Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio tunelyje pradedami europinio geležinkelio statybų darbai. Prieš juos pradedant, galimybė aplankyti tunelį buvo suteikta Lietuvos gyventojams. Tunelyje pristatyta meninė instaliacija.

Kauno geležinkelio tunelis yra strateginis objektas, saugomas 24 valandas per parą. Tunelio paskirtis – užtikrinti traukinių eismą, todėl jis apskritai nėra pritaikytas pėstiesiems, o vaikščioti po jį griežtai draudžiama.

Inovatyvi ekspozicija, išsidėsčiusi per visą tunelio ilgį, siekiantį 1280 metrų, veikė 24 valandas. Tunelyje buvo išdėstyta 30 projektorių, kurie ant sienų atkūrė užfiksuotas istorines akimirkas. 300 prožektorių ir 200 metrų šviesos instaliacijų lankytojams perteikė nepakartojamą tunelio istorinę aplinką ir unikalumą.

2009 metais rekonstruotame ir pilnai modernizuotame tunelyje bus įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turės vienintelis pasaulyje.

Inovatyvi ekspozicija, išsidėsčiusi per visą tunelio ilgį, siekiantį 1280 metrų, veiks iki ketvirtadienio nakties.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, įgyvendinant projektą „Rail Balticos“ tunelyje laikinai sustabdytas traukinių eismas, o jau rytoj jame plušės rangovai – prasidės europinio geležinkelio statybų darbai.

2009 m. rekonstruotame ir pilnai modernizuotame tunelyje bus įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turės vienintelis pasaulyje.

Pateko ne visi

Susirinkusiųjų pamatyti šį unikalų reginį netrūko – visą dieną čia rikiavosi kauniečiai ir smalsuoliai iš kitų šalies kampelių. Apie 18.30 val. portalą pasiekė informacija, kad Tunelio gatvę užkimšo automobiliai, tačiau ne visi norintieji galėjo patekti į tunelį – nebeliko vietų.

„Daugelis turėjo suktis ir vykti namo, nes buvo pranešta, kad nebėra vietų. Žmonės pikti, nes tokia galimybė pasitaiko tik kartą“, – portalui pasakojo kaunietis Aurimas.

Vienas seniausių Europoje

„Kauno geležinkelio tunelį kasdien traukinio vagonais kerta per 15 tūkst. keleivių. Tačiau vaikščioti po jį draudžiama, nes tai strateginis objektas, saugomas 24 valandas per parą, tad patekti jo vidun paprasčiausiai neįmanoma. Rengiamos specialios ekskursijos tunelyje yra itin retos, nekalbant apie renginius, kurių apskritai nėra buvę. Todėl naudodamiesi šia traukinių eismo pertrauka, kuri truks per visą vasarą, nusprendėme kauniečiams ir miesto svečiams sukurti įsimintiną istorinę pažintį su tuneliu, nes ateityje tokios progos, greičiausia, neturėsime“, – sakė M. Bartuška.

Vienu iš miesto simbolių laikomas Kauno geležinkelio tunelis, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Kultūros vertybių paveldo sąrašą, per savo 158 metų istoriją, turi ką papasakoti.

Šiuo metu jis yra ne tik vienas seniausių veikiančių tokių statinių Europoje, bet ir vienintelis iki šiol veikiantis Baltijos šalyse.

Statė prancūzai

Po Aukštųjų Šančių kalva iškastas tunelis pastatytas tarp 1859 ir 1861 m.

Kauno geležinkelio tunelis yra išskirtinis dar ir tuo, kad jame įrengta natūrali ventiliacija, kai paprastai įrengiamos dirbtinės. Dėl esamo nuolydžio susidarantis skersvėjis išpūsdavo arba ištraukdavo traukinio dūmus.

Tunelio statybai buvo pasamdyta „Ernest Gouin et Cie“ firma iš Paryžiaus. Šachtas ir galerijas iškasė vokiečių ir prancūzų šachtininkai – juos samdyti buvo pigiau nei vietinius patirties neturinčius darbininkus. Nors matavimams naudotos labai paprastos priemonės – liniuotės ir virvės – tunelis buvo pastatytas labai tiksliai.

1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelį susprogdino, panaudodama net septynis vagonus sprogmenų. Kadangi tunelis buvo strategiškai svarbus, sovietinė armija jį atstatė.

Nors tunelis skaičiuoja daugiau kaip pusantro amžiaus, tačiau jame įdiegtos modernios technologijos: elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, kontaktinių tinklų sistema, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos. Sumontuota ir šiuolaikiška vandens aptikimo sistema, milimetro tikslumu rodanti vandens lygį už tunelio sienų. Po bėgiais paklotas specialus kilimas, kuris avarijos atveju išsiliejus naftos produktams apsaugotų gruntinius vandenis.

Stabdomas traukinių eismas

Šiandien nutraukiamas traukinių eismas maršrutu Kaunas-Šiauliai iki tunelio rekonstrukcijos pabaigos. 

Populiariausio maršruto keleiviams, keliaujantiems traukiniu iš Vilniaus į Kauną ar iš jo – į sostinę, daliai kelionės prireiks autobuso. Galutiniu kelionės traukiniu tašku nuo šio trečiadienio tampa Palemono geležinkelio stotelė. 

Tačiau, kaip teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė Dovilė Aleksandravičienė, nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties bei nuo jos iki Palemono kursuos šios bendrovės užsakyti nemokami autobusai. Jais kasdien pasinaudoti galės šešių svarbiausių traukinių maršruto tarp Vilniaus ir laikinosios sostinės reisų keleiviai. Kauno miesto pakraštyje esantį Palemoną bus galima pasiekti ir miesto viešuoju transportu (autobusais).

Įvertinusi dėl geležinkelio darbų keleiviams kilsiančius nepatogumus, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė pranešė ketvirtadaliu atpiginusi kelionės iš Palemono į Vilnių bei atgal bilietus.

Virš tunelio verda gyvenimas

"Tai yra strateginis objektas, saugomas 24 valandas per parą. Patekti vidun neįmanoma", – įtempto siužeto scenas, kai tuneliuose vyksta susišaudymai, o šalia ginkluotų šaulių žiurkes maitina apskurę benamiai, vienu trumpu "ne", nubraukė "Lietuvos geležinkelių" kelio statinių viršininkas Paulius Sabas.

Pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą statytas Kauno geležinkelio tunelis, anot ekskursijos vedlio, unikalus ne tik todėl, kad yra vienintelis veikiantis Baltijos šalyse. Jis su natūralia ventiliacija, kai tuo metu likusiuose Europoje įrengtos dirbtinės.

"Dėl nuolydžio per tam tikrą laiką vėjas natūraliai išpučia visus teršalus", – žengęs žingsnį į objekto gilumą, galvą viršun kilstelėjo antrasis ekskursijos gidas, kaunietis, vyresnysis tiltų meistras Arūnas Merkevičius. –  Tunelis iškastas 35 m aukščio kalvoje, po Aukštaisiais Šančiais. Virš mūsų galvų – vieno aukšto namai be rūsių. Juose gyvena geležinkelininkai."

Likę autentiškų vietų

Tunelio statyba pradėta 1859 m. gegužės 15 d. Keturiose vietose, maždaug kas 30–35 m, buvo iškastos keturios šachtos ir kiek atokiau nuo jų – penktoji, kontrolinė šachta.

Maždaug po pusantrų metų, 1861-ųjų lapkričio 15 d., darbai buvo baigti, o dar po metų tuneliu ėmė riedėti pirmieji traukiniai.

Tunelis iškastas 35 m aukščio kalvoje, po Aukštaisiais Šančiais. Virš mūsų galvų – vieno aukšto namai be rūsių. Juose gyvena geležinkelininkai.

Pagal projektą tunelyje buvo įrengti du geležinkelio keliai, tačiau dabar dėl saugumo paliktas tik vienas.

"1944 m. liepos 30 d. atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė penkis sprogdinimus, buvo panaudoti septyni vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas, deformavęs maždaug 100 m tunelio atkarpą, įvyko pačiame viduryje. Po sprogimų atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės. Nukentėjo ir rytinis, ir vakarinis portalas", – chronologinius įvykius, tunelio plytose įspaudusius ryškius pėdsakus, nuosekliai dėliojo A.Merkevičius.

Sprogimas esą pakoregavo ir tunelio ilgį. Iki tol jis buvo 1 280 m, o po 1944-ųjų įvykių, pastačius skliautus, statinys pailgėjo dar 6 m.

"Reikėjo didelio kiekio gerų plytų. Tam buvo pastatytos dvi plytinės Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose", – pasakojimą tęsė "Lietuvos geležinkelių" darbuotojas. Medžiagos į statybvietę buvo gabenamos specialiai nutiestu geležinkeliu. Tiesa, lietuviškų plytų atsargų nepakako. Likusias teko pirkti iš Nyderlandų ir Vokietijos.

"Jos autentiškos. Kaip ir užrašai kas 20 m ant sienų", – raudonas plytas ties tunelio pusiaukele ranka paplekšnojo A.Merkevičius.

Senas ir modernus

Modernios, žalios spalvos šviečiančios lentelės, žyminčios tunelio ilgį, įrengtos kas 30 m. Mažesniais tarpais akių lygyje čia sumontuotas ir nuolatinis apšvietimas.

Tunelis skaičiuoja daugiau nei 150 metų, tačiau jame įdiegtos modernios technologijos: elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, kontaktinių tinklų sistema, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos. Sumontuota ir šiuolaikiška vandens aptikimo sistema, milimetro tikslumu rodanti vandens lygį už tunelio sienų.

"Po bėgiais paklotas specialus kilimas, kuris avarijos atveju išsiliejus naftos produktams apsaugotų gruntinius vandenis", – žvelgdamas į tolyje besikertančius bėgius, kuriais kasdien iš Kauno į Vilnių rieda daugiau nei pusšimtis traukinių, apie tunelio laukiančius pokyčius puse lūpų užsiminė vyresnysis tiltų meistras.

"Atrodo, kad kitąmet tunelyje jau dūzgės rangovai", – tolesnio pokalbio iniciatyvą į savo rankas perėmė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Nutiesus europinę geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Palemono, Kauno intermodalinis terminalas Palemone, pasak jo, bus sujungtas su "Rail Baltica" geležinkeliu ir integruotas į Europos geležinkelio tinklus.

"Tunelis tam tikrą laiką bus uždarytas. Su rangovu kalbėsime, kad darbas būtų organizuojamas kuo greičiau", – pabrėžė M.Bartuška.

Kauno stotelė – populiariausia

"Štai, dar viena vieta, apie kurią, veikiausiai, nieko nežinojote", – užnugaryje palikęs tunelį, traukinius ir bėgius, į Kauno geležinkelio stoties rūsį, nėrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Tadas Sinkevičius.

Plačiai atvėręs dvigubas metalines duris, jis pakvietė į pokario laikais įrengtą bunkerį. Erdvi patalpa, anot T.Sinkevičiaus, buvo skirta maždaug 30 žmonių. Joje veikė penkiolika telefonų, stovėjo telegrafas ir kita geležinkelio eismui valdyti skirta įranga.

"Čia pat buvo laikomos maisto atsargos, vanduo, dujokaukės ir kiti daiktai, garantavę maždaug du mėnesius gyvenimo. Patalpa turi atskirą vėdinimo sistemą, vandentiekį ir visą kitą infrastruktūrą. Sienoje įrengtas slaptas išėjimas, vedantis į stoties salę", – arčiau angos žengė Rinkodaros skyriaus viršininkas.

Pasivaikščiojimas Kauno geležinkelio tuneliu ar pokario metų bunkeriu – viena iš gausybės pramogų, kuria "Lietuvos geležinkeliai" kviečia užbaigti vasarą ir kartu paminėti Geležinkelininkų dieną.

Įgyvendindami programą "Durys atsidaro" visą kitą savaitę smalsuoliai bus laukiami Šiaulių geležinkelio stotyje ir muziejuje, elektrinių traukinių depe, vėžės "Rail Baltica" statybvietėje, Vilniaus lokomotyvų remonto depe ir kitose erdvėse, kurias nuo aplinkinių saugo "Stop" ženklai ir juostos.

"Susidomėjusiųjų skaičius išties įspūdingas, o Kauno objektai, be abejonės, vieni populiariausių", – norinčiuosius pasinaudoti neeiline galimybe išvysti šalies geležinkelininkų gyvenimą suskubti kvietė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius.