Vieniems objektams įtakos turi metų laikai, kitiems – entuziastingi kolektyvai, su meile ruošiantys siurprizus savo svečiams. Taigi kas nauja Kauno istoriją ir tapatybę puoselėjančiose vietose?

Naujienos muziejų žemėlapyje

Bene labiausiai šiemet atsinaujino Maironio lietuvių literatūros muziejus, kaip tik minintis įkūrimo 85-metį. Muziejus, įsikūręs barokiniuose rūmuose prie pat Kauno rotušės, kuriuos kadaise įsigijo poetas ir kunigas Maironis, lankytojams siūlo visiškai naują lietuvių literatūros istorijos ekspoziciją „Literatūra keičia“, kurioje pristatomi kūrėjai ir jų darbai nuo XVI a. iki šių dienų. Naujosios nuolatinės ekspozicijos tikslas – supažindinant su mūsų literatūros klasikais, jų kūriniais, darbais, pažadinti lankytojus, įkvėpti, sukelti pasididžiavimo jausmą. O tai padaryti padeda ne tik rašytojų daiktai, jų knygos, laiškai, balsai, bet ir šiuolaikinės technologijos, eksponatus paverčiančios gyva, čia pat ir patiriama istorija.

Naujienų turi ir vienas literatūros muziejaus padalinių – Juozo Grušo namai-muziejus, esantys Kalniečių g., Žaliakalnyje. Rašytojas su šeima jaukų medinuką kadaise pasistatė dar visai neurbanizuotoje vietovėje, o šiandien sodyba apsupta kitų gyvenamųjų namų, visai šalia ūžia Savanorių prospektas. Visgi šis muziejėlis išlieka ramybės, kūrybos ir įkvėpimo oaze. Lapkričio 29-ąją dramaturgui būtų sukakę 120, tad laukdami šios progos namai atsinaujino. Čia įrengta nauja interaktyvi ekspozicija, pirmąkart rodomi Grušo rankraščiai, galima pasižiūrėti 8-ajame dešimtmetyje sukurtą filmą. Sužavės ir autentiškas kambarių interjeras, o antrame aukšte galėsite prisėsti tarp žaliuojančių augalų ir… tiesiog paskaityti.

Šio rudens „hitas“ – taip pat ne be progos su meile atnaujinti skulptoriaus Juozo Zikaro namai, esantys ant Pelėdų kalno. Užsukę į šį medinuką, alsuojantį inteligentiška tarpukario dvasia, per inovatyviai pateiktą skulptoriaus kūrybą ir jo šeimos palikimą pažinsite Lietuvos istoriją, Lietuvą mylėjusius žmones ir XX a. 2 deš. interjerų ypatumus. Būtinai užsisakykite ekskursiją, kurios metu laikas nepastebimai praskries. Juk 2021-aisiais minime Juozo Zikaro metus! O šio kūrėjo gimimo diena jo namuose bus švenčiama jau lapkričio 18 d.

Muziejaus nuotr.

Nors dar vienas mūsų rekomenduojamas objektas oficialiai duris atvėrė ir muziejumi tapo tik šią vasarą, jam taip pat tinka žodis „atsinaujino“. Istoriniame bute, istoriniame name Gedimino g. 48 įrengtas privatus „Art Deco muziejus“ pasakoja daugelio tarpukario šviesuolių šeimų istorijas – kaip tuomet žmonės gyveno, kuo domėjosi, ką mėgo, kaip ilsėjosi, ruošė valgyti, pramogavo… Patyriminės ekskursijos šiame bute – viena kaunastiškiausių įmanomų patirčių. Beje, sklando gandas, kad 2022-aisiais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine, čia bus galima net apsistoti. Kad ir trumpam!

„Art Deco muziejaus“ nuotr.

Galbūt seniai lankėtės Lietuvos švietimo istorijos muziejuje? Dabar – pats metas. Juk kitąmet ši institucija švęs šimtmetį. Pasigrožėję pirmame aukšte įrengta tarpukario svetaine, apstatyta stebukladario baldų dizainerio Jono Prapuolenio kūriniais, apžiūrėsite ir pasaulinio garso kūrėjo Marko Šagalo parodą.

Ar šiemet – apvali jūsų mokyklos baigimo sukaktis? Muziejus siūlo klasės susitikimą rengti būtent čia, naujoje erdvėje „Klasė“, kurios sienas puošia istorinių asmenybių portretai, sukurti Kauno dailės darbų gamybinio kombinato „Dailė“ menininkų. O jau netrukus švietimo istorija bus pristatoma ir interaktyviame „Muziejuje ant ratų“!

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuotr.

Nauji skonių potyriai

Kad nauja – tai viso labo pamiršta sena, deklaruoja simpatinga senamiesčio vietelė BōHEME HOUSE. Išskirtinio interjero svečių namai, primenantys tikrąją Kauno istoriją, kviečia atgaivinti angliškąją popiečio arbatos tradiciją – faifokloką. Kauną ši gomuriui ir sielai maloni tradicija pasiekė prieš šimtmetį. Pasakojama, kad „Metropolio“ viešbutyje kas antrą penktadienio popietę rinkdavosi bohemos klubai, ir netrukus arbata ir užkandžiais nukrautos etažerės paplito visose „Mažojo Paryžiaus“ restoranuose. Tai paprotys, kurį išties verta atgaivinti – galbūt net su puikiu vaizdu, kurį siūlo BōHEME HOUSE terasa, pritaikyta ir vėsesniems orams?

BōHEME HOUSE nuotr.

Kalbant apie gastronomiją, džiugu, kad Kaune netrūksta restoranų, kurių meniu diktuoja ne greitai praskriejančios mados, o keturi metų laikai. Vasarą pailsėjęs Nemuno g. įsikūrusio restorano „Nüman“ kolektyvas jau pora mėnesių džiugina rudeniškais pasirinkimais, prie kurių itin dera profesionalų atrinkti gėrimai.

Kita gastroliuotojams patiksianti stotelė – „Monte Pacis“. Už kinematografiškumą apdovanotame Pažaislio vienuolyne veikiančio svetingumo komplekso restorano šefas Raimundas Dambrauskas, pasitikdamas rudenį, parengė specialų meniu, kuris… tikrai negyvuos amžinai. Rekomenduojame užsisakyti degustacinę vakarienę, kurios metu parragausite ne vieno iš sezoninių produktų gimusio šedevro – tai geriausia, ką „Monte Pacis“, o gal ir visas Kaunas, turi šiandien.

Be to, „Monte Pacis“ kolektyvas, Įkvėpti istorinio Paryžiaus „Ritz“ viešbučio, „atrado“ ir naują erdvę skonio potyriams – Galeriją. Štai dar viena priežastis sugrįžti!

„Monte Pacis“ nuotr.

Pabaigoje – žinia, kad kaip tik šiomis dienomis baigiama Kauno menininkų namų renovacija. Tarpukarį menanti vila V. Putvinskio gatvėje lapkričio 26-ąją minės sukaktį – meno žmonės čia buriasi jau 50 metų. Gera proga įvertinti atsinaujinusias erdves, tiesa?

Tikimės jau netrukus kauniečius ir miesto svečius pakviesti į iš pagrindų rekonstruotą „Romuvos“ kino teatrą Laisvės alėjoje bei atgimstančią istorinę Kauno sporto halę Ąžuolyno pašonėje. O gal ir į naujus ar atsinaujinusius restoranus? Taip pat jau visai greitai visu gražumu atsivers skulptūrų gausus miesto sodas prie Kauno valstybinio muzikinio teatro. Darbai vyksta T. Ivanausko zoologijos muziejuje – tiesa, dabar jame veikia Kauno bienalės paroda (kaip ir Krepšinio namuose bei Velnių muziejuje), taigi naujienų aptiksite ir čia. ir Taigi daugiau žinių – netrukus, o kol kas metas su atsinaujinimu sveikinti šiame straipsnyje aprašytus objektus.

Prasidėjo tarpuvaldis

Kovo 1 d. baigėsi keturių nacionalinių ir dvylikos valstybinių muziejų direktorių kadencijos. Tačiau Kultūros ministerija, kuriai pavaldūs šie muziejai, konkursus kitai penkerių metų kadencijai surengė nacionaliniuose ir keliuose valstybiniuose muziejuose. Penkiuose valstybiniuose Kauno regiono muziejuose (Maironio lietuvių literatūros, Kauno IX forto, Lietuvos liaudies buities, Lietuvos švietimo istorijos ir Lietuvos aviacijos) prasidėjo tarpuvaldis. Vadovaujantis įstatymu, su ligšioliniais šių įstaigų vadovais kovo 1 d. atsisveikinta, o nauji vadovai dar neišrinkti. Kai kurių muziejų direktoriams net nepaskelbti konkursai.

"Toks tarpuvaldis, kai senojo direktoriaus kadencija baigėsi, o naujojo dar nėra, muziejui – tikrai ne į sveikatą. Darbų tęstinumas turėtų būti nenutrūkstamas. Manau, kad Kultūros ministerijoje nelabai sekasi planuoti, jei tokie tarpuvaldžiai atsiranda", – situaciją įvertino Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei Eligijus Juvencijus Morkūnas, laikinai einantis direktoriaus pareigas. Buvusi muziejaus direktorė Violeta Reipaitė nuo šios savaitės muziejuje nebedirba. Konkursas eiti šio muziejaus direktoriaus pareigas paskelbtas prieš keletą dienų, kandidatų dokumentai priimami iki kovo 20 d. E.J.Morkūnas prisipažino konkursu domėjęsis tik formaliai, nes dalyvauti jame nesiruošia.

Tapo paprastu muziejininku

Tapusi bedarbe, konkurso baigties laukia buvusi Kauno IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Dokumentus konkursui buvo galima teikti iki vasario 13 d., tačiau iki šiol neaišku, kada vyks paskutinis konkurso etapas. J.Zakaitės įsitikinimu, tokios situacijos, kai buvę muziejų direktoriai naujo konkurso laukia tapę bedarbiais, neturėtų būti. "Iš vienos pusės lyg ir suprantama – daug įstaigų konkursus Kultūros ministerijai vienu metu tenka rengti – nespėja pasiruošti. Tačiau ši situacija nėra pati maloniausia. Baigėsi mūsų darbo sutartys ir išėjome iš muziejų nežinodami, ar dar sugrįšime", – pastaruosius dešimt metų muziejui vadovavusi J.Zakaitė užsiminė, kad, esant galimybei, norėtų ir toliau dirbti IX forte.

Būdama bedarbė naujojo konkurso laukia ir buvusi Lietuvos švietimo istorijos muziejaus direktorė Živilė Jakaitė. Kol kas nesibaigė ir konkursas eiti Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus pareigas. Ligšiolinis muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas konkurso baigties laukia eidamas, pasak jo, eilinio muziejininko pareigas. "Pertraukos tarp kadencijų neturėtų susidaryti. Dokumentus konkursui buvo galima teikti iki vasario 22 d., bet kada vyks paskutinis konkurso etapas, dar neskelbiama. Matyt, Kultūros ministerija nespėja", – svarstė R.Jankauskas.

Seniai laukė

Kovo 1 d. kaip Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė jo duris paskutinį kartą užvėrė 30 metų šiai kultūros įstaigai vadovavusi Aldona Ruseckaitė. Naujame muziejaus direktoriaus konkurse, kuriame dalyvausiančių kandidatų dokumentų laukiama iki kovo 21 d., moteris dalyvauti neketina. Tačiau muziejininkė apgailestavo negalėjusi savo darbo perduoti naujam vadovui. "Apmaudu, kad Kultūros ministerija negebėjo laiku paskelbti naujų vadovų konkursų, jų išrinkti. O juk ministerijos darbuotojai seniai žinojo, kada baigsis mūsų, valstybinių ir nacionalinių muziejų direktorių, kadencija ir kad iki tol reikia surengti konkursus, – atkreipė dėmesį A.Ruseckaitė. – Mes tikėjomės, kad konkursai eiti valstybinių ir nacionalinių muziejų direktorių pareigas bus paskelbti jau spalį. Paskui tikėjomės lapkritį, gruodį. Baigėsi mūsų kadencijos – kai kurie konkursai dar nepaskelbti. Nenormalu, kad kai kurie ligšioliniai direktoriai konkursų laukia tapę bedarbiais."

Apmaudu, kad Kultūros ministerija negebėjo laiku paskelbti naujų vadovų konkursų, jų išrinkti. O juk ministerijos darbuotojai seniai žinojo, kada baigsis mūsų kadencija ir kad iki tol reikia surengti konkursus.

Moteris įžvelgė neteisybę, kad finansiniu požiūriu įstatymas, kuriuo vadovaujantis skiriami valstybinių ir nacionalinių muziejų direktoriai, jų visiškai negynė. "Aš muziejuje praleidau visą darbingą gyvenimą, 42 metus, o atleidžiant iš darbo man sumokėjo kompensaciją tik už vieną mėnesį, tarsi aš apskritai būčiau dirbusi vienus metus", – A.Ruseckaitė įsitikinusi, kad teisme pavyktų įrodyti, jog valstybė jai liko skolinga mažiausiai vieną atlyginimą. Tačiau bylinėtis moteris nesiruošia. Pasak jos, nesibylinės ir kiti buvę ilgamečiai muziejų direktoriai, kurie, kaip ir ji, iš šių pareigų išėjo į pensiją.

Pagailėjo net padėkų

Dalyvauti naujame konkurse A.Ruseckaitė teigė nematanti prasmės, nes dar pernai iš Kultūros ministerijos sulaukusi užuominų, kad konkurso ji nelaimėtų. "Bet man jau ir gana: daug metų dirbau mėgstamą darbą, savo padariau, dabar tegul dirba kiti. Juokauju, kad buvau ištekėjusi už muziejaus. Dabar įvyko skyrybos, tik turto nereikia dalytis, nes viskas, ką užgyvenome, pagal sutartį lieka muziejui. Man tik norėtųsi, kaip sakė Maironis, kad jo muziejui vadovautų "žmogus doras ir literatas", – pasak žinomos moters, nemylint šio darbo ištverti einant tokias pareigas sunku. – Tai yra gyvenimo būdas. Čia būna, kad ateini į darbą 8.30 val., o išeini 20.30 val., nes į renginį susirinkę žmonės neskuba skirstytis. Dirbdamas muziejuje, turi mėgti ir archyvus, ir eksponatus, ir žmones. Su lankytojais turi mokėti apsieiti. Mėgstu sakyti, kad lankytojas visada teisus iki to momento, kai pradeda gadinti eksponatus. Be to, šiame darbe reikia be galo daug kantrybės, nes darbas muziejuje yra lėtas."

Vadovaujant A.Ruseckaitei, Maironio lietuvių literatūros muziejus tapo šiuolaikiška kultūros įstaiga. Didžiausiu savo nuveiktu darbu rašytoja ir muziejininkė vadina trečiojo pastato aukšto įrengimą ir ekspozicijos išplėtimą nuo trijų iki aštuonių kambarių. Tačiau moteris pasigedo pagarbos ir dėmesingumo atsisveikinant: "Manęs niekas net nepaklausė, kuris iš trijų pavaduotojų geriausiai galėtų mane laikinai pavaduoti, kol konkurso būdu bus išrinktas naujasis vadovas. Taip keista: 30 metų direktoriauti tinki, o paskui staiga jokiu klausimu niekas nebeklausia tavo nuomonės."

Tokiame elgesyje muziejininkė įžvelgė ir demonstruojamą nepagarbą vyresniems. "Mes net sargą išleisdami į pensiją ir padėkos lapą įteikdavome, ir arbatos išgerdavome, palinkėdavome sėkmės. O čia nebuvo jokio pabaigos taškelio – nei padėkos lapo, nei kažko panašaus. Nors man tų padėkų netrūksta, bet tai yra paprasčiausias dėmesys. Apskritai, dabar toks laikas, kai demonstruojama didžiulė nepagarba vyresnio amžiaus žmogui, ilgam darbo stažui, – pašnekovės žodžiais, tokia nepagarba persiima ir institucijos. – Atrodo, žmogus turi slėptis ir niekam nesakyti, kiek laiko dirbai. Gerai dar, kad niekas kiaušiniais neapmėto ar kitaip neįžeidinėja dėl to, kad drįsai tiek metų muziejui vadovauti."

Jokio padėkos ar kitokio rašto už 27 metus, kuriuos vadovavo Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui, negavo ir kovo 1 d. kadenciją baigęs Osvaldas Daugelis. "Kultūros ministerijoje gal tas muziejus pats savaime gražus atrodo ir muziejininkai čia niekuo dėti. Aš ne pirmą kartą susiduriu su tokia pozicija. Jiems atrodo, kad ir parodos pačios pasidaro. Sakyčiau, mes tikrai gerai dirbome, jei net teatralai susidomėjo konkursu", – apie teatrologę Iną Pukelytę, laimėjusią konkursą vadovauti šiam muziejui kitą kadenciją, užsiminė O.Daugelis.

"Kauno diena" jau rašė, kad kovo 1-ąją muziejaus duris užvėręs tikėdamasis, jog laikinai, po kelių dienų, įvykus konkursui, buvęs muziejaus direktorius susivokė esąs tikras bedarbis.

Atsiuntė abstrakčius atsakymus

Kaip susidariusią situaciją vertina Kultūros ministerija? Šios ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėjai Janai Mikulevič nusiuntėme klausimus: kodėl konkursai eiti mažiausiai penkių valstybinių muziejų direktorių pareigas nesurengti anksčiau, nelaukiant, kada baigsis ligšiolinių vadovų kadencijos? Ar dėl to šiuose muziejuose atsiradęs tarpuvaldis, kai senieji vadovai – atleisti, o naujų dar nėra, netrikdo muziejų veiklos? Ar normalu, kai naujo konkurso kai kurie ligšioliniai muziejų direktoriai turi laukti tapę bedarbiais?

Į šiuos klausimus ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius raštu atsiuntė abstraktų atsakymą, kuriame priminė, kad įstatymų nustatyta tvarka valstybinių muziejų vadovai buvo pasirašę terminuotas darbo sutartis penkeriems metams ir iš anksto žinojo, kada baigsis jų kadencijos.

"Konkursai eiti muziejų vadovų pareigas organizuojami vadovaujantis teisės aktuose nustatytų procedūrų tvarka ir laikantis teisės aktuose numatytų terminų. Kultūros ministerija stengiasi, kad tarpuvaldžio etapas užtruktų kiek įmanoma trumpiau, tačiau prioritetas yra išrinkti geriausius ir kompetentingiausius kandidatus muziejams vadovauti. Muziejuose, kuriems naujieji vadovai dar nėra paskirti, laikinai vadovų pareigas eina juos pavaduojantys asmenys – taip užtikrinama sklandi muziejų veikla", – rašoma ministerijos atsakyme.

Per kovo mėnesį ministerija planuoja paskelbti paskutinius konkursus eiti muziejų vadovų pareigas. Visas atrankos procedūras tikimasi baigti iki Velykų – balandžio 22 d.

Nuo 2005 m. organizuojamoje akcijoje "Europos muziejų naktis" dalyvaujantys Lietuvos muziejai siekia bendruomenės narius supažindinti su savo turtais neįprastu metu – naktį. 145 valstybes ir 35 tūkst. muziejų apimančią iniciatyvą palaikantys Kauno muziejai nakvišų laukia šeštadienį. O naktinėtojams tereikia nesnausti – į daugelį ekskursijų, edukacinių užsiėmimų muziejai prašo registruotis iš anksto.

Iš garsenybių spintų

Memorialiniai A. ir P.Galaunių namai dirbs neįprastai ilgai – iki 20 val. Rengiami pasivaikščiojimai ir diskusijos tarpukario dvasia alsuojančioje parodoje "Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose". Vienos dienos parodoje "Dedikacija Adelei" pirmą kartą lankytojams bus pristatytas S.Kirijevskio Paryžiuje 1927 m. tapytas ir po restauravimo į A. ir P.Galaunių namus sugrįžęs Adelės Galaunienės portretas, dirbtiniais perlais ir stiklo karoliukais siuvinėta suknelė, kurią žinoma atlikėja įsigijo Paryžiuje apie 1927 m. iš savo dainavimo mokytojos Felijos Litvinne, vėduoklė, kurią operos solistė naudojo Džiuljetos vaidmenyje operoje "Hofmano pasakos" (1925 m.) ir kiti asmeniniai primadonos daiktai. Nemokamos ekskursijos rengiamos ir egzotiškomis detalėmis turtingoje L.Truikio ir M.Rakauskaitės memorialinio muziejaus aplinkoje. Nemokamos ekskursijos rengiamos ir J.Zikaro memorialiniame muziejuje, kurio prieigose nuo 18 val. skambės "Kadujo" sutartinės.

Kaip nepasiklysti

Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus vidurdienį pakviesime dalyvauti edukacinėje programoje "Eksperimentas – betonas". 2018 m. – Europos kultūros paveldo metai. A.Žmuidzinavičiaus namai – vienas iš Kauno miesto tarpukario architektūros simbolių. Namų projekto autorius – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Autentiškame namų sode visi norintieji galės pasimatuoti architekto profesiją.

Nuo 17 val. jaunųjų rotariečių klubas "Kaunas Interact club" kartu su Velnių muziejaus kolektyvu kvies visus Kauno miesto moksleivius domėtis mūsų kultūriniu paveldu ir patirti buvimą muziejuje kitaip: čia rengiamos orientacinės varžybos.

Sugebėti orientuotis erdvėje bei žinių pasaulyje kvies ir Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūra. Nuo 11 val. iki pat vidurnakčio čia vyks "Prezidento rūmų iššūkis" – žaidimas šeimai, draugams ir pavieniams lankytojams. 17–20 val. orientacinio pažintinio žaidimo "Triumfo keliu" dalyviai, įkvėpti sodelyje eksponuojamos naujos fotografijų parodos "Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai" ieškos užkoduotų miesto vietų, o jas radusios – atliks įvairias užduotis, tikrinančias sumanumą, bendravimo įgūdžius ir istorines žinias.

Prieš srovę

Kaip visada išradingas Kauno paveikslų galerijos kolektyvas rengia "Fluxus naktį" su persirengimais, norų galvojimu, mačiūniškomis vaišėmis, fliuksiškais stalo žaidimai J.Mačiūno "Fluxus" kabinete. 20.30 val. Kauno paveikslų galerijos vasaros paviljone suvešės nepaprastas augalas – čia bus atidaryta garsioji menininkės Yoko Ono instaliacija "Troškimų medis".

M.Žilinsko dailės galerijoje iki pat vidurnakčio veiks įvairios kūrybinės dirbtuvės šeimoms, vyks parodos "XIX amžiaus interpretacijos" atidarymas. Taikomosios dailės ekspozicijoje, greta autentiškų muziejaus eksponatų tik Muziejų nakties proga bus eksponuojami Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto Keramikos ir porceliano katedros III kurso studentų darbai, kurių autoriai bendraus su lankytojais. 20 val. britų menininko Duncano Higginso parodoje "Down on the Farma" prasidės unikalus muzikinis projektas "Ambiente Gallery". 21, 22, 23 val. tikriems nakvišoms M.Žilinsko galerijos požemiuose vyks aklosios ekskursijos šiuolaikinio meno ekspozicijoje "Muziejus neregiui".

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje mažiesiems lankytojams bus įkurta čiurlioniškų kūrybinių dirbtuvių erdvė, kurioje žaisti, piešti ir fantazuoti galima bus nuo ryto iki pat vėlaus vakaro. 21.30 val. Valentinas Masalskis, Erika Gaidauskienė ir "Taško teatras" pristatys spektaklį "Laikas iš antrų rankų", sukurtą pagal to paties pavadinimo rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygą.

22 val. VDA Kauno fakulteto vidiniame kiemelyje iki vidurnakčio vyks renginys "Tapyba prie žvakių šviesos", bus pristatytos vizualios architektūros instaliacija "Šviesa interjere" ir dizaino instaliacija "Studentų improvizacijos medijose".

O naktinėtojams tereikia nesnausti – į daugelį ekskursijų, edukacinių užsiėmimų muziejai prašo registruotis iš anksto.

Naktiniai svajų skrydžiai

Nuo kolegų neatsilieka ir Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai. 18–24 val. visi norintys galės muziejaus ekspozicijas aplankyti nemokamai. Didžiulio susidomėjimo sulaukę muziejaus skrydžių imituokliai kvies visus norinčius išbandyti savo jėgas pilotuojant virtualius orlaivius, drąsiausiųjų lauks naujiena – skrydis parasparnio simuliatoriumi. Istorijos taku po S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą pasivaikščioti ir pasiklausyti įdomių istorijų kvies muziejininkas-istorikas bei akrobatinio skraidymo meistras Eugenijus Raubickas, o muziejuje vyks trumpos ekskursijos po atskiras ekspozicijas.

Muziejaus istorijos salėje bus rodomas filmas apie XVII a. raketų ir artilerijos teorijos kūrėją Kazimierą Semenavičių "Didysis artilerijos menas". Muziejaus kiemelyje improvizuotoje lauko kavinėje, patogiai įsitaisę prie stalelių, lankytojai besimėgaudami kava ir desertais galės grožėtis saulėlydžiu, temstant ant skrydžių valdymo bokšto dideliame ekrane lankytojus džiugins akrobatinių skrydžių akimirkos, sutemus renginį vainikuos DJ "Apostol Ray" grojama hausas, technomuzika, transo muzika ir šviesų šou, o vidurnaktį muziejaus kiemelį nušvies muziejų nakties fejerverkas.

Žvilgsnis į istoriją

Iki vidurnakčio bus atvertas ir Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų skyrius. 12, 14 ir 16 val. rengiamos ekskursijos po ekspoziciją "Valstybės teatras. Tautą burianti muzika". Lydimi specialiai šiai ekspozicijai Laimės Kiškūnės sukurto liepžiedžių kvapo, lankytojai susipažins su gražiausiomis Valstybės teatro artistų asmeniniais daiktais, galės pasimatuoti specialiai parengtus 2D kostiumus. 18 val. koncertas "Muzikinė kelionė laiku: nuo operetės iki miuziklo".

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje nuo vidurdienio bus pristatomos Stanislovo Lukošiaus fotoprojekcijos, atskleisiančios miesto virsmus. 15–19 val. rotušės rūsio galerijoje pristatomas Paulinos Kunevičiūtės meninis projektas "Pasaka apie Pasaką". menininkė kviečia prisiminti buvusias kavines Laisvės alėjoje ir papasakoti savo asmeninius prisiminimus: juos lankytojai galės atskleisti popieriuje, skaidrėje arba papasakoti į diktofoną. Lankytojai kviečiami atsinešti jų atmintį gaivinančių ir saugančių artefaktų – nuotraukų, daiktų ar kt.

18 ir 20 val. rengiamos ekskursijos po J.Vileišio rezidenciją, o 21 val. architektas Joris Šykovas pristatys projektą "Grybai miestų: Kaunas?!" ir kvies diskutuoti apie grybus, architektūrą, miestą bei jo įvaizdį. Architekto idėja Kaunui – pasitelkiant naujo tipo statybos technologijas, paremtas grybų biostruktūrų pritaikomumu architektūroje, rekonstruoti ir išplėsti Kauno geležinkelio stoties rūmus. Kantriausieji parodoje galės užsiauginti ir vieną kitą grybą – atkartoti projekto autoriaus atliktą eksperimentą.

Teminės ekskursijos

Kauno miesto muziejaus J.Gruodžio skyrius nuo vidurnakčio iki 18 val. atviras net ir be bilieto. 13 val. čia vyks holograminės piramidės dirbtuvės su Eigulių agente iš "Kaunas 2022 Fluxus Labas!" programos, 15 val. rengiama muilo burbulų fiesta vaikams.

12.30–14 val. ir 14.30–16 val. rengiama ekskursija "Kaunas – dizaino miestas", kurios dalyviai aplankys K.Sklėriaus namą, Kauno technikos kolegijos muziejų, susipažins su architektu S.Kudoku ir keliaudami Tvirtovės alėjos kalnu pasieks Juozo ir Stasės Gruodžių namus, apžiūrės ten veikiančią ekspoziciją "Mano darbas taurus". 15, 16 ir 17 val. rengiama ekskursija "Ekskursas: Prisikėlimo bažnyčia".

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje 18–19.30 val. Folkloro improvizacijų koncertas (muziejaus kiemelyje). 20–22 val. renginys "Atgyjančios ekspozicijos".

Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius bus atviras iki vidurnakčio. Visą dieną čia vyks edukaciniai užsiėmimai: 14 val. Kauno pilies lankininkai susipažins su pilies istorija, jos gynybos metodika, viduramžių medžioklės ir karybos principais, egzistavusia ginkluote, nuo 16 val. bus galima pažaisti senovinius žaidimus vilkelį, kvirkatą, kroketą, raketmūšį bei krepšiasvydį.

Muziejų naktį nesnaus ir Maironio lietuvių literatūros muziejus: iki vidurnakčio kvies garsiojo poeto bute tyrinėti laiko žymes, o 21 val. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto "Raudonojo kilimo" teatras muziejaus rūsyje pristatys spektaklį "Ponas Kolpertas" (Davido Gieselmanno pjesės motyvais).

Poezija skambės ir Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje: 19 val. Sergejaus Jesenino poezijos skaitymai, lyrikos vakarą dovanos aktorė Aušra Keliuotytė, 22 val. rengiama ekskursija po Vaižganto butą.

Edukacija kitaip

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje 18 val. prasidėsiančiame renginyje "Žengia pulkas linksmai" aidės XVIII a. pabūklo salvės, Lietuvos kariuomenės orkestrai, Gen.Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos muzikinio instrumentinio ansamblio atliekama muzika. 18.30–21 val. rengiama ekskursija į karilioną, iki vėlumos bus galima lankyti muziejaus ekspozicijas. Nuo 22 val. muziejus pakvies į folkroko grupės "Žalvarinis" koncertą.

Naktinėtojų lauks ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, iki pat vidurnakčio rengsiantis paskaitas ir pakviesiantis nemokamai apžiūrėti ekspoziciją. Kauno IX forto muziejus lankytojams atviras iki 18 val.

Lietuvos sporto muziejus lankytojų laukia 17–22 val. Muziejuje bus galima susipažinti su visomis muziejaus ekspozicijomis, veiks Vytauto Didžiojo universiteto krepšinio komandos trofėjų ir prizų paroda, o kiemelyje bus galima pamėtyti kamuolį trikrepšio žaidime, paspardyti kamuolį futbolo lauke.

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus programa, supažindinanti su montesorine vaikų ugdymo metodika "Padėk man padaryti pačiam", prasidės 14 val.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Keramikos muziejus, įsikūręs rotušės rūsyje, yra priverstas išsikraustyti. Paaiškėjo, kad dvi kultūros įstaigos po vienu stogu negalėtų išsitekti.

Kitų patalpų nepasiūlė

Miesto rotušė, kaip ir jos rūsys, kuriame įsikūręs Keramikos muziejus, yra savivaldybės žinioje. Spalį savivaldybė šį pastatą perdavė naudotis Kauno miesto muziejui.

"Gavome raštą, kad šias patalpas turime atlaisvinti iki ateinančių metų kovo 1 d. Alternatyvių patalpų muziejui nepasiūlyta. Taigi, mums teks užsidaryti. Netrukus turėsiu išdalyti darbuotojoms įspėjimus dėl atleidimo. Mes išsiskirstysime, o kur reikės iškelti eksponatus, muziejaus fondus, ekspozicinę įrangą – nežinau. Jau nekalbant apie tai, kad profesionalioji keramika Kaune nebeturės jai skirtų erdvių", – sakė Keramikos muziejaus direktorė Auksė Petrulienė.

"Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine, tačiau muziejus uždaro. Tai nesiderina, – situaciją apibūdino Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. – Savivaldybė kaip tik turėtų ieškoti naujų patalpų, naujų galimybių, padėti muziejams."

Įtampa dėl miesto širdyje esančių erdvių tarp šio muziejaus ir miesto valdžios atstovų tvyro jau treti metai. Ji kilo savivaldybei nusprendus, kad rotušės rūsio patalpos, kuriose vyksta vietinės ir tarptautinės profesionaliosios keramikos parodos, veikia nuolatinė ekspozicija, praverstų jai pačiai, atidarant čia biudžetinės įstaigos – Kauno miesto muziejaus ekspoziciją.

Atnaujino ekspoziciją ir uždaro

"Rotušės rūsio patalpų klausimas įsisenėjęs, tik nauja miesto valdžia praplėtė žodyną – dabar tai vadinasi ne Keramikos muziejaus uždarymas, o "bendradarbiavimas" su Miesto muziejumi. Mums buvo pasiūlyta rūsyje palikti archeologinės keramikos ekspoziciją, nes ji susijusi su miesto istorija, ir edukacinę klasę. Visų kitų patalpų – trijų ekspozicinių salių, pagalbinių patalpų, kuriose saugojome savo fondus, reikia miesto muziejaus istorinei ekspozicijai įrengti, – pasakojo A.Petrulienė. – Vadinasi, Keramikos muziejus netenka patalpų ir stabdo savo veiklą, nors tik šių metų vasarį atvėrėme atnaujintą ekspoziciją." Į ekspozicijos atnaujinimą buvo investuota 20 tūkst. eurų Kultūros tarybos skirto garanto lėšų ir apie 3 tūkst. eurų Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus lėšų. Buvo nupirktos naujos ekspozicinės vitrinos, parodoms skirtas apšvietimas, kitos įrangos. Pasak A.Petrulienės, ekspoziciją imta atnaujinti tik gavus žodinį tuomečio miesto mero Andriaus Kupčinsko patvirtinimą, kad muziejus nebus iškraustomas.

Karceryje kabos grandinės

Spalio pradžioje gavę miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštą skubiai – iki spalio 31 d. – atlaisvinti patalpas, Keramikos muziejaus darbuotojai buvo šokiruoti. Vėliau savivaldybės pozicija pasikeitė – išsikraustymo laikotarpis pratęstas iki kovo 1 d. Šiam laikotarpiui Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus ir Miesto muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį Keramikos muziejus dar vykdo savo veiklą rotušės rūsiuose, išskyrus karcerį, – viduramžiais čia veikė kalėjimas, ir erdvę aplink vadinamąjį kertinį rotušės akmenį.

Čia įrengiami Miesto muziejaus ekspozicijos akcentai: karceryje kabos grandinės, bus įrengtas ir kalinio gultas, kiti senovinio kalėjimo akcentai; šalia galimai kertinio rotušės akmens bus įrengtas informacinis stendas. "Mums belieka surengti dar kelias atsisveikinimo parodas ir pasitraukti", – apgailestavo A.Petrulienė. Ji užsiminė, kad kitais metais turėjusių vykti parodų, kurioms parengti projektai, likimas tampa neaiškus.

Vadina audra stiklinėje

"Jie kelia audrą stiklinėje", – taip į Keramikos muziejaus vadovės nuogąstavimus reagavo Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė. Ji pabrėžė, kad iki kovo 1 d. Kauno miesto muziejus ir Keramikos muziejus bendradarbiaus. "Kas bus po šios datos, klauskite miesto valdžios. Ji turi surasti sprendimą, – atsakomybę į savivaldybę nukreipė R.Garbaravičienė. – Keramika gali persikelti į M.K.Čiurlionio muziejų, tačiau kelias sales ten yra užėmusi miestui dovanota Algimanto Miškinio kolekcija. Savivaldybė turi ieškoti būdų, kaip tas patalpas atlaisvinti."

Keramikų argumentus, kad rotušės rūsio erdvės geriausiai tinka senosios meno šakos – keramikos – kūriniams eksponuoti, R.Garbaravičienė atrėmė, kad šie kūriniai puikiai atrodytų ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto valdomame buvusiame psichiatrijos ligoninės pastate. "Jų rūsiai – taip pat seni, o tas pastatas stovi pustuštis. Žinau, kad jų rūsiuose jau būta parodų. Bet kažkodėl prie Jono Audėjaičio (VDA KF dekanas, miesto tarybos narys, išrinktas kaip visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" atstovas – aut. past.) niekas net neprisiliečia", – pastebėjo R.Garbaravičienė.

Dvi įstaigos netilps

Miesto muziejaus vadovė tikino, kad Keramikos muziejaus jie neveja, tačiau kartu užsiminė, kad dviejų įstaigų atstovams būtų sudėtinga naudotis tomis pačiomis patalpomis. "Rotušės statusas dabar yra biudžetinė įstaiga Kauno miesto muziejus, ir jos naudojimas iš esmės keičiasi. Mes vienareikšmiškai esame šeimininkai, ir jie privalo prie mūsų taikytis, – pabrėžė Kauno miesto muziejaus direktorė. – Mūsų pačių situacija baisi: mes ekspoziciją M.Valančiaus gatvės patalpose esame priversti išardyti ir neturimee kur jos rodyti. Rotušę mes gavom per dvi savaites, o dabar per mėnesį – per lapkritį – čia turime įrengti ekspoziciją. Dabar mes verčiamės per galvą, kad lapkričio 30 d. ją galėtume atidaryti lankytojams."

B.Garbaravičienė užsiminė, kad kitiems metams numatytos keramikos parodos, kurioms Keramikos muziejus yra parašęs projektus, galėtų vykti rotušės rūsyje. "Bet jų darbuotojų po kovo 1 d. ten negali likti, nes negali tose pačiose patalpose veikti dvi įstaigos. Paprasčiausias kasdienis dalykas – signalizacija: jei jie signalizaciją įjungia, mes į tą rūsį negalime įeiti", – sakė muziejaus vadovė.

Pereinamuoju laikotarpiu, kol tose pačiose erdvėse veiks abi įstaigos, R.Garbaravičienė pasiūlė parduoti tik Miesto muziejaus bilietus ir Keramikos muziejui pervesti 5 proc. nuo parduotų bilietų kainos. A.Petrulienę toks pasiūlymas įžeidė. "Aš pasakiau: gal jūs prie penkių pamiršote parašyti nulį? Man atsakė: ne", – nuoskaudos neslėpė A.Petrulienė.

O.Daugelis tvirtino, kad po kovo 1 d. Keramikos muziejaus eksponatai į gatvę išmesti nebus: bus saugojami Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fonduose. Kada ir kur juos bus galima eksponuoti – neaišku. "Mūsų muziejus neguminis. Dvi Paveikslų galerijos salės yra užimtos A.Miškinio kolekcija. Jei miestas iškraustytų, galėtume eksponuoti ten", – užsiminė pašnekovas.

Paklaustas, ar apie iškraustymą kalbėta su miesto valdžios atstovais, O.Daugelis atsakė: "Mes labai norime pasikalbėti, bet mūsų nepriima."

Komentaras

Simonas Kairys

Kauno vicemeras

Mes turime tikslą, kad rotušė, kaip vienas pagrindinių miesto objektų, būtų kuo atviresnis miestiečiams ir turistams. Iki šiol rotušės galimybės tikrai nebuvo išnaudojamos. Antra, baigiasi Kauno miesto muziejaus patalpų nuomos M.Valančiaus gatvėje sutartis. Šiose patalpose muziejus negalėjo vystytis taip, kad taptų tikrai įdomi institucija. Taigi, mūsų pozicija buvo padaryti miesto muziejų atviresnį, prieinamesnį – perkelti jį į rotušę.

Dėl Keramikos muziejaus – jis ir Kauno miesto muziejus turi rasti bendrą kalbą.

Esame kalbėję apie kompensaciją Keramikos muziejui, bet nenorėčiau atsakyti detaliau, nes galutinių sprendimų nėra. Mes galėtume tarpininkauti, kad Keramikos muziejui patalpos būtų suteiktos kitur.

Viešai teigiama, kad Kaunas siekia Europos kultūros sostinės (EKS) vardo, o muziejai čia uždaromi? Vadinasi, jei siekiame EKS vardo, negalime net kalbėti apie kai kuriuos dalykus? EKS paraiška turi tam tikrus kriterijus, kelia tikslus – muziejai, kitos kultūros įstaigos turi būti maksimaliai atviros ir interaktyvios, įtraukti miesto bendruomenę. Galvojant apie EKS, reikia kaip tik daugiau diskutuoti ir spręsti įsisenėjusias kultūrinio sektoriaus problemas.

Kalbant apie tai, kad Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus saugoja miestui priklausančią A.Miškinio kolekciją, minėjau, kad kalbėjome apie kompensaciją. Diskutuosime, ieškosime būdų, kad niekas nenumirtų, neliktų be veiklos.

Prie Vytauto didžiojo karo muziejaus grįžo jo simboliai – restauruotos liūtų skulptūros, o pats muziejus beveik baigtas rekonstruoti.

Vytauto didžiojo karo muziejus, vienas seniausių Lietuvoje, Vladimiro Dubeneckio suprojektuotame pastate atidarytas 1936 m. vasario 16 d. Iš pagrindų jis rekonstruotas pirmąsyk – per maždaug šešerius metus įrengtos naujos ekspozicijos, sutvarkytos parodų salės. Pasak muziejaus vadovo, kitąmet, pasitelkę išmaniąsias technologijas, lankytojai galės dar daugiau sužinoti apie eksponatus, kurių čia – ketvirtis milijono.

„Mūsų vaikai yra labai skirtingi nei mes buvome, jiems reikia IT technologijų pritaikymo ekspozicijose, jeigu jūs pažiūrėsite parodų sales, tai pamatysite, jau yra įrengti projektoriai, kurie sugeba rodyti 3D filmuotą ir kitą medžiagą“, – sako Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.

Muziejininkai parengė septynias edukacines programas, šiuo metu kuriama nauja – apie Šaltąjį karą.

Pasak muziejininkų, vis dažniau lankytojai ateina švęsti gimtadienių ar praleisti popietės su šeima.

„Sužino apie „Lituanicos“ skrydį, sužino, kaip senovėje kariauta, jaunojo karvedžio programa yra skirta mažiesiems, ten jie stato pilis, mato, kokie dėvimi šarvai, kokie naudojami ginklai. Yra [programų] ir vyresnių klasių mokiniams apie sukilimus“, – teigia Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotoja Vilija Sapjanskienė.

Naujai apšviestas ir muziejaus fasadas. Prie muziejaus grįžo ir restauruoti jo simboliai – tarpukariu grafo Jono Tiškevičiaus sūnaus dovanoti liūtai iš Astravo dvaro. Muziejaus rekonstrukcija kainavo apie 14 milijonų litų.