ir gerybinius odos, paodžio auglius, randus, atliekantis delno fibromatozės operacijas. Po jos pirštų funkcija visiškai atkuriama. Pastarosios planinės operacijos, neskaičiuojant ligoninių, atliekamos irgi tik Centro poliklinikoje.

"Turime puikią mikrochirurgijos techniką, instrumentus, kurie palengvina gijimą po operacijos", – pasakojo Z. Čekavičius.

Poliklinikoje taip pat dirba alergologas, imunologas, ortopedas-traumatologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir kitų specializacijų medikai. Teikiamos ambulatorinės slaugos į namus paslaugos.